30edefc3-1fa7-4c4b-97d7-e044197b0e5d · AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedK.,Suinteresuotiems asmenims B. P., D. P.,Suinteresuoto asmens D. P. atstovei advokatei Vidai Leonovienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs administracijos SocialinÄs paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl D. P. pripažinimo neveiksnia ir,-n u s t a t Ä:         PareiÅ¡kÄjas AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs administracijos socialinÄs paramos skyrius su pareiÅ¡kimu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä D. P. pripažinti neveiksnia.
Legislator headnote
AI generated30edefc3-1fa7-4c4b-97d7-e044197b0e5d · AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismas: Pagal to paties straipsnio 3 punktÄ , asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultÅ«rines teises. TaÄiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas paÄias teises turintys visuomenÄs nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dÄl psichinÄs ligos arba silpnaprotystÄs negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu.
Full text
CivilinÄ byla Nr.2-959-266/2015Proceso Nr. 2-14-3-00814-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3.; 3.2.3.; 3.2.3.8.(S)                             AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismas                                    S P R E N D I M A S                                 Lietuvos Respublikos vardu                                            2015 m. gruodžio 30 d.                                                       AnykÅ¡Äiai             AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo teisÄja Zita GavÄnienÄ,Sekretoriaujant JÅ«ratei KauÅ¡ylienei,Dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs administracijos SocialinÄs paramos skyriaus atstovei Z.
K.,Suinteresuotiems asmenims B. P., D. P.,Suinteresuoto asmens D. P. atstovei advokatei Vidai Leonovienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs administracijos SocialinÄs paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl D. P. pripažinimo neveiksnia ir,-n u s t a t Ä:         PareiÅ¡kÄjas AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs administracijos socialinÄs paramos skyrius su pareiÅ¡kimu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä D. P. pripažinti neveiksnia.
Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo atstovÄ nurodÄ, jog į skyrių kreipÄsi D. P. broliai ir praÅ¡Ä jÄ pripažinti neveiksnia, nes ji nemoka skaityti, raÅ¡yti, nepažįsta pinigų, nesiorientuoja aplinkoje. Renkant medžiagÄ buvo nustatyta, jog D. P. neįgali nuo vaikystÄs, serga epilepsine demencija. DÄl savo negalios ji negali viena gyventi , jai nuolat reikalinga kito asmens pagalba. Ji gyvena brolio B. P. Å¡eimoje ir jÄ brolis su savo žmona rÅ«pinasi D. P. buitimi, gamina jai valgyti, tvarko finansinius reikalus , rÅ«pinasi vaistais ir juos paduoda D.
P.. Atlikta teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ jai konstatavo demencijÄ sergant epilepsija ir dÄl to ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir jų valdyti. Esant tokiai iÅ¡vadai ir kitiems įrodymais , praÅ¡Ä D. P. pripažinti neveiksnia.         Suinteresuotas asmuo B. P. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir pripažinti seserį neveiksnia. NurodÄ, kad sesuo yra neįgali nuo vaikystÄs. Kol buvo gyva motina, tai sesuo gyveno su motina. Mirus motinai, sesuo susirado sugyventinį ir abu gyveno (duomenys neskelbtini).
Juos ten prižiÅ«rÄjo moteris, taÄiau visi kartu girtavo . Mirus sugyventiniui , sesuo viena negalÄjo gyventi, todÄl jÄ atsiveÅ¾Ä pas save ir sesuo gyvena jų namuose. Sesuo nemoka skaityti , raÅ¡yti, nepažįsta pinigų. Jie seserimi rÅ«pinasi, perka jai maistÄ , gamina, tvarko finansinius reikalus. Jo žmona rÅ«pinasi, kad D. P. bÅ«tų iÅ¡raÅ¡yti vaistai ir ji juos naudotų, nes viena sesuo negali nueiti pas gydytojÄ ir laiku sugerti vaistus.           Suinteresuotas asmuo V.
P. į teismo posÄdį neatvyko dÄl blogos sveikatos, prašĠbylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.          Suinteresuoto asmens D. P. atstovÄ advokatÄ nurodÄ, jog ji iÅ¡klausiusi paÄiÄ D. P. mato, jog ji turi sveikatos problemų nuo vaikystÄs, neturi socialinių įgÅ«džių , taÄiau į jai pateiktus klausimus atsakÄ normaliai , pažįsta žmones. Mano, jog nÄra jokio pagrindo D. P. pripažinti neveiksnia. Ä®vertinus jos sveikatos bÅ«klÄ , bÅ«tų galima tik pripažinti ribotai veiksnia.
           PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos medžiaga, pareiÅ¡kÄjo atstovÄs, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais, D. P. atstovÄs paaiÅ¡kinimais, liudytojos parodymais nustatyta, jog D. P. yra neįgali iÅ¡ vaikystÄs , serga epilepsine demencija ir jai neįgalumas nustatytas neterminuotai. (b.l.
9) Ji Å¡iuo metu gyvena brolio B. P. Å¡eimoje, kuri ja rÅ«pinasi. 2015m. birželio 8d., D. P. broliai B. P. ir V. P. su praÅ¡ymais kreipÄsi į socialinÄs paramos skyrių praÅ¡ydami seserį pripažinti neveiksnia, nurodydami , jog jų sesuo nemoka skaityti, raÅ¡yti, nepažįsta pinigų, nelabai orientuojasi aplinkoje ir negali visiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti . (b.l. 11,15) Tuo pagrindu socialinis paramos skyrius su pareiÅ¡kimu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o D. P. pripažinti neveiksnia. Pasirengimo bylÄ nagrinÄti teisme metu buvo paskirta D.
P. ambulatorinÄ teismo psichiatrinÄs ekspertizÄ. Atlikta ekspertizÄ D. P. konstatavo demencijÄ sergant epilepsija ir, kad dÄl to ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir juos valdyti. (b.l.36-37 )PosÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo atstovÄ , įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pagal Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 1 straipsnio 14 punktÄ , psichikos sveikata â tai natÅ«rali žmogaus asmenybÄs bÅ«sena, kuri turi bÅ«ti saugoma arba grÄ Å¾inama sutrikimų bei ligų atvejais.
Pagal to paties straipsnio 3 punktÄ , asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultÅ«rines teises. TaÄiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas paÄias teises turintys visuomenÄs nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dÄl psichinÄs ligos arba silpnaprotystÄs negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu.
Pripažinimas neveiksniu - tai procedÅ«ra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimÄ , pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ socialinÄmis ir teisinÄmis pasekmÄmis iÅ¡ esmÄs prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir pilieÄio, eliminavimui iÅ¡ kitų visuomenÄs narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisÄ disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisÄ Ä¯ darbÄ , santuokÄ , teisÄ balsuoti, rinktis gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat teisÄ kreiptis į teismÄ bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimÄ dÄl jo statuso peržiÅ«rÄjimo, o teismo paskirtas neapibrÄžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžianÄiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
Teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimÄ neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymÄ , naudoti tik kaip iÅ¡imtinio pobÅ«džio priemonÄ.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dÄl psichinÄs ligos arba silpnaprotystÄs negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrÄžiamas kaip fizinio asmens galimybÄ savarankiÅ¡kai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiÅ¡kai atsakyti už jų nevykdymÄ ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinÄs bÅ«klÄs, t.y. nuo gebÄjimo ir galÄjimo suvokti savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti.
VisiÅ¡ko veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du bÅ«tini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis â asmens psichinÄ liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizÄs metu, ir juridinis â psichinÄs ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalÄjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti.
Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali bÅ«ti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystÄs forma, dÄl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realiÄ grÄsmÄ paÄiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realiÄ grÄsmÄ aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinÄs ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos paÄiam sau, taip pat eliminuoti realios grÄsmÄs, kad gali bÅ«ti padaryta esminÄs žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ .Kaip nustatyta civilinÄje byloje D.
P. buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ. EkspertizÄs iÅ¡vadose nurodyta, kad D. P. nustatyta demencija sergant epilepsija ir dÄl tokios savo psichikos bÅ«klÄs, Å¡iuo metu, negali suprasti savo veiksmų esmÄs ir jų valdyti. Nustatyta, kad iÅ¡ vaikystÄs stebimi epilepsijos priepuoliai. Atsiliko psichomotorinis vystymasis. Mokyklos nelankÄ, pripažinta nemokytina. Gyveno su motina. Mirus motinai, gyveno su sutuoktiniu, girtavo, kol 2014 metais pakliuvo į ligoninÄ. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų, jos ambulatorinių kortelių nustatyta, jog 1977 metais D.
P. nustatyta epileptinÄ silpnaprotystÄ, pripažinta II grupÄs invalide ir skirtas ambulatorinis gydymas. Nuo 2014-03-22 iki 2014-04-02 D. P. gydÄsi ligoninÄs neurologiniame skyriuje. Jai buvo diagnozuota simptominÄ epilepsija sudÄtiniai dalinai priepuoliai su antrine generaralizacija, lÄtinis pielenefritas. Buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinÄ tomografija. Jos iÅ¡vadoje nurodyta - be židininių patologinių tankio pokyÄių. 2014-04-23 atliktas protinÄs bÅ«klÄs trumpas tyrimas- 10 balų, ryÅ¡kus pažinimo sutrikimas, Blessedo demencijos skalÄje â 12,5 balų, vidinis pablogÄjimas EkspertizÄs akte taip pat nurodyta, kad ekspertizÄs metu D.
P. sÄdi rami, rankas sunÄrusi ant krÅ«tinÄs. NeÅ¡ioja laikrodį, taÄiau valandų nepažįsta. Pagal laikrodį supranta , kada vyksta jos mÄgstamos televizijos laidos . Namie laikÄ leidžia žiÅ«rÄdama televizorių. Pati iniciatyvos nerodo, taÄiau papraÅ¡yta atlieka paprastus Å«kio darbus- surenka obuolius, kasa bulves, Å¡luoja lapus ir kita .Spalvas pažįsta. Pinigų nepažįsta ir nežino jų vertÄs. Tokiu bÅ«du iÅ¡ ekspertizÄs akto seka, jog D. P. yra diagnozuota demencija sergant epilepsija , dÄl kurios yra apsunkintas savarankiÅ¡kas funkcionavimas, taÄiau pažymÄtina, jog ekspertai nenustatÄ, jog dÄl tokio psichikos sutrikimo D.
P. galÄtų kelti realiÄ grÄsmÄ aplinkiniams ar paÄiai sau. PažymÄtina ir tai, kad asmens psichinÄ liga savaime nÄra pakankamas kriterijus pripažinti jį neveiksniu. Teismo posÄdžio metu D. P. suprato, jog yra teisme ir teismui paaiÅ¡kino, jog ja rÅ«pinasi A., tai brolio B. žmona ir L., kuriai ji yra krikÅ¡to motina. NurodÄ, jog ji pati gali pasigaminti valgyti, pati pavalgyti, gali iÅ¡eiti į miestÄ , tik jos neiÅ¡leidžia. Atsakydama į klausimus D. P. buvo pakankamai orientuota savyje, žinojo kur esÄ s, visÄ teismo posÄdį iÅ¡liko dÄmesinga procesui, nors prisipažino, jog pinigų nepažįsta ir nežino kokie šiuo metu pinigai yra Lietuvoje .
Byloje buvo pateikta ir D. P. iÅ¡vada dÄl jos pripažinimo neveiksnia, kuriÄ pasiraÅ¡Ä socialinio darbo organizatorÄ AnykÅ¡Äių mieste O. N.. Teisme apklausta liudytoja O. N. pripažino, jog iÅ¡vadoje ji nurodÄ aplinkybes, kurias jai nurodÄ D. P. artimieji, pas kuriuos ji gyvena. Su paÄia D. P. ji beveik nebendravo ir to iÅ¡vadoje nÄra nurodyta . IÅ¡vadoje nurodyta, jog D. P. negali savarankiÅ¡kai atlikti buities darbų, kai tuo tarpu ekspertizÄs metu nustatyta, jog paprastus ūkio darbus jis atlieka .
Taip pat nepasitvirtino iÅ¡vadoje teiginiai, jog ji pati negali nusiprausti, apsirengti. Suinteresuotas asmuo B. P. parodÄ, jog sesuo pati apsirengia ir nusiprausia. Atsižvelgdamas į tokį D. P. elgesį bylos nagrinÄjimo teismo posÄdžio metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog D. P. sveikatos sutrikimas nÄra pakankamai sunkus, kad bÅ«tų pagrindas asmenį pripažinti visiÅ¡kai neveiksniu. Neveiksniu gali bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinÄs veiklos sutrikimai, ir tokia negalia Å¡iam asmeniui nuolat ir visiÅ¡kai apriboja galimybÄ orientuotis, dirbti, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡kam, paÄiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti .
CPK 468 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad iÅ¡nagrinÄjÄs pareiÅ¡kimÄ dÄl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas priima sprendimÄ pripažinti fizinį asmenį neveiksniu arba pareiÅ¡kimÄ atmeta. Bylos nagrinÄjimo metu nustatÄs, kad nÄra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, taÄiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumÄ apriboti, teismas priima sprendimÄ fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu. Vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus bylos nagrinÄjimo metu, ambulatorinÄs teismo psichiatrinÄs ekspertizÄs metu nustatytas aplinkybes bei byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, ir iÅ¡klausius paÄiÄ D.
P. , darytina iÅ¡vada, kad D. P. psichinÄ bÅ«sena leidžia jÄ pripažinti ribotai veiksnia.CK 2.11 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali bÅ«ti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gÄrimais, narkotikais, narkotinÄmis ar toksinÄmis medžiagomis; kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rÅ«pyba. Teismo psichiatrijos ekspertizÄs akte nurodyta, jog anksÄiau D. P. piktnaudžiavo alkoholiu, jį vartojo nuolat ir dÄl to pakliuvo į ligoninÄ.
TÄ patvirtino ir teisme jos brolis B. P. . Duomenų, kad ji alkoholį vartotų šiuo metu nÄra. Ekspertai nustatÄ, jog D. P. psichikos sutrikimas yra nuo vaikystÄs ir nÄra nenulemtas alkoholinių gÄrimų vartojimu, todÄl formaliai jos bÅ«sena neatitinka CK 2.11 straipsnio reikalavimų. TaÄiau, kaip jau buvo aukÅ¡Äiau konstatuota, teismas nenustatÄ pagrindo pripažinti D. P. visiÅ¡kai neveiksnia. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog dÄl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turÄtų bÅ«ti pasirinktos priemonÄs pagal nustatytÄ neveiksnumo laipsnį, jis turÄtų bÅ«ti siejamas su konkreÄia priemone, taikoma konkreÄiam asmeniui, o tam pasiekti gali bÅ«ti naudojami tarpiniai teisÄs aktuose įtvirtinti instrumentai, taikant įstatymo analogijÄ , tiesiogiai taikant KonstitucijÄ ar tarptautinius aktus.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kurioje pateikti PilnameÄių neveiksnių asmenų teisinÄs apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo iÅ¡saugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principÄ iÅ¡ esmÄs atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmÄs, suteikianÄios Å¡iam asmeniui teisÄ su rÅ«pintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekanÄios asmeniui teisÄ paÄiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).
Siekiant apsaugoti D. P. interesus, konstatuotina, jog jai reikalinga rÅ«pyba ir tai pateisintų jos teisių bei laisvių dalinį suvaržymÄ pripažįstant jÄ ribotai veiksnia, pritaikius CK 2.11 straipsnio įstatymo analogijÄ nagrinÄjamam atvejui. TodÄl, D. P. pripažintina ribotai veiksnia. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad iÅ¡nykus aplinkybÄms, dÄl kurių fizinio asmens veiksnumas buvo apribotas, bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teismas pagal paties asmens, jo rÅ«pintojo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų asmenų pareiÅ¡kimÄ priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ sprendimÄ ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.
Arba jeigu pripažinto ribotai veiksniu fizinio asmens sveikatos bÅ«klÄ labai pablogÄja, bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teismas pagal asmens rÅ«pintojo ar CPK463 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų asmenų pareiÅ¡kimÄ , remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizÄs iÅ¡vada, priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ sprendimÄ ir fizinio asmens pripažinimÄ ribotai veiksniu pakeisti į jo pripažinimÄ neveiksniu.Ribotam veiksniam asmeniui turi bÅ«ti nustatoma rÅ«pyba, todÄl teismas, priÄmÄs sprendimÄ dÄl D.
P. pripažinimo ribotai veiksnia, savo iniciatyva pradeda bylos dÄl rÅ«pybos Å¡iam asmeniui nustatymo ir rÅ«pintojo paskyrimo nagrinÄjimÄ (CPK 473 straipsnio 4 dalis).Ä®siteisÄjus teismo sprendimui, praneÅ¡tina Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui apie asmens pripažinimÄ ribotai veiksniu (CPK 4641 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis CPK 468 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia.Inicijuoti bylos dÄl rÅ«pybos D.
P. nustatymo ir rÅ«pintojo paskyrimo iÅ¡kÄlimÄ .Ne vÄliau kaip kitÄ dienÄ po Å¡io teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, praneÅ¡ti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui, kad D. P. pripažinta ribotai veiksniu asmeniu.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas PanevÄžio apygardos teismui per AnykÅ¡Äių miesto apylinkÄs teismÄ .          TeisÄja                                                    Zita GavÄnienÄ                                                                                                Â