2019-11-06 Nr. AB-21215-3-62-3-01342-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3090-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01342-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Laurama“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Laurama“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. U. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laurama“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti pareiškėjui R. U. 400 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos, pareiškėjui UAB „Laurama“ – 7 100 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) neteisėtų veiksmų.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. apgaulės būdu iš R. U. sąskaitos buvo įgyta 400 Eur, iš uždarosios akcinės bendrovės „Laurama“ – 7 100 Eur, dėl to Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos iš Kybartų pataisos namų, naudojant mobilaus ryšio priemones. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedo 6 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus), o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 90, 113 punktais pataisos įstaigos direktorius įpareigotas užtikrinti, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas. Pareiškėjų nuomone, Kybartų PN neužtikrino, kad mobilaus ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, ir kad nuteistieji asmenys negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, todėl pareiškėjai patyrė žalą dėl valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

3. Pareiškėjai nurodė, jog dėl Kybartų PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui R. U. yra padaryta ir neturtinė žala, kuri pasireiškė patirtais dvasiniais išgyvenimais – sukrėtimu, stresu ir miego sutrikimu. Pareiškėjas patyrė didelį išgąstį ir šoką, ilgą laiką buvo streso būklės, teko gerti raminamuosius, receptai nėra išsaugoti, iki šiol jis bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambinama iš nežinomo telefono numerio. Tai vertintina kaip reali emocinė depresija ir bendravimo galimybių sumažėjimas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalai atlyginti. Atsakovo atstovas teigė, jog Kybartų PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, veiksmų. Kybartų PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus, o pareiškėjai reikalaudami, kad Kybartų PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Kybartų pataisos namų to, kas neįmanoma. Kybartų PN negali atsakyti už galbūt nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyti. Kadangi jokių tiesioginių pareigūnų veikų, sudariusių nuteistiesiems galimybę vykdyti nusikalstamas veikas naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, užfiksuota nebuvo, todėl Kybartų PN negalėjo padaryti žalos pareiškėjams. Pareiškėjams turtinė ir neturinė žala, atsiradusi dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, turi būti priteista tik iš tų asmenų, kurie šią veiką tyčia padarė. Atsakovas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad ji negali pasisakyti dėl kito juridinio asmens galbūt neteisėtų veiksmų ar jų nebuvimo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad Kybartų PN 2016–2017 metų apsaugos ir priežiūros skyriaus veiklos pagrindinių statistinių rodiklių lentelės (b. l. 68–79), kuriose yra išvardintos visos priemonės bei veiksmai, kurių buvo imtasi užkardant draudžiamų daiktų patekimą į Kybartų PN, patvirtina, jog Kybartų PN ėmėsi reikalingų veiksmų užkardyti galimybes mobiliesiems telefonams patekti į pataisos namus.

9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas faktas, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjui R. U. skambino būtent laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN atliekantis asmuo. Tyrimo metu buvo daroma tik prielaida, jog galimai įtariamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. Todėl, teismo vertinimu, iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų duomenų negalima teigti, kad nusikalstama veika buvo atlikta telefonu, kuris buvo rastas Kybartų PN. Nenustačius, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant Kybartų PN teritorijoje, negalima teigti, kad Kybartų PN pareigūnų veiksmai pasireiškė neveikimu, kad pareigūnai elgėsi neatidžiai ar nerūpestingai, nesiėmė visų reikiamų priemonių. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

III. 10. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliaciniame skunde, be pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, priešingai nei konstatavo teismas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nusikalstama veika padaryta būtent iš Kybartų PN. Visų pirma, Kybartų PN buvo rastas mobilaus ryšio telefonas, kuriame buvo naudojama SIM kortelė, iš kurios abonentinio numerio buvo skambinta R. U. Be to, skambučių metu telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, kurios veikimo teritorijoje yra ir Kybartų PN. Teismas neatkreipė dėmesio, kad Kybartų PN pastatai stovi nuošalioje vietovėje. Tačiau dar svarbesnė aplinkybė yra tai, kad vėliau nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo pervestos ir gryninamos iš sąskaitų asmenų, susijusių su Kybartų PN bausmes atliekančiais asmenimis. Prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą ne dėl to, kad jis būtų abejojęs, ar nusikalstama veika padaryta iš Kybartų PN, bet dėl to, kad nebuvo nustatyta, kas konkrečiai ją padarė.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių, nurodoma, kad, Kybartų PN nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus jam pateiktus duomenis, objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardžius nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – mobiliojo ryšio telefono, patekimo į pataisos įstaigos teritoriją, dėl kurio panaudojimo jiems buvo padaryta turtinė žala, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta esant Kybartų PN teritorijoje, o Kybartų PN ėmėsi reikalingų veiksmų užkardyti galimybes mobiliesiems telefonams patekti į pataisos namus, nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjų skundą atmetė.

16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nepatvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta esant Kybartų PN teritorijoje.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas faktas, jog mobiliuoju telefonu pareiškėjui R. U. skambino būtent nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN atliekantis asmuo; tyrimo metu buvo daroma tik prielaida, jog galimai įtariamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų duomenų negalima teigti, kad nusikalstama veika buvo atlikta telefonu, kuris buvo rastas Kybartų PN.

21. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad apgaulės būdu iš R. U. sąskaitos įgyta 400 Eur, o iš UAB „Laurama“ sąskaitos – 7 100 eurų. 2018 m. gegužės 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu (toliau – ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepavykus nustatyti asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką (b. l. 49).

Šiame Nutarime nurodyta, kad nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo naudojosi UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris veikė bazinės stoties 333B, esančios Dariaus ir Girėno g. 56, Kybartuose, aprėptyje. Susipažinus su abonento (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad abonentas veikė 2016 m. gegužės 16–18 dienomis ir jungėsi prie UAB „Tele2“ bazinės stoties 333B, todėl tikėtina, kad įtariamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. Abonentas naudojosi telefono aparatais IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27).

Be to, Nutarime paminėta, jog Kybartų PN pateiktoje 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje buvo nurodyta, kad kratų ir apžiūrų metu nebuvo paimtas telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyta, kad 2016 m. birželio 6 d. gyvenamosios zonos 122 kambaryje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). 2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog su nukentėjusiuoju R. U. nusikaltimą darantis asmuo bendravo naudodamas abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė Kybartuose (b. l. 31).

Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodė, jog 2016 m. birželio 6 d. gyvenamosios zonos 122 kambaryje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pataisos namuose rasto telefono IMEI numeris yra beveik toks pat, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyto vieno iš dviejų telefono aparatų, kuriais naudojosi nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko įrodymų vertinimo, susijusio aplinkybės, ar Kybartų PN buvo rastas telefono aparatas, kurį naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, nustatymu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad Kybartų PN buvo rastas telefono aparatas, kuriuo naudojosi nusikalstamą veiką, kurios metu apgaulės būdu iš pareiškėjų įgytas turtas, padaręs asmuo, nagrinėjamoje byloje egzistuotų pakankamas pagrindas spręsti, kad nusikalstama veika buvo padaryta Kybartų PN. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų aiškintis aplinkybę, ar Kybartų PN buvo rastas tas pats telefono aparatas, kuris identifikuotas ikiteisminio tyrimo metu, ar tai, jog Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyto telefono aparato IMEI numeris (Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas telefono IMEI numeris (Nr. (duomenys neskelbtini) yra beveik toks pat, t. y. 14 skaitmenų kodas sutampa, tik du jo skaitmenys (5 ir 8) sukeisti vietomis, pripažintina rašymo apsirikimo klaida, ar vis tik tai yra du skirtingi telefono aparatai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl aplinkybės, ar nusikalstama veika buvo įvykdyta Kybartų PN, nustatymo ir vertinimo, nėra pagrįsti tinkamai ir išsamiai ištirtais įrodymais, taigi neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, pagal kuriuos teismas, be kita ko, privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir jais remdamasis konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, argumentuotai atsakyti į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

22. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019, nors ir nustatė, kad atstovas ėmėsi priemonių, jog mobilieji telefonai, kuriuos draudžiama nuteistiesiems turėti, nepatektų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims ir byloje buvo pateikti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į pataisos namus užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planas bei šio plano ataskaitos, pataisos namų veiklos analizės, Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas bei šių priemonių įvykdymo ataskaitos, vis dėlto konstatavo, kad veiksmai, kurių ėmėsi pataisos įstaiga, nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas. Taigi aptariamu atveju sprendžiant, ar egzistavo atsakovo neteisėta veika, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, vertintina ne tik, ar pataisos įstaiga ėmėsi atitinkamų priemonių, bet ir ar tos priemonės buvo pakankamos.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

24. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra išspręsta iš esmės ir nėra priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, pareiškėjų prašymas priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas.

25. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Laurama“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė