30ef2fae-918d-4e5c-9182-8c1ae80bad4f · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1418-887/2021 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03489-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS GALUTINIS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rasai Marcinkonei dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams L. P., Ž. Ž., atsakovui V. S., jo atstovei advokatei Astai Bilinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovui V.

S. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba į teismÄ kreipėsi ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. 5 765,20 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų Å«kio priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas nustatė, jog atsakovas 2020 m. balandžio 14 d.

žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parapijai, esančiame (duomenys neskelbtini) patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 109 miÅ¡ko kvartalo 186 taksacinį miÅ¡ko žemės sklypÄ , neteisėtai, be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , neplynu kirtimu II miÅ¡kų grupės pribręstančiame medyne iÅ¡kirto 15 vnt. žalių medžių, kurių bendras tÅ«ris yra 9,94 m³ medienos. Å iais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799, 20 punkto, Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 3 punkto reikalavimus bei padarė 5 765,20 Eur žalÄ aplinkai. Dėl Å¡ios neteisėtos veikos atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 1 dalį ir 274 straipsnio 1 dalį. Atsakovas su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu visiÅ¡kai sutiko, gailėjosi jį įvykdęs. Atsakovui 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR N-28-2020 dėl savavaliÅ¡ko miÅ¡ko iÅ¡kirtimo paskirta administracinė nuobauda 60,00 Eur bauda, kuriÄ jis sumokėjo.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų Å«kio priežiÅ«ros skyrius pateikė atsakovui 2020 m. gegužės 18 d. pretenzijÄ Nr. R2(MŪPS)-209 atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytÄ 5 765,20 Eur žalÄ , tačiau atsakovas gera valia per nurodytÄ 40 dienų terminÄ Å¾alos aplinkai neatlygino, prieÅ¡taravimų dėl įteiktos pretenzijos, praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti aplinkai padarytos žalos mokėjimÄ dalimis nepateikė. Alytaus apylinkės teismas preliminariu sprendimu 2021 m. sausio 13 d. ieÅ¡kinį patenkino, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 5 765,20 Eur žalos atlyginimÄ ir 65,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl minėto preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, kad su preliminariu sprendimu nesutinka, kadangi Valstybinės miÅ¡kų tarnybos miÅ¡kų Å«kio priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas L. P. 2020 m. gegužės 4 d. padarytÄ Å¾alÄ skaičiavo formaliai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ Ä¯prasta tvarka, neatsižvelgdamas į tai, kad vieta, kurioje buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai yra ne tik miÅ¡kas, bet daugiausiai lankomas visoje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje kultÅ«ros objektas „(duomenys neskelbtini)“.

MiÅ¡ko želdiniai buvo peraugę, nudžiÅ«vę, paveikti puvinio, augo prie pat statinių ir pagal apželdinimo reglamentus kenkė ir kėlė grėsmę esamiems objektams. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai ir asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ , privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ne tik aplinkai, bet ir svarbiausia žmonių sveikatai ir gyvybei. Kadangi minimas sklypas nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijai pagal panaudos sutartį iÅ¡nuomotas (duomenys neskelbtini) kaimui, pasitarus su bendruomene, buvo atliekamas bÅ«tinas aplinkos sutvarkymas, o ne miÅ¡ko kirtimas ar medienos gamybos darbai, nebuvo komercinio ar savo naudos siekimo.

Vyko aplinkos sutvarkymo pavasarinės vėtros vėjolaužų ir grėsmę keliančių medžių paÅ¡alinimo darbai prie kultÅ«ros objekto „(duomenys neskelbtini)“, taip pat lygiagrečiai vyko ir paties „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbai. Atlikta veika nesukėlė jokio reikÅ¡mingo neigiamo poveikio žemei, žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Tvarkyba buvo vykdoma rÅ«pinantis kultÅ«ros objektų ir žmonių saugumu. Atliktų darbų bÅ«tinumÄ Ä¯rodo ir Å¡ios žiemos gamtinių sÄ lygų nulemti padariniai.

Taip pat(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir vietos aplinkos sutvarkymo darbai buvo pradėti 2020 m. balandžio pradžioje, karantino metu, kuomet visos valstybinės įstaigos buvo uždarytos arba dirbo tik nuotoliniu bÅ«du, tačiau gyventojai nebuvo aptarnaujami, visų paslaugų teikimas fiziniams asmenims buvo sustabdytas, nebuvo jokios galimybės kreiptis į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ dėl leidimo iÅ¡davimo. Dėl susidariusių force majeure sÄ lygų, apsunkinusių galimybes gauti reikiamus dokumentus tvarkybos darbams atlikti, atsakovas sutiko su paskirta administracine nuobauda už neteisėtai atliktus veiksmus ir paskirtÄ baudÄ sumokėjo.

Be to, Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, teikdama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, nepaminėjo ir nepateikė teismui jokių dokumentų, įrodančių, kad atsakovas, gavęs Valstybinės miÅ¡kų tarnybos miÅ¡kų Å«kio priežiÅ«ros skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. pretenzijÄ dėl savavaliÅ¡ko miÅ¡ko kirtimo padarytos 5 765,20 Eur žalos aplinkai atlyginimo, ieÅ¡kojo kompromiso ir dialogo, gindamas visuomeninį ir vieÅ¡Ä interesÄ , praÅ¡ydamas taikyti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 500,00 Eur.

VÄ® Registrų cento duomenimis viso sklype esančio miÅ¡ko indeksuota vertė – 1 198,00 Eur, todėl 5 765,50 Eur dydžio žalos atlyginimas yra aiÅ¡kiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui - žalos dydis už 15 medelių 5 kartus virÅ¡ija viso žemės sklype esančio miÅ¡ko indeksuotÄ vertę. Tuo labiau, kad iÅ¡kirsti medžiai nebuvo vertingi nei aplinkosaugai, nei Å«kinei veiklai, jie nepriklauso toms iÅ¡imtims, kuomet neiÅ¡duodamas leidimas kirtimui, Å¡ie medžiai gali bÅ«ti atsodinti.

Atsakovas, suprasdamas galimai padarytÄ Å¾alÄ gamtai, 2020 metų rudenį savo lėšomis pasodino 20 eglučių ir 7 Å¡ermukÅ¡nių medelių saugiu atstumu žmonėms ir objektams. Nurodė, kad kirtimo darbai vykdyti siekiant ne asmeninio pelno, žaloti ir keisti reljefų, taip darant neigiamÄ poveikį aplinkui, o prieÅ¡ingai buvo darkoma teritorija prie lankomų religinių ir kultÅ«ros objektų, kurie tarnauja visuomenei. Atsakovas praÅ¡o teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 430) straipsniu bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo siekiama tyčia, sÄ moningai pakenkti aplinkai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-762-887/202l pakeisti, sumažinant priteistinos žalos dydį.

IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo V. S. prieÅ¡taravimus, kuriame nurodė, jog prieÅ¡taravimuose nurodomos aplinkybės yra neteisingai vertinamos ir klaidinančios, atsakovo prieÅ¡taravimai atmestini, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminarus sprendimas yra teisėtas. Atsakovui neginčijant, jog jis organizavo miÅ¡ko kirtimo (kaip pats įvardija - „tvarkymo“) darbus, kurių metu savavaliÅ¡kai neplynai, be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ ar praneÅ¡imo apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ , buvo nupjauti 15 vnt.

žalių medžių, ginčo dėl veiksmų neteisėtumo nėra. Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, kadangi mano kad jis per didelis, paskaičiuotas neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. IeÅ¡kovės teigimu aplinkai padaryta žala paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249. Paminėtoje metodikoje nenumatyta galimybė dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, kriterijų, sumažinti žalos paskaičiavimÄ .

Valstybės institucijų veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Valstybės institucijos pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti „ultra vires“. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo. Taigi, Tarnyba pagrįstai nesumažino aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo ir pateikė 5 765,20 Eur dydžio ieškinį.

Atsakovo argumentai dėl ginčo vietoje Nekilnojamojo turto registre registruotos medynų vertės, niekaip nesusiję su aplinkai padarytos žalos dydžiu, kadangi medynų vertė ir aplinkai padarytos žalos dydis yra skirtingi rodikliai, kurie nėra susiję. MiÅ¡kas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gerina aplinkos kokybę. BÅ«damas sudedamoji aplinkos dalis, miÅ¡kas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, t. y. veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato bÅ«klę, nuo miÅ¡ko bÅ«klės priklauso ir gyvÅ«nijos gyvenimo sÄ lygos.

Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikÅ¡mingi ekosistemos ar jos elementų natÅ«ralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natÅ«ralus kraÅ¡tovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iÅ¡kertant miÅ¡kÄ , traktuojama kaip reikÅ¡minga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu bÅ«du pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miÅ¡ko aplinka kaip buveinė, kurios atsikÅ«rimo ciklas siekia maždaug 100 metų.

Atsakovas, nebÅ«damas miÅ¡kų specialistu, nesiremdamas jokiomis specialiosiomis žiniomis ir teisės aktų nuostatomis, skunde dėsto sau palankias iÅ¡vadas, tiek dėl miÅ¡ko „tvarkymo“, tiek dėl aplinkos atkÅ«rimo. Atsakovas, padarydamas fizinį poveikį pribręstantiems medynams, t. y. nukirsdamas 15 vnt. žalių medžių, akivaizdžiai pakenkė miÅ¡ko ekosistemai, sunaikindamas miÅ¡ko iÅ¡teklius, t. y. pakenkė natÅ«raliems gamtos elementams (padarė reikÅ¡mingÄ neigiamÄ fizinį poveikį aplinkai).

Jaunų medelių (eglaičių ir Å¡ermukÅ¡nių) pasodinimas gali bÅ«ti vertintinas, kaip bandymas pagerinti po pažeidimo sunaikintÄ medyno biologinę įvairovę ir galimybę atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę, tačiau akivaizdu, kad iki pažeidimo buvusi bÅ«klė nebuvo atkurta, ko, ginčo atveju, reikalauja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Pasodinti medeliai pasieks nukirstųjų amžių tik vidutiniÅ¡kai po 80 metų, dėl to neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas akivaizdus.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugÄ siekiant iÅ¡vengti žalos aplinkai ir jÄ iÅ¡taisyti (atlyginti) nuostatomis, įgaliojimai vertinti ar žala aplinkai padaryta ir, ar ji didelė, suteikiami kiekvienos valstybės kompetentingoms institucijoms. Direktyvoje pabrėžiama, kad žala laikoma nedidele, jei gamtos iÅ¡tekliai gali per trumpÄ laikÄ visiÅ¡kai atsikurti. Taigi, jaunų medelių pasodinimas per se nereiÅ¡kia, kad pažeidimas buvo atstatytas į pradinę padėtį, aplinkai padarytas reikÅ¡mingas neigiamas poveikis ir faktas akivaizdus.

Atsakovas nėra miÅ¡kininkas specialistas, todėl prieÅ¡taravimuose nurodytų aplinkybių, pats neįgaliotas vertinti. Be to, ginčo atveju, leidimas kitoms kirtimo rÅ«Å¡ims negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas, kadangi medyno taksaciniai rodikliai neatitinka kitoms kirtimo rÅ«Å¡ims keliamų reikalavimų. Tarnyba nesutinka su atsakovo argumentais, kad nebuvo galimybės gauti leidimÄ karantino paskelbimo laikotarpiu. Paminėtu laikotarpiu Valstybinėje miÅ¡kų tarnyboje darbas buvo organizuojamas, leidimai besikreipiantiems asmenims iÅ¡duodami.

Asmuo, siekiantis išvengti deliktinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, turi įrodyti egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybes, kurios ir sutrukdė įvykdyti asmeniui įstatymu nustatytas pareigas. Akivaizdu, kad prieštaravimuose nurodytos aplinkybės yra klaidinančios, atsakovo argumentai dėl force majeure aplinkybių buvimo, ginčo atveju, atmestini. Tarnyba laikosi pozicijos, kad visas 5765,20 Eur dydžio padarytos žalos aplinkai dydis privalo būti atlygintas. Prieštaravimuose nurodytos aplinkybės yra neteisingai vertinamos ir klaidinančios.

IeÅ¡kovės atstovė Ž. Ž. teismo posėdyje ieÅ¡kinį bei atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus palaikė, prašė teismo preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad teismo civilinėje byloje priimtas preliminarus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos.

IeÅ¡kovės atstovas L. P. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė visiÅ¡kai. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jis vyko į įvykio vietÄ , matavo žalių medžių kelmus. Visi nupjauti 15 vnt. medžių buvo žali medžiai. Puvinio buvimo specialistai nevertino ir duomenų, kad medžiai buvo pavojingi, nėra. Atsakovo atstovė advokatė Asta Bilinskienė, pasisakydama dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Atstovė nurodė, kad atsakovas pripažįsta kirtimÄ , sutinka su žalos dydžio paskaičiavimais.

Tačiau praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad kultÅ«ros objektas „(duomenys neskelbtini)“ yra lankoma religinė vieta. Po žiemos atsakovas siekė iÅ¡vengti iÅ¡vartų. Atsakovas galėjo kreiptis leidimo, tačiau tyčios nebuvo, atsakovas nenorėjo pasimalkauti. Norai buvo patys geriausi - sutvarkyti lankytinÄ vietÄ . Atsakovas suprato pasekmes, tačiau atkreipia dėmesį, kad neatliktas tyrimas, kokia žala padaryta ekosistemai. Atsakovas yra kunigas, gyvena iÅ¡ parapijiečių aukų, jam bus labai sunku sumokėti žalÄ .

Atsakovas kaltės neneigia, pripažįsta ir labai gailisi. PraÅ¡o, atsižvelgiant į tai, kad medžius kirto tik vedamas geriausių ketinimų, tai, kad jo pajamos yra parapijiečių aukos, jos nepastovios, kad paskaičiuota žala labai didelė, jÄ sumažinti. PraÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, kadangi, nors ir galėjo bÅ«ti puvinys, metodikoje tai neatsispindi. Atsakovas V. S. teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. VisiÅ¡kai palaiko atstovės nurodytas aplinkybes.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuolat tvarkomas, nes tai yra turistų lankomas objektas. Medžius iÅ¡pjovė tam, kad vieta bÅ«tų saugi lankytojams. Medžius pjovė tik tuos, kurie buvo ypatingai arti ir pasvirę link objekto bei trečdalis medžių buvo apimti puvinio. Puvinio buvimÄ atsakovas nustatė pats, įvertinęs esančius tarpus (plyÅ¡ius) medžių kelmuose. Dėl leidimo gavimo kirsti medžius atsakovas kalbėjosi su girininku, kuris atsakovui sakė, kad leidimas medžiams kirsti bÅ«tinas.

Atsakovas gyvena iÅ¡ aukų už santuokas, krikÅ¡tynas, kurių per pandemijÄ nebuvo. Santaupų neturi, negali nurodyti nei iÅ¡laidų nei pajamų, mėnesio pajamų vidurkis apie 300,00 Eur, kuriuos iÅ¡leidžia savo poreikiams. Atsakovas pripažįsta iÅ¡kirtęs medžius, gailisi, praÅ¡o mažinti žalos dydį. Teismas k o n s t a t u o j a : Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-762-887/2021 buvo nustatyta, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų Å«kio priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas L.

P. nustatė, jog 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas V. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parapijai, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 109 miÅ¡ko kvartalo 186 taksacinį miÅ¡ko žemės sklypÄ , neteisėtai, be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , neplynu kirtimu II miÅ¡kų grupės pribręstančiame medyne iÅ¡kirto 15 vnt.

žalių medžių, kurių bendras tūris yra 9,94 m3 medienos. Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio argumentų, jog minėtos nustatytos aplinkybės neatitiktų tikrovės nėra pateikta. Konstatuota, kad tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimas, draudžiantis atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Už šį pažeidimÄ atsakovui 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR N-28-2020 dėl savavaliÅ¡ko miÅ¡ko iÅ¡kirtimo paskirta administracinė nuobauda 60,00 Eur bauda, kuriÄ jis sumokėjo. Atsakovas administracinio teisės pažeidimo byloje ir teismo posėdyje dėl atliktų neteisėtų veiksmų kaltę pripažino, dėl pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų padaryta žala aplinkai. Atsakovas administracinio nusižengimo nutarimo neskundė.

Atlikus neteisėtÄ medžio kirtimÄ apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 5 765,20 Eur, kurios atsakovas ir raginamas neatlygino. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo, sprendžiant ginčus dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai (Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, terÅ¡ti vandenis ir orÄ , daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augalijÄ ir gyvÅ«nijÄ (Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau Å¡iuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek Å¡ių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, tai yra: pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalÄ aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Dėl neteisėtų veiksmų, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiÅ¡kia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymÄ . CK 6.263 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas iÅ¡saugant Lietuvos Respublikai bÅ«dingÄ biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraÅ¡tovaizdį, užtikrinant sveikÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ , racionalų gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame Å¡elfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos Å¡ių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.

Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rÅ«pestis ir pareiga (Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetencijÄ privalo užtikrinti, kad bÅ«tų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalÄ aplinkai kalti asmenys – nubausti (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 7 punktas). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų (Aplinkos apaugos įstatymo 9 straipsnis).

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) parapijai, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 109 miÅ¡ko kvartalo 186 taksacinį miÅ¡ko žemės sklypÄ , neteisėtai, be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , neplynu kirtimu II miÅ¡kų grupės pribręstančiame medyne atsakovas iÅ¡kirto 15 vnt.

žalių medžių, kurių bendras tÅ«ris yra 9,94 m3 medienos. Å i aplinkybė yra nustatyta administracinio nusižengimo byloje, jÄ atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas neginčija ir aplinkybės, kad Å¡iuos veiksmus atliko neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti medį, tačiau atsakomybę dėl žalos aplinkai atlyginimo iÅ¡ dalies neigia teigdamas, jog Å¡iuos veiksmus jis atliko dėl bÅ«tinojo reikalingumo. MiÅ¡kų apsaugÄ ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymas, pagal kurio 9 straipsnio 6 dalį miÅ¡ko kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintÄ Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 5 punktÄ , leidimus iÅ¡duoda Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniai poskyriai. Leidimas turi bÅ«ti patvirtintas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritorinio poskyrio antspaudu. ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad leidimas iÅ¡duodamas privataus miÅ¡ko savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktÄ notaro patvirtintÄ ar notaro patvirtinimui prilygintÄ Ä¯galiojimÄ , valstybinio miÅ¡ko ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miÅ¡ko naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, miÅ¡kas, kuriame atsakovas nukirto medžius, yra privatus, panaudos sutarties pagrindais valdomas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės. Duomenų apie tai, kad atsakovas V. S. bÅ«tų įgaliotas privataus miÅ¡ko žemės valdytojo asmuo, nėra pateikta, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas 15 vnt. medžių, augusių visuomeninės paskirties žemės sklype (botaniniame draustinyje), bÅ«tų iÅ¡kirtęs turėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ . Nustačius, kad atsakovo atliktas medžių kirtimas buvo atliktas savavaliÅ¡kai, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , toks kirtimas pripažintinas neteisėtu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad byloje yra įrodyti atsakovo V. S. neteisėti veiksmai iÅ¡kertant visuomeninės paskirties žemėje augusius 15 vnt. medžių. Dėl žalos padarymo fakto, bÅ«tinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, sÄ lygos ir žalos dydžio. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sÄ vokÄ . Remiantis Å¡ia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

Sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų: 1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamÄ (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų bÅ«klei.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos ar kitoms jų funkcijoms. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nors ir neginčijo aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo, tačiau, nurodydamas, kad 15 vnt. medžių iÅ¡kirto esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, teigia, jog žala gamtai jei ir buvo padaryta, tai tikrai ne nurodyto dydžio, kadangi medžius iÅ¡pjovė tam, kad vieta bÅ«tų saugi lankytojams. Medžius pjovė tik tuos, kurie buvo pasvirę ir ypatingai arti objekto bei trečdalis medžių apimti puvinio, Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti pateikė fotonuotraukas.

Su tokiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad miÅ¡kas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. BÅ«damas sudedamoji aplinkos dalis, miÅ¡kas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikÅ¡mingi ekosistemos ar jos elementų natÅ«ralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie žalos aplinkai padarymÄ atsakovui savo neteisėtais veiksmais iÅ¡kirtus kaimo teritorijoje, visuomeninės paskirties miÅ¡ke 15 vnt. medžių, tokiu bÅ«du padarius neigiamÄ poveikį miÅ¡ko bÅ«klei, t. y. miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, sunaikinant miÅ¡ko iÅ¡teklius ir pakenkiant miÅ¡ko ekosistemai.

Teismo vertinimu, neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pakenkta miÅ¡ko ekosistemai, padaryta žala miÅ¡ko iÅ¡tekliams, sutrikdyta toje vietoje nusistovėjusi ekosistema, kuri formavosi ilgÄ laikotarpį ir kurios atkÅ«rimas yra sunkiai įmanomas dėl sunaikintos augmenijos, buvusių mikroorganizmų, todėl teismas sprendžia, jog byloje įrodytas gamtos žalai padarymo faktas. MiÅ¡kas yra specifinis objektas, kurį iÅ¡kirtus ar sunaikinus, jo atkÅ«rimui reikalingas pakankamai ilgas laikas, dėl ko įstatymais ir reglamentuojamas miÅ¡ko naudojimas, apsauga bei atkÅ«rimas.

Todėl atsakovo neteisėtais veiksmais neabejotinai buvo padaryta žala gamtai, jos ekosistemai. Teismas, pažymi, kad atsakovo nurodyti argumentai, jog medžiai buvo per arti objekto, pavojingai pasvirę ir pažeisti puvinio nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos nepagrindžia atsakovo teiginių apie medžių keliamÄ grėsmę, jų bÅ«klę. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ , tam tikrų specialių žinių turinčių asmenų paaiÅ¡kinimai ar iÅ¡vados, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovo be leidimo iÅ¡kirsti medžiai kėlė grėsmę žmonėms.

Atsakovas nurodė, kad dėl galimo medžių kirtimo ar jų bÅ«klės su jokiais specialistais nesikonsultavo. Teismo vertinimu, jog padaryti iÅ¡vadai, kad medžiai pažeisti puvinio ir kelia grėsmę, reikia specialių žinių, o atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 52 straipsnis, 178 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Pažymėtina, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog atsakovas V. S. nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, jog jis padarė žalÄ gamtai savo neteisėtais veiksmais – iÅ¡kertant be leidimo 15 vnt. žalių medžių, esančių privačioje miÅ¡ko žemėje, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ teismui spręsti, jog atsakovo nurodytos aplinkybės apie iÅ¡kirstų medžių bÅ«klę, dėl kurių jie nebÅ«tų galėjęs toliau augti, yra pagrįstos.

Todėl spręstina, kad žalos aplinkai faktas civilinėje byloje yra nustatytas. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę aplinkos bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , atliktus veiksmus, užtikrinančius terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkÅ«rimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 5 765,20 Eur žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas neteisingai ar nukrypstant nuo protingumo, teisingumo ar sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Be to, ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miÅ¡ko kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miÅ¡kų pareigÅ«nų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo padarytÄ Å¾alÄ aplinkai. Pažymėtina, kad atsakovas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės paskaičiuotos žalos dydžio ar žalos paskaičiavimo neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad galėtų bÅ«ti perskaičiuojamas žalos dydis.

Atsakovas nurodė, kad suprasdamas galimai padarytÄ Å¾alÄ gamtai, 2020 metų rudenį savo lėšomis pasodino 20 eglučių ir 7 Å¡ermukÅ¡nių medelių saugiu atstumu žmonėms ir objektams. Jaunų medelių (eglaičių ir Å¡ermukÅ¡nių) pasodinimas gali bÅ«ti vertintinas, kaip bandymas pagerinti po pažeidimo sunaikintÄ medyno biologinę įvairovę ir galimybę atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę, tačiau akivaizdu, kad iki pažeidimo buvusi bÅ«klė nebuvo atkurta. Pasodinti medeliai pasieks nukirstųjų amžių tik vidutiniÅ¡kai po 80 metų, dėl to neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas - akivaizdus.

Taigi, jaunų medelių pasodinimas per se nereiÅ¡kia, kad pažeidimas buvo atstatytas į pradinę padėtį, aplinkai padarytas reikÅ¡mingas neigiamas poveikis ir faktas akivaizdus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, jog neegzistuoja joks teisinis ir faktinis pagrindas perskaičiuoti gamtai padarytÄ Å¾alÄ . Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. žalių medžių iÅ¡kirtimas taip pat patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, nes bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis miÅ¡ko bÅ«klei, dėl jų kilo žala aplinkai.

Taigi laikytina įrodytu, kad bÅ«tent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala. Be to, Å¡ios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir suraÅ¡ant atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei priėmus nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas nubaustas už padarytas neteisėtas veikas ir gamtai padarytÄ Å¾alÄ . Dėl bÅ«tinojo reikalingumo. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau atsakovas neįrodo esant pagrindų, dėl kurių jis visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį bÅ«tinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, iÅ¡vengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalÄ patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis bÅ«das iÅ¡vengti didesnės žalos.

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovo teigimu, jis turėjo bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu pagrindu. BÅ«tinÄ jį reikalingumÄ apibÅ«dina keli požymiai:

1) yra realus pavojus, gresiantis asmeniui ar jo turtui;

2) realus pavojus yra neišvengiamas, todėl vienintelė galimybė jo išvengti yra padaryti žalos;

3) žala, padaryta siekiant iÅ¡vengti realaus pavojaus, yra mažesnė arba tolygi žalai, kuri galėjo bÅ«ti padaryta, jeigu nebÅ«tų imtasi priemonių siekiant jos iÅ¡vengti. Atsakovas, tvirtindamas, kad medžius turėjo iÅ¡kirsti dėl bÅ«tinojo reikalingumo, turėjo pareigÄ pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas sprendžia, kad Å¡ios pareigos atsakovas neįvykdė. Atsakovas, neįrodė, jog po žiemos medžiai kėlė realiÄ grėsmę žmonėms ar pastatytam objektui.

Visų pirma, teismas pažymi, kad tiek atsakovo nurodytos aplinkybės, tiek pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog atsakovas teisės aktuose nustatyta tvarka negalėjo laiku ir tinkamai kreiptis į atitinkamÄ institucijÄ dėl minėtų medžių iÅ¡kirtimo. Atsakovas, teigdamas, kad medžiai buvo pasvirę ir papuvę, jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. Juo labiau, byloje nenustatyta, kad minėtų medžių pažeidimo pobÅ«dį ir galimybes toliau augti bÅ«tų įvertinęs kompetentingas, atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ turtintis asmuo.

Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, jog po žiemos laikotarpio bÅ«tų įvykę kokių nors medžių pokyčių (medžiai dar labiau bÅ«tų pasvirę), nenurodė jokių tuo metu vykusių meteorologinių reiÅ¡kinių (audra, stipri liÅ«tis ir pan.), kurie bÅ«tų sudarę pagrindÄ medžius iÅ¡kirsti nedelsiant, nesikreipiant į atitinkamas valstybės institucijas dėl leidimo medžių kirtimo darbams ar kitoms intervencinėms priemonėms gauti. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti apie jo ketinimÄ teisėtu bÅ«du paÅ¡alinti, jei tokia grėsmė ir egzistavo, privačioje miÅ¡ko žemėje augusius medžius.

IÅ¡ aukščiau minėtų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinasis reikalingumas. Taip pat viena iÅ¡ bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų yra ta, kad padarytoji žala bÅ«tų mažiau vertinga negu iÅ¡vengtoji. Pažymėtina, jog atsakovas, teigdamas, jog minėti medžiai kėlė grėsmę ir dėl to galėjo bÅ«ti padaryta žala, konkretaus galimos žalos dydžio nenurodė, apsiribodamas tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais apie grėsmę sužaloti atvykstančius asmenis.

Tačiau bÅ«tent atsakovas, teigdamas, jog atsakomybė jam netaikytina dėl to, kad egzistavo bÅ«tinasis reikalingumas, turi įrodyti egzistavus visas bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas. Kaip jau minėta, iÅ¡vengtosios žalos dydžio atsakovas nenurodė, todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie iÅ¡vengtosios žalos dydį, o atsakovo veiksmais žalÄ padarius gamtai, valstybės saugomam objektui, nėra pagrindo spręsti egzistuojant ir Å¡ioms bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms.

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad dėl augusių žalių medžių grėsė realus pavojus jam ar kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, turtui, jog medžio kirtimo darbus reikėjo atlikti nesikreipus į atitinkamas institucijas, nes galimas medžių pasvirimas ir tariamo puvinio buvimas tokios grėsmės nepatvirtina. Ä®vertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė bÅ«tinojo reikalingumo, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo.

Dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, taip pat įtvirtinta galimybė nustatyti Å¡io principo iÅ¡imtį. TokiÄ iÅ¡imtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių.

Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat numatoma, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Atsakovo atstovė ir atsakovas praÅ¡o žalÄ mažinti atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas prieÅ¡taravimuose ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas santaupų neturi, atsakovas yra kunigas ir jo pagrindinės pajamos yra parapijiečių aukos. Pandemijos laikotarpiu nevyko pamaldos, taip pat nevyko krikÅ¡tynos, vedybos, kurių metu renkamos aukos. Atsakovo mėnesio pajamos yra apie 300,00 Eur, kuriuos iÅ¡leidžia savo poreikiams tenkinti. Atsakovas medžius iÅ¡kirto tik geriausių ketinimų vedinas. Atsakovui paskaičiuota 5 765,20 Eur žala yra labai didelė, praÅ¡o jÄ mažinti. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ CK 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus tais atvejais, kai visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų Å¡iuos principus.

Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas bei teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje toks iÅ¡imtinis atvejis neegzistuoja. Atsakovas duomenų apie savo materialinę bÅ«klę nepateikė, sunkios turtinės padėties nepagrindė. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių.

Teismui atkreipus dėmesį, jog yra galimybė praÅ¡yti iÅ¡dėstyti praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , atsakovas nurodė nesant tokio poreikio. Å iuo atveju žala padaryta atsakovui neįvykdžius bendro pobÅ«džio pareigos, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamas atvejis nėra iÅ¡imtinis ir Å¡iuo atveju neegzistuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatytos Å¡ių teisės normų taikymo sÄ lygos, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymas nagrinėjamu atveju nepažeis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, mažinti praÅ¡omos priteisti 5 765,20 Eur padarytos žalos gamtai nėra pagrindo.

Dėl galutinio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo prieÅ¡taravimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovo pateikti prieÅ¡taravimai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra nepagrįstas (iÅ¡ dalies nepagrįstas), ir tai sudarytų pagrindÄ panaikinti (pakeisti) preliminarų teismo sprendimÄ . Nenustačius Å¡ių aplinkybių, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 13 d. preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-762-887/2021 paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ â€“ 5,00 Eur valstybei priteistinÄ iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Palikti nepakeistÄ Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-762-887/2021, kuriuo iÅ¡ atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 5 765,20 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo 2021 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, j. a. k. 302471705, priteistÄ sumÄ sumokant į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ Nr. LT654010042502313838, AB Luminor Bank, 65,00 Eur žyminis mokestis valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Agnė Petkevičienė