30f43cef-7c7b-4eeb-a951-3d076c2c5bf3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr            Administracinė byla Nr. A756-1442/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01693-2010-5                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 4 d.Vilnius              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),              sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,             dalyvaujant pareiškėjai R.

P.,             pareiÅ¡kėjos atstovui A. B.,             atsakovo atstovams A. V., A. U.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. P. skundÄ atsakovui KultÅ«ros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėja R. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorės 2010 m. gegužės 6 d. įsakymÄ Nr. P-125, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda – pastaba. Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad Departamento direktorė, pažeisdama Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, neatlikusi tyrimo, vieÅ¡ai per informacinės plėtros priemones paskelbė apie Vilniaus AuÅ¡ros Vartų koplyčioje įvykdytÄ pasibaisėtinÄ vandalizmÄ , t. y. praneÅ¡ta, kad „atliekant koridoriaus ir laiptinės, vedančios į koplyčiÄ darbus buvo naikinamos vertingosios savybės: iÅ¡montuotos senosios medinės durys; pažeistos 1932 m. autentiÅ¡kos keraminės plytelės, jas užklijuojant nauja danga; iÅ¡montuoti senieji ranktÅ«riai, kitose vietose ardant senÄ jį mÅ«rÄ sumontuoti nauji turėklai; ant senųjų teracinių laiptų užklota granitÄ imituojanti medžiaga, o dalis senųjų laiptų visai demontuoti; sienos dažomos nepateikus polichrominių tyrimų“.

Taigi, 2010 m. vasario 23 d. vieÅ¡ai pateikus gan iÅ¡samiÄ informacijÄ apie atliekamus statybos darbus AuÅ¡ros Vartų koplyčioje bei vieÅ¡ai pažadėjus kaltininkus nubausti visu įstatymo griežtumu, Departamento direktorė vėliau, t. y. 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr Ä®-053, sudarė laikinÄ jÄ komisijÄ ir pavedė jai atlikti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimÄ dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje vykdomų tvarkybos darbų. Darė iÅ¡vadÄ , kad Departamento direktorė iÅ¡ anksto suformulavo komisijai užduotį, kad kaltus reikia nubausti ir nurodė kokie pažeidimai padaryti.

Komisija, vykdydama Departamento direktorės valiÄ , 2010 m. kovo 26 d. iÅ¡vadose Nr. RG-45 pasiÅ«lė inicijuoti pareiÅ¡kėjai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ . Å ios komisijos iÅ¡vadų pagrindu Departamento direktorė 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-89 sudarė kitÄ komisijÄ jos bei kitų darbuotojų tarnybiniam nusižengimui tirti. Antroji komisija 2010 m. balandžio 28 d. iÅ¡vadose Nr.16-9, siekdama pateisinti Departamento direktorės iÅ¡ankstinius pasisakymus apie vienuolyne vykdomus statybos darbus, bet kokiomis priemonėmis, prieÅ¡taraujant elementariausiai logikai, mėgino įrodyti jos kaltę ir tuo pagrindu pasiÅ«lė skirti jai tarnybinę nuobaudÄ .

Antroji komisija savo iÅ¡vadose konstatavo apie jos tarnybinį nusižengimÄ iÅ¡duodant sÄ lygas tvarkybos darbų projektui rengti bei tvarkybos darbų leidimÄ ir nurodė teisės aktus, kuriuos ji pažeidė. Pažymėjo, kad komisija iÅ¡vadas apie jos tarnybinį nusižengimÄ padarė pavirÅ¡utiniÅ¡kai atlikusi tyrimÄ , t. y. konkrečiai nenurodė kokius darbus leido iÅ¡duodama Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas (laikinÄ jį apsaugos reglamentÄ ) bei konkrečiai neįvardino, kokius procesinius veiksmus turėjo atlikti iÅ¡duodama leidimÄ .

Komisija konstatavo, kad „Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, 2009 m. gruodžio 2 d. gavęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sÄ lygas tvarkybos darbų projektui rengti, negalėjo iÅ¡duoti Å¡ių sÄ lygų, nes praÅ¡yme iÅ¡duoti sÄ lygas tvarkybos darbų projektui rengti netinkamai įvardinta planuojamų tvarkybos darbų rÅ«Å¡is“, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du buvo nesilaikyta procedÅ«ros, nustatytos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Ä®V-159 patvirtinto PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) iÅ¡davimo taisyklių“ 9 punkte.

Tačiau tikrinti, kokia statybos rÅ«Å¡is, ar ji teisingai įvardinta, praÅ¡ymo priėmėjas nėra įpareigotas ir statybos rÅ«Å¡ies netikslus įvardinimas negali bÅ«ti pagrindu neiÅ¡duoti sÄ lygų. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atliekanti valstybinę statybų priežiÅ«rÄ , 2010 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu Nr.(7.9)-2D-3617 informavo, kad minėtame objekte atliekami statybos darbai priskiriami paprastajam remontui. Taigi, praÅ¡yme iÅ¡duoti sÄ lygas statybos darbų rÅ«Å¡is buvo teisingai įvardinta.Nesutiko su kaltinimu, kad reikalavo atlikti polichrominius tyrimus, o kitos rÅ«Å¡ies taikomųjų tyrimų nereikalavo.

Jos nuomone, reikalavimas atlikti papildomus taikomuosius tyrimus esant suraÅ¡ytam techninės bÅ«klės įvertinimo aktui bÅ«tų buvęs perteklinis ir diskredituotų valstybės tarnybÄ , sudarytų kliÅ«tis tvarkyti kultÅ«ros paveldo objektÄ . Abejojo teiginio logiÅ¡kumu, kad neužtikrino Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 ir 36 dalių laikymosi. Vadovaudamasi KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Ä®V-155 patvirtintomis Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus iÅ¡davimo taisyklėmis, patikrinusi, ar leidimui gauti pateikti visi reikiami dokumentai, įsitikinusi, kad projektas yra patikrintas, atlikta jo specialioji paveldosaugos ekspertizė, 2009 m. gruodžio 23 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr.

42. Pažymėjo, kad leidime iÅ¡vardinti darbai teisės aktais nedraudžiami, jais nenaikinamos ar kitaip nežalojamos nustatytos vertingosios savybės (vertingos dalys, saugotini elementai). Tvirtino, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudÄ yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis ne tik Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintoms teisės normoms, reglamentuojančioms tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus, bet ir teisėtumo principui.Atsiliepimu į skundÄ atsakovas KultÅ«ros paveldo departamentas prašė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-053 sudarytos laikinosios komisijos 2010 m. kovo 24 d. išvadas Nr. RG-45, Departamento direktoriaus 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-89 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B., vyriausiosios specialistės R. P. ir vyriausiosios specialistės L. Č. galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti“ buvo sudaryta komisija Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės R.

P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Ä®sakymo 2.2 punktu komisijai buvo pavesta iÅ¡tirti, ar Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. P., iÅ¡duodama 2009 m. gruodžio 17 d. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas (laikinÄ jį apsaugos reglamentÄ ) Nr. 27 ir 2009 m. gruodžio 23 d. Tvarkybos darbų leidimÄ Nr. 42 atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje, Å v. Teresės bažnyčioje, AuÅ¡ros Vartų koplyčioje ir galerijoje AuÅ¡ros Vartų g. 12, 14, Vilniuje, atsižvelgiant į Laikinosios komisijos iÅ¡vadas, galimai padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2010 m. balandžio 28 d. Departamento direktorei pateikė iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjos tarnybinio nusižengimo, kuriuo remiantis Departamento direktorė 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-125 skyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .Nurodė, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, 2009 m. gruodžio 2 d. gavęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sÄ lygas tvarkybos darbų projektui rengti, negalėjo iÅ¡duoti Å¡ių sÄ lygų, nes praÅ¡yme iÅ¡duoti sÄ lygas tvarkybos darbų projektui rengti netinkamai įvardinta planuojamų tvarkybos darbų rÅ«Å¡is.

Tokiu bÅ«du Departamento Vilniaus teritorinis padalinys nesilaikė Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) iÅ¡davimo taisyklės“, patvirtinto KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Ä®V-159 (toliau – ir PTR 3.02.01:2005) 9 punkte nustatytos procedÅ«ros, kai pareiÅ¡kėjas pateikia netinkamai įformintus ar ne visus dokumentus arba klaidingus duomenis. Pažymėjo, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija teisingai nurodė, jog pareiÅ¡kėja, iÅ¡duodama SÄ lygas tvarkybos darbų projektui rengti, pažeidė PTR 3.02.01:2005 11 punkto nuostatas, nes buvo pareikalauta atlikti polichrominius tyrimus tik dėl sienų ir lubų dažymo, kai kitos rÅ«Å¡ies taikomųjų tyrimų dėl esamų medinių porankių remonto bei grindų ir laiptų dangos keitimo nereikalauta, nors pagal KultÅ«ros ministro 2006 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. Ä®V-183 patvirtintų Paveldo tvarkybos reglamentų, PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“ 10 punktÄ bei PTR 2.06.02:2006 „Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti pavirÅ¡iai. Bendrieji reikalavimai“, 10 punktÄ , medžio apdailos ir stalių gaminių bei visi interjerų tvarkybos darbai atliekami tik turint iÅ¡samius tyrimus. Be to, vadovaujantis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento IV dalies, II Senamiesčio zonos „Miestas“, Kvartalo Nr. 49 Bendrųjų reikalavimų rekonstruojamiems ir naujai statomiems pastatams 49 kvartale 4 punktu, prieÅ¡ pradedant remonto darbus, bÅ«tina atlikti esamos bÅ«klės fiksavimo ir natÅ«ros tyrimo darbus.

Pagal tas pačias Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatas, jei yra numatomi griovimo darbai (Å¡iuo atveju laiptų dangos keitimas ir apÅ¡vietimo įrengimas buvo galimas tik griaunant – iÅ¡ardant, demontuojant laiptų pakopas ir sienose kalant griovelius), bÅ«tinos Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos ekspertų iÅ¡vados dėl statinio kultÅ«rinės vertės. SÄ lygose tvarkybos darbų projektui rengti buvo pareikalauta atlikti polichrominius tyrimus, tačiau Tvarkybos darbų projekte vadovautasi tik 2001 m.

AuÅ¡ros Vartų koplyčios polichrominių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad tokie tyrimai nėra atlikti Galerijoje, iÅ¡skyrus patalpoje ties įėjimu į AuÅ¡ros vartų koplyčiÄ . Akcentavo, kad Tvarkybos darbų projekte numačius pakeisti keramikines grindų plyteles granitinio akmens plytelėmis, o mozaikinio betono (Tvarkybos darbų projekte vartojamas terminas - teraco) laiptų pakopas – akmens plytelėmis bei granitinėmis pakopomis, buvo pažeistas autentiÅ¡kumas ir Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio dosjė nurodyti vertingi elementai ir dalys – medžiagiÅ¡kumas.

Pažymėjo, jog Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nurodė, kad Tvarkybos darbų projektas neatitiko sudėties ir įforminimo. Tvarkybos darbų projekto sprendiniai neatitiko SÄ lygose tvarkybos darbų projektui rengti nustatytų darbų. Jiems projektuoti turėjo bÅ«ti gautos naujos sÄ lygos tvarkybos darbų projektui rengti. Tvarkybos darbų projektas parengtas neatlikus tiek SÄ lygose, tiek paveldo tvarkybos reglamentuose nurodytų tyrimų. Taigi Tvarkybos darbų projektas neatitiko net pačios pareiÅ¡kėjos sudarytų ir iÅ¡duotų sÄ lygų jam rengti, bei neatitiko PTR 3.06.01:2007 10.2.2 punkto nuostatų, nes Tvarkybos darbų projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nėra paaiÅ¡kinta, kaip projekto sprendiniuose numatoma saugoti projektuojamo objekto vertingÄ sias savybes bei kaip atsižvelgiama į privalomų atlikti taikomųjų tyrimų iÅ¡vadas.Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo padarymo dienos yra 2009 m. gruodžio 17 d. (iÅ¡duotos sÄ lygos Tvarkybos darbų projektui rengti) ir 2009 m. gruodžio 23 d. (iÅ¡duotas Tvarkybos darbų leidimas).

Oficialios informacijos, kad pareiÅ¡kėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimÄ , gavimo diena yra Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Ä®-053 sudarytos Laikinosios komisijos 2010 m. kovo 24 d. iÅ¡vadų Nr. RG-45 pateikimo Departamento direktorei diena. Tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2010 m. balandžio 28 d. iÅ¡vados dėl Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės R. P. tarnybinio nusižengimo pateikimo Departamento direktorei diena, todėl tarnybinė nuobaudÄ paskirta 2010 m. gegužės 6 d., nepraleidus Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nustatytų terminų.

II.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .              Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento direktorės 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. P-303 „Dėl papildomo darbo R. P.“ Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei R. P. nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. sausio 15 d. įskaitytinai pavesta papildomai atlikti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo funkcijas. 2009 m. gruodžio 17 d.

Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. P. iÅ¡davė Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas (laikinÄ jį apsaugos reglamentÄ ) Nr. 27 atlikti tvarkybos darbų projektÄ numatant AuÅ¡ros vartų koplyčios ir galerijos dalies patalpų paprastÄ jį remontÄ â€“ esamos grindų ir laiptų dangos keitimÄ , sienų ir lubų dažymÄ (atlikus polichrominius tyrimus), esamų medinių porankių remontÄ bei papildomų apÅ¡vietimo įrengimÄ . 2009 m. gruodžio 23 d.

Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. P. parengė ir iÅ¡davė LeidimÄ atlikti kultÅ«ros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr.

42. Departamento direktorės 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-89 buvo sudaryta komisija Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės R. P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2010 m. balandžio 28 d. Departamento direktorei pateikė iÅ¡vadÄ dėl Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės R. P. tarnybinio nusižengimo. Departamento direktorė 2010 m. gegužės 6 d. įsakyme Nr. P-125:

1. pripažino, kad pareiÅ¡kėja: 1.1. 2009 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duodama tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas (laikinÄ jį apsaugos reglamentÄ ) Nr. 27 atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje, Å v. Teresės bažnyčioje, AuÅ¡ros Vartų g. 12, 14, Vilniuje, pažeidė PTR 3.02.01:2005 9, 10, 11 punktų reikalavimus, taip pat Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. P-236, 6.1, 6.8, 6.10, 6.20, 7.2 punktų reikalavimus, neužtikrino Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 ir 36 dalių ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto laikymosi ir tuo pažeidė Departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. P-165, 7.1 punktÄ , Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ valstybės tarnautojo pareigÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintÄ pareigÄ tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimÄ ; 1.2. 2009 m. gruodžio 23 d. iÅ¡duodama Tvarkybos darbų leidimÄ Nr. 42 atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje, Å v.

Teresės bažnyčioje, AuÅ¡ros Vartų g. 12, 14, Vilniuje, pažeidė Leidimų iÅ¡davimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus, PTR 3.06.01:2007 6, 10 punkto reikalavimus, PTR 2.04.01:2006 10 punkto reikalavimus, PTR 2.06.02:2006 10 punkto reikalavimus, taip pat Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 6.1, 6.10, 6.20, 7.2 punktų reikalavimus, neužtikrino Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 ir 36 dalių ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto laikymosi ir tuo pažeidė Departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punktÄ , pažeidė Valstybės tarnybos įstatyme 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ valstybės tarnautojo pareigÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintÄ pareigÄ tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Departamento direktorė skyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , numatytÄ Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte.              Nurodė, kad 2010 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 16-9, kurios pagrindu yra priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos pareiÅ¡kėjai skyrimo, buvo patvirtinta 2010 m. gegužės 6 d., ir tÄ pačiÄ dienÄ tarnybinė nuobauda paskirta įsakymu. Tai reiÅ¡kia, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta nepasibaigus įstatyme nustatytam nuobaudos skyrimo terminui.

Pažymėjo, kad tvarkybos darbai buvo atlikti Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 748) kompleksinėje dalyje Galerijoje (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 27325). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 155 Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis kartu su visomis kompleksinėmis dalimis paskelbtas kultÅ«ros paminklu. PareiÅ¡kėja iÅ¡davė Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas Nr. 27, numatant atlikti AuÅ¡ros Vartų koplyčios ir galerijos dalies patalpų paprastÄ jį remontÄ .

IÅ¡duotose sÄ lygose netinkamai nurodė tvarkybos darbų rūšį, kadangi pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalį tokios darbų rÅ«Å¡ies nėra, o sÄ lygose numatytas veiksmas – papildomas Å¡vietimo įrengimas, pagal įstatymo 2 straipsnio 28 dalį priskirtinas pritaikymo darbams. Gavusi netinkamai įformintus dokumentus, pareiÅ¡kėja turėjo praneÅ¡ti apie tai dokumentus pateikusiam asmeniui ir nustatyti ne trumpesnį kaip 10 dienų terminÄ pateiktiems dokumentams patikrinti ar pildomiems pateikti, kaip tai numato PTR 3.02.01:2005 9 ir 10 punktai.

Bylos medžiaga rodo, jog pareiÅ¡kėja nepaisė, kad praÅ¡yme iÅ¡duoti sÄ lygas tvarkybos projektui rengti netinkamai įvardinta planuojamų tvarkybos darbų rÅ«Å¡is, ir nepagrįstai iÅ¡davė sÄ lygas, o po to ir leidimÄ atlikti kultÅ«ros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus.PareiÅ¡kėja iÅ¡duotose sÄ lygose pareikalavo atlikti polichrominius tyrimus tik dėl sienų ir lubų dažymo, nors paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.04.01:2006 10 punkte aiÅ¡kiai apibrėžta, kad „atliekant medžio apdailos ir stalių gaminių tvarkybÄ , privaloma vadovautis paveldo tvarkybos reglamentais ir kitais normatyviniais dokumentais nustatytais reikalavimais.

Visi medžio apdailos ir stalių gaminių tvarkybos darbai atliekami tik turint iÅ¡samius tyrimus, tikslius duomenis apie jų techninę bÅ«klę ir kitus duomenis“. Pagal paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.06.02:2006 „Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti pavirÅ¡iai. Bendrieji reikalavimai“ 10 punktÄ , „atliekant interjerų tvarkybÄ , privaloma vadovautis paveldo tvarkybos reglamentais ir kitais normatyviniais dokumentais nustatytais reikalavimais. Visi interjerų tvarkybos darbai atliekami tik turint iÅ¡samius tyrimus, tikslius duomenis apie jų techninę bÅ«klę ir kitus duomenis“.

Vienas iÅ¡ darbų, kuriuos buvo numatoma atlikti ginčo objekte, buvo esamų medinių porankių (interjero dalis) remontas. IÅ¡duodama sÄ lygas ir leidimÄ , minėtų paveldo tvarkybos reglamentų nuostatas pareiÅ¡kėja ignoravo.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. raÅ¡to teismas nevertino, atsižvelgęs į tai, kad į Å¡ios institucijos kompetencijÄ neįeina kultÅ«ros paveldo objektų tvarkybos ir priežiÅ«ros kontroliavimas.

Departamento direktorės nuomonė, pareikÅ¡ta per informacinės plėtros priemones apie galimai netinkamus remonto darbus, negali bÅ«ti laikoma kliÅ«timi inicijuoti Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimÄ dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje vykdomų tvarkybos darbų. Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti veikė savarankiÅ¡kai, jos nesaistė Departamento direktorės pateikta nuomonė apie darbų atlikimo trÅ«kumus. Departamento direktorė iÅ¡ anksto komisijai nebuvo suformulavusi užduoties, kad reikia nubausti bÅ«tent pareiÅ¡kėjÄ .

Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas buvo Å¡aliÅ¡kas. Pažymėjo, kad Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 6.1 punkto reikalavimo pareiÅ¡kėja nepažeidė, kadangi laiku iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas bei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ atlikti kultÅ«ros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Todėl Å¡io punkto pažeidimas Å¡alintinas iÅ¡ juridinės pareiÅ¡kėjos veikos kvalifikacijos. PareiÅ¡kėjai skirta Å¡velniausia Valstybės tarnybos įstatyme numatyta drausminė nuobauda iÅ¡ esmės atitinka pažeidimo pobÅ«dį. III. PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Departamento direktorės 2010 m. gegužės 6 d. įsakymÄ Nr. P-125, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda – pastaba.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡duodama sÄ lygas paprastojo remonto darbams, pareiÅ¡kėja netinkamai nurodė tvarkybos darbų rūšį, kad nepareikalavo medžio apdailos tyrimų, neiÅ¡analizavo tokių veiksmų padarinių, nepasidomėjo, ar paprastojo remonto darbai galimi kultÅ«ros paveldo objekte ar draudžiami, netyrė, ar iÅ¡duodama sÄ lygas bei leidimÄ paprastojo remonto darbams ji sudarė prielaidas sunaikinti kultÅ«ros paveldo objektÄ ar jo vertingas dalis, elementus (vertingÄ sias savybes), įtvirtintas apskaitos dokumentuose.

Teismas nesidomėjo, kokie konkrečiai medžio gaminių tyrimai turėjo būti atlikti (cheminiai, biologiniai, fiziniai ir pan.). Pažymi, kad net ir po teisminio proceso neaišku, kokius konkrečiai tyrimus reikia atlikti, kai siekiama pakeisti sulūžusius, supuvusius medžio gaminius. Teigia, kad nenustatęs tarnybinio nusižengimo sudėties, nevertindamas ar netinkamai vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis Komisijos išvadomis, bet ne įstatymais, teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.Pažymi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, jog kultūros paveldo statinio remontas – tai statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu.

Taigi Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatyme darbų rÅ«Å¡ies sÄ voka neatskleidžiama, o duodama nuoroda į Statybos įstatymÄ . Nurodo, kad iÅ¡ Statybos įstatymo 2 straipsnio 19, 20 ir 20 dalyse pateiktų sÄ vokų „statinio remontas“, „statinio kapitalinis remontas“ ir „statinio paprastasis remontas“ apibrėžimų matyti, jog statybos darbų rÅ«Å¡ies statinio remonto sÄ vokos turinys yra abstraktus, apimantis abi statybos darbų rÅ«Å¡is – statinio kapitalinį remontÄ ir statinio paprastÄ jį remontÄ .

IÅ¡ pateiktų apibrėžimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad statybos darbų rÅ«Å¡is „statinio remontas“ nėra savarankiÅ¡ka darbų rÅ«Å¡is, kuri be sudedamųjų dalių, t. y. be paprastojo ir kapitalinio remontų, negalima. Pažymi, kad Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad jame nenumatytas paprastasis remontas, nėra ir darbų rÅ«Å¡ies, vadinamos kapitaliniu remontu. Vadovaujantis tokia logika, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad kultÅ«ros paveldo objekte darbai, kurie priskirtini kapitaliniam remontui, negalimi.

Minėto įstatymo 14 straipsnyje kultÅ«ros paveldo objekto valdytojams nustatyta pareiga prižiÅ«rėti kultÅ«ros paveldo objektÄ , laiku Å¡alinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Atsiradę defektai ir yra Å¡alinami atliekant statybos darbus, kurie priskiriami paprastajam ar kapitaliniam remontui. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad papildomas apÅ¡vietimo įrengimas priskirtinas pritaikymo darbams. Elektros sistema pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį priskiriama prie statinio inžinerinės sistemos, o pagal Å¡io straipsnio 21 dalį statinio inžinierinių sistemų tvarkymas priskiriamas prie paprastojo remonto.

Papildomo apÅ¡vietimo įrengimo negalima suprasti kitaip, kaip pastatu besinaudojančiųjų poreikiams tenkinti. Mano, kad sÄ vokÄ tvarkybos darbų rÅ«Å¡ies „pritaikymas“ pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateiktÄ apibrėžimÄ reikia suprasti kaip statinio, kurio negalima panaudoti pagal jo autentiÅ¡kÄ jÄ paskirtį, pertvarkymÄ ir pritaikymÄ naujai paskirčiai.Pabrėžia, kad valstybinę statybos priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos niekiniu dokumentu ir į jas privaloma atsižvelgti nustatant atliekamų statybos darbų priskyrimÄ atitinkamai statybos darbų rÅ«Å¡iai bei sprendžiant sÄ lygų bei leidimo iÅ¡davimo statybos darbams teisėtumo klausimÄ .

Teigia, kad nagrinėjamu atveju paprastojo remonto darbai kultÅ«ros paveldo objekte buvo ne tik galimi, bet ir bÅ«tini dėl žmonių saugumo ir dėl pačios kultÅ«ros vertybės, dėl jos iÅ¡saugojimo ateities kartoms. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Departamento direktorės 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-89 sudarytos komisijos iÅ¡vadomis, neatsižvelgė į tai, kad prieÅ¡ kreipiantis sÄ lygų projektui rengti, statytojas atliko tyrimus ir jų pagrindu surašė „G359 Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio, AuÅ¡ros Vartų g. 12, 14 vidaus patalpų techninės bÅ«klės įvertinimo aktÄ â€œ.

Teismas nevertino pateiktos apskaitos dokumentacijos. Pažymi, kad paprastojo remonto darbai atlikti viduje ir tik tose pastato dalyse, kurios nepripažintos vertingomis. Taip pat nebuvo įvertintas 2009 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr.

04. Mano, kad terminas nuobaudai skirti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo laikinosios komisijos 2010 m. kovo 26 d. pateiktų iÅ¡vadų. Akcentuoja, kad sprendime minimi reglamentai, kuriuose nustatyti konkretÅ«s medžio apdailos ir stalių gaminių, taip pat interjerų tvarkybos reikalavimai, KultÅ«ros ministro buvo patvirtinti tik 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. Ä®V-130, t. y. po to, kai buvo iÅ¡duotas leidimas.Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog Å¡is įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tyrimų ir kultÅ«ros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedÅ«rų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi kompetencijos kontroliuoti ir prižiÅ«rėti kultÅ«ros paveldo objektų tvarkybos darbų.

Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nėra darbų rÅ«Å¡ies, kuriai pareiÅ¡kėja iÅ¡davė sÄ lygas ir leidimÄ atlikti kultÅ«ros paminklo tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Pabrėžia, kad Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 155 paskelbtas kultÅ«ros paminklu. Visi tvarkybos darbai, veikiantys vertingÄ sias savybes, turi bÅ«ti parenkami ir atliekami pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, kad bÅ«tų maksimaliai iÅ¡saugotas autentiÅ¡kumas ir tinkamumas naudoti, o autentiÅ¡kumo kriterijumi laikytina kultÅ«ros vertybės apimtis ir sudėtis, buvusi minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo metu.

Nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija Departamento teritorinių padalinių nuostatų 6.1 punkto pažeidimÄ kvalifikavo įvertinusi ne praÅ¡ymo terminų iÅ¡nagrinėjimo aspektÄ , bet padaliniams suteiktos kompetencijos neįgyvendinimo aspektu, t. y. Å¡io punkto nuostatos, kad padaliniai pagal Departamento kompetencijÄ metodiÅ¡kai vadovauja kultÅ«ros paveldo apsaugai, nepaisymu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV.              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl KultÅ«ros paveldo departamento direktorės 2010 m. gegužės 6 d.

įsakymo Nr. P-125, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu drausminė nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta už tai, kad 2009 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duodama tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas (laikinÄ jį apsaugos reglamentÄ ) Nr. 27 bei 2009 m. gruodžio 23 d. iÅ¡duodama Tvarkybos darbų leidimÄ Nr. 42 atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje, Å v.

Teresės bažnyčioje, Aušros Vartų g. 12, 14, Vilniuje, pažeidė teisės aktų nuostatas. Įsakyme bei Komisijos, sudarytos vyriausiosios specialistės R. P. galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti, 2010 m. balandžio 28 d. išvadoje Nr. 16-9 nurodyta, kad pareiškėja:

1) iÅ¡duodama tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas pažeidė:

a) PTR 3.02.01:2005 9, 10, 11 punktų reikalavimus, b) KultÅ«ros paveldo departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 6.1, 6.8, 6.10, 7.2 punktų reikalavimus, c) KultÅ«ros paveldo departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto KultÅ«ros paveldo departamento direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. P-165, 7.1 punktÄ (nes neužtikrino Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 ir 36 dalių, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto laikymosi, d) Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ valstybės tarnautojo pareigÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintÄ pareigÄ tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas;

2) iÅ¡duodama Tvarkybos darbų leidimÄ pažeidė:

a) Leidimų iÅ¡davimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus, b) PTR 3.06.01:2007 6, 10 punktų reikalavimus, c) PTR 2.04.01:2006 10 punkto reikalavimus, d) PTR 2.06.02:2006 10 punkto reikalavimus, e) KultÅ«ros paveldo departamento teritorinių padalinių nuostatų 6.1, 6.10, 6.20, 7.2 punktų reikalavimus, f) KultÅ«ros paveldo departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punktÄ (kadangi neužtikrino Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 ir 36 dalių, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto laikymosi), g) Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ valstybės tarnautojo pareigÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintÄ pareigÄ tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.             Pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ atsakovo įsakymÄ iÅ¡ esmės pripažino teisėtu ir pagrįstu, iÅ¡ juridinės pareiÅ¡kėjos veikos kvalifikacijos paÅ¡alindamas tik KultÅ«ros paveldo departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. P-236, 6.1 punkto reikalavimų pažeidimÄ .              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartÄ yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008;2008 m. vasario 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Taigi spręsdamas, ar atsakovo 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-125 nuobauda pareiÅ¡kėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar 2010 m. balandžio 28 d. komisijos iÅ¡vadoje Nr. 16-9 yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai teisingai akcentuodamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, pats jų tinkamai nesilaikė, visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nesurinko, neiÅ¡tyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl teismo sprendimas negali bÅ«ti vertinamas pagrįstu ir teisėtu.

IÅ¡ komisijos iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kėja buvo kaltinama tuo, jog iÅ¡duodama tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygas (laikinÄ jį apsaugos reglamentÄ ) Nr. 27, netinkamai nurodė tvarkybos darbų rūšį, jÄ Ä¯vardindama kaip paprastÄ jį remontÄ , nes Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nėra numatyta tokios tvarkybos darbų rÅ«Å¡ies. IÅ¡duotose SÄ lygose tvarkybos darbų projektui rengti numatyti darbai nėra kultÅ«ros paveldo statinio remonto darbai, nes naujo apÅ¡vietimo įrengimas yra pritaikymo, o ne remonto darbai.

SÄ lygose tvarkybos darbų projektui rengti numatytais darbais veikiamas autentiÅ¡kumas ir keičiami Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio dosjė nurodyti vertingi elementai ir dalys (medžiagiÅ¡kumas). Ji taip pat kaltinama, kad iÅ¡duodama SÄ lygas, pareikalavo atlikti polichrominius tyrimus tik dėl sienų ir lubų dažymo, kai kitos rÅ«Å¡ies taikomųjų tyrimų dėl esamų medinių parankių remonto bei grindų ir laiptų dangos keitimo nereikalauta. Tuo tarpu pagal KultÅ«ros ministro 2006 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. Ä®V-183 patvirtintų Paveldo tvarkybos reglamentų, PTR 2.04.01:2006 ,,Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“ 10 punktÄ bei PTR 2.06.02:2006 ,,Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinklas, tinkuoti, dažyti pavirÅ¡iai. Bendrieji reikalavimai“ 10 punktÄ , medžio apdailos ir stalių gaminių bei visi interjerų tvarkybos darbai atliekami tik turint iÅ¡samius tyrimus (t. I, b. l. 14-21). KultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. Ä®-130 į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro Statinių kompleksų sÄ raÅ¡Ä buvo nuspręsta įraÅ¡yti 11 objektų, tarp jų ir Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblį (359 p.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki Å¡io įsakymo priėmimo – 2002 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais KultÅ«ros paveldo centras parengė KultÅ«ros vertybės pagrindinį dosjė (kultÅ«ros vertybės kodas G359K) (t. II, b. l. 68-113), kuriame nurodyti komplekso bei atskirųjų jo dalių kodai (minimi ir 2003 m. gegužės 8 d.

įsakyme). Kartu su KultÅ«ros vertybės pagrindiniu dosjė buvo parengtas ir teritorijos apsaugos zonų planas, tačiau jis į bylÄ nepateiktas. KultÅ«ros vertybės pagrindiniame dosjė – Statinių apraÅ¡e (t. II, b. l. 72-73) nurodyta, kad Vienuolyno ansamblį sudaro Å v. Teresės bažnyčia, vienuolyno namas, koplyčia, galerija ir Å«kinis pastatas. PareiÅ¡kėjos 2009 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotose Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sÄ lygose (laikinajame apsaugos reglamente) Nr. 27 dėl AuÅ¡ros vartų koplyčios ir Galerijos dalies patalpų numatyti paprastojo remonto darbai; esamos grindų ir laipdų dangos keitimas, sienų ir lubų dažymas (atlikus polichrominius tyrimus), esamų medinių porankių remontas bei papildomo apÅ¡vietimo įrengimas.

Tvarkybos darbų aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad numatyta atlikti: 1) 1932 m. restauracijos metu paklotas keramikines plyteles tiek galerijos pirmo aukÅ¡to koridoriuje, tiek AuÅ¡ros Vartų Koplyčios dalyje ties įėjimu siÅ«loma iÅ¡saugoti, užklojant jas iÅ¡ virÅ¡aus nauja granitinio akmens danga, kartu įrengiant grindjuostes. Numatoma aptaisyti sienų Å¡onus granitinio akmens panelėmis; 2 ) esamus Å¡iluminius vamzdžius keisti naujais, ,,paslepiant“ vamzdynÄ grindyse, įrengti naujus Å¡ilumos prietaisus;

3) sienų, lubų, skliautų bei karnizų dažymÄ ;

4) esamus medinius porankius Galerijos dalyje bei medines dekoratyvines paneles Aušros Vartų koplyčios dalyje numatoma atnaujinti;

5) suprojektuojamas naujas apÅ¡vietimas.IÅ¡ projekto schemos ir planų spręstina, kad darbai turėjo bÅ«ti atliekami patalpoje, esančioje Å¡alia Koplyčios, per kuriÄ yra įėjimas į KoplyčiÄ , bei tvarkoma statinio dalis, jungianti BažnyčiÄ ir KoplyčiÄ (t. I, b. l. 183-200). IÅ¡ nuotraukų matyti, kad laiptai buvo keičiami koridoriuje, grindų danga koridoriaus dalyje ir pan. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjos drausminės atsakomybės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir byloje esančių bei papildomai iÅ¡reikalautų ir surinktų įrodymų (pvz., ginčo teritorijos apsaugos zonų plano, kultÅ«ros vertybių registro duomenų, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esančių duomenų, esant reikalaui, ir specialisto paaiÅ¡kinimų ar eksperto iÅ¡vados) pagrindu įvertinti, ar tvarkybos darbai buvo atliekami Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio statinių dalyje, kurios įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ kaip atskiros ansamblio dalys, ar tik patalpose, esančiose Å¡alia Koplyčios, Galerijos, t. y. tokiose, kurios nėra KultÅ«ros vertybių registro objektais ir kurioms neturi bÅ«ti taikomi atsakovo nurodyti paveldosaugos reikalavimai.

Å ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, yra esminės, ir tik jas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus galima spręsti dėl atsakovo priimto administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo.Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (ABTÄ® 141 str. 1, 2 d.).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas privalo ne tik įvertinti teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios esminės reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas, bet ir tinkamai atsakyti į visus pagrindinius pareiÅ¡kėjos argumentus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:              pareiÅ¡kėjos R. P. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Nutartis neskundžiama.              Teisėjai                                                                              Anatolijus Baranovas                                                                                                         ArtÅ«ras Drigotas                                                                                                         Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Â