30f710e5-0a83-4e8a-81a3-2c64eb18c866 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedA. R., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad ji 2022 m. liepos 21 d. apie 20.40 val., vieÅ¡oje vietoje â (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydama aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstruodama elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , nukentÄjusiajai Ž. S. sudrausminus jÄ dÄl netinkamo elgesio vieÅ¡oje vietoje bei įspÄjus, jog kvies policijÄ , ji (A. R.) vartodama nukentÄjusiosios atžvilgiu įžeidžianÄius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyÄia sudavÄ jai smÅ«gį delnu į veidÄ â tokiu bÅ«du padarÄ nukentÄjusiajai poodinÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdÄ jos sveikatÄ bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .
Legislator headnote
AI generated30f710e5-0a83-4e8a-81a3-2c64eb18c866 · Kauno apygardos teismas: vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų (toliau â Kauno apylinkÄs teismas) 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 284 straipsnį ir jai paskirta bausmÄ - 5 (penki) mÄnesiai laisvÄs atÄmimo.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-397/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27225-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Svetlanos JurgaitienÄ, GyÄio VeÄersko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Valdo Vitunsko,
sekretoriaujant Vilmai MarÄiukaitytei, Vidai ButiÅ¡kienei,
dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,
nuteistajai A. R. ir jos gynÄjui advokatui ArÅ«nui TaruÄiui,
nukentÄjusiajai Ž. S.,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų (toliau â Kauno apylinkÄs teismas) 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 284 straipsnį ir jai paskirta bausmÄ - 5 (penki) mÄnesiai laisvÄs atÄmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmÄ subendrinta su 2020 m. lapkriÄio 17 d. Kauno apylinkÄs teismo KÄdainių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir galutinÄ bausmÄ paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mÄnesiai laisvÄs atÄmimo ir 6,7 MGL (252,32 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurai ir 32 cnt) bauda.
BausmÄ skirta atlikti kalÄjime. BausmÄs pradžiÄ skaiÄiuotina nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
1. A. R., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad ji 2022 m. liepos 21 d. apie 20.40 val., vieÅ¡oje vietoje â (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydama aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstruodama elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , nukentÄjusiajai Ž. S. sudrausminus jÄ dÄl netinkamo elgesio vieÅ¡oje vietoje bei įspÄjus, jog kvies policijÄ , ji (A. R.) vartodama nukentÄjusiosios atžvilgiu įžeidžianÄius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyÄia sudavÄ jai smÅ«gį delnu į veidÄ â tokiu bÅ«du padarÄ nukentÄjusiajai poodinÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdÄ jos sveikatÄ bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .
2. Kauno apylinkÄs teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esanÄius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, jog kaltinimas pareikÅ¡tas A. R. nukentÄjusiosios Ž. S. atžvilgiu vartojus įžeidžianÄius žodžius, panaudojus prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyÄia sudavus jai smÅ«gį delnu į veidÄ , tokiu bÅ«du padarius nukentÄjusiajai poodinÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdžius jos sveikatÄ bei sutrikdžius visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , pasitvirtino, jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. R. praÅ¡o, panaikinti 2023 m. vasario 22 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.
3.1. Skundo autorÄs teigimu, iÅ¡analizavus ir įvertinus visÄ bylos medžiagÄ matyti, kad tik vienintelÄ nukentÄjusioji tiesiogiai nurodÄ, kad A. R. jai sudavÄ. Tuo tarpu liudytojai J. A. ir E. Ä. parodÄ tik tai kÄ jiems sakÄ nukentÄjusioji ir, kad matÄ, jog buvo tampomos automobilio durelÄs. J. A. matÄ paraudusį nukentÄjusiosios skruostÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimas Ž. S. galÄjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku y. 2022 m. liepos 21 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis, taÄiau specialistas nei ikiteisminiame tyrime, nei bylos nagrinÄjimo teisme metu apklaustas nebuvo, papildomi klausimai užduoti nebuvo. Skunde atkreipiamas, jog 2022 m. rugsÄjo 28 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rÄti 6 vaizdo įraÅ¡ai, daryti policijos pareigÅ«nų tarnybinÄs uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuota, kad Ž. S., telefonu filmuojanÄios A. R. akivaizdoje nurodanti, jog "jinai man trenkÄ", taip pat užfiksuota, jog praÅ¡ant A. R. pasiraÅ¡yti žurnale prie asmens blaivumo testo duomenų ji sako, kad âįpÅ«tÄ 223", savo kaltÄ pripažįsta ir nori âtoâ žmogaus atsipraÅ¡yti, taÄiau Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai bylos nagrinÄjimo teisme metu peržiÅ«rÄti nebuvo, pakomentuoti jų apeliantÄ negalÄjo. Be to, 2022 m. rugsÄjo 29 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rÄtas 8 minuÄių 11 sekundžių trukmÄs vaizdo įraÅ¡as, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikÄ A. R. ir kuriame užfiksuota, kad vyksta ginÄas tarp moterų, matomas paraudÄs Ž. S. deÅ¡inysis skruostas, atvykusiems policijos pareigÅ«nams Ž. S. parodo į vaizdo įraÅ¡Ä daranÄiÄ A. R. nurodo, jog ji trenkÄ jai per veidÄ , taÄiau ir vaizdo įraÅ¡as bylos nagrinÄja teisme metu peržiÅ«rÄtas nebuvo. ApeliantÄs įsitikinimu, akivaizdu, kad vienintelis informacijos, kad ji sudavÄ nukentÄjusiajai, Å¡altinis yra paÄios nukentÄjusiosios teiginiai, iÅ¡sakyti pareigÅ«nams ir liudytojams, ir užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime, parodymuose ir vaizdo įraÅ¡uose. Nei pareigÅ«nai, nei liudytojai nematÄ, jog A. R. bÅ«tų sudavusi nukentÄjusiajai.
3.2. Skunde taip pat atkreipiamas dÄmesys, jog bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alinti akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp liudytojų E. Ä. ir J. A. parodymų. Liudytoja J. A. nurodÄ, kad jai priÄjus dar vyko durelių âtampymasâ, taÄiau pagal E. Ä. parodymus, tik jam nusileidus nutrÅ«ko durelių âtampymasâ. E. Ä. esant įvykio vietoje, tolesnio aktyvaus konflikto nebuvo ir jokio smÅ«gio tuo metu nebuvo. ApeliantÄs pastebÄjimu yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kada nukentÄjusiajai buvo suduotas smÅ«gis ir kyla klausimas ar apskritai smÅ«gis jai buvo suduotas. NukentÄjusioji galÄjo ir pati susižaloti veidÄ vykusio konflikto metu laikydama ir traukdama dureles į save, galÄjo atsitrenkti veidu į automobilio vairÄ ar dureles. Kita vertus, dÄl kilusio pykÄio galÄjo ir apkalbÄti A. R.. Skundo autorÄs teigimu, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rÄmÄsi nurodytų liudytojų ir nukentÄjusiosios parodymais, yra itin svarbu paÅ¡alinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus. NepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų, teisine prasme laikytina kad yra abejonÄ ir smÅ«gio faktas vertintinas tik kaip prielaida.
3.3. Skunde pažymima, jog apeliantÄs kaltÄ grindžiama ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad sužalojimas Ž. S. galÄjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis, taÄiau atkreipiamas dÄmesys, kad žodis âgalÄjoâ nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent taip ir buvo, o yra tik tikimybÄ, kad galÄjo bÅ«ti ir taip, kaip nurodyta užduotyje. Specialistui nebuvo užduoti klausimai ar galÄjo sužalojimas nukentÄjusiajai bÅ«ti padarytas jai paÄiai atsitrenkiant automobilio vairÄ ar į automobilio dureles ar durelių staktÄ . ApeliantÄs manymu, pagal įvykio aplinkybes visiÅ¡kai logiÅ¡ka teigti, kad nukentÄjusioji ir pati galÄjo susižaloti atsitrenkdama į vairÄ , dureles ar staktÄ . Pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teisme specialistas apklaustas nebuvo.
3.4. Skunde nurodoma, jog nukentÄjusioji ir liudytoja J. A. parodÄ, kad A. R. filmuodama jas telefonu, joms grasino susidoroti, t.y. Ž. S. parodÄ, kad âji filmavo ir komentavo, kaip kas iÅ¡ mÅ«sų gyvenimÄ užbaigsâ, o J. A. parodÄ, kad âji filmavo ir sakÄ nužudysiu, papjausiu tave ir tavo vaikus, su maÅ¡ina Äia nevažinÄsiââ. Tuo tarpu pagal kitų objektų apžiÅ«ros protokolÄ , t.y. apžiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä , kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu apeliantÄ pateikÄ, nÄra duomenų, kad ji bÅ«tų grasinusi. ApeliantÄs įsitikinimu, tai yra svarbu vertinant nukentÄjusiosios ir liudytojos parodymų patikimumÄ .
3.5. Be to, skunde atkreipiamas dÄmesys, jog bylÄ nagrinÄjant pirmos instancijos teisme, apeliantÄ praÅ¡Ä iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojais R. K. ir T. J., kurie galÄjo taip pat matyti įvykį, taÄiau į teisiamÄ jį posÄdį atvyko tik liudytoja R. K., o T. J. neatvyko. TeisÄja, sprÄsdama klausimÄ dÄl liudytojo pakartotinio kvietimo, nutarÄ jo nekviesti. ApeliantÄs manymu, jos teisÄ Ä¯ gynybÄ buvo pažeista tiek atsisakant pakartotinai kviesti liudytojÄ T. J., tiek ir atsisakant prijungti jos teiktus medicininius dokumentus, dÄl jai 2012 m. atliktos operacijos, po ko ji sunkiai valdo kairÄ rankÄ .
3.6. Skundo autorÄs pastebÄjimu, BPK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisÄ pripažinti, kad gynÄjo dalyvavimas bÅ«tinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynÄjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisÄs ir teisÄti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami. ApeliantÄs manymu, pirmosios instancijos teismas, nepaisant jos nuostatos, kad ginsis pati ir gynÄjas jai nereikalingas, turÄjo pareigÄ pripažinti gynÄjo dalyvavimÄ bÅ«tinu. ApeliantÄs įsitikinimu, pirmos instancijos teismas priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis prielaidomis, pažeidžiant jos teisÄ tinkamai gintis.
4. Atsiliepimu į nuteistosios apeliacinį skundÄ nepateikta.
5. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistoji ir jos gynÄjas pritarÄ apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ praÅ¡Ä nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.
Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas atmetamas
6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytu įrodymų vertinimu. ApeliantÄ teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos esanÄias aplinkybes bei surinktus duomenis, rÄmÄsi prielaidomis, pažeidžiant jos teisÄ tinkamai gintis, todÄl nepagrįstai nustatÄ, jog A. R. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. R. kaltÄ padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Pripažindamas A. R. kalta, apylinkÄs teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais bei padarÄ faktines bylos aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu A. R. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nÄra argumentų, kurių pagrindų reikÄtų naikinti ginÄijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su apylinkÄs teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria apylinkÄs teismo priimto nuosprendžio motyvams dÄl A. R. kaltÄs.
7. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantÄ, pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas tyrÄ ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymų vertinimo motyvus ir padarÄ Ä¯rodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinÄs aplinkybÄs nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. R. kaltÄ. BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka tenkinus nuteistosios ir jos gynÄjo praÅ¡ymÄ , buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu liudytoju apklaustas T. J., apklausta specialistÄ Zofija MakÅ¡imaitÄ, peržiÅ«rÄti 6 vaizdo įraÅ¡ai, kurie buvo užfiksuoti prie policijos tarnybinÄs uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, taip pat peržiÅ«rÄtas A. R. pateiktas vaizdo įraÅ¡as užfiksuotas mobiliuoju telefonu.
8. A. R. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad ji Å¡ios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybÄmis, įžūliu elgesiu rodydama aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstruodama elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , nukentÄjusiajai Ž. S. sudrausminus jÄ dÄl netinkamo elgesio vieÅ¡oje vietoje bei įspÄjus, jog kvies policijÄ , ji vartodama nukentÄjusiosios atžvilgiu įžeidžianÄius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyÄia sudavÄ jai smÅ«gį delnu į veidÄ â tokiu bÅ«du padarÄ nukentÄjusiajai poodinÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdÄ jos sveikatÄ bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .
8.1. Nors nuteistoji A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai, dÄl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, neprisipažino, neigÄ sudavusi smÅ«gį į veidÄ nukentÄjusiajai Ž. S., nurodÄ jog nukentÄjusiajai pagrasinus iÅ¡kviesti policijÄ su E. G. jos abi bandÄ atidaryti automobilio dureles, tikslu sutrukdyti iÅ¡kviesti policijÄ , bÅ«dama neblaivi gal kÄ Å¾odžiu ir pasakÄ nukentÄjusiajai, taÄiau jos atžvilgiu nesmurtavo. TaÄiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai, tiek ir apeliacinÄs instancijos teisme papildomo įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirti įrodymai bei jų visuma, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A.
R. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybÄmis, vartodama nukentÄjusiosios atžvilgiu įžeidžianÄius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ - tyÄia sudavÄ jai smÅ«gį delnu į veidÄ ir tuo nežymiai sutrikdÄ jos sveikatÄ bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ . Å ias aplinkybes patvirtina iÅ¡ esmÄs nuoseklÅ«s nukentÄjusiosios Ž. S. parodymai, kurie kartu su liudytojų J. A., E. Ä. parodymais, ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1466/2022 (1 t., b. l. 69-70), kitų objektų apžiÅ«ros protokolu iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rÄti 6 vaizdo įraÅ¡ai, daryti prie policijos pareigÅ«nų tarnybinÄs uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis. (1 t., b. l. 25-28), kitų objektų apžiÅ«ros protokolu iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rÄtas vaizdo įraÅ¡as, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikÄ Ä¯tariamoji A.
R.. (1 t., b.l. 147-150), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., b.l. 29-35), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (1 t., b.l. 55-59), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentÄjusioji Ž. S. atpažino A. R. kaip moterį, kuri 2022 m. liepos 21 d. vakare, jai sÄdint automobilyje, sudavÄ smÅ«gį kairiu delnu į deÅ¡inį skruostÄ , tuo sukÄlÄ fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdÄ jos sveikatÄ (1 t., b.l. 60-64), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu kuriame užfiksuota, kad liudytoja J.
A. atpažino A. R. kaip moterį, kuri kartu su kita moterimi, bÅ«damos stipriai apsvaigusios, 2022 m. liepos mÄnesį, vakare, prie (duomenys neskelbtini) namo priekabiavo prie vaikų, po to konfliktavo su jos kaimyne Ž. S., o po konflikto vykusį pokalbį filmavo telefonu (1 t., b.l. 83-87), tarnybiniu praneÅ¡imu dÄl įvykio liudytojų nustatymo (1 t., b.l. 105-107), alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įraÅ¡ais (1 t., b.l. 74-76) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susijÄ, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisÄtais bÅ«dais. Å ių įrodymų visumos analizÄ pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas iÅ¡vadas dÄl A. R. kaltÄs ir jos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.
8.2. PažymÄtina, jog bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti T. V., R. K., taip pat vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo S. A., I. T.-V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. MinÄti liudytojai reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nenurodÄ, konflikto namo kieme tarp nukentÄjusiosios ir A. R. nematÄ.
8.3. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentÄjusioji Ž. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir parodÄ, kad 2022 m. liepos 21 d. vakare ji grįžo iÅ¡ parduotuvÄs ir sustojo (duomenys neskelbtini) namo aikÅ¡telÄje. Prie (duomenys neskelbtini) namo 2-os laiptinÄs pamatÄ besivoliojanÄiÄ moterį, kuri atsikÄlÄ ir nuÄjo prie vaikų aikÅ¡telÄs, kurioje buvo daug vaikų. IÅ¡ sÅ«naus sužinojo, kad girtos moterys juos vaikosi. Pasiteiravus kurio vaiko mama, pradÄjo jÄ keikti necenzÅ«riniais žodžiais. Ji pagrasino iÅ¡kviesianti policijÄ . Dar bÅ«nant aikÅ¡telÄje ji iÅ¡kvietÄ policijÄ , o pati saugumo sumetimais įsÄdo į automobilį. A. R. ir E. G. buvo girtos ir agresyvios. Ji nespÄjo automobilyje užsirakinti, abi moterys pradÄjo dureles atidarinÄti. E. G. užkiÅ¡o rankÄ už durelių virÅ¡aus ir dureles atidarÄ, ji atÄmÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir metÄ Ä¯ žemÄ, tuo metu A. R. įlindo į automobilio salonÄ ir kaire ranka sudavÄ jai į deÅ¡inį skruostÄ . Liko kraujosruva. Viso konflikto metu abi moterys keikÄsi. E. Ä., kurį žinojo iÅ¡ matymo, pasirodymas nutraukÄ smurtavimÄ . Abejoti nukentÄjusiosios nurodytomis aplinkybÄmis, dÄl netinkamo nuteistosios elgesio vieÅ¡oje vietoje, nukentÄjusiosios atžvilgiu įžeidžianÄių žodžių vartojimo bei jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, teismui nebuvo jokio pagrindo. Jokių aplinkybių, dÄl kurių nukentÄjusioji bÅ«tų turÄjusi suinteresuotumÄ apkalbÄti A. R. nenustatyta, ji iki įvykio nuteistosios nepažinojo. PažymÄtina, jog teismas nukentÄjusiosios parodymus vertino nesuteikdamas jiems iÅ¡skirtinumo, o kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgÄs į įvykių eigÄ , į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , jų loginį ryšį, t. y. vertino visų įrodymų visumÄ .
8.4. NukentÄjusiosios nurodytas aplinkybes, tai, kad A. R. konfliktavo su nukentÄjusiÄ ja, tampÄ jos automobilio dureles, keikÄsi ir trikdÄ rimtį, patvirtino ir liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklausti J. A. ir E. Ä.. Liudytoja J. A. parodÄ, kad įvykio dienos vakarÄ ji buvo balkone. Kieme buvo daug vaikų, ji pamatÄ dvi girtas moteris, kurios keikÄsi ir gaudÄ vaikus. Ä® kiemÄ Ä¯važiavo nukentÄjusioji. Ji girdÄjo, kai nukentÄjusioji pasiteiravo, kurio vaiko mama yra girta moteris.
Vaikai Å¡aukÄ, kad mamos nÄra. NukentÄjusioji nuÄjo ir atsisÄdo į automobilį, o abi moterys pradÄjo âluptiâ automobilio dureles, tuo metu ji iÅ¡eidinÄjo į kiemÄ padÄti kaimynei. Kai iÅ¡Äjo į kiemÄ vyko durelių tampymas, nukentÄjusiosios skruostas buvo raudonas kaip nuo smÅ«gio. Sudavimo į skruostÄ momento nematÄ. Girtos moterys triukÅ¡mavo ir grasino. Prie automobilio buvo priÄjÄs ir vyras. Liudytojas E. Ä. parodÄ, kad 2022 m. vasaros vidury vedžiodamas Å¡unį pamatÄ dvi girtas moteris, kurių tarpe buvo ir A.
R.. Jos griuvinÄjo vaikų žaidimo aikÅ¡telÄje kur buvo vaikų. BÅ«nant namuose, pro atvirÄ langÄ , iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatÄ, kad tos neblaivios moterys plÄÅ¡ia nukentÄjusios automobilio dureles. IÅ¡ÄjÄs į kiemÄ , priÄjo prie akivaizdžiai neblaivių moterų, jas atitraukÄ nuo automobilio durelių, į kurias jos buvo įsikibusios. Abi moterys keikÄsi. Jokio fizinio kontakto nematÄ. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dÄmesys, jog bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alinti akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp liudytojų E. Ä. ir J.
A. parodymų. Liudytoja J. A. nurodÄ, kad jai priÄjus dar vyko durelių âtampymasâ, taÄiau pagal E. Ä. parodymus, tik jam nusileidus nutrÅ«ko durelių âtampymasâ. TaÄiau su Å¡iais skundo argumentais aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad tiek E. Ä., tiek ir J. A. duotose parodymuose dÄl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieÅ¡taravimų nÄra. J. A. parodymų neatitikimas E. Ä. nurodytoms aplinkybÄms kada nutrÅ«ko durelių tampymas, nÄra dÄl esminių aplinkybių ir tai nesudaro pagrindo teismui liudytojų parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieÅ¡taringus, taip pat nesudaro pagrindo ir jais netikÄti.
8.5. PažymÄtina, jog pagrindÄ tikÄti, nukentÄjusiosios Ž. S. nurodytomis aplinkybÄmis, apie jos atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ suteikia ir iÅ¡ karto po įvykio atvykusių policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡ai, padaryti atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ . Å ie vaizdo įraÅ¡ai buvo peržiÅ«rÄti apeliacinÄs instancijos teisme. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota kaip Ž. S., atvykusiems pareigÅ«nams nurodÄ, jog A. R. jai trenkÄ. Vaizdo įraÅ¡uose taip pat užfiksuota, jog A.
R. sako, kad âįpÅ«tÄ 223â, savo kaltÄ pripažįsta ir nori âtoâ žmogaus atsipraÅ¡yti. Vaizdo įraÅ¡e, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikÄ Ä¯tariamoji A. R. užfiksuota kaip vaizdo įraÅ¡Ä darantis asmuo prieina automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje stovinÄius keturis asmenis â tris moteris ir vyrÄ . Vyksta ginÄas tarp moterų. Vaizdo įraÅ¡e matomas paraudÄs Ž. S. deÅ¡inysis skruostas. Atvyksta policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nams Ž.
S. parodo į vaizdo įraÅ¡Ä daranÄiÄ A. R. ir nurodo, jog ji trenkÄ jai per veidÄ . Tai, kad aptariamo įvykio dienÄ bÅ«tent A. R. nukentÄjusiosios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, patvirtina ir byloje esantis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentÄjusioji Ž. S. atpažino A. R. kaip moterį, kuri jai sÄdint automobilyje, sudavÄ smÅ«gį kairiu delnu į deÅ¡inį skruostÄ , tuo sukÄlÄ fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdÄ jos sveikatÄ .
Tai, kad nukentÄjusiajai įvykio dienÄ buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1466/2022 (02), kuria Ž. S. konstatuota poodinÄ kraujosruva deÅ¡inio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 21 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
Sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasÄkoje. Tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, minÄtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, dar nereiÅ¡kia, jog specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma patikimu netiesioginiu įrodymu byloje. ApeliacinÄs instancijos teisme apklausta specialistÄ Zofija MakÅ¡imaitÄ patvirtino pagarsintÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. g 1466/2022 (02). Atsakydama į nuteistosios gynÄjo klausimÄ ar iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas tiriamam asmeniui atsitrenkus į automobilio vairÄ ar kitas kÄbulo dalis, nurodÄ, jog tokia galimybÄ neatmetama, taÄiau tam prieÅ¡tarautų įvykio aplinkybÄs. Atsakydama į gynÄjo klausimÄ ar galÄjo sužalojimas atsirasti staiga traukiant telefonÄ iÅ¡ rankų, specialistÄ nurodÄ, jo tokia galimybÄ neatmetama (t. 2, b. l. 183).
Nors byla nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, atsižvelgiant į specialistÄs duotus paaiÅ¡kinimus, jog neatmetama galimybÄ, kad sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas atsitrenkus į kitas automobilio dalis, buvo keliama versija, kad nukentÄjusioji bÅ«dama automobilyje galÄjo susižaloti pati veidu atsitrenkiant į automobilio kÄbulo dalis, taÄiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad Å¡ie nuteistosios gynÄjo deklaratyvÅ«s teiginiai, kuriais siekiama padÄti nuteistajai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo iÅ¡tirti įrodymai paneigia Å¡iuos teiginius.
Nuteistosios ir jos gynÄjo teiginiai, jog nukentÄjusioji galÄjo susižaloti pati vertintini kritiÅ¡kai, kadangi Å¡ių teiginių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. PrieÅ¡ingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklausta nukentÄjusioji kategoriÅ¡kai teigÄ, kad bÅ«tent A. R. įlindusi į automobilio salonÄ kaire ranka sudavÄ jai į deÅ¡inį skruostÄ , po ko ji jautÄ fizinį skausmÄ , liko kraujosruva. Kaip jau minÄta, pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu apklaustos nukentÄjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A.
R. vartodama nukentÄjusiosios atžvilgiu įžeidžianÄius žodžius, panaudojo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ . PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teismui neleidžia daryti ir apeliacinÄs instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentų iÅ¡raÅ¡ai apie tai, kad A. R. kreipÄsi į medikus dÄl kairÄs rankos pasilpimo ir peties sÄ nario bei sprando skausmų, dÄl ko ji neva tai negalÄjo skaudanÄia ranka suduoti nukentÄjusiajai smÅ«gio. TeisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti iÅ¡vados, kad A.
R. bÅ«tų nustatytas toks rankos skausmas (sužalojimas) dÄl kurio ji bÅ«tų negalÄjusi valdyti kairÄs rankos bei suduoti nukentÄjusiajai į veidÄ .
8.6. Tenkinant nuteistosios ir jos gynÄjo praÅ¡ymÄ apeliacinÄs instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas T. J., kuris parodÄ jog matÄ dvi moteris, viena A. R., kita stambi moteris. Jos žaidÄ su vaikais, spardÄ kamuolį. Atvažiavo moteris su maÅ¡ina, kilo triukÅ¡mas. Automobilį vairavo moteris (parodo salÄje į nukentÄjusiÄ jÄ ). Viena iÅ¡ moterų stambesnÄ pradÄjo triukÅ¡mauti prie maÅ¡inos, ÄmÄ keiktis ir bartis su atvažiavusia moterimi. Per savo buto langÄ liudytojas matÄ kaip nusileido kaimynas iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to. A. R. taip pat stovÄjo prie automobilio durelių ir kažkÄ rÄkavo. Jis girdÄjo rÄkavimÄ ir keiksmažodžius, daugiau nieko nematÄ. Smurtinių veiksmų nematÄ, jis stebÄjo įvykius iki kol kaimynas nusileido į apaÄiÄ . Moterys, kurios žaidÄ su vaikais stovÄjo prie automobilio ir rÄkavo. Jos stovÄjo Å¡onu. Viena prie veidrodÄlio, kita prie lango. Automobilio durelÄs buvo uždarytos (t. 2, b. l. 189 - 190). PažymÄtina, jog minÄtas liudytojas reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nenurodÄ, patvirtino, jog stebÄjo įvykius ne visÄ laikÄ , ne viskÄ matÄ, todÄl Å¡ie liudytojo parodymai nepatvirtina ir nepaneigia, kad A. R. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ .
9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dÄmesys, jog tik vienintelÄ nukentÄjusioji tiesiogiai nurodÄ, kad A. R. sudavÄ jai smÅ«gį, tuo tarpų nei pareigÅ«nai, nei liudytojai nematÄ, jog nuteistoji bÅ«tų sudavusi nukentÄjusiajai. ApeliantÄs įsitikinimu teismas skundžiamÄ nuosprendį priÄmÄ vadovaudamasis tik netiesioginiais įrodymais. TaÄiau teisÄjų kolegija pažymi, jog nagrinÄjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentÄjusiosios, apklaustų liudytojų parodymus, specialistes paaiÅ¡kinimus ir kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis bei jų patikimumÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatÄ, kad bÅ«tent nukentÄjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.
Be to, teisÄjų kolegija pažymi, kad ne visada nusikaltimo aplinkybÄs ir veikÄ padariusio asmens kaltÄ nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinÄjimas netiesioginiais įrodymais yra sudÄtingesnis, taÄiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltÄ, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius â ir vieni, ir kiti yra įrodinÄjimo proceso elementai.
Kaip jau minÄta, pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu apklaustos nukentÄjusiosios parodymai, specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, vaizdo įraÅ¡ai, daryti prie policijos pareigÅ«nų tarnybinÄs uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistosios parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentÄjusiosios atžvilgiu ji jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad A. R. smurtas prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ , tyÄia sudavus jai smÅ«gį delnu į veidÄ buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais (Ž.
S. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Smurtas prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ buvo pavartotas sÄ moningai â taip A. R. demonstruojant savo nepasitenkinimÄ nukentÄjusiosios elgesiu. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurių pakako A. R. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.
10. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkÄs teismo padarytų iÅ¡vadų dÄl A. R. kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaip jau minÄta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todÄl tai, kad teismas padarÄ kitokias iÅ¡vadas ir priÄmÄ kitokį procesinį sprendimÄ nei tikÄjosi nuteistoji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.
11. ApeliantÄ skundu praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrÄžia paÄias plaÄiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinÄs instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dÄl paskirtos bausmÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
12. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyÄiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvÄs apribojimu, arba areÅ¡tu arba laisvÄs atÄmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmÄs rūšį ir dydį, tinkamai įvertino tai, kad A. R. nusikalto ne pirmÄ kartÄ , anksÄiau teista penkis kartus, teistumas neiÅ¡nykÄs, nusikaltimÄ padarÄ bÅ«dama lygtinai paleista iÅ¡ laisvÄs atÄmimo vietos (2 t. b.l. 6-18)), bausta administracine tvarka (2 t. b.l. 84-86), registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 83), jos atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ tai, kad nusikaltimÄ padarÄ bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos veikos padarymui, veikÄ padarÄ recidyvistÄ, lengvinanÄių atsakomybÄ aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai sprendÄ, kad bausmÄs tikslai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant A. R. terminuotÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TeisÄjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai skirta bausmÄ visiÅ¡kai atitinka tiek jos padarytÄ nusikaltimÄ , tiek jos asmenybÄ, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ .
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistosios A. R. apeliacinį skundÄ atmesti.
Nutartis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos.
TeisÄjai Svetlana JurgaitienÄ
Gytis VeÄerskas
Valdas Vitunskas