Legislator Case Law & Legislation
30edefc3-1fa7-4c4b-97d7-e044197b0e5d AI generated

30edefc3-1fa7-4c4b-97d7-e044197b0e5d · Anykščių rajono apylinkės teismas

Case Number 30edefc3-1fa7-4c4b-97d7-e044197b0e5d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K.,Suinteresuotiems asmenims B. P., D. P.,Suinteresuoto asmens D. P. atstovei advokatei Vidai Leonovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl D. P. pripažinimo neveiksnia ir,-n u s t a t ė:         PareiÅ¡kėjas Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir prašė D. P. pripažinti neveiksnia.

Legislator headnote

AI generated

30edefc3-1fa7-4c4b-97d7-e044197b0e5d · Anykščių rajono apylinkės teismas: Pagal to paties straipsnio 3 punktÄ , asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultÅ«rines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr.2-959-266/2015Proceso Nr. 2-14-3-00814-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3.; 3.2.3.; 3.2.3.8.(S)                             Anykščių rajono apylinkės teismas                                    S P R E N D I M A S                                 Lietuvos Respublikos vardu                                            2015 m. gruodžio 30 d.                                                       Anykščiai             Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,Dalyvaujant pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Z.

K.,Suinteresuotiems asmenims B. P., D. P.,Suinteresuoto asmens D. P. atstovei advokatei Vidai Leonovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl D. P. pripažinimo neveiksnia ir,-n u s t a t ė:         PareiÅ¡kėjas Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir prašė D. P. pripažinti neveiksnia.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, jog į skyrių kreipėsi D. P. broliai ir prašė jÄ pripažinti neveiksnia, nes ji nemoka skaityti, raÅ¡yti, nepažįsta pinigų, nesiorientuoja aplinkoje. Renkant medžiagÄ buvo nustatyta, jog D. P. neįgali nuo vaikystės, serga epilepsine demencija. Dėl savo negalios ji negali viena gyventi , jai nuolat reikalinga kito asmens pagalba. Ji gyvena brolio B. P. Å¡eimoje ir jÄ brolis su savo žmona rÅ«pinasi D. P. buitimi, gamina jai valgyti, tvarko finansinius reikalus , rÅ«pinasi vaistais ir juos paduoda D.

P.. Atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė jai konstatavo demencijÄ sergant epilepsija ir dėl to ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Esant tokiai iÅ¡vadai ir kitiems įrodymais , prašė D. P. pripažinti neveiksnia.         Suinteresuotas asmuo B. P. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir pripažinti seserį neveiksnia. Nurodė, kad sesuo yra neįgali nuo vaikystės. Kol buvo gyva motina, tai sesuo gyveno su motina. Mirus motinai, sesuo susirado sugyventinį ir abu gyveno (duomenys neskelbtini).

Juos ten prižiÅ«rėjo moteris, tačiau visi kartu girtavo . Mirus sugyventiniui , sesuo viena negalėjo gyventi, todėl jÄ atsivežė pas save ir sesuo gyvena jų namuose. Sesuo nemoka skaityti , raÅ¡yti, nepažįsta pinigų. Jie seserimi rÅ«pinasi, perka jai maistÄ , gamina, tvarko finansinius reikalus. Jo žmona rÅ«pinasi, kad D. P. bÅ«tų iÅ¡raÅ¡yti vaistai ir ji juos naudotų, nes viena sesuo negali nueiti pas gydytojÄ ir laiku sugerti vaistus.           Suinteresuotas asmuo V.

P. į teismo posėdį neatvyko dėl blogos sveikatos, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.          Suinteresuoto asmens D. P. atstovė advokatė nurodė, jog ji iÅ¡klausiusi pačiÄ D. P. mato, jog ji turi sveikatos problemų nuo vaikystės, neturi socialinių įgÅ«džių , tačiau į jai pateiktus klausimus atsakė normaliai , pažįsta žmones. Mano, jog nėra jokio pagrindo D. P. pripažinti neveiksnia. Ä®vertinus jos sveikatos bÅ«klę , bÅ«tų galima tik pripažinti ribotai veiksnia.

           Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, D. P. atstovės paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, jog D. P. yra neįgali iš vaikystės , serga epilepsine demencija ir jai neįgalumas nustatytas neterminuotai. (b.l.

9) Ji Å¡iuo metu gyvena brolio B. P. Å¡eimoje, kuri ja rÅ«pinasi. 2015m. birželio 8d., D. P. broliai B. P. ir V. P. su praÅ¡ymais kreipėsi į socialinės paramos skyrių praÅ¡ydami seserį pripažinti neveiksnia, nurodydami , jog jų sesuo nemoka skaityti, raÅ¡yti, nepažįsta pinigų, nelabai orientuojasi aplinkoje ir negali visiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti . (b.l. 11,15) Tuo pagrindu socialinis paramos skyrius su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o D. P. pripažinti neveiksnia. Pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme metu buvo paskirta D.

P. ambulatorinė teismo psichiatrinės ekspertizė. Atlikta ekspertizė D. P. konstatavo demencijÄ sergant epilepsija ir, kad dėl to ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti. (b.l.36-37 )Posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė , įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pagal Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 1 straipsnio 14 punktÄ , psichikos sveikata – tai natÅ«rali žmogaus asmenybės bÅ«sena, kuri turi bÅ«ti saugoma arba grÄ Å¾inama sutrikimų bei ligų atvejais.

Pagal to paties straipsnio 3 punktÄ , asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultÅ«rines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu.

Pripažinimas neveiksniu - tai procedÅ«ra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimÄ , pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iÅ¡ esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iÅ¡ kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbÄ , santuokÄ , teisę balsuoti, rinktis gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat teisę kreiptis į teismÄ bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimÄ dėl jo statuso peržiÅ«rėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimÄ neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymÄ , naudoti tik kaip iÅ¡imtinio pobÅ«džio priemonę.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiÅ¡kai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiÅ¡kai atsakyti už jų nevykdymÄ ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės bÅ«klės, t.y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali bÅ«ti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realiÄ grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realiÄ grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali bÅ«ti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ .Kaip nustatyta civilinėje byloje D.

P. buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad D. P. nustatyta demencija sergant epilepsija ir dėl tokios savo psichikos būklės, šiuo metu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nustatyta, kad iš vaikystės stebimi epilepsijos priepuoliai. Atsiliko psichomotorinis vystymasis. Mokyklos nelankė, pripažinta nemokytina. Gyveno su motina. Mirus motinai, gyveno su sutuoktiniu, girtavo, kol 2014 metais pakliuvo į ligoninę. Iš pateiktų medicininių dokumentų, jos ambulatorinių kortelių nustatyta, jog 1977 metais D.

P. nustatyta epileptinė silpnaprotystė, pripažinta II grupės invalide ir skirtas ambulatorinis gydymas. Nuo 2014-03-22 iki 2014-04-02 D. P. gydėsi ligoninės neurologiniame skyriuje. Jai buvo diagnozuota simptominė epilepsija sudėtiniai dalinai priepuoliai su antrine generaralizacija, lėtinis pielenefritas. Buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Jos išvadoje nurodyta - be židininių patologinių tankio pokyčių. 2014-04-23 atliktas protinės būklės trumpas tyrimas- 10 balų, ryškus pažinimo sutrikimas, Blessedo demencijos skalėje – 12,5 balų, vidinis pablogėjimas Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ekspertizės metu D.

P. sėdi rami, rankas sunėrusi ant krÅ«tinės. NeÅ¡ioja laikrodį, tačiau valandų nepažįsta. Pagal laikrodį supranta , kada vyksta jos mėgstamos televizijos laidos . Namie laikÄ leidžia žiÅ«rėdama televizorių. Pati iniciatyvos nerodo, tačiau papraÅ¡yta atlieka paprastus Å«kio darbus- surenka obuolius, kasa bulves, Å¡luoja lapus ir kita .Spalvas pažįsta. Pinigų nepažįsta ir nežino jų vertės. Tokiu bÅ«du iÅ¡ ekspertizės akto seka, jog D. P. yra diagnozuota demencija sergant epilepsija , dėl kurios yra apsunkintas savarankiÅ¡kas funkcionavimas, tačiau pažymėtina, jog ekspertai nenustatė, jog dėl tokio psichikos sutrikimo D.

P. galėtų kelti realiÄ grėsmę aplinkiniams ar pačiai sau. Pažymėtina ir tai, kad asmens psichinė liga savaime nėra pakankamas kriterijus pripažinti jį neveiksniu. Teismo posėdžio metu D. P. suprato, jog yra teisme ir teismui paaiÅ¡kino, jog ja rÅ«pinasi A., tai brolio B. žmona ir L., kuriai ji yra krikÅ¡to motina. Nurodė, jog ji pati gali pasigaminti valgyti, pati pavalgyti, gali iÅ¡eiti į miestÄ , tik jos neiÅ¡leidžia. Atsakydama į klausimus D. P. buvo pakankamai orientuota savyje, žinojo kur esÄ s, visÄ teismo posėdį iÅ¡liko dėmesinga procesui, nors prisipažino, jog pinigų nepažįsta ir nežino kokie šiuo metu pinigai yra Lietuvoje .

Byloje buvo pateikta ir D. P. iÅ¡vada dėl jos pripažinimo neveiksnia, kuriÄ pasirašė socialinio darbo organizatorė Anykščių mieste O. N.. Teisme apklausta liudytoja O. N. pripažino, jog iÅ¡vadoje ji nurodė aplinkybes, kurias jai nurodė D. P. artimieji, pas kuriuos ji gyvena. Su pačia D. P. ji beveik nebendravo ir to iÅ¡vadoje nėra nurodyta . IÅ¡vadoje nurodyta, jog D. P. negali savarankiÅ¡kai atlikti buities darbų, kai tuo tarpu ekspertizės metu nustatyta, jog paprastus ūkio darbus jis atlieka .

Taip pat nepasitvirtino iÅ¡vadoje teiginiai, jog ji pati negali nusiprausti, apsirengti. Suinteresuotas asmuo B. P. parodė, jog sesuo pati apsirengia ir nusiprausia. Atsižvelgdamas į tokį D. P. elgesį bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog D. P. sveikatos sutrikimas nėra pakankamai sunkus, kad bÅ«tų pagrindas asmenį pripažinti visiÅ¡kai neveiksniu. Neveiksniu gali bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės veiklos sutrikimai, ir tokia negalia Å¡iam asmeniui nuolat ir visiÅ¡kai apriboja galimybę orientuotis, dirbti, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡kam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti .

CPK 468 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas priima sprendimÄ pripažinti fizinį asmenį neveiksniu arba pareiÅ¡kimÄ atmeta. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumÄ apriboti, teismas priima sprendimÄ fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu. Vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatytas aplinkybes bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ir iÅ¡klausius pačiÄ D.

P. , darytina iÅ¡vada, kad D. P. psichinė bÅ«sena leidžia jÄ pripažinti ribotai veiksnia.CK 2.11 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali bÅ«ti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rÅ«pyba. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog anksčiau D. P. piktnaudžiavo alkoholiu, jį vartojo nuolat ir dėl to pakliuvo į ligoninę.

TÄ patvirtino ir teisme jos brolis B. P. . Duomenų, kad ji alkoholį vartotų šiuo metu nėra. Ekspertai nustatė, jog D. P. psichikos sutrikimas yra nuo vaikystės ir nėra nenulemtas alkoholinių gėrimų vartojimu, todėl formaliai jos bÅ«sena neatitinka CK 2.11 straipsnio reikalavimų. Tačiau, kaip jau buvo aukščiau konstatuota, teismas nenustatė pagrindo pripažinti D. P. visiÅ¡kai neveiksnia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų bÅ«ti pasirinktos priemonės pagal nustatytÄ neveiksnumo laipsnį, jis turėtų bÅ«ti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui, o tam pasiekti gali bÅ«ti naudojami tarpiniai teisės aktuose įtvirtinti instrumentai, taikant įstatymo analogijÄ , tiesiogiai taikant KonstitucijÄ ar tarptautinius aktus.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo iÅ¡saugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principÄ iÅ¡ esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios Å¡iam asmeniui teisę su rÅ«pintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

Siekiant apsaugoti D. P. interesus, konstatuotina, jog jai reikalinga rÅ«pyba ir tai pateisintų jos teisių bei laisvių dalinį suvaržymÄ pripažįstant jÄ ribotai veiksnia, pritaikius CK 2.11 straipsnio įstatymo analogijÄ nagrinėjamam atvejui. Todėl, D. P. pripažintina ribotai veiksnia. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas buvo apribotas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rÅ«pintojo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų asmenų pareiÅ¡kimÄ priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ sprendimÄ ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.

Arba jeigu pripažinto ribotai veiksniu fizinio asmens sveikatos bÅ«klė labai pablogėja, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pagal asmens rÅ«pintojo ar CPK463 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų asmenų pareiÅ¡kimÄ , remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada, priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ sprendimÄ ir fizinio asmens pripažinimÄ ribotai veiksniu pakeisti į jo pripažinimÄ neveiksniu.Ribotam veiksniam asmeniui turi bÅ«ti nustatoma rÅ«pyba, todėl teismas, priėmęs sprendimÄ dėl D.

P. pripažinimo ribotai veiksnia, savo iniciatyva pradeda bylos dėl rÅ«pybos Å¡iam asmeniui nustatymo ir rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ (CPK 473 straipsnio 4 dalis).Ä®siteisėjus teismo sprendimui, praneÅ¡tina Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui apie asmens pripažinimÄ ribotai veiksniu (CPK 4641 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis CPK 468 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia.Inicijuoti bylos dėl rÅ«pybos D.

P. nustatymo ir rÅ«pintojo paskyrimo iÅ¡kėlimÄ .Ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, praneÅ¡ti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui, kad D. P. pripažinta ribotai veiksniu asmeniu.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių miesto apylinkės teismÄ .          Teisėja                                                    Zita Gavėnienė                                                                                                Â