2016-12-21 Nr. AB-14-3-61-3-00257-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2375-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00257-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 7 d. pateikė teismui skundą, o 2015 m. vasario 5 d. – skundo papildymą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3132.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2014 m. lapkričio 24 d. skundą, nes į jame išdėstytus klausimus dėl priverstinio nekilnojamojo turto nusavinimo atsakovas anksčiau nebuvo priėmęs jokio sprendimo. Ankstesni atsakovo sprendimai buvo tik formalūs atsakymai į pareiškėjo prašymus, kurių jis negalėjo skųsti teismui. Nei Tarnyba, nei teritorinis skyrius nebuvo priėmę valinio pobūdžio sprendimų dėl pareiškėjo reikalavimų, todėl atsakovas negalėjo atmesti jo skundo kaip kartotinio.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 24 d. padavė skundą dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus neveikimo neišduodant pareiškėjui sprendimų, susijusių su nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimu. Susipažinęs su pareiškėjo skundu, atsakovas nustatė, kad tuo pačiu klausimu buvo priimti 2011 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-455, 2011 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.2)-675, 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.2)-853, 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.2)-2315, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.2)-2486 ir 2013 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.2)-591. 2014 m. lapkričio 24 d. skunde pareiškėjas jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, atsakovas paliko skundą nenagrinėtą. Atsakovas pareiškėjui pateikė visus turimus administracinius aktus, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, teismuose buvo išnagrinėti ginčai dėl Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkio Nr. 144-v, kuriuo pareiškėjui neatlygintinai buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat dėl reikalavimo pateikti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. skunde nurodytus sprendimus, tačiau šie pareiškėjo skundai netenkinti.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes reikalavimas panaikinti atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą pareikštas tik 2015 m. vasario 6 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto skyrių, prašydamas išduoti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išėmimo iš privataus valdymo pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 10 d. išvadą Nr. 12 ir išduoti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarnybos Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 850-(14.8.94.)-6382 pareiškėjui nurodė, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2012 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-5558, 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-4978 ir 2012 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-2503 jam buvo išsamiai atsakyta apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimą. Šiuo sprendimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 144-v, o pareiškėjo prašyme minimas 304 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas kaip atskira namų valda prie nuosavybės teise valdomų pastatų ir perduotas jų savininkui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimu, 2014 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į Tarnybos direktorių. Tarnyba ginčijamu 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3132 (sprendime nurodyta neteisinga data, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d.), vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą, konstatavusi, kad jis buvo kartotinis ir jame nenurodyta jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių pakeisti Tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-455, 2011 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-675, 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-853, 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2315, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2486 ir 2013 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-591. Šiuo sprendimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad, pateikus Tarnybos Kauno miesto skyriui Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 10 d. išvadą Nr. 12, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į lygiavertį turėtajam 0,03 ha valstybės išperkamos žemės plotą.

Teismas akcentavo, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas ir į atsakovą jis kreipėsi siekdamas pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tarnybai pateiktame 2014 m. lapkričio 24 d. skunde pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad nesutinka su Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 850-(14.8.94.)-6382, išdėstė nesutikimo motyvus ir savo reikalavimus pagrindžiančius argumentus. Vadovaujantis ŽRĮ 18 straipsnio nuostatomis ir Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintomis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. skundą, turėjo įvertinti Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 850-(14.8.94.)-6382 teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. nustatyti, ar pareiškėjo 2014 m. spalio 8 d. prašymas buvo išnagrinėtas išsamiai ir nuodugniai bei priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas. To atsakovas nepadarė ir pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. skundą atsisakė nagrinėti kaip kartotinį.

Teismas pabrėžė, kad Tarnyba galėtų atsisakyti nagrinėti asmens, siekiančio pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundą tik nustačiusi, kad skundas paduotas tuo pačiu klausimu ir nenurodytos naujos aplinkybės (Taisyklių 8 p.). Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas anksčiau atsakovui buvo pateikęs skundą dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 850-(14.8.94.)-6382, o Tarnyba jį išnagrinėjo ir priėmė sprendimą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip kartotinį. Teismas pažymėjo, kad, panaikinus ginčijamą 2014 m. gruodžio 12 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3132, atkurta iki jo priėmimo buvusi padėtis, t. y. atsakovui kilo pareiga išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. skundą.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 7 d. Kadangi pateiktas skundas neatitiko ABTĮ nuostatų, 2015 m. sausio 19 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir išaiškino, kad jis turėtų ginčyti 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3132. Pareiškėjo 2015 m. sausio 5 d. skundo papildymas teismui buvo pateiktas vykdant trūkumų šalinimo nutartį. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad skundą dėl ginčijamo Tarnybos sprendimo pareiškėjas padavė 2015 m. sausio 7 d., t. y. nepraleidęs termino skundui paduoti.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas pabrėžia, kad, vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, skundai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Tarnybą tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės ar nepateikiami papildomi argumentai. Ginčijamame Tarnybos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendime buvo nurodyti administracinės teisės procedūros sprendimai, kuriuose buvo išsamiai pasisakyta dėl 2014 m. lapkričio 24 d. skunde kelto klausimo, pareiškėjas šiame skunde jokių naujų faktinių duomenų nepateikė, todėl atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Tarnyba anksčiau nebuvo priėmusi sprendimo dėl šio skundo. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad Tarnyba nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises į pažeistų teisių gynybą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir Tarnyba neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl reikalavimų, kurie jau buvo išnagrinėti teisme ir į kuriuos ne kartą buvo išsamiai atsakyta. Be to, atsakovas pakartotinai nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl ginčijamo sprendimo paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti.

Pareiškėjas S. J. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas atsiliepime į skundą pateikė 37 susirašinėjimo raštus, tačiau tarp jų nėra nė vieno sprendimo, kas reiškia, jog pareiškėjo reikalavimai nėra vykdomi. Atsakovo pateiktuose dokumentuose visiškai nenagrinėtas sprendimų išdavimo klausimas ir nenurodytos priežastys, dėl kurių šis klausimas nenagrinėtas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjas termino skundui paduoti nepraleido, o atsakovas nėra kompetentingas nustatyti priešingai. Be to, atsižvelgęs į tai, jog apeliacinį skundą padavė Tarnybos Kauno miesto skyrius ir kad šis skyrius, kaip teritorinis padalinys, nėra juridinis asmuo, pareiškėjas teigia, kad jis negali būti atstovaujamas atsakovo, todėl paduotas apeliacinis skundas galbūt yra negaliojantis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip pateiktą pakartotinai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino nustatęs, kad pareiškėjo skundas anksčiau nagrinėtas nebuvo, todėl atsakovas turėjo jį išnagrinėti.

Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir tvirtina, kad dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų jau ne kartą pasisakė.

Dėl termino skundui paduoti teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 33 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-216-525/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015 m. sausio 7 d. (žyma ant voko, I t., b. l. 26) teismui pateikė skundą, prašydamas, be kita ko, įpareigoti atsakovą išduoti jo reikalaujamus dokumentus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, 2015 m. sausio 19 d. nutartimi (I t., b. l. 27-28) pareiškėjui nustatė terminą iki 2015 m. vasario 9 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, vykdydamas šią nutartį, 2015 m. vasario 5 d. (žyma ant voko, I t., b. l. 48) teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo papildomus reikalavimus, be kita ko, panaikinti ginčijamą atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3132 (I t., b. l. 59-61). Šis pareiškėjo reikalavimas nelaikytinas iš esmės nauju reikalavimu, nes jis yra neatsiejamas nuo pirmajame skunde pateiktų reikalavimų, t. y. nepanaikinus atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo, pareiškėjo ankstesni reikalavimai negalėtų būti įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dėl atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo padavimo data pripažintina pirmojo skundo padavimo data – 2015 m. sausio 7 d. Taigi, pareiškėjas nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti.

Dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal VAĮ (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) 23 straipsnį, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (VAĮ 23 str. 1 d.). Tačiau viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas VAĮ 23 straipsnyje nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Pagal VAĮ 23 straipsnio 6 dalį, skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė vertinti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis neva buvo paduotas pakartotinai ir pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių duomenų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 850-(14.8.94.)-6382 (I t., b. l. 146-147) teisėtumas ir pagrįstumas anksčiau vertintas nebuvo, todėl atsakovas ginčijamu 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3132 nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. skundą (I t., b. l. 62-64) kaip kartotinį. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad, nors atsakovas nagrinėjo ne vieną pareiškėjo skundą dėl kitų panašių sprendimų, pareiškėjas anksčiau nesiskundė būtent dėl Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas, remdamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. skundą, todėl ginčijamas atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra naikintinas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė