30f8fbfc-d355-45af-93fa-9dc10ab00ceb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-595-330/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00557-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės V. F. ieÅ¡kinį atsakovui advokatui M. K. dėl advokato atleidimo iÅ¡ pareigų ir 1 Eur priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė

1. IeÅ¡kovė V. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė atleisti advokatÄ M. K. iÅ¡ pareigų bei priteisti jai iÅ¡ atsakovo 1 Eur.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Lietuvos advokatÅ«ra 2023 m. gegužės 15 d. elektroniniu paÅ¡tu įteikė advokatų tarybos pirmininko M. K. 2023 m. kovo 16 d. pasiraÅ¡ytÄ sprendimÄ . Kadangi sprendimas buvo įteiktas ieÅ¡kovei tik po 60 dienų nuo jo priėmimo, ieÅ¡kovės nuomone, advokatas M. K. pažeidė advokatų profesinės etikos taisykles, todėl praÅ¡o jį atleisti iÅ¡ pareigų bei priteisti 1 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

4. Nustatęs, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl advokato atleidimo iÅ¡ pareigų, t. y. drausminės atsakomybės jam taikymo, bei atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatyme (toliau – AdvokatÅ«ros įstatymas) yra nustatyta procedÅ«rinė drausmės bylos advokatui iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo tvarka, kuri apibrėžia Lietuvos advokatÅ«ros savivaldos organų funkcijas ir įtvirtina Lietuvos advokatÅ«ros organų priimtų sprendimų apskundimo tvarka, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nesilaikydama privalomos ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

5. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškiniu taip pat prašo jos naudai priteisti iš atsakovo 1 Eur, tačiau, įvertinus ieškinyje dėstomas aplinkybes, darytina išvada, jog reikalavimas priteisti 1 Eur iš atsakovo yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo. Nustačius, kad pirmasis ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nėra pagrindo atskirai vertinti antrojo ieškinio reikalavimo priskirtinumo teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. IeÅ¡kovė V. F. atskirajame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, teigdama, kad teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį ir nurodymas, jog advokatÅ«ros vadovÄ reikia skųsti pačiai advokatÅ«rai, yra nepagrįstas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakyta priimti nustačius, kad ieÅ¡kovė nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti advokatų tarybos pirmininkui, advokatui M. K. drausminę atsakomybę ir atleisti jį iÅ¡ pareigų. IeÅ¡kovė teigia, kad advokatas įteikdamas ieÅ¡kovei advokatų tarybos pirmininko 2023 m. kovo 16 d. pasiraÅ¡ytÄ sprendimÄ tik 2023 m. gegužės 15 d., nepagrįstai ilgai delsė supažindinti ieÅ¡kovę su priimtu sprendimu. Pasak ieÅ¡kovės, toks delsimas rodo, kad advokatas negerbia įstatymų, jų nesilaiko, dėl ko jam taikytina drausminė atsakomybė – atleidimas iÅ¡ pareigų.

9. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir galimi tam tikri Å¡ios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).

11. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ Ä¯tvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir AdvokatÅ«ros įstatymas.

12. AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatÅ«ros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Tai yra advokatų savivaldÄ Ä¯gyvendinantys subjektai (AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Viena iÅ¡ AdvokatÅ«ros įstatyme iÅ¡vardytų Lietuvos advokatÅ«ros funkcijų yra AdvokatÅ«ros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklÄ (AdvokatÅ«ros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį advokatui už Å¡io įstatymo ir Advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali bÅ«ti keliama drausmės byla. SprendimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ priima Lietuvos advokatÅ«ra (advokatų taryba – AdvokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas) arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, o advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 2 ir 3 dalys).

14. Lietuvos advokatÅ«ros advokatų drausmės bylų nagrinėjimo apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 7 punkte nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatÅ«rÄ su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Tuo atveju jei advokatų taryba priima sprendimÄ , o Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymÄ iÅ¡kelti advokatui drausmės bylÄ , visa sprendžiant drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ surinkta medžiaga ir advokato asmens byla (kopija) perduodama Advokatų garbės teismui (ApraÅ¡o 23 punktas), kuris, iÅ¡nagrinėjęs drausmės bylÄ iÅ¡ esmės, priima vienÄ iÅ¡ ApraÅ¡o 57 punkte iÅ¡vardintų sprendimų.

15. IÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkcija įstatymu pavesta vykdyti vienam iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros organų – Advokatų garbės teismui.

16. AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnis nustato, kad Advokatų garbės teismo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo nuoraÅ¡o įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Vadinasi, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas drausmės byloje sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimÄ arba jo neskųsti.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta speciali garbės teismo sprendimų apskundimo tvarka nereglamentuoja subjektų, turinčių teisę paduoti skundÄ , rato, todėl laikytina, kad apskundimo teisė yra suteikta ne tik advokatui ar advokato padėjėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021 27 punktas). Tačiau teismų praktikoje aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias teisę skųsti Advokatų garbės teismo sprendimÄ , papildomai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepakanka nustatyti, jog Advokatų garbės teismo sprendimÄ skųsti Vilniaus apygardos teismui gali ne tik advokatas ar advokato padėjėjas, taip pat bÅ«tina ir nustatyti, ar egzistuoja materialinis teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismÄ dėl Advokatų garbės teismo sprendimo nutraukti advokatui drausmės bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1140-1120/2020 20 punktas).

18. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl jo taikymo, bei ieÅ¡kovės siekį teisės normų, reglamentuojančių advokatų veiklÄ , pagrindu įvertinti advokato M. K. elgesį, iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ji pirmiausia turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatÅ«rÄ su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Advokatų tarybai priėmus sprendimÄ iÅ¡kelti advokatui drausmės bylÄ ir jÄ iÅ¡nagrinėjus Advokatų garbės teisme, ieÅ¡kovė, pagrindusi materialinį teisinį suinteresuotumÄ Advokatų garbės teismo priimtu sprendimu ir su juo nesutikdama, įgytų procesinę teisę jį skųsti Vilniaus apygardos teismui.

19. Analizuojamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į advokatų tarybÄ praÅ¡ydama įvertinti advokato M. K. veiksmus (elgesį). Advokato drausminės atsakomybės klausimas AdvokatÅ«ros įstatyme nustatyta tvarka nebuvo vertinamas, o atitinkamas Advokatų garbės teismo sprendimas, kaip prielaida ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ , nėra priimtas.

20. Išdėstytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kadangi nebuvo laikytasi specialios Advokatūros įstatyme nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Tai, kad apeliantė prašo įvertinti advokato, kuris yra (duomenys neskelbtini) veiksmus, nesudaro pagrindo nesilaikyti pirmiau aptartos advokatų profesinės veiklos vertinimo tvarkos.

21. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, kad ji suklydo, nurodydama praÅ¡omÄ iÅ¡ advokato priteisti sumÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas nėra savarankiÅ¡kas, jis nėra grindžiamas atskiru teisiniu pagrindu.

22. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti pagal atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Gintaras Pečiulis