Legislator Case Law & Legislation
30f710e5-0a83-4e8a-81a3-2c64eb18c866 AI generated

30f710e5-0a83-4e8a-81a3-2c64eb18c866 · Kauno apygardos teismas

Case Number 30f710e5-0a83-4e8a-81a3-2c64eb18c866
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. R., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad ji 2022 m. liepos 21 d. apie 20.40 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydama aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstruodama elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , nukentėjusiajai Ž. S. sudrausminus jÄ dėl netinkamo elgesio vieÅ¡oje vietoje bei įspėjus, jog kvies policijÄ , ji (A. R.) vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyčia sudavė jai smÅ«gį delnu į veidÄ â€“ tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Legislator headnote

AI generated

30f710e5-0a83-4e8a-81a3-2c64eb18c866 · Kauno apygardos teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jai paskirta bausmė - 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-397/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27225-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienė, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,

nuteistajai A. R. ir jos gynėjui advokatui Arūnui Taručiui,

nukentėjusiajai Ž. S.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jai paskirta bausmė - 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir 6,7 MGL (252,32 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurai ir 32 cnt) bauda.

Bausmė skirta atlikti kalėjime. Bausmės pradžiÄ skaičiuotina nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. R., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad ji 2022 m. liepos 21 d. apie 20.40 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydama aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstruodama elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , nukentėjusiajai Ž. S. sudrausminus jÄ dėl netinkamo elgesio vieÅ¡oje vietoje bei įspėjus, jog kvies policijÄ , ji (A. R.) vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyčia sudavė jai smÅ«gį delnu į veidÄ â€“ tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, jog kaltinimas pareikÅ¡tas A. R. nukentėjusiosios Ž. S. atžvilgiu vartojus įžeidžiančius žodžius, panaudojus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyčia sudavus jai smÅ«gį delnu į veidÄ , tokiu bÅ«du padarius nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdžius jos sveikatÄ bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pasitvirtino, jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. R. praÅ¡o, panaikinti 2023 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

3.1. Skundo autorės teigimu, iÅ¡analizavus ir įvertinus visÄ bylos medžiagÄ matyti, kad tik vienintelė nukentėjusioji tiesiogiai nurodė, kad A. R. jai sudavė. Tuo tarpu liudytojai J. A. ir E. Č. parodė tik tai kÄ jiems sakė nukentėjusioji ir, kad matė, jog buvo tampomos automobilio durelės. J. A. matė paraudusį nukentėjusiosios skruostÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimas Ž. S. galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku y. 2022 m. liepos 21 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau specialistas nei ikiteisminiame tyrime, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nebuvo, papildomi klausimai užduoti nebuvo. Skunde atkreipiamas, jog 2022 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti 6 vaizdo įraÅ¡ai, daryti policijos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuota, kad Ž. S., telefonu filmuojančios A. R. akivaizdoje nurodanti, jog "jinai man trenkė", taip pat užfiksuota, jog praÅ¡ant A. R. pasiraÅ¡yti žurnale prie asmens blaivumo testo duomenų ji sako, kad „įpÅ«tė 223", savo kaltę pripažįsta ir nori „to“ žmogaus atsipraÅ¡yti, tačiau Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai bylos nagrinėjimo teisme metu peržiÅ«rėti nebuvo, pakomentuoti jų apeliantė negalėjo. Be to, 2022 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas 8 minučių 11 sekundžių trukmės vaizdo įraÅ¡as, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikė A. R. ir kuriame užfiksuota, kad vyksta ginčas tarp moterų, matomas paraudęs Ž. S. deÅ¡inysis skruostas, atvykusiems policijos pareigÅ«nams Ž. S. parodo į vaizdo įraÅ¡Ä darančiÄ A. R. nurodo, jog ji trenkė jai per veidÄ , tačiau ir vaizdo įraÅ¡as bylos nagrinėja teisme metu peržiÅ«rėtas nebuvo. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad vienintelis informacijos, kad ji sudavė nukentėjusiajai, Å¡altinis yra pačios nukentėjusiosios teiginiai, iÅ¡sakyti pareigÅ«nams ir liudytojams, ir užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime, parodymuose ir vaizdo įraÅ¡uose. Nei pareigÅ«nai, nei liudytojai nematė, jog A. R. bÅ«tų sudavusi nukentėjusiajai.

3.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alinti akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp liudytojų E. Č. ir J. A. parodymų. Liudytoja J. A. nurodė, kad jai priėjus dar vyko durelių „tampymas“, tačiau pagal E. Č. parodymus, tik jam nusileidus nutrÅ«ko durelių „tampymas“. E. Č. esant įvykio vietoje, tolesnio aktyvaus konflikto nebuvo ir jokio smÅ«gio tuo metu nebuvo. Apeliantės pastebėjimu yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kada nukentėjusiajai buvo suduotas smÅ«gis ir kyla klausimas ar apskritai smÅ«gis jai buvo suduotas. Nukentėjusioji galėjo ir pati susižaloti veidÄ vykusio konflikto metu laikydama ir traukdama dureles į save, galėjo atsitrenkti veidu į automobilio vairÄ ar dureles. Kita vertus, dėl kilusio pykčio galėjo ir apkalbėti A. R.. Skundo autorės teigimu, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi nurodytų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, yra itin svarbu paÅ¡alinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus. NepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų, teisine prasme laikytina kad yra abejonė ir smÅ«gio faktas vertintinas tik kaip prielaida.

3.3. Skunde pažymima, jog apeliantės kaltė grindžiama ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad sužalojimas Ž. S. galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad žodis „galėjo“ nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent taip ir buvo, o yra tik tikimybė, kad galėjo bÅ«ti ir taip, kaip nurodyta užduotyje. Specialistui nebuvo užduoti klausimai ar galėjo sužalojimas nukentėjusiajai bÅ«ti padarytas jai pačiai atsitrenkiant automobilio vairÄ ar į automobilio dureles ar durelių staktÄ . Apeliantės manymu, pagal įvykio aplinkybes visiÅ¡kai logiÅ¡ka teigti, kad nukentėjusioji ir pati galėjo susižaloti atsitrenkdama į vairÄ , dureles ar staktÄ . Pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teisme specialistas apklaustas nebuvo.

3.4. Skunde nurodoma, jog nukentėjusioji ir liudytoja J. A. parodė, kad A. R. filmuodama jas telefonu, joms grasino susidoroti, t.y. Ž. S. parodė, kad „ji filmavo ir komentavo, kaip kas iÅ¡ mÅ«sų gyvenimÄ užbaigs“, o J. A. parodė, kad „ji filmavo ir sakė nužudysiu, papjausiu tave ir tavo vaikus, su maÅ¡ina čia nevažinėsi““. Tuo tarpu pagal kitų objektų apžiÅ«ros protokolÄ , t.y. apžiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä , kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu apeliantė pateikė, nėra duomenų, kad ji bÅ«tų grasinusi. Apeliantės įsitikinimu, tai yra svarbu vertinant nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų patikimumÄ .

3.5. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apeliantė prašė iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojais R. K. ir T. J., kurie galėjo taip pat matyti įvykį, tačiau į teisiamÄ jį posėdį atvyko tik liudytoja R. K., o T. J. neatvyko. Teisėja, spręsdama klausimÄ dėl liudytojo pakartotinio kvietimo, nutarė jo nekviesti. Apeliantės manymu, jos teisė į gynybÄ buvo pažeista tiek atsisakant pakartotinai kviesti liudytojÄ T. J., tiek ir atsisakant prijungti jos teiktus medicininius dokumentus, dėl jai 2012 m. atliktos operacijos, po ko ji sunkiai valdo kairę rankÄ .

3.6. Skundo autorės pastebėjimu, BPK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nepaisant jos nuostatos, kad ginsis pati ir gynėjas jai nereikalingas, turėjo pareigÄ pripažinti gynėjo dalyvavimÄ bÅ«tinu. Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis prielaidomis, pažeidžiant jos teisę tinkamai gintis.

4. Atsiliepimu į nuteistosios apeliacinį skundÄ nepateikta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas atmetamas

6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantė teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos esančias aplinkybes bei surinktus duomenis, rėmėsi prielaidomis, pažeidžiant jos teisę tinkamai gintis, todėl nepagrįstai nustatė, jog A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. R. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Pripažindamas A. R. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu A. R. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. R. kaltės.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. R. kaltę. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka tenkinus nuteistosios ir jos gynėjo praÅ¡ymÄ , buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu liudytoju apklaustas T. J., apklausta specialistė Zofija MakÅ¡imaitė, peržiÅ«rėti 6 vaizdo įraÅ¡ai, kurie buvo užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, taip pat peržiÅ«rėtas A. R. pateiktas vaizdo įraÅ¡as užfiksuotas mobiliuoju telefonu.

8. A. R. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad ji Å¡ios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, įžūliu elgesiu rodydama aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstruodama elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , nukentėjusiajai Ž. S. sudrausminus jÄ dėl netinkamo elgesio vieÅ¡oje vietoje bei įspėjus, jog kvies policijÄ , ji vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyčia sudavė jai smÅ«gį delnu į veidÄ â€“ tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

8.1. Nors nuteistoji A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai, dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, neprisipažino, neigė sudavusi smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajai Ž. S., nurodė jog nukentėjusiajai pagrasinus iÅ¡kviesti policijÄ su E. G. jos abi bandė atidaryti automobilio dureles, tikslu sutrukdyti iÅ¡kviesti policijÄ , bÅ«dama neblaivi gal kÄ Å¾odžiu ir pasakė nukentėjusiajai, tačiau jos atžvilgiu nesmurtavo. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai, tiek ir apeliacinės instancijos teisme papildomo įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirti įrodymai bei jų visuma, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

R. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyčia sudavė jai smÅ«gį delnu į veidÄ ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å ias aplinkybes patvirtina iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiosios Ž. S. parodymai, kurie kartu su liudytojų J. A., E. Č. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1466/2022 (1 t., b. l. 69-70), kitų objektų apžiÅ«ros protokolu iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rėti 6 vaizdo įraÅ¡ai, daryti prie policijos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis. (1 t., b. l. 25-28), kitų objektų apžiÅ«ros protokolu iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikė įtariamoji A.

R.. (1 t., b.l. 147-150), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., b.l. 29-35), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (1 t., b.l. 55-59), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji Ž. S. atpažino A. R. kaip moterį, kuri 2022 m. liepos 21 d. vakare, jai sėdint automobilyje, sudavė smÅ«gį kairiu delnu į deÅ¡inį skruostÄ , tuo sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ (1 t., b.l. 60-64), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu kuriame užfiksuota, kad liudytoja J.

A. atpažino A. R. kaip moterį, kuri kartu su kita moterimi, bÅ«damos stipriai apsvaigusios, 2022 m. liepos mėnesį, vakare, prie (duomenys neskelbtini) namo priekabiavo prie vaikų, po to konfliktavo su jos kaimyne Ž. S., o po konflikto vykusį pokalbį filmavo telefonu (1 t., b.l. 83-87), tarnybiniu praneÅ¡imu dėl įvykio liudytojų nustatymo (1 t., b.l. 105-107), alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įraÅ¡ais (1 t., b.l. 74-76) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas išvadas dėl A. R. kaltės ir jos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.

8.2. Pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti T. V., R. K., taip pat vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo S. A., I. T.-V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Minėti liudytojai reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nenurodė, konflikto namo kieme tarp nukentėjusiosios ir A. R. nematė.

8.3. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusioji Ž. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir parodė, kad 2022 m. liepos 21 d. vakare ji grįžo iÅ¡ parduotuvės ir sustojo (duomenys neskelbtini) namo aikÅ¡telėje. Prie (duomenys neskelbtini) namo 2-os laiptinės pamatė besivoliojančiÄ moterį, kuri atsikėlė ir nuėjo prie vaikų aikÅ¡telės, kurioje buvo daug vaikų. IÅ¡ sÅ«naus sužinojo, kad girtos moterys juos vaikosi. Pasiteiravus kurio vaiko mama, pradėjo jÄ keikti necenzÅ«riniais žodžiais. Ji pagrasino iÅ¡kviesianti policijÄ . Dar bÅ«nant aikÅ¡telėje ji iÅ¡kvietė policijÄ , o pati saugumo sumetimais įsėdo į automobilį. A. R. ir E. G. buvo girtos ir agresyvios. Ji nespėjo automobilyje užsirakinti, abi moterys pradėjo dureles atidarinėti. E. G. užkiÅ¡o rankÄ už durelių virÅ¡aus ir dureles atidarė, ji atėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir metė į žemę, tuo metu A. R. įlindo į automobilio salonÄ ir kaire ranka sudavė jai į deÅ¡inį skruostÄ . Liko kraujosruva. Viso konflikto metu abi moterys keikėsi. E. Č., kurį žinojo iÅ¡ matymo, pasirodymas nutraukė smurtavimÄ . Abejoti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, dėl netinkamo nuteistosios elgesio vieÅ¡oje vietoje, nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančių žodžių vartojimo bei jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, teismui nebuvo jokio pagrindo. Jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji bÅ«tų turėjusi suinteresuotumÄ apkalbėti A. R. nenustatyta, ji iki įvykio nuteistosios nepažinojo. Pažymėtina, jog teismas nukentėjusiosios parodymus vertino nesuteikdamas jiems iÅ¡skirtinumo, o kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgęs į įvykių eigÄ , į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , jų loginį ryšį, t. y. vertino visų įrodymų visumÄ .

8.4. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, tai, kad A. R. konfliktavo su nukentėjusiÄ ja, tampė jos automobilio dureles, keikėsi ir trikdė rimtį, patvirtino ir liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklausti J. A. ir E. Č.. Liudytoja J. A. parodė, kad įvykio dienos vakarÄ ji buvo balkone. Kieme buvo daug vaikų, ji pamatė dvi girtas moteris, kurios keikėsi ir gaudė vaikus. Ä® kiemÄ Ä¯važiavo nukentėjusioji. Ji girdėjo, kai nukentėjusioji pasiteiravo, kurio vaiko mama yra girta moteris.

Vaikai Å¡aukė, kad mamos nėra. Nukentėjusioji nuėjo ir atsisėdo į automobilį, o abi moterys pradėjo „lupti“ automobilio dureles, tuo metu ji iÅ¡eidinėjo į kiemÄ padėti kaimynei. Kai išėjo į kiemÄ vyko durelių tampymas, nukentėjusiosios skruostas buvo raudonas kaip nuo smÅ«gio. Sudavimo į skruostÄ momento nematė. Girtos moterys triukÅ¡mavo ir grasino. Prie automobilio buvo priėjęs ir vyras. Liudytojas E. Č. parodė, kad 2022 m. vasaros vidury vedžiodamas Å¡unį pamatė dvi girtas moteris, kurių tarpe buvo ir A.

R.. Jos griuvinėjo vaikų žaidimo aikÅ¡telėje kur buvo vaikų. BÅ«nant namuose, pro atvirÄ langÄ , iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatė, kad tos neblaivios moterys plėšia nukentėjusios automobilio dureles. Išėjęs į kiemÄ , priėjo prie akivaizdžiai neblaivių moterų, jas atitraukė nuo automobilio durelių, į kurias jos buvo įsikibusios. Abi moterys keikėsi. Jokio fizinio kontakto nematė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alinti akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp liudytojų E. Č. ir J.

A. parodymų. Liudytoja J. A. nurodė, kad jai priėjus dar vyko durelių „tampymas“, tačiau pagal E. Č. parodymus, tik jam nusileidus nutrūko durelių „tampymas“. Tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad tiek E. Č., tiek ir J. A. duotose parodymuose dėl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieštaravimų nėra. J. A. parodymų neatitikimas E. Č. nurodytoms aplinkybėms kada nutrūko durelių tampymas, nėra dėl esminių aplinkybių ir tai nesudaro pagrindo teismui liudytojų parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus, taip pat nesudaro pagrindo ir jais netikėti.

8.5. Pažymėtina, jog pagrindÄ tikėti, nukentėjusiosios Ž. S. nurodytomis aplinkybėmis, apie jos atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ suteikia ir iÅ¡ karto po įvykio atvykusių policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡ai, padaryti atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ . Å ie vaizdo įraÅ¡ai buvo peržiÅ«rėti apeliacinės instancijos teisme. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota kaip Ž. S., atvykusiems pareigÅ«nams nurodė, jog A. R. jai trenkė. Vaizdo įraÅ¡uose taip pat užfiksuota, jog A.

R. sako, kad „įpÅ«tė 223“, savo kaltę pripažįsta ir nori „to“ žmogaus atsipraÅ¡yti. Vaizdo įraÅ¡e, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikė įtariamoji A. R. užfiksuota kaip vaizdo įraÅ¡Ä darantis asmuo prieina automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje stovinčius keturis asmenis – tris moteris ir vyrÄ . Vyksta ginčas tarp moterų. Vaizdo įraÅ¡e matomas paraudęs Ž. S. deÅ¡inysis skruostas. Atvyksta policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nams Ž.

S. parodo į vaizdo įraÅ¡Ä darančiÄ A. R. ir nurodo, jog ji trenkė jai per veidÄ . Tai, kad aptariamo įvykio dienÄ bÅ«tent A. R. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, patvirtina ir byloje esantis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji Ž. S. atpažino A. R. kaip moterį, kuri jai sėdint automobilyje, sudavė smÅ«gį kairiu delnu į deÅ¡inį skruostÄ , tuo sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Tai, kad nukentėjusiajai įvykio dienÄ buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1466/2022 (02), kuria Ž. S. konstatuota poodinė kraujosruva deÅ¡inio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 21 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, dar nereiÅ¡kia, jog specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma patikimu netiesioginiu įrodymu byloje. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Zofija MakÅ¡imaitė patvirtino pagarsintÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. g 1466/2022 (02). Atsakydama į nuteistosios gynėjo klausimÄ ar iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiriamam asmeniui atsitrenkus į automobilio vairÄ ar kitas kėbulo dalis, nurodė, jog tokia galimybė neatmetama, tačiau tam prieÅ¡tarautų įvykio aplinkybės. Atsakydama į gynėjo klausimÄ ar galėjo sužalojimas atsirasti staiga traukiant telefonÄ iÅ¡ rankų, specialistė nurodė, jo tokia galimybė neatmetama (t. 2, b. l. 183).

Nors byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į specialistės duotus paaiÅ¡kinimus, jog neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas atsitrenkus į kitas automobilio dalis, buvo keliama versija, kad nukentėjusioji bÅ«dama automobilyje galėjo susižaloti pati veidu atsitrenkiant į automobilio kėbulo dalis, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad Å¡ie nuteistosios gynėjo deklaratyvÅ«s teiginiai, kuriais siekiama padėti nuteistajai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo iÅ¡tirti įrodymai paneigia Å¡iuos teiginius.

Nuteistosios ir jos gynėjo teiginiai, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati vertintini kritiÅ¡kai, kadangi Å¡ių teiginių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. PrieÅ¡ingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji kategoriÅ¡kai teigė, kad bÅ«tent A. R. įlindusi į automobilio salonÄ kaire ranka sudavė jai į deÅ¡inį skruostÄ , po ko ji jautė fizinį skausmÄ , liko kraujosruva. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A.

R. vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ . PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teismui neleidžia daryti ir apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentų iÅ¡raÅ¡ai apie tai, kad A. R. kreipėsi į medikus dėl kairės rankos pasilpimo ir peties sÄ nario bei sprando skausmų, dėl ko ji neva tai negalėjo skaudančia ranka suduoti nukentėjusiajai smÅ«gio. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti iÅ¡vados, kad A.

R. bÅ«tų nustatytas toks rankos skausmas (sužalojimas) dėl kurio ji bÅ«tų negalėjusi valdyti kairės rankos bei suduoti nukentėjusiajai į veidÄ .

8.6. Tenkinant nuteistosios ir jos gynėjo praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas T. J., kuris parodė jog matė dvi moteris, viena A. R., kita stambi moteris. Jos žaidė su vaikais, spardė kamuolį. Atvažiavo moteris su maÅ¡ina, kilo triukÅ¡mas. Automobilį vairavo moteris (parodo salėje į nukentėjusiÄ jÄ ). Viena iÅ¡ moterų stambesnė pradėjo triukÅ¡mauti prie maÅ¡inos, ėmė keiktis ir bartis su atvažiavusia moterimi. Per savo buto langÄ liudytojas matė kaip nusileido kaimynas iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to. A. R. taip pat stovėjo prie automobilio durelių ir kažkÄ rėkavo. Jis girdėjo rėkavimÄ ir keiksmažodžius, daugiau nieko nematė. Smurtinių veiksmų nematė, jis stebėjo įvykius iki kol kaimynas nusileido į apačiÄ . Moterys, kurios žaidė su vaikais stovėjo prie automobilio ir rėkavo. Jos stovėjo Å¡onu. Viena prie veidrodėlio, kita prie lango. Automobilio durelės buvo uždarytos (t. 2, b. l. 189 - 190). Pažymėtina, jog minėtas liudytojas reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nenurodė, patvirtino, jog stebėjo įvykius ne visÄ laikÄ , ne viskÄ matė, todėl Å¡ie liudytojo parodymai nepatvirtina ir nepaneigia, kad A. R. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog tik vienintelė nukentėjusioji tiesiogiai nurodė, kad A. R. sudavė jai smÅ«gį, tuo tarpų nei pareigÅ«nai, nei liudytojai nematė, jog nuteistoji bÅ«tų sudavusi nukentėjusiajai. Apeliantės įsitikinimu teismas skundžiamÄ nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik netiesioginiais įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios, apklaustų liudytojų parodymus, specialistes paaiÅ¡kinimus ir kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis bei jų patikimumÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, vaizdo įraÅ¡ai, daryti prie policijos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistosios parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu ji jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad A. R. smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tyčia sudavus jai smÅ«gį delnu į veidÄ buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais (Ž.

S. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo pavartotas sÄ moningai – taip A. R. demonstruojant savo nepasitenkinimÄ nukentėjusiosios elgesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurių pakako A. R. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

10. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl A. R. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

11. Apeliantė skundu praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

12. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino tai, kad A. R. nusikalto ne pirmÄ kartÄ , anksčiau teista penkis kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikaltimÄ padarė bÅ«dama lygtinai paleista iÅ¡ laisvės atėmimo vietos (2 t. b.l. 6-18)), bausta administracine tvarka (2 t. b.l. 84-86), registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 83), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui, veikÄ padarė recidyvistė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant A. R. terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai skirta bausmė visiÅ¡kai atitinka tiek jos padarytÄ nusikaltimÄ , tiek jos asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana Jurgaitienė

Gytis Večerskas

Valdas Vitunskas