30ee19b5-e355-4ae7-93e9-1fb47be2e460 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinės bylos Nr. 2-1938/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8.; 122.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria teismas atmetė uždarosios akcinės bendrovės „Gelrema“ administratoriaus S. G. pareiÅ¡kimÄ pripažinti atsakovo bankrotÄ tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-279-555/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelrema“ vadovo J.

D. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelrema“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, J. D., UAB „Pergalės koncernas“, J. A., A. J., A. J., K. Z. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2010 m. rugsėjo 30 d. bankrutavusios UAB „Gelrema“ administratorius, vykdydamas 2010 m. sausio 19 d. BUAB „Gelrema“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ , pateikė Kauno apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Gelrema“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB "Gelrema" mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d., kurį įformino 2009 m. rugpjūčio 25 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU10-56. Patikrinimo metu nustatė, kad UAB "Gelrema" 2005 metų balanse turto buvo 687118,00 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tuo pačiu laikotarpiu sudarė 444304,00 Lt, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie dėl savo trumpalaikio pobÅ«džio laikytini pradelstais, buvo 444304 Lt, t.y.

įmonė buvo nemoki. Situacija 2006, 2007 ir 2008 metais ne tik nesikeitė, bet dar labiau pablogėjo, per 2008 metus įmonės turtas ženkliai sumažėjo, o trumpalaikiai pradelsti įsipareigojimai pakito nežymiai. Nuo 2005 metų UAB "Gelrema" esant nemokiai, įmonės direktorius bei akcininkai nesiekė atkurti įmonės mokumo, o toliau sÄ moningai blogino įmonės finansinę padėtį, atsiskaitymo su kreditoriais galimybes. Nors direktorius turėjo įstatyminę pareigÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis) įmonei esant nemokiai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, siekiant dar pradinėje nemokumo stadijoje apsaugoti įmonės kreditorių interesus, tačiau jis Å¡ios pareigos nevykdė, o prieÅ¡ingai, ėmėsi drastiÅ¡kų, ekonomiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįstų, itin rizikingų verslo sprendimų.

UAB "Gelrema" vykdė stambiagabaritinių metalo gaminių gamybÄ ir remontÄ , medienos impregnavimÄ skalÅ«nų alyva, automobilių atnaujinimo paslaugas, metalinių detalių apdirbimÄ . Veiklai vykdyti nuosavų patalpų neturėjo, patalpas nuomojosi iÅ¡ UAB "Pergalės koncernas" pagal 2007 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2/2007 ir 2007m. spalio 1 d. sutartį Nr. 05NS/2007-01, veiklai vykdyti reikalingÄ Ä¯rangÄ nuomojo iÅ¡ UAB "Pergalės grupė". UAB "Pergalės koncernas" akcininkai buvo Juozas J.

A. ir A. J., turintys po 50 proc. bendrovės akcijų, J. A. duktė K. Z. Ir A. J. sÅ«nus A. J. buvo UAB "Pergalės grupė" akcininkai, turintys po 50 proc. bendrovės akcijų. Kadangi Juozas J. A. ir A. J. UAB "Gelrema" steigimo ir bankroto bylos kėlimo metu turėjo po 36 proc. Å¡ios bendrovės akcijų ir po 50 proc. UAB "Pergalės koncernas" akcijų, darytina iÅ¡vada, kad UAB "Gelrema" buvo tiesiogiai valdoma UAB "Pergalės koncernas". Atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrus, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d. pagrindinės UAB "Gelrema" prekių ir paslaugų pirkėjos buvo susijusios įmonės:

UAB "Pergalės koncernas", UAB "Bėgvirta", UAB "Tilmeta". Sandoriai su susijusiomis įmonėmis sudaro daugiau kaip 50 proc. Pagal pateiktus iÅ¡raÅ¡omus PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų registrus UAB "Gelrema" už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 kovo 23 d. iÅ¡rašė UAB "Pergalės koncernas" PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktas paslaugas ir patalpų nuomÄ 506 136,71 Lt sumai, įskaitant 77 228,70 Lt PVM. UAB "Pergalės koncernas", pardavusi pagamintus UAB "Gelrema" gaminius pagrindiniam užsakovui, nepervedė už produkcijÄ gautų sumų, o jas užskaitė kaip nuomos mokestį ir mokestį už komunalinius mokesčius.

Tuo buvo pažeisti UAB "Gelrema" kreditorių interesai, nes gavus lėšas už parduotÄ produkcijÄ , iÅ¡ Å¡ių lėšų bÅ«tų buvę galima atsiskaityti su esamais bendrovės kreditoriais. Kadangi UAB "Gelrema" prekių pardavimas vyko tarp susijusių įmonių, darytina iÅ¡vada, kad sudarant prekių pardavimų sandorius su prekių pirkėjais, iÅ¡ jų ir su UAB "Pergalės koncernas", tiek UAB "Gelrema" vadovas J. D., tiek susijusių įmonių vadovai bei akcininkai žinojo, kad UAB "Gelrema" mokėtino PVM sumomis tik padidins įsiskolinimÄ biudžetui, esant įmonei nemokiai, vis tiek bus iÅ¡kelta bankroto byla ir PVM nebus sumokėtas.

Tuo buvo pažeisti ir kitų bendrovės kreditorių interesai, nes laiku sumokėjus PVM, jis nebÅ«tų traukiamas kaip Kauno apskrities VMI kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ kreditorinių reikalavimų sumÄ ir kiti kreditoriai turėtų didesnę tikimybę atgauti savo skolas iÅ¡ turimo turto bankroto procedÅ«ros metu. Taip pat nustatyta, kad UAB "Kavitas" pagal 2007 m. lapkričio 6 d. sutartį Nr. 01GD/2007 su UAB "Gelrema" įformino UAB "Geležinkelio detalės" 91 604 vnt. akcijų pirkimÄ , už kurias įsipareigojo sumokėti 91 604 Lt ne vėliau kaip per 3 metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau už akcijas nesumokėjo, 2008 m. spalio 24 d.

UAB "Kavitas“ Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. Šiuo sandoriu, bendrovei esant nemokiai, UAB "Gelrema" negavo 91 604 Lt lėšų, kurias būtų buvę galima panaudoti esamų kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Administratorius pažymėjo, kad bendrovei esant nemokiai ir 2009 m. kovo 23 d. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gelrema", 2009 m. kovo 24 d. buvo įregistruota analogiška veikla užsiimanti įmonė UAB „Gelmega", kuri taip pat veiklai išsinuomojo patalpas iš UAB „Pergalės koncernas", jos buveinė buvo įregistruota tuo pačiu adresu, direktoriumi buvo įdarbintas UAB „Gelrema" darbuotojas, šioje įmonėje buvo įdarbinti buvę UAB "Gelrema" darbuotojai.

Tai reiÅ¡kia, kad įsteigiant naujÄ bendrovę UAB „Gelmega", jai buvo perkelta UAB „Gelrema" veikla, darbuotojai, o UAB „Gelrema" buvo palikti tik esami kreditoriniai įsiskolinimai, tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti jų apmokėjimo. Administratorius teigė, kad, įvertinus UAB "Gelrema" direktoriaus veiksmus, akivaizdu, jog įmonės vadovybė, žinodama apie įmonės nemokumÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepranešė kreditoriams apie pasikeitusias aplinkybes, ėmėsi itin rizikingų verslo sprendimų, kryptingai ir sÄ moningai gilino įmonės finansines problemas, slėpė savo nemokumÄ nuo visuomenės ir kreditorių, taip padarydama tolimesnį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ praktiÅ¡kai neįmanomu, įmonės bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės vadovybės veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.Tretysis asmuo J.

D, UAB „Gelrema“ direktorius nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2009 metų, t. y. nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo, su pateiktu pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pradėjęs dirbti įmonės direktoriumi, susipažinęs su įmonės veikla matė, kad finansinė padėtis įmonėje nėra gera, todėl siekdamas, kad bendrovė iÅ¡vengtų finansinių sunkumų, sudarė keletÄ sandorių, kurie turėjo užtikrinti pakankamas lėšas įmonės veiklai, atsiskaitymui su kreditoriais, pelnÄ , tačiau jų vykdymui įtakos turėjo ekonominė krizė, sumažinti užsakovų finansavimai.

Teigė, kad pareiÅ¡kimas yra paremtas abstrakčiais teiginiais, nėra įvardijama, kokios konkrečiai sutartys ir kokį finansinį nuostolį atnešė bendrovei, neįvardijama kaip Å¡is nuostolis įtakojo bankrotÄ . J. D. pažymėjo, jog nei viena iÅ¡ sutarčių neprieÅ¡tarauja bendrovės interesams. Sutarčių sÄ lygose nėra numatytas pinigų perdavimas tretiesiems asmenims, nėra nei vienos sutarties, kuriose bÅ«tų sÄ moningai numatytos sÄ lygos neigiamiems veiksniams bendrovės gamybinei - finansinei veiklai pabloginti.

Sutartyse numatytų darbų įkainiai taip pat yra pagrįsti, nes virÅ¡ 80% sudarytų sutarčių buvo sudaryta laimėjus skelbtus vieÅ¡uosius konkursus, kuriuos laimėdavo ne daugiau kaip 15% kainos skirtumu, o tai įrodo, kad įkainiai buvo kruopščiai skaičiuojami ir pagrindžiami. 2008-2009 metais prasidėjus ekonominei krizei ir atsiradus finansiniams sunkumams įmonėse užsakovėse, 2009 m. užsakovai savo iniciatyva laikinai nutraukė pasiraÅ¡ytų sutarčių vykdymÄ , minėtų sandorių nebuvo galima įvykdyti ir nebuvo gauta planuotų lėšų, tačiau tokių pasekmių, planuodamas bendrovės finansinę veiklÄ , neturėjo galimybės numatyti, tokiÄ situacijÄ nulėmė objektyvios priežastys.

Tretysis asmuo nesutiko su Kauno apskrities VMI teiginiais, jog įmonės finansinė padėtis nuo 2005 metų iki 2009 metų pablogėjo, o ypač 2008 metais. Nurodė, kad toks situacijos traktavimas neatitinka tikrovės, nes 2007 ir 2008 metais išsinuomojus patalpas bei įrengimus iš UAB „Pergalės koncernas", buvęs turtas bei seni baldai, kompiuteriai, mašinos ir kitas inventorius, kurie buvo morališkai pasenę bei fiziškai susidėvėję, tapo nereikalingi, todėl jie buvo nurašyti kaip netinkami naudojimui.

Vadovaujantis 2007 m. rugsėjo mėn. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu NR.3/2007, buvo pasiraÅ¡yta pardavimo sutartis su UAB „Kavitas", turėtos UAB „Geležinkelio detalės" paprastosios vardinės akcijos buvo parduotos už rinkos kainÄ . Pardavus turtÄ , kuris buvo nereikalingas UAB „Gelrema" metalo apdirbimo veiklai vystyti, tuo pačiu sumažėjo kapitalas, todėl lyginti įmonės finansinę veiklÄ 2008 metais su 2005, 2006 ar 2007 metais yra neteisinga ir netikslinga. Taip pat siekiant sumažinti kompensacijų, atleidus darbuotojus darbdavio iniciatyva, iÅ¡mokėjimÄ , 2009 metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais didelė dalis darbuotojų (40-60%) buvo iÅ¡leisti nemokamų atostogų.

Tretysis asmuo teigė, jog tokiais direktoriaus veiksmais buvo siekiama mažinti įsipareigojimus kreditoriams, o ne sÄ moningai juos didinti. Be to, nors ir esant sunkiai bendrovės ekonominei padėčiai ir veikiant ekonominei krizei, proporcingai pagal gaunamas pajamas dalinai buvo dengiami visų kreditorių įsipareigojimai, o ne suteikiamas pirmumas kuriam nors vienam. Taip pat nurodė, kad UAB „Pergalės koncernas", savotiÅ¡kai kreditavo įmonės veiklÄ , nes įmonei neturint finansinių galimybių, kas mėnesį mokėjo už jÄ komunalinius mokesčius, nereikalaudama kas mėnesį Å¡ių sumų gražinimo, bei nereikalavo kas mėnesinio nuomos mokesčio, o tai neblogina kreditorių finansinės padėties, be to, bendrovė neslėpė savo mokumo nuo visuomenės ir kreditorių, nes visa situacija kreditoriams, ypač atstovaujantiems biudžetÄ buvo žinoma.

Teigė, kad teismui nagrinėjant bylÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiÅ¡kėjas turi pagrįsti aplinkybę apie bendrovės vadovo tyčinius veiksmus (ar neveikimÄ ) ir tų veiksmų tiesioginį ryšį su bankrotu, tačiau pareiÅ¡kime nėra nurodyta, kokius konkrečius tyčinius veiksmus atliko įmonės vadovas, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog bÅ«tent dėl jų įmonė tapo nemoki ir buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Anot J. D., jis vadovavimo atsakovui laikotarpiu neatliko tokių tyčinių veiksmų, kurie bÅ«tų nulėmę įmonės bankrotÄ .

Tretysis asmuo UAB „Pergalės koncernas“ prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes jame nurodomos aplinkybės nepatvirtina tyčinio bankroto požymių buvimo fakto. Nurodė, kad pagal teismų praktikÄ tyčiniam  bankrotui  konstatuoti  neužtenka  nurodyti abstrakčius tyčinio bankroto požymius, teismas turi nustatyti konkrečius įmonės sandorius arba įmonės vadovo veiksmus ar neveikimÄ , kurie lėmė įmonės nemokumÄ ar toliau pablogino įmonės bÅ«klę jai esant nemokiai, ir kad Å¡ie veiksmai buvo sÄ moningi, prieÅ¡ingu atveju atsirastų pavojus verslo nesėkmei bÅ«ti prilygintai tyčiniam bankrotui.

Teigė, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kime neįvardijami konkretÅ«satsakovo vadovybės veiksmai ar jų sudaryti sandoriai, kurie lėmė atsakovo nemokumÄ , arba jam esant nemokiam toliau blogino jo finansinę padėtį, apsiribojama bendro pobÅ«džio pasisakymais apie atsakovo vadovybės netinkamÄ pareigų atlikimÄ ir neva įtartinus sutartinius santykius su kitomis įmonėmis. Taip pat nurodė, kad įmonės balansų duomenys savaime nesuponuoja tyčinio bankroto, bÅ«tina vertinti, kuo atsakovo vadovybė pateisino veiklos  tęstinumÄ Â esant neigiamiems  ūkinės veiklos rezultatams, be to, aiÅ¡kinimai apie įmonės nemokumÄ yra nepagrįsti, nes, bankroto administratoriaus nuomone, atsakovo su UAB „Pergalės koncernas“ 2007 m. sausio 3 d. sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. 2/2007 ir su UAB „Pergalės grupė" 2007 m. spalio 1 d. sudaryta įrangos nuomos sutartis prisidėjo prie atsakovo bankroto, tačiau administratorius neginčijo Å¡ių sandorių, kaip ir sandorių, sudarytų su UAB „Bėgvirta“ ir UAB „Tilmeta“, Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto tvarka, t.y. pripažino, jog Å¡ios sutartys buvo naudingos atsakovui.

Taip pat nurodė, kad administratorius nepateikė jokių duomenų, jog akcininkai Juozas J. A. ir A. J. per visuotinį akcininkų susirinkimÄ ar kaip nors kitaip įtakojo įmonių tarpusavio santykius, kad įmonės bÅ«tų kokiu nors bÅ«du derinusios savo veiksmus, be to, Juozas J. A. ir A. J. nuo 2007 m. sausio 10 d. faktiÅ¡kai nedalyvauja UAB „Pergalės koncernas“ valdyme. Teigė, kad faktas, jog iÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylÄ kažkas įsteigė kitÄ bendrovę panaÅ¡iu pavadinimu, kurioje įsidarbino buvę atsakovo darbuotojai, savaime nereiÅ¡kia teisei prieÅ¡ingo veiklos perkėlimo į kitÄ juridinį asmenį, Å¡is faktas galėtų suponuoti tyčinį bankrotÄ tik tuo atveju, jeigu naujÄ bendrovę bÅ«tų įsteigę tie patys savininkai, o naujoji įmonė perimtų bankrutavusiÄ Ä¯monę kaip turto kompleksÄ (verslo ryÅ¡iai, gamybos technologija, komercinės paslaptys, tiekėjai ir t.t.).

Tuo tikslu turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, kokiais  tikslais įsteigta nauja bendrovė, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymųpareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl Å¡is argumentas yra neįrodytas ir nepagrįstas. AiÅ¡kinimas, jog atsakovo steigėjai per susijusias įmones didino atsakovo veiklossÄ naudas ir mažino veiklos pajamas, yra taip pat nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovo bankroto administratorius neįrodė atsakovo vadovybę atlikus veiksmus ar sudarius sandorius, kurie lėmė atsakovo nemokumÄ arba jam esant nemokiam toliau blogino jo turtinę padėtį, pareiÅ¡kime nėra atsižvelgiama į atsakovo veiklos specifikÄ ir ekonominės krizės įtakÄ jai, rinkos, kuriojejis veikė specifikÄ ir dinamikÄ , nėra analizuojami atsakovo sandoriai, ar jų sudarymoaplinkybės, taip pat kitos reikÅ¡mingos aplinkybės ir atlikus tokį pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ atsakovoveiklos vertinimÄ neįmanoma pagrįstai atskirti verslo nesėkmės nuo tyčinio bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė bankrutavusios UAB „Gelrema“ administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Gelrema“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Konstatavo, kad pagal byloje pateiktus įmonės balansų duomenis ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ spręstina, kad tapus įmonės vadovu J. D., įmonės finansiniai rodikliai pagerėjo, įmonės pardavimų pajamos virÅ¡ijo pardavimų savikainÄ , 2008 m. antrÄ ir trečiÄ ketvirtį įmonės veikla, nors nežymiai, tačiau tapo pelninga.

Be to, tiek įmonės vadovo, tiek pačios įmonės veikla laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2008 m. pabaigos nebuvo nukreipta pabloginti įmonės turtinę padėtį. Pateikti duomenys apie privalomųjų mokesčių mokėjimÄ Â leidžia spręsti, jog įmonė vystė verslÄ , mokėjo mokesčius, t.y. valdymo organų veiksmuose nebuvo kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ suvaržymo arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymo, taip pat sÄ moningo iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimo vėlesniems kreditoriams.

Kadangi tik 2008 m. paskutinįjį ketvirtį įmonė tapo faktiÅ¡kai nemokia, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog UAB „Gelrema“ administracijos vadovas, kuris ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavė teismui 2009 m. vasario 25 d., nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Tretysis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti nutartį, pripažįstant UAB „Gelrema“ bankrotÄ tyčiniu.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant tyčinio bankroto institutÄ , akivaizdu, kad faktinis įmonės nemokumas ar bankrotas nebÅ«tinai turi bÅ«ti įmonės tyčinių veiksmų pasekmė. Taigi, siekiant konstatuoti tyčinį bankrotÄ , užtenka nustatyti jog dėl finansiÅ¡kai nepagrįstų sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo buvo siekiama iÅ¡vengti ar žymiai apsunkinti atsiskaitymÄ su kreditoriais, arba, nors tokių pasekmių ir nebuvo siekiama, įmonė sÄ moningai leido joms atsirasti.Pagal LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 str. 1d., nuo to momento, kai įmonė tampa nemokia, įmonės vadovas privalo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, tolimesnėje savo veikloje (bandant atkurti mokumÄ ) įmonė jokiu bÅ«du negali prisiimti „normalios“ verslo rizikos. Tuo tarpu UAB „Gelrema“ vadovas, akcininkai, nepaisant įmonės nemokumo, kurio neneigia ir pripažįsta, ne tik kad nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau ir ėmėsi drastiÅ¡kų, ekonomiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįstų, itin rizikingų verslo sprendimų.Kauno apygardos teismo padaryta iÅ¡vada iÅ¡ tarpinių įmonės veiklos rezultatų, kad 2007 m. spalio 31 d.

įmonės vadovui tapus J. D. įmonės finansiniai rodikliai pagerėjo ir įmonės pardavimų pajamos virÅ¡ijo pardavimo savikainÄ , 2008 m. antrÄ ir trečiÄ ketvirtį įmonės veikla, nors nežymiai, tačiau tapo pelninga, neparodo, kad įmonė buvo moki. Be to, tarpiniai rezultatai neturi bÅ«ti vertinami, nes jie neaudituoti. Teismas turėjo vadovautis Ä®BÄ® 2 str. 8 d. ir pagal įmonės pateiktus balansus konstatuoti įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Taigi, pelno gavimas antrÄ ir trečiÄ ketvirtį negali bÅ«ti ir nėra siejamas su įmonės mokumu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. apžvalgoje aiÅ¡kindamas tyčinio bankroto institutÄ nurodė, kad vien nepraneÅ¡imas apie įmonės nemokumÄ yra laikytinas tyčinio bankroto požymiu.Kauno apygardos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad su UAB „Pergalės koncernas“ 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiraÅ¡yta sutartis Nr. 39493/50097 dėl stočių skirstomojo kalnelio vagonų stabdiklio remonto paslaugų pirkimo pardavimo, kuri, kaip ir kitos pasiraÅ¡ytos sutartys, užsakovo, t. y.

UAB „Pergalės koncernas“ iniciatyva buvo laikinai nutrauktos ir UAB „Gelrema“ darbuotojai liko be darbo. Tikėtina, kad Å¡ias sutartis toliau tęsė naujai įsteigta UAB „Gelmega“. Teismas neįžvelgė, kad UAB „Pergalės koncernas“ tendencingai suplanavo laikinai sustabdyti sudarytas sutartis su nemokia UAB „Gelrema“, kad naujai įsteigta įmonė toliau sėkmingai vykdytų UAB „Gelrema“ neįvykdytas sutartis, todėl tretysis asmuo mano, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad 28 UAB „Gelrema“ darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Gelmega“ nėra laikytinas vienu iÅ¡ tyčinio bankroto požymių.2007 m. lapkričio 6 d.

UAB „Geležinkelio detalės“ akcijų pardavimas nemokiai ir susijusiai su UAB „Pergalės koncernas“ UAB „Kalvitas už 91 604 Lt su sÄ lyga, kad pirkėjas už įsigytas akcijas atsiskaitys per trejus metus, buvo bendrovei nenaudingas sandoris, nes, įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginama įmonės turtinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais.Pagal pateiktus įmonės iÅ¡raÅ¡omus PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registrus UAB „Gelrema“ už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d. iÅ¡rašė UAB „Pergalės koncernas“ PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų už atliktas paslaugas ir patalpų nuomÄ 506136,71 Lt sumai.

Nuomos sandoriai UAB „Gelrema“ buvo itin nuostolingi, be to, su susijusia UAB „Pergalės koncernas“ buvo atsiskaityta prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taip pažeidžiant bendrÄ kreditorių eilę. Å ių pinigų bÅ«tų užtekę atsiskaityti su visais pirmos ir dalimi antros eilės kreditoriais.UAB „Pergalės koncernas“ neteisėtai užvaldė iÅ¡ nuomos gautas pajamas, nes, VÄ® Registrų centro duomenimis, nuomotos UAB „Gelrema“ patalpos nuosavybės teise nuo 2002 metų priklausė ne UAB „Pergalės koncernas“, o UAB „Okadeta“ bei fiziniams asmenims - UAB „Gelrema“ ir UAB „Pergalės koncernas“ akcininkams.

Tretieji asmenys Juozas J. A. ir A. J.,, UAB „Pergalės koncernas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad tyčinio bankroto požymiais gali bÅ«ti pripažinti netyčiniai veiksmai, kuriais buvo sudarytos sÄ lygos blogėti įmonės finansinei situacijai. Toks aiÅ¡kinimas sudaro prielaidas pripažinti buvus tyčinį bankrotÄ ir verslo nesėkmės atvejais, kai bankrotÄ nulėmė nuo įmonės vadovybės valios nepriklausantys rinkos veiksniai, o ne sÄ moningi įmonės vadovybės veiksmai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tyčiniam bankrotui konstatuoti neužtenka nurodyti abstrakčius tyčinio bankroto požymius.

Teismas turi nustatyti konkrečius įmonės sandorius arba įmonės vadovo veiksmus ar neveikimÄ , kurie lėmė įmonės nemokumÄ ar toliau pablogino įmonės bÅ«klę jai esant nemokiai, ir kad Å¡ie veiksmai buvo sÄ moningi. PrieÅ¡ingu atveju atsirastų pavojus verslo nesėkmei bÅ«ti prilygintai tyčiniam bankrotui.PareiÅ¡kime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir atskirajame skunde neįvardijami konkretÅ«s atsakovo vadovybės veiksmai ar jų sudaryti sandoriai, kurie lėmė atsakovo nemokumÄ , arba jam esant nemokiam toliau blogino jo finansinę padėtį.

Bendro pobÅ«džio pasisakymai nebuvo pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Jie buvo grindžiami Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos iÅ¡vadomis, tačiau pačioje ataskaitoje nėra paaiÅ¡kinama, kokias faktiniais duomenimis yra grindžiamos atitinkamos iÅ¡vados.Apeliantas neteisingai aiÅ¡kina nemokumo sÄ vokÄ , nes pradelstiems įsipareigojimams prilygina atsakovo balanse nurodytas per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (trumpalaikius).

Vadovaujantis verslo apskaitos standartais Å¡i balanso eilutė atspindi per 12 ateinančių mėnesių mokėtinas sumas ir vykdytinus įsipareigojimus, t.y. įsipareigojimus, kuriems įvykdyti nėra praleistas terminas. Vadovaujantis Ä®BÄ® 2 str. 8 d. nemokumo bÅ«senai konstatuoti yra reikÅ¡mingi tik pradelsti įsipareigojimai, vadinasi, vertindamas atsakovo mokumÄ , apeliantas į pradelstus įsipareigojimus įtraukia įsipareigojimus, kurie nėra pradelsti Ä®BÄ® 2 str. 8 d. prasme.Ūkinės veiklos tęsimas net ir esant sudėtingai finansinei situacijai įmonėje nėra tyčinio bankroto požymis.

Vadovaujantis Ä®BÄ® 8 str. 1d., įmonės vadovas privalo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi, t.y. teisė spręsti dėl įmonės veiklos tęstinumo tikslingumo paliekama įmonės vadovui atsižvelgiant į konkrečiÄ situacijÄ . Iki 2008 m. pabaigos atsakovas turėjo užsakymų, kurie užtikrino pastovias pajamas ir sudarė prielaidas atsakovui atsiskaityti su visais kreditoriais.Atsakovas negalėjo niekam perduoti pastatų ar įrengimų, nes jų neturėjo.

Savo veikloje jis naudojo svetimÄ iÅ¡nuomotÄ turtÄ . Minėta, kad atsakovas iÅ¡ UAB „Pergalės koncernas“ nuomojo metalo apdirbimo veiklai vykdyti pritaikytas patalpas itin palankiomis sÄ lygomis. Tokių patalpų nuomos pasiÅ«la yra itin maža, todėl metalo apdirbimo veiklÄ pradedanti įmonė neturi didelio pasirinkimo. Dėl to tikėtina, kad UAB „Gelmega“ nusprendė nuomoti Å¡ias patalpas iÅ¡ UAB „Pergalės koncernas“ ekonomiÅ¡kumo sumetimais. Atleistų darbuotojų įdarbinimÄ lėmė ekonominė logika, nes jie buvo aukÅ¡tos kvalifikacijos metalo apdirbimo specialistai, kurių apmokymas brangiai kainuoja, todėl naujai įsteigta įmonė buvo suinteresuota juos įdarbint.Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad į naujai įsteigtÄ Ä¯monę buvo perkelti atsakovo neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai.

IÅ¡ tiesų vykdant stočių skirstomojo kalnelio vagonų stabdiklio remonto darbus nebuvo jokių piktavalių veiksmų: atsakovas 2008 m. suremontavo pirmÄ jį stabdiklį ir už tai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , o susitarimo dėl antrojo stabdiklio remonto sudarymo metu, 2009 m. rugpjūčio 1 d., atsakovas jau buvo atleidęs darbuotojus ir jokios veiklos nevykdė, todėl negalėjo atlikti Å¡ių darbų.Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodo, jog byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad 2007 m. lapkričio 6 d.

UAB „Geležinkelio detalės“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi akcijos parduotos už mažesnę nei rinkos kainÄ , kad dėl Å¡io sandorio sudarymo įmonė tapo nemokia ar negalėjo tęsti ir vystyti veiklos, t.y. aplinkybių, kurios sudaro tyčinio bankroto požymius. PrieÅ¡ingai, po Å¡ios sutarties sudarymo atsakovas sėkmingai vykdė veiklÄ iki 2008 m. pabaigos. Apeliantas taip pat neįrodė, kad sandorio Å¡alys bÅ«tų susiję asmenys. Å i sutartis buvo normalus verslo sprendimas, nes akcijos buvo parduotos už rinkos kainÄ , sutarties sudarymo metu atsakovas keitė veiklos rūšį, buvo mokus ir neturėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui, kainos mokėjimo termino atidėjimas yra normali verslo praktika, o atsakovo vadovas negalėjo žinoti, kad dėl vėliau įvyksiančios pasaulinės ekonominės krizės kontrahentas taps nemokus ir negalės atsiskaityti už akcijas.Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsakovas tvarkingai mokėjo mokesčius iki 2008 m. pabaigos, kai dėl ekonominės krizės neteko užsakymų ir pajamų.

Taigi negalėjimÄ atsiskaityti su valstybės biudžetu nulėmė nuo atsakovo vadovybės nepriklausantys veiksniai.J. A. ir A. J., nedalyvavo UAB „Pergalės koncernas“ valdyme nuo 2007 m. sausio 1 d., kadangi 2007 m. sausio 1 d. turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartimi perdavė turimas UAB „Pergalės koncernas“ akcijas UAB „Verslo valdymo ekspertai“ valdyti patikėjimo teise. Tokiu bÅ«du su patikėtomis akcijomis perėjo visos akcininkams akcijų suteikiamos teisės, todėl J.

A. ir A. J., negalėjo įgyvendinti akcijų suteikiamų teisių ir dalyvauti UAB „Pergalės koncernas“ valdyme tiriamuoju laikotarpiu. Apeliantas nepagrįstai pateikia sandorius tarp susijusių juridinių asmenų kaip tyčinio bankroto požymį. Teisė nedraudžia susijusiems juridiniams asmenims sudaryti sandorių. Jeigu sandoris nebuvo neprotingai nenaudingas vienai iš šalių, nėra pagrindo jame įžvelgti tyčinio bankroto požymių.Atmestinas ieškovo argumentas dėl tyčinio atsakovo prievolių įskaitymo siekiant išvengti kitų atsakovo kreditorių reikalavimų proporcingo patenkinimo, nes šie įskaitymai nebuvo ginčyti ĮBĮ nustatyta tvarka, o kadangi įskaitymas yra vienašalis sandoris, jam pakako, kad buvo įskaityta UAB „Pergalės koncernas“ pareiškimu.

Atsakovo įsiskolinimai UAB „Pergalės koncernas“ atsirado įmonei kredituojant atsakovÄ Å¾aliavomis, įrengimais ir kitais gamybai reikalingais dalykais.Iki 2008 m. pabaigos atsakovas vykdė savo prievoles (įskaitant mokestines) visiems kreditoriams, be to, kreditoriai įskaitymÄ atliko be atsakovo valios.Patalpos buvo pernuomojamos atsakovui itin palankiomis sÄ lygomis, be to, tai buvo paties atsakovo parengti dokumentai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡ios sutartys atsakovui buvo nuostolingos. Trečiasis asmuo J.

D. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį bei priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantas nurodė netinkamus požymius, apibrėžiančius įmonės tyčinį bankrotÄ . Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iÅ¡ anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims perleidžiamas turtas, galėjęs bÅ«ti pateiktas įsiskolinimams apmokėti.

Minėtas teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Pateiktos teismui sutartys įrodo, kad įmonės vadovu tapus J. D., nors bendrovei ir turint finansinių sunkumų 2007 m., jis ėmėsi realių bÅ«dų veiklos plėtojimui.

Sudarytų sandorių pagalba bendrovė bÅ«tų sėkmingai dirbusi ir bÅ«tų atsiskaityta su kreditoriais, jeigu tam nebÅ«tų sutrukdžiusios objektyvios priežastys – prasidėjusi finansinė krizė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. D., bÅ«damas įmonės vadovu, konkrečiais veiksmais ar neveikimu nulėmė įmonės nemokumÄ ar toliau pablogino įmonės bÅ«klę jai esant nemokiai.2008 m. rugpjūčio mėnesį pasiraÅ¡yta sutartis dėl stočių skirstomojo kalnelio vagonų stabdiklio remonto paslaugų pirkimo su UAB „Pergalės koncernas“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių, jos tolimesnis vykdymas naujai įsteigtai įmonei nebuvo perduotas.

Ta aplinkybė, kad bendrovė yra įregistruota tuo pačiu adresu ir į jÄ dėl natÅ«ralaus darbuotojų judėjimo darbo rinkoje perėjo dalis buvusių didžiulę patirtį turinčių UAB „Gelrema“ darbuotojų, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad sÄ moningai UAB „Gelrema“ privedus prie bankroto, sÄ moningai buvo į naujÄ Ä¯monę perkelta veikla ir darbuotojai.UAB „Kavitas“ bankrotas buvo paskelbtas gerokai vėliau po UAB „Geležinkelio detalės“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, todėl pasirinktas apmokėjimo bÅ«das, kad už akcijas bus atsiskaitoma per 3 metus, tuo laiku atrodė kaip normalios sÄ lygos, kadangi daugiau realių pirkėjų akcijų pirkimui nebuvo, Å¡ios sÄ lygos buvo vienintelės, kuriomis pirkėjas sutiko akcijas nupirkti.

Sandorio suma atitiko tokio turto rinkos vertę, byloje nėra pateikta duomenų, kad sandoris nebuvo bendrovei naudingas ir už akcijas buvo galima gauti daugiau.Kauno apskrities VMI po mokestinio tyrimo nepateikė informacijos, kad sandoriai tarp susijusių įmonių bÅ«tų atlikti aukÅ¡tesnėmis, nei rinkos kainomis. Nei vienas mokesčius reglamentuojantis įstatymas nedraudžia sandorių su susijusiais asmenimis, tik reikalauja, kad sandorio kaina atitiktų tikrÄ jÄ rinkos vertę. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kime nurodomi sandoriai yra sudaryti netinkama verte, jais padaryta žala bendrovei, sumažintas įmonės mokumas.UAB „Gelrema“ tolygiai ir pastoviai dalimis mokėjo įsipareigojimus visiems kreditoriams: per 2008 m.

Kauno AVMI buvo sumokėta 63 980 Lt mokesčių, VSDFV – 197 991,63 Lt, UAB „Gelrema“ darbuotojams 364 894 Lt. Skola UAB „Pergalės koncernas“ nebuvo padengta pilnai.Kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti sumokant UAB „Pergalės koncernas“ apie 506 000 Lt, nes UAB „Pergalės koncernas“ savotiÅ¡kai kreditavo UAB „Gelrema“ veiklÄ : pastarajai sumokėjus mokesčius biudžetui, kas mėnesį mokėjo už bendrovę komunalinius mokesčius, nereikalaudama kas mėnesį Å¡ių sumų grÄ Å¾inimo bei kasmėnesinio nuomos mokesčio.

Užskaitymai buvo vykdomi teisėtai, tokio prievolių vykdymo nedraudė galiojančios CK normos, juos vienasmeniÅ¡kai, per keletÄ kartų, atliko UAB „Pergalės koncernas“. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iÅ¡Å¡vaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtÄ arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iÅ¡ likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Tam, kad bankrotÄ bÅ«tų galima pripažinti tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iÅ¡Å¡vaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010). SÄ moningas įmonės bei įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo sužlugdymas, t. y. tyčinis bankrotas bus ir tuomet, kai įmonės dalininkai priima sprendimus ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę bei verslÄ perkelti į kitÄ jų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę.Ä®monės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas. Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali bÅ«ti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai Å¡aliai, apie tai yra ar turi bÅ«ti žinoma jos vadovui.

Jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau sunkina įmonės turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ įmonės, tai taip pat turėtų bÅ«ti laikoma tyčinio bankroto požymiu. Kita vertus, vien tai, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galimai nemoki, o jos vadovas nedelsiant nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto.

Juo labiau, jei įmonė po jos finansinės padėties pablogėjimo dar kelerius metus vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedÅ«rų, o dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi įmonės vadovas. Taip pat negalima bankroto pripažinti tyčiniu vien remiantis faktu, kad įmonė sudarinėjo sandorius su ja susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys dalininkai. Verslas yra veikimas savo rizika. Versle nėra draudžiama sudarinėti sandorių tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų.

Tokie sandoriai savaime nėra niekiniai. Tačiau tuomet, jeigu tarpusavyje susiję asmenys tokius sandorius sudaro siekdami sužlugdyti vienÄ iÅ¡ sandorio Å¡alių ir perkelti verslÄ ar jo dalį į kitÄ teisės subjektÄ (esamÄ ar naujai sukurtÄ ), siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimo kreditoriams įvykdymo, galima vertinti, ar įmonė neprivesta prie bankroto tyčia. Aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 str.).

Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotÄ ir (ar) iÅ¡ esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ , t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryÅ¡ys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia. Nagrinėjamu atveju atsakovo kreditorius Kauno apskrities VMI ir atsakovo bankroto administratorius atsakovo tyčinį bankrotÄ Ä¯rodinėja remdamiesi keliais skirtingais pagrindais.Pirma, dėl atsakovo nesikreipimo į teismÄ dar 2005-2006 m., kuomet įmonė, anot pareiÅ¡kėjų, jau buvo faktiÅ¡kai nemoki.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiais, kad įmonės balansas 2005 m. gruodžio 31 d. duomenimis pagrindžia jos nemokumÄ . Tai, kad tuo metu atsakovas turėjo turto, kurio vertė pagal balansÄ sudarė 687 118 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 444 304 Lt nereiÅ¡kia, kad pradelstos skolos virÅ¡ijo pusę įmonės turto vertės. Ateityje – per vienerius metus ar po vienerių metų įmonės mokėtinos sumos kreditoriams nereiÅ¡kia, kad skolos yra pradelstos.

Be to, pagal 2001 m. Ä®BÄ® redakcijos, galiojusios iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., nuostatas įmonės pripažinimui nemokia dar buvo reikalinga nustatyti, kad jos įsipareigojimai pradelsti ne trumpiau kaip 3 mėnesius (2001 m. Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Pastebėtina ir tai, kad nėra duomenų apie tai, jog kreditoriai tuo metu ar vėliau bÅ«tų inicijavę atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«ras. Tai reiÅ¡kia, kad Kauno apskrities VMI argumentas, kad įmonei dar 2005 m. esant faktiÅ¡kai nemokiai ji toliau nepagrįstai tęsė savo veiklÄ ir sÄ moningai didino kreditorių skolas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, kad ir pats pareiškėjas neinicijavo atsakovui civilinių bylų iškėlimo teisme.Antra, dėl atsakovo nepagrįsto pirmenybės suteikimo su juo susijusiam kreditoriui UAB „Pergalės koncernas“ ir nepagrįsto įskaitymo atlikimo, tokiu būdu išvengiant prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams. Kaip minėta, civilinėje teisėje nėra draudžiama sudarinėti sandorius tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių teisės subjektų. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Gelrema“ ir UAB „Pergalės koncernas“ siejo glaudūs faktiniai ir teisiniai santykiai:

įmonės faktiškai veikė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Pergalės koncernas“ akcijas lygiomis dalimis valdė J. A. ir A. J., taip pat turintys po 36 % atsakovo UAB „Gelrema“ akcijų. UAB „Gelrema“ pagal paslaugų teikimo sutartis su UAB „Pergalės koncernas“ teikė šiai įmonei įvairias paslaugas - transporto priemonių atnaujinimo, skirstomojo kalnelio vagonų stabdiklio remonto, apdirbimo ir dažymo (t. 2, b.l. 168-173). Šalys 2007 m. sausio 3 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, o 2007 m. lapkričio 1 d. sudarė ilgalaikio turto nuomos sutartį, 2008 m. vasario 1 d. - transporto priemonių nuomos sutartį, o 2008 m. balandžio 1 d. - patalpų nuomos sutartį (t. 2, b.l. 137-139).

Remiantis Ä®BÄ® 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktu, įmonės bankroto administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, tokių ieÅ¡kinių atsakovo bankroto administratorius nepareiÅ¡kė ir tarp Å¡alių sudarytų nuomos sutarčių neginčijo. UAB „Pergalės koncernas“ 2010 m. lapkričio 18 d. pateikė į bylÄ pažymÄ apie Å¡alių tarpusavio įskaitymus. Joje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d.

UAB „Gelrema“ suteikė UAB „Pergalės koncernas“ paslaugų už 577 552,50 Lt. UAB „Pergalės koncernas“ sumokėjo UAB „Gelrema“ 159 749,60 Lt, o likusiÄ sumÄ užskaitė kaip UAB „Gelrema“ skolÄ UAB „Pergalės koncernas“ už parduotas medžiagas, patalpų nuomÄ , komunalinius mokesčius. Pažymoje iÅ¡samiai detalizuota, kokio dydžio įmokos ir už kokius konkrečius laikotarpius yra užskaitytos (t. 2, b.l. 118-119). Duomenų apie tai, kad UAB „Gelrema“ nesuteikė UAB „Pergalės koncernas“ paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartis ar UAB „Pergalės koncernas“ iÅ¡ tiesų nenuomojo patalpų, nemokėjo komunalinių mokesčių, kad nuomos kaina buvo ženkliai per didelė, byloje nėra.

Kaip minėta, tarp Å¡alių sudarytos sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovui nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), savininku buvo ne UAB „Pergalės koncernas“, o UAB „Okadeta“ (t. 3, b.l. 96-105). Pastebėtina ir tai, kad įskaitymÄ atliko ne atsakovas UAB „Gelrema“, o UAB „Pergalės koncernas“ ir atsakovo bankroto administratorius to neginčijo. Be to, UAB „Pergalės koncernas“ nereikalavo iÅ¡ atsakovo mokėti delspinigių, nors atsakovas ir vėlavo vykdyti sutartines prievoles ir sutartu laiku mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius (t. 3, b.l. 43).

Esant tokioms aplinkybėms, vien remiantis tuo, kad sandorio Å¡alys tarpusavyje susijusios tais pačiais dalyviais, negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ie sandoriai nulėmė įmonės bankrotÄ . Trečia, Kauno apskrities VMI įrodinėja, kad UAB „Gelrema“ nepagrįstai 2007 m. lapkričio 6 d. sutartimi perleido nuosavybės teises į UAB „Geležinkelio detalės“ akcijas UAB „Kavitas“ (kuriai Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ) ir sutarė, kad už akcijas 91 604 Lt sumokami per 3 metus (t. 3, b.l. 33).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų ginčijama teismine tvarka, nors atsakovo bankroto administratorius, remdamasis Ä®BÄ® 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktu, turėjo ir dar tebeturi galimybę ginčyti šį sandorį. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovo dalyviai ar valdymo organų nariai sandorio sudarymo metu žinojo apie UAB „Kavitas“ galimÄ nemokumÄ , iÅ¡ Å¡io sandorio bÅ«tų gavę asmeninę naudÄ ar bÅ«tų sudaryti kitokie neteisėti susitarimai tarp jų ir akcijas pirkusios įmonės UAB „Kavitas“.

Be to, atsakovo vadovas teismui ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavė 2009 m. vasario 25 d., o iki tol įmonės kreditoriai, tarp jų ir Kauno apskrities VMI, neinicijavo atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nelaikė jo nemokiu. Todėl spręsti, kad Å¡iuo akcijų perleidimo sandoriu siekta atsakovÄ privesti prie bankroto ar juo labiau dėl Å¡io sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus, nėra pagrindo. Ä®rodymų apie sÄ sajas tarp Å¡ių įmonių – akcijų pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alių - byloje taip pat nėra.

Ketvirta, dėl neteisėto UAB „Gelmega“ įsteigimo ir atsakovo darbuotojų perviliojimo į naujai įsteigtÄ Ä¯monę. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 23 d. iÅ¡kėlė atsakovui UAB „Gelrema“ bankroto bylÄ , o jau kitÄ dienÄ , t. y. 2009 m. kovo 24 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja įmonė UAB „Gelmega“. Å ios įmonės pagrindiniu akcininku, turinčiu daugiau kaip pusę įmonės akcijų, tapo UAB „Pergalės grupė“ (t. 3, b.l. 94).

UAB „Pergalės grupė“ pagrindiniais akcininkais iki 2008 m. sausio 3 d., t. y. daugiau kaip vienerius metus iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, buvo atsakovo akcininko J. A. duktė K. Z. bei J. A. ir A. J.,, kuriems nuosavybės teise priklausė po 50 % įmonės akcijų. UAB „Gelmega“ įsteigimo metu, taip pat šiuo metu UAB „Pergalės grupė“ nuosavybės teisė į akcijas priklauso kitiems asmenims: A. G. ir Č. K. valdo po 40 %, o V. K. – 20% įmonės akcijų. Duomenų apie tai, kad šie asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai būtų susiję su atsakovu UAB „Gelrema“ ar jos dalyviais, valdymo organų nariais, byloje nėra pateikta.

Vien aplinkybė, kad atsakovo vadovui pradėjus atsakovo bankroto procedÅ«ras, su atsakovo dalyvių vaikais anksčiau susijusi įmonė kartu su kitais asmenimis steigė kitÄ juridinį asmenį, kuris iÅ¡ esmės vykdė labai panaÅ¡iÄ ar net tapačiÄ veiklÄ , dar nereiÅ¡kia, kad egzistuoja atsakovo tyčinio bankroto požymiai. Juo labiau, kad UAB „Gelmega“ steigimo procedÅ«ros buvo pradėtos jau pradėjus atsakovo bankroto procedÅ«ras. Atsakovo darbuotojai kitoje įmonėje nebuvo įdarbinti iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.

Tuo tarpu įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, darbo sutartys su įmonės darbuotojais nutraukiamos (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 2 p.). Tai reiÅ¡kia, kad nėra nustatytas tiesioginis ryÅ¡ys tarp atsakovo nemokumo ir kitos įmonės steigimo bei darbuotojų įsidarbinimo naujoje įmonėje. Atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti į naujai įsteigtÄ Ä¯monę taipogi nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas tyčia tapo nemokus. Be to, naujai įsteigta įmonė negalėjo pervilioti ir atsakovo klientų ir tuo padaryti žalos atsakovui, kadangi ji buvo įsteigta po bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.

Pastebėtina ir tai, kad atsakovo bankroto administratorius, padavęs pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kinių teismine tvarka nepareiÅ¡kė, nors terminas tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti nebuvo pasibaigęs (Ä®BÄ® 10 str. 6 d. 4 p., 11 str. 3 d. 8 p.).   Tuo pačiu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad 2008 m. atsakovo finansiniai rodikliai netgi pagerėjo, įmonės pardavimų pajamos virÅ¡ijo pardavimų savikainÄ .

Atsakovas siekė visiems kreditoriams vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų ir įmonės darbuotojams (2008 m. sumokėjo 364 894 Lt su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų, t. 2, b.l. 26-31), Kauno apskrities VMI, kuriai nuosekliai mokėjo mokesčius (2008 m. sumokėjo 63 980 Lt mokesčių, t. 3, b.l. 48-49), VSDFV (2008 m. sumokėjo 197 991,63 Lt mokesčių). PareiÅ¡kėjui nepateikus teismui ir byloje nesant pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, pagal byloje surinktus įrodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo bankrotÄ iÅ¡ esmės nulėmė natÅ«rali verslo nesėkmė bei 2008 m. pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs ekonominis sunkmetis.

Tokiu bÅ«du, remiantis teismų praktikoje suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti sÄ moningo ir nuoseklaus siekimo privesti atsakovÄ prie bankroto tyčia, t. y. bylos duomenys nepatvirtina esant tyčinio bankroto požymių. Kaip minėta, atsakovo bankroto administratorius gali ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).

Priklausomai nuo sandorių teisėtumo įvertinimo rezultatų, taip pat surinkus naujų įrodymų, patvirtinančių esant tyčinio bankroto požymių, neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismÄ ir įrodinėti tyčinį įmonės bankrotÄ . Teismas atlikti tokį tyrimÄ bei konstatuoti tyčinį įmonės bankrotÄ turi įgaliojimus ir ex officio.    Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tyčinio bankroto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai netenkino atsakovo bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).Kiti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                  ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                            Vytas Milius                                                                                                                                    Gintaras Pečiulis