30edcff3-d89e-446b-b04c-dcffeca0d48d · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-383/2018 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00421-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.2.1; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, Tomui Dorelaičiui, nuteistajai R.

K. ir jos gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir nuteista 100 MGL - 3766,00 eurų bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta 2017 m. balandžio 8 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinta apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. K., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017 m. kovo 1 d. nuo 14.00 val. iki 15.25 val. Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Kauno g. 8, Marijampolėje, teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-23-537/2017, kurioje J. K. buvo kaltinamas 2016 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia metęs lėkÅ¡tę į savo nepilnametę dukrÄ L. K., tačiau nepataikęs, po to metęs kėdę į R.

K. ir pataikęs R. K. į nugaros sritį, R. K. bandžius pabėgti, jÄ pavijęs, sugriebęs už plaukų ir tempęs žemyn, tokiu bÅ«du sukėlęs R. K. fizinį skausmÄ , bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir apklausiama kaip nukentėjusioji, ji davė žinomai melagingus parodymus, t. y. melagingai parodė, jog sutuoktinis J. K. įvykio metu praeidamas netyčia ranka mostelėjo, lėkÅ¡tė nukrito ir sudužo, J. K. nemetė į jÄ , t. y.

R. K., kėdės, o netyčia užkabino koja ar spyrė į kėdę ir kėdė atsitrenkė jai į nugarÄ , jai neskaudėjo, kadangi buvo neblaivus ir sunkiai stovėjo ant kojų, J. K. eidamas svirduliavo ir griebė jai už plaukų.

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu kaltinamosios kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Jos veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka Å¡io nusikaltimo požymius.

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. K. prašė, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde nurodė, jog teismas apeliantės duotus parodymus, kuriuose ji nuoÅ¡irdžiai bei teisingai nurodė dėl ko atsirado nesutapimai tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teisme esančių parodymų, atmetė ir jais nesivadovavo, nurodydamas, jog jie yra neteisingi ir vertinami kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. NesiaiÅ¡kindamas bylos esmės ir faktinių aplinkybių, teismas vadovavosi vien tik kaltinimo suformuluota pozicija, neatkreipdamas dėmesio netgi į esminius prieÅ¡taravimus protokole pareiÅ¡kime, kuris buvo suraÅ¡ytas iÅ¡kart po įvykio atvykus policijos pareigÅ«nams, bei liudytojo apklausos protokole, kuriuos ji nurodė savo parodymuose.

Su skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nuosprendžiu R. K. nesutinka ir mano, kad teismas neįvertino ar neteisingai vertino kai kurias svarbias bylai aplinkybės, t.y. netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei jų vertinimÄ bei neteisingai taikė įstatymÄ dalyje dėl įrodymų vertinimo. Tokiu bÅ«du grubiai suvaržė įstatymų ginamas apeliantės teises į tinkamÄ teisminę gynybÄ Ä¯ tinkamÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Kadangi teismas neobjektyviai bei Å¡aliÅ¡kai vertino surinktus įrodymus, pačios R. K., liudytojų K. M., I. B. parodymus teisme, juos vertino iÅ¡imtinai nepalankia linkme, todėl neteisingai įvertino apeliantės veiksmų esmę, tyčios įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ nebuvimÄ , ko pasėkoje nepagrįstai nuteisė už nusikaltimÄ , kurio ji neįvykdė. 3.2. Apeliantės teigimu, dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo esmės ji teisme paaiÅ¡kino, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 1 d. ji davė teisingus bei sÄ Å¾iningus parodymus, o pirminiai parodymai, kurie jos buvo duoti iÅ¡kart po įvykio buvo iÅ¡ dalies neteisingai užfiksuoti, o ji juos pasirašė neperskaičiusi.

R. K. teigimu, apklausiama teisme ji davė teisingus parodymus, tačiau, kadangi jie nebuvo visiÅ¡kai teisingai suraÅ¡yti ikiteisminiame tyrime, yra kai kurių neesminių nesutapimų. Jokio tyčinio tikslo klaidinti teismÄ ir dėl to duoti neteisingus, melagingus parodymus apeliantė neturėjo, teisme davė teisingus parodymus, kurie netgi iÅ¡ dalies sutapo su ikiteisminio tyrimo duomenimis, užfiksuotais protokole pareiÅ¡kime bei liudytojo apklausos protokole. 3.3. Skundo autorės teigimu, atsižvelgiant į suformuotÄ teismÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismo pareiga yra tinkamai atskleisti asmens, traukiamo atsakomybėn, padarytos veikos subjektyviuosius požymius - suvokimÄ , kad jis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar teismui pateikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, ir norėjimÄ , kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje ir atriboti tai nuo sÄ Å¾iningo klydimo.

Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir netgi nesivargino aiÅ¡kintis, kurioje proceso stadijoje buvo užfiksuoti neteisingi parodymai ir dėl kokių priežasčių Å¡is faktas įvyko. Teismas, remdamasis iÅ¡ esmės tik keletu procesinių dokumentų - protokolu pareiÅ¡kimu, liudytojo apklausos protokolu ikiteisminiame tyrime bei nukentėjusiojo apklausa teisme, kuriuose užfiksuotos iÅ¡ dalies skirtingos aplinkybės, padarė kaltinimui palankiÄ iÅ¡vadÄ , jog neteisingi parodymai ir duoti iÅ¡imtinai tyčia, buvo teismo posėdžio metu 2017 m. kovo 1 d.

Kaip jau ir buvo R. K. nurodžiusi savo parodymuose teismui, bÅ«tent ikiteisminio tyrimo pradžioje suraÅ¡ytuose dokumentuose buvo tam tikri neatitikimai, kurie atsirado dėl jos stresinėje bÅ«klėje galimai ne visai tiksliai nurodytų faktų, taip pat ir dėl to, jog jos praÅ¡ymu patikslinti apklausoje nurodytas aplinkybes atsisakė tyrėjas K. M., be to ir dėl to, kad neperskaičiusi pasirašė protokolÄ - pareiÅ¡kimÄ , suraÅ¡ytÄ tyrėjos I. B. iÅ¡ to kÄ ji iÅ¡girdo man bendraujant su tyrėju K.

M.. R. K. parodymai teisme 2017 m. kovo 1 d. buvo teisingi, jie iÅ¡ dalies atitinka ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, tačiau, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo užfiksuoti ne visai tiksliai, nes ir pati streso, Å¡oko bÅ«senoje galimai galėjo kai kÄ neteisingai nurodyti, be to pareiÅ¡kimÄ pasirašė jo neskaičiusi, todėl ir susidarė situacija, kad ikiteisminio tyrimo parodymai iÅ¡ dalies skiriasi nuo teisme duotų parodymų. 3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors byloje yra nustatytas aiÅ¡kus faktas-neatitikimai tarp parodymų teisme bei ikiteisminiame tyrime, tačiau jokiais duomenimis nebuvo įrodyta, kad bÅ«tent teisme duoti parodymai yra melagingi, be to, nenustatyta, kad duodama galimai neteisingus parodymus, R.

K. suvokė jų neteisingumo esmę ir siekė to t.y. sÄ moningai duoti žinomai melagingus parodymus, todėl jai inkriminuojamoje veikoje nenustačius nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinųjų elementų (subjektyviosios pusės - tiesioginės tyčios, objektyviosios pusės - melagingų parodymų), negalima ir baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ , dėl ko pagal BK 235 straipsnio 1 dalį R. K. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

3. Atsiliepimų į nuteistosios apeliacinį skundÄ negauta.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistosios R. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nuteistoji savo apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino jÄ kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto R. K. nuteisimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu R. K. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Nuteistoji tiek apeliaciniame skunde, tiek apklausta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neigė davusi melagingus parodymus ir tvirtino, jog jokio tyčinio tikslo klaidinti teismÄ ir dėl to duoti neteisingus, melagingus parodymus ji neturėjo, teisme davė teisingus parodymus, kurie iÅ¡ dalies sutapo su ikiteisminio tyrimo duomenimis, užfiksuotais protokole pareiÅ¡kime bei liudytojo apklausos protokole. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistosios pozicija, paneigianti jos tyčiÄ padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nebuvo tinkamai įvertinta.

9. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįrodyta, kad R. K. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka ir visapusiÅ¡kai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad R. K. buvo kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjęs asmuo: 2017 m. kovo 1 d. nuo 14.00 val. iki 15.25 val. Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Kauno g. 8, Marijampolėje, teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-23-537/2017, kurioje J.

K. buvo kaltinamas 2016 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia metęs lėkÅ¡tę į savo nepilnametę dukrÄ L. K., tačiau nepataikęs, po to metęs kėdę į R. K. ir pataikęs R. K. į nugaros sritį, R. K. bandžius pabėgti, jÄ pavijęs, sugriebęs už plaukų ir tempęs žemyn, tokiu bÅ«du sukėlęs R. K. fizinį skausmÄ , bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir apklausiama kaip nukentėjusioji, ji davė žinomai melagingus parodymus, t. y. melagingai parodė, jog sutuoktinis J.

K. įvykio metu praeidamas netyčia ranka mostelėjo, lėkÅ¡tė nukrito ir sudužo, J. K. nemetė į jÄ , t. y. R. K., kėdės, o netyčia užkabino koja ar spyrė į kėdę ir kėdė atsitrenkė jai į nugarÄ , jai neskaudėjo, kadangi buvo neblaivus ir sunkiai stovėjo ant kojų, J. K. eidamas svirduliavo ir griebė jai už plaukų.

11. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimÄ byloje palaikęs prokuroras R. K. kaltę grindė 2017 m. gegužės 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-23-537/2017, kuria teismas praneÅ¡a prokurorui apie nukentėjusios R. K. galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 6-7); 2016 m. gegužės 4 d. R. K. protokolu-pareiÅ¡kimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16, iÅ¡ kurio matyti, kad R. K. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, jog 2016 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis J.

K. Å¡eimyninio konflikto metu į jÄ metė kėdę, kuri jai pataikė į nugaros sritį, po to tÄ sė už plaukų, taip jai sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 27-29); 2016 m. gegužės 4 d. R. K. apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16, iÅ¡ kurio matyti, kad R. K. parodė, jog 2016 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. namuose J. K. sukėlė konfliktÄ , kurio metu į dukrÄ L. K. metė lėkÅ¡tę, tačiau nepataikė, po to su kėde jai pataikė į nugaros sritį. Dėl to ji jautė fizinį skausmÄ .

Ji bėgo nuo J. K. į svetainę. Svetainėje J. K. jÄ , sugriebęs už plaukų, tempė žemyn, gindama dukra G. K. Å¡iam įkando į rankÄ (b.l.16-19); 2017 m. kovo 1 d. teisiamojo posėdžio protokolu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-537/2017, iÅ¡ kurio matyti, kad R. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus pagal BPK 278 straipsnį, R. K. sutiko paaiÅ¡kinti, kas buvo. R. K. įspėjama dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. BÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , parodė, jog sutuoktinis J.

K. užkabino kėdę, kuri skriejo link jos. Ji negali pasakyti, ar jis tyčia, ar netyčia užkabino tÄ kėdę, mano, kad netyčia, nes buvo iÅ¡gėręs. Jie tik apsistumdė ir apsibarė, J. K. į jÄ kėdės nemetė, o spyrė tÄ kėdę, o kėdė atsitrenkė į jÄ , pataikė į nugarÄ . Ji netvirtina, jog jai skaudėjo, nes buvo strese, gal todėl pasakė, kad skaudėjo. J. K. buvo neblaivus, sunkiai stovėjo ant kojų. Jis eidamas svirduliavo ir griebė jai už plaukų. Paleidus plaukus, dėl sugriebimo jautė momentinį skausmÄ , sugriebęs už plaukų timptelėjo.

LėkÅ¡tės J. K. nemetė, o praeidamas jis numojo ranka nuo virtuvės baldų, tai padarė netyčia. Savo parodymų duotų pirminėje apklausoje ir pareiÅ¡kime netvirtina, nes jie duoti per daug didelėje stresinėje bÅ«klėje. IÅ¡ dalies ten yra netiesa (b. l. 11-12); 2016 m. spalio 12 d. kaltinamuoju aktu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16, iÅ¡ kurio matyti, kad R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiamas kaltinimas J. K., padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje (b. l. 31-34);

Ä®siteisėjusiu 2017 m. gegužės 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-537/2017, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl smurto naudojimo sutuoktinės R. K. atžvilgiu (b.l. 4, 8-10). Visi Å¡ie bylos duomenys buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

12. R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo kalta neprisipažino, parodymus prieÅ¡ save duoti atsisakė (b. l. 46 – 47). Apklausta pirmosios instancijos teisme, kalta tai pat neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad melagingų parodymų teisme nedavė ir teismo neklaidino. Bylos nagrinėjimo teisme metu davė teisingus bei sÄ Å¾iningus parodymus, o pirminiai parodymai, kurie buvo duoti iÅ¡kart po įvykio, buvo iÅ¡ dalies neteisingai užfiksuoti. Ji juos pasirašė neįsigilinusi ir neperskaičiusi. 2016 m. gegužės 4 d. po incidento namuose su sutuoktiniu iÅ¡kvietė policijÄ .

Atvykus policijos pareigÅ«nams, tyrėjas K. M. pirmiausia ne priėmė iÅ¡ jos pareiÅ¡kimÄ dėl įvykio, o surašė liudytojo apklausos protokolÄ , kuriame yra nurodyta, jog J. K. metė lėkÅ¡tę, bet ja nepataikė į dukrÄ . Po to su kėde, jau ne dukrai, bet jai pataikė į nugaros sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ . Po to sugriebė už plaukų bei tempė žemyn. Vėliau, po Å¡ios apklausos, kita tyrėja B. B. B. surašė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kurio tuo metu neperskaitė ir jame užfiksuotų aplinkybių nepatikrino, nors jį pasirašė, savo ranka patvirtindama, kad protokolas perskaitytas ir suraÅ¡ytas teisingai.

Tyrėja, kuri surašė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , pasakė, kad jį surašė pagal tai, kÄ yra apklausoje jau nurodžiusi tyrėjui K. M., jame yra nurodytos tos pačios aplinkybės. Todėl, pasitikėdama tyrėja, šį dokumentÄ pasirašė jo netgi neperskaičiusi. Kadangi abu tyrėjai buvo namuose vienu metu, todėl nemano, kad protokole-pareiÅ¡kime tyrėja I. B. suraÅ¡ys kiek kitokias aplinkybes, nei tyrėjas K. M. Vėliau sužinojo, jog protokole-pareiÅ¡kime yra nurodyta, jog J. K. į jÄ metė kėdę, kuri pataikė į nugarÄ , tÄ sė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

Å ios aplinkybės nėra visiÅ¡kai teisingos. 2016 m. gegužės 4 d. sutuoktinis buvo girtas. Žodinio konflikto metu abu buvo virtuvėje, ant kurios spintelės yra sudėtos lėkÅ¡tės. Ginčo metu pamatė, kad J. K. pradėjo keltis nuo kėdės, dėl ko ji norėjo iÅ¡eiti į kitÄ patalpÄ , todėl taip pat kėlėsi ir nusuko žvilgsnį nuo sutuoktinio. IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ atsisuko ir pamatė, kad link dukters, kuri taip pat buvo virtuvėje, krenta lėkÅ¡tė. Ji ant grindų nukrito apie 0,5 metro atstumu nuo dukters, todėl tuo metu pagalvojo, kad sutuoktinis galimai metė į dukrÄ , nors paties veiksmo ir nematė.

Matė, kad keldamasis nuo kėdės ir, kaip supranta dabar, svyruodamas bei bandydamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ , jis mojavo rankomis ir galėjo kliudyti lėkÅ¡tę, stovėjusiÄ ant spintelės, tačiau to momento, po kurio lėkÅ¡tė nukrito prie dukters, pradžios nematė. IÅ¡kart po įvykio pasakė tyrėjui, kad lėkÅ¡tę galimai metė, bet konkrečiai to nemačiusi, tačiau tyrėjas užrašė, kad J. K. metė lėkÅ¡tę. Greičiau tai buvo nekoordinuoti judesiai, tuoj po kurių ir matė krentant bei dūžtant lėkÅ¡tę.

Todėl teisme ir pasakė, kad lėkÅ¡tę jis tikriausiai kliudė, nes iÅ¡ tiesų negali pasakyti, kaip viskas tiksliai vyko. Parodymai Å¡ioje dalyje duoti teisme yra teisingi, nes ne visiÅ¡kai teisingai tyrėjas užfiksavo juos ikiteisminio tyrimo apklausoje. Dėl smÅ«gio kėde teisme taip pat davė teisingus parodymus, kurie iÅ¡ esmės atitinka pirminės apklausos metu nurodytas aplinkybes. Tai yra, tiek teisme, tiek liudytojo apklausoje, nurodė, jog sutuoktinis pataikė į nugarÄ kėde, tačiau ar tai buvo kėdės metimas, ar spyrimas, ar kitoks veiksmas, nuo kurio kėdė pataikė į jÄ - to pasakyti negali.

Po žodinio ginčo bei lėkÅ¡tės sudaužymo, apsisuko ir ėjo link svetainės. Tuo metu iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ bei pajuto kad į apatinę nugaros dalį atsimušė kėdės atloÅ¡as. Kaip ir teisingai nurodė teisme, nematė kokio pobÅ«džio buvo veiksmas, nuo kurio kėdė judėjo link jos. Dėl fizinio skausmo sukėlimo bei sugriebimo už plaukų, teisme taip pat davė teisingus parodymus. Fizinį skausmÄ jautė tuo metu, kai buvo sugriebta už plaukų, už kurių sutuoktinis sugriebė bÅ«nant svetainėje, kai priėjo prie jos ir susvyravęs griebėsi už jos pasilaikyti.

Tuo metu jautė momentinį skausmÄ , tačiau trumpalaikį. Liudytojo apklausos protokole yra užfiksuota, kad skausmÄ jautė, kai buvo pataikyta kėde, tačiau tyrėjui sakė, kad ne tuo metu, o vėliau - skausmÄ jautė, kai buvo tempta už plaukų. Tačiau tyrėjas pasakė, kad tai yra tik pirminė apklausa, o tikslinti aplinkybes galėsianti vėlesnėse apklausose. Todėl protokole ir liko užfiksuota, kad fizinis skausmas buvo nuo kontakto kėde, o tyrėja I. B., kuri girdėjo Å¡iÄ pastabÄ , kaip matosi, protokole-pareiÅ¡kime parašė, kad fizinį skausmÄ jautė po tampymo už plaukų.

Tai yra teisingos aplinkybės, kurias patvirtino apklausiama teisme. Nuo kontakto su kėdės atlošu fizinio skausmo nejuto, nes kontaktas buvo nestiprus. Todėl teigė, kad teisme davė teisingus parodymus. Tik jie skyrėsi nuo pirminių, nes nebuvo visiškai teisingai surašyti ikiteisminiame tyrime, dėl ko yra kaip kurių neesminių nesutapimų. Tačiau jie atsirado ne dėl jos tyčios, o todėl kad policijos pareigūnai neatsižvelgė į parodymus, pastabas dėl neatitikimų, be to, kad tyrėja I.

B. protokole pareiÅ¡kime surašė netikslias aplinkybes, o ji šį dokumentÄ pasirašė neperskaičiusi (b. l. 102-104).

13. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji R. K. parodė, jog apklausiama apylinkės teisme ji nieko neneigė, vyko triukÅ¡mas, todėl pripažino, kad viskas vyko. VyrÄ nuteisė pagal jos pirminius parodymus. Tyrėjui K. M. ji sakė, kad ne viskas taip buvo kaip jis parašė, tačiau jis paaiÅ¡kino, kad galima bus viskÄ tikslinti teisme. Namuose vyko konfliktas, vyras buvo iÅ¡gėręs, nekoordinuoti judesiai, jie susistumdė. Ji kilo nuo vyro, o jis paskui jÄ . Ji tiksliai nenurodė kaip buvo su kėde.

Ä®vykio metu viskas atrodė baisiau nei po to, kai nurimo. ParaÅ¡u patvirtino, kad protokolas suraÅ¡ytas teisingai, tačiau neperskaitė protokolo, kurį parašė tyrėja I. B. Tyrėja nurodė, kad surašė tÄ kÄ ji sakė tyrėjui K. M. Buvo stresinė bÅ«sena, pareigÅ«nai sakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nes kitaip nieko nebus. PareiÅ¡kimÄ rašė tyrėja ir ji jo neperskaitė. Dėl kėdės tyrėjas K. M. sakė, kad pirminius parodymus ji galės patikslinti teisme. Teisme ji nieko nemelavo.

Protokole pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kad konflikto metu vyras metė kėdę ir pataikė į nugarÄ yra neteisinga. Kėde pataikė į nugarÄ , bet kokiu bÅ«du ji nematė. Sugriebimas už plaukų ir tempimas buvo netyčinis, nes buvo per daug iÅ¡gėręs, svyruodamas virto ir sugriebė. Tuo metu jautė momentinį skausmÄ . Tyrėja I. B. suraÅ¡ydama protokolÄ pareiÅ¡kimÄ jos nieko neklausė, klausimus uždavinėjo tik K. M.. Kadangi tyrėja B. B. pasakė, kad protokolÄ pareiÅ¡kimÄ surašė iÅ¡ tų pačių žodžių, be to buvo ji ir trys vaikai tuo metu buvo sutrikę suraÅ¡yto pareiÅ¡kimo neperskaitė (b. l. 141 – 142).

14. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta I. B. paaiÅ¡kino, kad dirba Marijampolės AVPK tyrėja. Patvirtino, kad yra suraÅ¡iusi byloje esantį R. K. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ . Jo turinio neprisimena. Nurodė, jog pareiÅ¡kimo turinys visada suraÅ¡omas iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių. Atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , bendraujama su nukentėjusiu asmeniu ir užraÅ¡oma tik tai, kas jo pasakoma. Atvykę į įvykį, nežino buvusių aplinkybių, todėl raÅ¡o tik tÄ , kÄ sužino iÅ¡ nukentėjusiojo asmens.

SuraÅ¡ytas dokumentas duodamas perskaityti nukentėjusiajai, o ji savo ranka paraÅ¡o, kad perskaitė ir pasiraÅ¡o. Å io įvykio aplinkybių neprisimena, bet turėjo elgtis kaip visada pagal tÄ pačiÄ procedÅ«rÄ . Su nukentėjusiÄ ja kartu bendravo ir įvykyje buvęs tyrėjas K. M. Dirbama pasidalijus. Vienas raÅ¡o apklausos protokolÄ , kitas protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ . Pastarasis, kaip taisyklė, suraÅ¡omas pirmiau už apklausÄ . Kaip buvo Å¡iuo konkrečiu atveju, dabar jau neprisimena. Liudytojo apklausa daugiau iÅ¡plėsta, o protokolas-pareiÅ¡kimas, trumpesnis, lakoniÅ¡kesnis, tačiau abiejų Å¡ių dokumentų informacijos Å¡altinis yra nukentėjęs (b. l. 107).

15. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas K. M. paaiÅ¡kino, kad dirba Marijampolės AVPK tyrėju. Kaltinamosios pavardė girdėta, jos pačios nelabai prisimena. Ä®vykis buvo prieÅ¡ du metus. Neprisimena, kokius procesinius dokumentus pildė. Tai kasdienybė darbe. Patvirtino, kad surašė byloje esantį liudytojo apklausos protokolÄ . Jo turinio dabar jau neprisimena. Protokolas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ to, kÄ tada sakė R. K. KÄ ji sakė, tÄ ir surašė bei davė jai perskaityti. ProtokolÄ surašė ir su nukentėjusiÄ ja elgėsi taip, kaip nustatyta įstatyme. Jei žmogus praÅ¡o parodymus patikslinti, tai tikslinama, padarant įraÅ¡Ä . Kaip buvo Å¡iuo atveju, neprisimena (b. l. 112).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad R. K. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi bÅ«ti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik kai kaltinamojo kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis.

17. Pažymėtina, jog BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos Å¡iame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigÄ duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo paraÅ¡u liudytojo apklausos protokole.

Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį netaikytina, kai liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nenustatyta, jog R. K. veikdama tiesiogine tyčia, padarė jai inkriminuotÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, numatytÄ nusikaltimÄ . Tokios iÅ¡vados nėra ir skundžiamame nuosprendyje.

18. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog R. K. kaltinime nurodytu 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu Marijampolės rajono apylinkės teisme ir 2016 m. gegužės 4 d. protokole-pareiÅ¡kime bei 2016 m. gegužės 4 d. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16 nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias faktines bylos aplinkybes, jog konflikto metu girtas J. K. metė lėkÅ¡tę, kuri nukrito netoli jos nepilnametės dukros, kad su kėde J. K. pataikė R. K. į nugaros sritį, taip pat, kad jis sugriebė jai už plaukų ir tempė žemyn dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .

Nors 2016 m. gegužės 4 d. R. K. apklausos protokole užfiksuota, jog J. K. konflikto metu tyčia metė lėkÅ¡tę į savo dukrÄ , tačiau nepataikė, po to metė kėdę į R. K. ir jai pataikė į nugaros sritį, be to, pasivijęs jÄ sugriebė už plaukų ir tempė žemyn, tokiu bÅ«du sukeldamas fizinį skausmÄ , tačiau nuteistoji R. K. tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apklausta apeliacinės instancijos teisme kategoriÅ¡kai teigė, jog 2016 m. gegužės 4 d. apklausos protokole jos parodymai buvo užfiksuoti ne visiÅ¡kai tiksliai, nes iÅ¡ patirto streso bei Å¡oko, galėjo kai kurias aplinkybes nurodyti netiksliai.

R. K. teigimu, 2017 m. gegužės 4 d. jos apklausos metu ikiteisminiame tyrime, ji tyrėjui K. M. nurodė, kad netiksliai apklausos protokole yra nurodytos aplinkybės, jog J. K. tyčia metė lėkÅ¡tę, tačiau jis Å¡ias aplinkybes patikslinti atsisakė, nurodydamas, jog tai nėra esminis neatitikimas ir jį patikslinti galės vėlesnėje apklausoje. Nuteistosios teigimu, ji teisingai tiek apklausos metu tyrėjui, tiek 2017 m. kovo 1 d. apklausiama teismo posėdyje nurodė, jog kėdė jai pataikė į nugarÄ , teisme tik patikslino aplinkybes, jog nematė dėl ko kėdė judėjo link jos.

Taip pat apklausta teisme patvirtino, jog J. K. jai sugriebė už plaukų bei tempė žemyn, dėl ko jautė fizinį skausmÄ , patikslino tik tai, kad J. K. tai padarė dėl girtumo praradęs pusiausvyrÄ . Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nesirėmė R. K. duotais parodymais ir vertino juos kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu duomenų, paneigiančių apeliantės motyvus, jog jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ dalies skiriasi nuo 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu duotų parodymų, tik dėl to, kad bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai dėl buvusios stresinės situacijos buvo užfiksuoti ne visai tiksliai, nėra.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį R. K. atžvilgiu iÅ¡ esmės pagrindė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. B. bei K. M. parodymais, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, nei apklausta tyrėja I. B., nei tyrėjas K. M. nepaneigė nuteistosios R. K. parodymų apie apklausos protokolo bei pareiÅ¡kimo-protokolo suraÅ¡ymo aplinkybes. Nei vienas iÅ¡ minėtų liudytojų Å¡io įvykio aplinkybių neprisiminė, tik nurodė, kad turėjo elgtis kaip visada pagal tÄ pačiÄ procedÅ«rÄ ir kaip numatyta įstatyme.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje ir yra nustatyti tam tikri neatitikimai tarp nuteistosios R. K. parodymų 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu bei jos duotų parodymų apklausos metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16, tačiau esmines faktines aplinkybes nuteistoji pripažino, be to, byloje nėra nustatyta, kad R. K. duodama galimai neteisingus parodymus, suvokė jų neteisingumo esmę ir siekė to, t.y. sÄ moningai duoti žinomai melagingus parodymus teisme, todėl to negalima vertinti kaip tyčios, bÅ«tinos konstatuojant BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neįžvelgus R. K. tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus, t. y. R. K. veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalies požymių, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ji išteisintina, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį R. K. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – R. K. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Viktoras PreikÅ¡as Valdas Vitunskas