30f31774-e2f5-4162-a77e-5c852be0b9ba · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-113-505/2012Proceso Nr. 3-62-3-00619-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 74.;15.1.;15.2.3.2. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Žanai Jankovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. M., atsakovo Alytaus miesto savivaldybės atstovui Mariui Jasaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

M. skundÄ atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja G. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos (b.l. 15-20).PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Alytaus miesto savivaldybė 2011-07-22 paskelbė konkursÄ Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti. IÅ¡siuntus privalomus pateikti dokumentus, 2011-08-04 gavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos vidaus administravimo skyriaus raÅ¡tÄ Nr. PL-25, kuriame buvo informuota, kad galės dalyvauti minimam konkurse bei nurodyta konkurso data- 2011-09-02 ir vieta. 2011-08-17 pareiÅ¡kėjos dabartinė darbovietė (antstolio V.

Z. kontora) gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-08-12 raÅ¡tÄ Nr. 4-01-3103 dėl informacijos pateikimo. RaÅ¡te buvo nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau- Korupcijos prevencijos įstatymas) 9 straipsniu renka informacijÄ apie G. Č. (dabartinė pavardė M.) gim. 1985-02-28 bei prašė jos darbdavio pateikti ar pareiÅ¡kėja dirbdama antstolio kontoroje yra padariusi Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų ir ar buvo paskirtos drausminės nuobodos už juos. 2011-09-02 Alytaus miesto savivaldybėje prieÅ¡ pradedant vykti konkursui į minėtas pareigas pareiÅ¡kėja buvo supažindinta su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta medžiaga.

Atsakovas tokiais savo veiksmais, užpildydamas praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, prieÅ¡ įvykstant konkursui, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias informacijos apie asmenį rinkimÄ ir tuo padarė jai 2000 Lt neturtinės žalos. Korupcijos prevencijos 9 str. 8 punkte yra sakoma, kad paminėti raÅ¡ytiniai praÅ¡ymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi bÅ«ti pateikiami prieÅ¡ asmenį skiriant į pareigas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintų „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo ir tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 642 punktas sako, kad valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priėmęs sprendimÄ kreiptis į kompetentingÄ valstybės institucijÄ dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, į Å¡iÄ institucijÄ kreipiasi ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 6 darbo dienų po konkurso pabaigos.

Minėti imperatyvÅ«s įstatymo reikalavimai yra taikomi tik asmenis, apsisprendusiems bÅ«ti tokių teisinių santykių subjektais, kurie ir privalo paisyti Å¡ių reikalavimų. 2011-08-17 su skundu dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėja kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėta institucija 2011-08-25 raÅ¡te Nr. 27D informavo, kad Alytaus miesto savivaldybės tarnyba informacijÄ apie asmenį, siekiantį eiti valstybės tarnautojo pareigas, privalėjo rinkti po konkurso.

Taip pat buvo kreiptasi į Vyriausybės atstovÄ Alytaus apskrityje praÅ¡ant užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų laikymÄ si Alytaus miesto savivaldybėje. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 dalyje nurodyta informacija, kuriÄ Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia. Minėto įstatymo 9 str. 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad neteisėtai renkama buvo informacija apie pareiÅ¡kėjos teistumÄ .

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau- Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sÄ voka ypatingų asmens duomenų. Pagal šį įstatymÄ ypatingi asmens duomenys yra duomenys susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėje sÄ jungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie žmogaus teistumÄ . Teisė į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ - tai žmogaus laisvo apsisprendimo teisė nustatyti iÅ¡imtinai tik jam priklausančio asmeninio ir Å¡eimyninio gyvenimo konfidencialumo rėžimÄ , leisti ar ne kelti Å¡io gyvenimo detales į vieÅ¡umÄ .

Privataus gyvenimo neliečiamumas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is neliečiamumas gali bÅ«ti įstatymų apribotas ir suvaržytas, reiÅ¡kia, kad informacijÄ apie žmogaus privatų gyvenimÄ galima rinkti ir (ar) skelbti tik jo sutikimu. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis, pagal kurį sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai- raÅ¡ytine ar jai prilyginta forma, neabejojamai iÅ¡reiÅ¡kiančia asmens valiÄ . Tokio sutikimo pareiÅ¡kėja nedavė.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja mano, kad atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai yra jau įrodyti. Apie ketinimÄ dalyvauti minėtame konkurse į savivaldybės kontrolieriaus pareigas pareiÅ¡kėja neinformavo savo darbovietės, nei tiesioginio virÅ¡ininko, nei kartu dirbančių kolegų.

PareiÅ¡kėjos manymu tokiÄ teisę jai užtikrina LR Konstitucijos 22 str. kuris suteikia teisę į jos privatų gyvenimÄ ir į jo neliečiamumÄ . Dalyvaujant konkurse, pareiÅ¡kėja atitiko keliamus reikalavimus, tačiau didelių vilčių jį laimėti neturėjo, kadangi vienas iÅ¡ specialiųjų reikalavimų buvo užsienio kalbos mokėjimas. Å iuo metu užsienio kalbos pareiÅ¡kėja nenaudojo ir jos netobulino. Tam, kad galėtų dalyvauti konkurse buvo pasiėmusi kasmetinių atostogų nuo 2011-08-29 iki 2011-09-02.

Darbdavys gavęs minėtÄ jį Specialiųjų tyrimų tarnybos užklausimÄ , pasikvietė jÄ paaiÅ¡kinti situacijÄ . Å is praneÅ¡imas buvo klaidinantis ir ji turėjo aiÅ¡kinti, kad dar nelaimėjo konkurso, kad dar jis net neįvyko, kad jame tik dokumentus pridavusi, taip pat turėjo nurodyti priežastis kodėl ieÅ¡ko naujo darbo. Bendradarbiai taip pat buvo pasipiktinę, kad jų neinformavusi ketina keisti darbo vietÄ . Nuo tos dienos pablogėjo jos santykiai tiek su tiesioginiu virÅ¡ininku, tiek su kolegomis, kadangi jie pradėjo ja nepasitikėti.

PareiÅ¡kėja taip pat posėdžio metu nurodė, jog antstolio kontoroje dirba 8 žmonės, visi jie sužinojo apie pareiÅ¡kėjos dalyvavimÄ konkurse. Gavus minėtÄ Specialiųjų tyrimų tarnybos raÅ¡tÄ , visi suprato, kad pareiÅ¡kėja jau iÅ¡eina iÅ¡ darbo, todėl iki konkurso darbovietėje ji patyrė stresÄ . Be to, dalyvaudama Å¡iuo metu teismo posėdžiuose taipogi patiria stresÄ , 2011-12-16 gulėjo ligoninėje dėl streso. Tokiais atsakovo veiksmais  buvo  pareiÅ¡kėjai sukelti  nepatogumai asmeniniame ir visuomeniniam gyvenime, taip pat buvo sumenkintas jos vardas darbe, dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

PareiÅ¡kėja buvo Å¡okiruota pamačiusi Specialiųjų tyrimų tarnybų atsiųstÄ užklausimÄ darbdaviui ir patyrė didelę įtampÄ darbe, bei stresÄ . Neigiami iÅ¡gyvenimai susiję ir su tuo, jog jai teko dalyvauti ginče su valstybės institucija, kreiptis į jas dėl informacijos pateikimo, taip pat kreiptis į teismÄ ir bylinėtis, ginti savo pažeistas teises. 2011-09-02 įvykusiame konkurse tikėtina ir komisijos nariai bei komisijos sekretorius žinojo apie pareiÅ¡kėjos užklausimus Valstybės tarnybos departamentui, taip pat turėjo žinoti ir savivaldybės taryba ir meras (komisijos pirmininkė buvo mero pavaduotoja), kadangi Valstybės tarnybos departamentas iÅ¡siuntė Vyriausybės atstovui Alytaus apskrityje praneÅ¡imÄ .

Taip pat apie Å¡ios informacijos žinojimÄ patvirtina komisijos sekretorės žodinis atsipraÅ¡ymas už sukeltus nepatogumus, kurį ji pasakė supažindindama pareiÅ¡kėjÄ su Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija apie jos asmenį. Tokie veiksmai konkurso metu kėlė dar didesnę įtampÄ , taip pat gal bÅ«t ir komisijos kitokį t.y. blogesnį, kaip besusiskundžiančio asmens požiÅ«rį. Minėtu pažeidimu buvo pasikėsinta į Konstitucijos saugomas vertybes. Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratÄ , atskleistÄ CK 250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika.

Neturtinė žala yra ypatinga, tuo, kad ji pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjos vidiniais iÅ¡gyvenimais ir kančiomis. Tai yra pažeidimas, kuriuo buvo pasikėsinta į neturtinę vertybę -  asmens  apie  privataus  gyvenimÄ Â informacijos  nerinkimÄ Â ir  privataus  gyvenimo neliečiamumÄ , sukėlė neigiamus pareiÅ¡kėjos psichikos pakeitimus, kurie pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos sÄ monėje, tada nėra įmanoma teismui pateikti raÅ¡ytinių ar kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos patirtus iÅ¡gyvenimu.

Dėl institucijos neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja dvasiÅ¡kai labai iÅ¡gyveno, realiai jautė emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. PraÅ¡omas priteisti žalos dydis nėra didelis ir atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Atsakovas atsiliepimu į skundÄ , o jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti (b.l. 26-28). Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, o jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su skundu nesutinka.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011-05-05 priėmė sprendimÄ Nr. T-114 „Dėl konkurso Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti organizavimo ir konkurso komisijos sudarymo". Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigybės apraÅ¡ymas buvo patvirtintas 2011-05-05 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-122. Atsakovas 2011-07-22 „Valstybės žinių" priede „Informaciniai praneÅ¡imai" Nr. 58 (1), paskelbė konkursÄ Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti.

Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkursas įvyko 2011-09-02. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja siekė eiti Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Ä®statymų leidėjas nustatęs tokį teisinį reguliavimÄ , kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumÄ , lojalumÄ Lietuvos valstybei. Tokia konstitucinės doktrinos nuostata suponuoja tai, kad pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi bÅ«ti tikrinamas dar prieÅ¡ jiems pradedant eiti pareigas.

Siekiančio eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo pagrindai nustatyti įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais. Todėl tai taikytina ir asmenims, siekiantiems eiti kontrolieriaus pareigas. PareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimas, kad atsakovas užpildydamas praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje pažeidė teisės normas, reglamentuojančias informacijos apie asmenį rinkimÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatoms.

Atsakovas įsitikinęs, kad pareiškėja absoliučiai nėra susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, ko pasėkoje ir teigia apie tariamai pažeistas jos kaip asmens teises. Pareiškėjos minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo ir tvarkos aprašo patvirtinimo" 642 punktas, teisinės analizės kontekste prieštarauja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio normoms.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2011-07-01. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchijÄ inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieÅ¡tarauti įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 27 d. nutarimo Nr.222 "Dėl kandidato į vyriausybės atstovus" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniui", konstatuota, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymÄ (9 straipsnį) informacijos apie tikrinamÄ jį asmenį gali bÅ«ti papraÅ¡yta iki konkurso į atitinkamas pareigas ir po to konkurso.

Be to, Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje imperatyviai neapibrėžta asmenų siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje tikrinimo momento eiga, tai reiÅ¡kia, kad institucija informacijos apie tikrinamÄ jį asmenį gali papraÅ¡yti iki konkurso į atitinkamas pareigas ir po to konkurso. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, reglamentuota, kad darbdavys turi pareigÄ kreiptis su praÅ¡ymu į Specialiųjų tyrimų tarnybÄ tikrinti pretendento patikimumÄ - praÅ¡yti informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės įstaigoje.

Å io įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo pagrindai, kuriuos Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetencijÄ surenka iÅ¡ teisėsaugos, kontrolės, operatyvinės veiklos subjektų ar operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų, kitų institucijų. Atsakovas, kaip vieÅ¡ojo administravimo institucija, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tai reiÅ¡kia ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymÄ .

Atsakovas įsitikinęs, kad pareiÅ¡kėjos kaip asmens teisių nesiekė pažeisti, o tik vykdė įstatymuose numatytas pareigas, todėl atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atmestinas (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos pagrindu pareiÅ¡kėja nurodo tik abstrakčius teiginius, nenurodo jokios turtinės žalos, su kuria faktiÅ¡kai turi bÅ«ti siejamas neturtinės žalos buvimas ir dydis. Skundas netenkintinas.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011-05-05 sprendimu Nr. T-114 „Dėl konkurso Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti organizavimo ir konkurso komisijos sudarymo“ nusprendė bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis organizavo konkursÄ Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti (b.l.30, 31-34).

Alytaus miesto savivaldybės administracijoje 2011-07-28 buvo gautas pareiÅ¡kėjos 2011-07-27 praÅ¡ymas leisti jai dalyvauti minėtame konkurse bei pretendentės anketa (b.l.51,52-53). Konkurse Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti, kuris vyko 2011-09-02, dalyvavo pareiÅ¡kėja, tačiau konkurso nelaimėjo (b.l.49,50-51,56-64). Alytaus miesto savivaldybė 2011-08-09 praÅ¡ymu Nr. SD-5965 (6.17) kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ dėl informacijos pateikimo apie G.

M. (gim. 1985-12-28), siekiančiÄ eiti Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas (b.l. 55). Alytaus miesto savivaldybės administracijoje 2011-08-26 buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-08-24 raÅ¡tas Nr. 4-01-3270 dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjÄ , siekiančiÄ eiti pareigas savivaldybės įstaigoje (b.l. 54). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja dėl konkurso rezultatų ginčo nekelia, tačiau praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad Alytaus miesto savivaldybė, užpildydama praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias tokio praÅ¡ymo pildymo tvarkÄ . PareiÅ¡kėja skunde bei teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad minėtas praÅ¡ymas buvo užpildytas ir pateiktas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai prieÅ¡ įvykstant konkursui laisvoms valstybės tarnybos pareigoms užimti, o ne po konkurso kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau- Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡as) 642 punktas.

Kadangi pareiÅ¡kėja konkurso nelaimėjo, todėl ir nebuvo pagrindo apie jÄ rinkti informacijos. Informacijos rinkimas pažeidė jos teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų ji patyrė neturtinę žalÄ , nes buvo priversta aiÅ¡kintis teisinės situacijos teisingumÄ Valstybės tarnybos departamente, darbdaviui aiÅ¡kinti dėl ketinimų keisti darbo vietÄ , kreiptis į teismÄ , dėl ko ji patyrė iÅ¡gyvenimus ir neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.; 6.250 str.). Vis dėlto CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalÄ atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.271 straispnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Taigi neteisėtu aktu laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (vilkinimÄ atlikti veiksmus), žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kaip valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas, numato, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priima ir skiria savivaldybės taryba (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 2 d. 6 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja konkursų į valstybės tarnautojo pareigas (toliau vadinama – pareigos) organizavimo tvarkÄ .             Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-08-21 iki 2011-10-19) 642 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priėmęs sprendimÄ kreiptis į kompetentingÄ valstybės institucijÄ dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, į Å¡iÄ institucijÄ kreipiasi ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 6 darbo dienų po konkurso pabaigos.             Nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2011-08-09 praÅ¡ymu Nr. SD-5965 kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ dėl informacijos apie G.

M., siekiančiÄ eiti Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas. PraÅ¡ymas buvo teiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straispnio 2 dalies nuostatomis (b.l. 55). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2011-08-24 raÅ¡tu Nr. 4-01-3270 pateikė praÅ¡omÄ informacijÄ atsakovui. RaÅ¡tas gautas 2011-08-26 (b.l. 54). Konkursas Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti įvyko 2011-09-02 (b.l. 49, 56-64).

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų teismui dokumentų, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o 642 punkte nustatytos tvarkos, t.y. kreipėsi dėl informacijos apie asmenį, kuris nelaimėjo konkurso kontrolieriaus pareigoms užimti (Å¡ių įstatymo ir Vyriausybės norminio akto prasme apie asmenį, nesiekiantį eiti pareigų savivaldybės institucijoje), todėl pripažintina, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir tokiais savo veiksmais pažeidė teisės aktuose reglamentuotÄ tvarkÄ ir nesilaikė jame nustatytų terminų kreiptis į SpecialiÄ jÄ tyrimų tarnybÄ dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas savivaldybės įstaigoje.

Atsakovo argumentas, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymÄ (9 straipsnį) informacijos apie tikrinamÄ jį asmenį gali papraÅ¡yti iki konkurso į atitinkamas pareigas ir po to konkurso, nepagrįstas. Atsakovas tai teigdamas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-27 nutarimo Nr. 222 „Dėl kandidato į Vyriausybės atstovus“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniui“.

Minėtas nutarimas priimtas 2007-08-13, paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2007-08-18, Nr. 90-3580, o Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr.966, 642 punktas dėl informacijos gavimo termino priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-12 nutarimu Nr. 1323, kurio redakcija įsigaliojo nuo 2007-12-22, todėl Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas teisinę situacijÄ , nagrinėjo Å¡iai bylai neaktualias įstatymo ir Vyriaussybės norminių aktų redakcijas.Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , t. y. asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos ir kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (nukentėjusio asmens patirta žala turi bÅ«ti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiÅ¡kėjui padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ : bÅ«tina tokiÄ Å¾alÄ susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu).

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2009-02-20 nutartis Nr. A556 - 95/2009).

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2006).Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėja neturtinės žalos pagrindu nurodo tik abstrakčius teiginius, nenurodo jokios turtinės žalos, su kuria faktiÅ¡kai turi bÅ«ti siejamas neturtinės žalos buvimas ir dydis.

Teismas nesutinka su Å¡ia atsakovo nurodyta pozicija. Neturtinės žalos atlyginimas nebÅ«tinai sietinas su turtinės žalos padarymu, t. y. nebÅ«tinai turi bÅ«ti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nors ir nenustačius turtinės žalos padarymo fakto, turi bÅ«ti pasisakyta dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 95/2009).Kita sÄ lyga reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti- žala.

Administracinių teismų praktikoje (byla Nr. A556-1639/2008) yra pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas pats pasirenka, kokiais ABTÄ® 57 straipsnyje iÅ¡vardintais įrodymais grįs skundo dalykÄ . Be to, įrodinėjimo naÅ¡tÄ Ä¯rodymų instituto kontekste sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pirmiausia, apima pareigÄ pateikti įrodymus. Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. Kaip matyti iÅ¡ nurodytos administracinių teismų praktikos, Å¡iuo atveju taip pat bÅ«tent pareiÅ¡kėjai kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų ((Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525 - 3063/2011).

Tačiau Å¡ioje byloje neturtinės žalos atsiradimas nepagrįstas (teismas pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino teisę pateikti įrodymus)(b.l.45)(ABTÄ® 57 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja nurodė, jog dėl atsakovo netinkamo veikimo ji turėjo aiÅ¡kinti darbdaviui (pareiÅ¡kėja dirba antstolio V. Z. kontoroje), kad dar konkurso nelaimėjusi, kad tik pateikusi dokumentus bei teko nurodyti priežastis, kodėl ieÅ¡ko naujo darbo (kaip pareiÅ¡kėja skunde nurodė apie ketinimÄ dalyvauti minėtame konkurse nei darbdaviui nei savo kolegoms nebuvo užsiminusi).

Nuo tos dienos pablogėjo santykiai tiek su antstoliu V. Z., tiek ir su kolegomis. Taip pat buvo sumenkintas jos vardas darbe, patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, didelė įtampa ir stresas darbe. Neigiami iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kė ir tuo, kad teko dalyvauti ginčuose su valstybės institucija (aiÅ¡kintis teisinę situacijÄ Valstybės tarnybos departamentu), kreiptis į teismÄ , ginant savo pažeistas teises. Be to, apie pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si į kitas valstybės institucijas dėl atsakovo veiksmų buvo žinoma ir konkurso komisijos nariams bei pirmininkui, todėl tai kėlė didesnę įtampÄ konkurso metu.

Atsakovui neteisėtai renkant informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos principas, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. PareiÅ¡kėja nurodo, jog dvasiÅ¡kai labai iÅ¡gyveno, realiai jautė emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Be to, teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nurodė, jog 2011-12-16 gulėjo ligoninėje dėl streso, tačiau nurodyti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepagrįsti. PareiÅ¡kėja nurodo, jog apie tai, kad dalyvaus minėtame konkurse nebuvo praneÅ¡usi nei darbdaviui, nei kolegoms, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateikto atsakovui jos 2011-07-27 praÅ¡ymo dėl leidimo dalyvauti konkurse, ji nurodžiusi adresÄ (duomenys neskelbtini) , kuris pagal skelbiamÄ internetinio portalo www.antstoliai.lt informacijÄ yra ir antstolio V.

Z. kontoras adresas (pareiÅ¡kėjos darbdavio), be to nurodomas kaip iÅ¡ pavadinimo galima spėti ir pareiÅ¡kėjos darbo elektroninio paÅ¡to adresas ((duomenys neskelbtini)). Taigi Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius, kad apie jos dalyvavimÄ minėtame konkurse neturėjo ir negalėjo žinoti nei darbdavys, nei kolegos ir vertintini kaip pareiÅ¡kėjos pasirinktas elgesio modelis. Be to, pateiktame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-08-12 raÅ¡te Nr.4-01-3103 pareiÅ¡kėjos darbdaviui bei Å¡ios tarnybos 2011-08-24 raÅ¡te Nr.4-01-3270 Alytaus miesto savivaldybei (b.l.38) jokios informacijos ar kitokių duomenų apie pareiÅ¡kėjos asmenį nebuvo nurodyta, o tai kad Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraÅ¡o 642 punkto pagrindu valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo- Alytaus miesto savivaldybė kreipsis dėl informacijos apie asmenį, pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, ir tai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjai nepatogumų asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime ar galėjo bÅ«ti sumenkintas pareiÅ¡kėjos vardas darbe.Teisė į privatų gyvenimÄ yra viena iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių.

Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas.

Konstitucijos 22 straipsnis nurodo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama ir atskleidžiama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Toks informacijos rinkimas turi bÅ«ti pagrįstas valstybės ar visuomenės interesais. PareiÅ¡kėja nurodė, jog Å¡is konstitucinis principas buvo pažeistas. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėja, kadangi kaip matyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ rinko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos 9 straipsnio nuostatomis, o pateikta Å¡ios tarnybos informacija jokios informacijos apie asmens privatų gyvenimÄ neatskleidžia.

Taigi pareiškėjai neįrodžius žalos pareiškėjai padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu), pareiškėjos skundas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjos G. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                   Daina Kukalienė