2015-11-30 Nr. AB-23664-3-63-3-00359-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-747-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00359-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Miesto ūkio departamento 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (11.3)-8MD3-309 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“.

Skunde (b. l. 3-8) nurodė, jog nuo 2008 m. vasario 6 d. ji yra 3/8 nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Nuo 2010 m. birželio 15 d. ji dirba statutine valstybės tarnautoja Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. kartu su dukra gyvena Vilniuje, tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje. Pažymėjo, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), proporcingai paskaičiuotą jai priklausančio nekilnojamojo turto daliai, mokėjo 2010-2013 metais, o 2014 m. vasario 28 d. su prašymu kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC), prašydama taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2013 metus, prie prašymo pridėdama įrodymus, patvirtinančius faktinio gyvenimo Vilniuje aplinkybes ir kitus leistinus nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus. Teigė, jog suderino su kita buto bendrasavininke, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29.2 punktu būtų patikrinta bendra buto būklė ir patikrinimo rezultatai užfiksuoti patikrinimo akte. Akcentavo, kad 2013 m. gegužės 23 d. buvo pakeistas Tvarkos aprašo 5 punktas, kuriame įtvirtinta nuostata, jog kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba nulinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus. Manė, kad ši nuostata jos atžvilgiu neturėtų būti taikoma, nes tai taikytina visam nekilnojamajam turtui, o ne jo daliai, jei turtas turi kelis bendrasavininkus. Akcentavo, jog atsakovas nesivadovavo savo paties patvirtinto administracinio teisės akto nuostatomis, nevertino jos pateiktų įrodymų.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 49-51) nurodė, jog pareiškėjos prašymas nebuvo nagrinėjamas Tvarkos aprašo (2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1245 redakcija) IV skyriaus „Nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarka“ nustatyta tvarka ir netenkintas jo 5 punkto pagrindu, nes prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neturi atskirų elektros energijos ir vandens prietaisų. Teigė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai apie jos darbą ir gyvenimą Vilniuje galėtų būti vertintini kaip papildantys kartu su privalomais pateikti – akcinės bendrovės LESTO (toliau – ir AB LESTO) ir akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo“) pažymomis. Manė, kad negalima eliminuoti pagrindinių įrodymų ir suteikti išskirtinę įrodomąją reikšmę pareiškėjos pateiktiems papildomiems įrodymams apie jos gyvenimą ir darbą kitame mieste, nes priešingas vertinimas reikštų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teigė, jog pareiškėjos pateikti įrodymai negali patvirtinti fakto, kad ji nesinaudoja ginčo turto dalimi, pareiškėjos turto dalimi nesinaudoja kita buto bendrasavininkė ar pareiškėjos turto dalis nebuvo suteikta naudotis tretiesiems asmenims. Nurodė, kad Tvarkos aprašo (2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1245 redakcija) 8 punkte įtvirtintas principas – vietinės rinkliavos lengvatą siekiantis gauti asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiantis prašo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas kilo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo.

Ginčo dėl to, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos mokėtoja, byloje nėra, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (4 str., 30 str., 31 str.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (2 str., 11 str., 12 str.), Nuostatais pareiškėja privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Nuostatų 21 punkte pažymėta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė vietinė rinkliava. Sprendimą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo pagrindai ir tvarka reglamentuoti Tvarkos apraše. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi Tvarkos aprašo redakcija, galiojusia 2014 m. vasario 28 d. prašymo padavimo metu. Tvarkos aprašo 4.2 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava.

Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: 8.1 AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2 AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3 jei nekilnojamo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų surinkimo ar sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus (apmokėjimą už šių atliekų surinkimą ir išvežimą ar sutvarkymą įrodančius dokumentus).; 8.4 kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, jog kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus.

Nustatyta, kad 2014 m. vasario 17 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu (b. l. 53-55) į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydama taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2013 metus jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), daliai. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė pažymą apie užimamas pareigas ir faktinę gyvenamąją vietą (b. l. 56), AB LESTO 2014 m. vasario 10 d. pažymą Nr. 30534992-1 (b. l. 57), AB „Klaipėdos vanduo“ pažymą (b. l. 58), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 4-747 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo ir nuomos mokesčio patvirtinimo“ (b. l. 59-61) ir Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 62-64).

Analizuojant Tvarkos aprašo 8 punktą matyti, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra duomenys apie elektros energijos ir vandens sunaudojimą. Iš pareiškėjos pateiktų AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymų matyti, kad per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini), buvo sunaudotas daug didesnis nei Nuostatų 4.2 punkte nurodytas elektros energijos ir vandens kiekis. Todėl teismas laikė, jog buvo pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjos pateikti įrodymai apie jos darbinę veiklą bei gyvenamąją vietą Vilniuje nepaneigia nesinaudojimo ginčo nekilnojamuoju turtu fakto.

Teismas pažymėjo, jog ir ankstesnės redakcijos Tvarkos aprašo 5 punkte buvo reglamentuotas teiktinų dokumentų paduodant prašymą dėl kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos taikymo sąrašas, tačiau 2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1245 Tvarkos aprašo 5 punktas buvo pakeistas, nustatant atskirų elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisų turėjimo sąlygą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. AD1-1245 patvirtinta Tvarkos aprašo redakcija yra galiojanti, todėl privaloma visiems vietinės rinkliavos mokėtojams Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl Tvarkos aprašo 18 punkto nuostatos inter alia turi būti taikomos ir tais atvejais, kai nekilnojamojo turto objekte nėra įrengti atskiri elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisai.

Kadangi matyti, jog pareiškėja jos atžvilgiu prašo taikyti išimtį – nemokėti nustatytos vietinės rinkliavos, jos pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su savivaldos institucijos nustatyta rinkliavos apskaičiavimo ir surinkimo tvarka. Nors pareiškėja teigia, jog ginčo nekilnojamojo turto objekte atskirų apskaitos prietaisų įrengimo galimybės nėra, tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Nenustačius pagrindų, kurie lemtų 2014 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius sprendimo Nr. (11.3)-MD3-309 panaikinimą, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Nors suvartotos elektros energijos ir vandens kiekiai yra didesni nei Tvarkos apraše, tačiau šis formalus pagrindas kaip įrodymas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai turtas turi vieną savininką. Šiuo atveju pateikti dokumentai parodo, jog bute realiai gyvena tik vienas asmuo, nors savininkai yra du.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepagrindė atskirų apskaitos prietaisų įrengimo daugiabučiame name negalimumo. Mano, jog šis reikalavimas yra perteklinis, užkraunantis savininkui pernelyg didelę naštą, neatitinkantis proporcingumo principo.

3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pasisakė, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Mano, jog remiantis minėta praktika, pareiškėja negali būti pripažinta atliekų turėtoja.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog pagrindinis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kuris įrodo nesinaudojimą nekilnojamojo turto dalimi, yra faktas, kad ji nuo 2010 m. gyvena ir dirba Vilniuje. Šis argumentas nagrinėjamos bylos kontekste yra nereikšmingas, nes pareiškėjos prašymas dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo netenkintas kitu pagrindu – remiantis Tvarkos aprašo 5 punktu. Prašymas nebuvo tenkintas, nes buvo nustatyta, jog nekilnojamasis turtas priklauso dviem asmenims ir jame nėra atskirų elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisų. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju jau yra suformuotas teismo precedentas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2037/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pritaikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad nuo 2008 m. vasario 6 d. pareiškėja J. B. yra 3/8 nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Pareiškėja 2014 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į KRATC prašydama taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2013 metus. Pareiškėjos prašymas netenkintas, nes prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas neturi atskirų elektros energijos ir vandens prietaisų.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (11.3)-8MD3-309 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nuostatai ir Tvarkos aprašas (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. AD1-206 redakcija). Nuostatų 21 punkte Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui numatyta galimybė taikyti kitą metinę vietinę rinkliavą. Kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo pagrindai ir tvarka reglamentuoti Tvarkos apraše. Tvarkos aprašo 4.2 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-čius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus. Tvarkos aprašo 9.1-9.4 punktuose yra detalizuota, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, iš kurių pagrindiniai – AB LESTO pateikta informacija apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus ir AB „Klaipėdos vanduo“ pateikta informacija apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. AD1-1245 pakeistas Tvarkos aprašo 5 punktas ir nustatyta, jog kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus. Minėto įsakymo 2 punktu nustatyta, jog pakeisto 5 punkto nuostatos taikomos ir už 2012 m. laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į KRATC prašydama taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2013 metus. Ginčijamu sprendimu atsisakyta vertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus, remiantis Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatomis, nes nekilnojamasis turtas neturi atskirų elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisų.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu ir pažymi, jog Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatos yra susiję su asmeniui, norinčiam, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta pareiga pateikti nurodytus dokumentus, pagrindžiančius, jog nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus. Nesant atskirų elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisų, neįmanoma nustatyti, kokią dalį iš pateiktose AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodyto vandens ir elektros energijos sunaudojo būtent asmuo, prašantis taikyti jam nulinę metinę vietinę rinkliavą. Tokiu atveju neįmanoma nustatyti, ar asmuo atitinka Tvarkos apraše nurodytus sunaudoto vandens ir elektros energijos maksimalius dydžius, kada galima priimti sprendimą taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą. Todėl nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad suvartotos elektros energijos ir vandens kiekiai aktualūs tik tuo atveju, kai turtas turi vieną savininką.

Pažymėtina, jog pagal bendrą taisyklę visi asmenys, Nuostatuose apibrėžiami kaip vietinės rinkliavos mokėtojai, privalo mokėti vietinę rinkliavą. Tuo tarpu nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, nustatanti lengvatą asmenims, inter alia nenaudojusiems nekilnojamojo turto visus praėjusius kalendorinius metus. Taigi nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymas yra įstatymo pripažįstama galimybė, nukrypstanti nuo bendro principo, jog vietinę rinkliavą moka visi asmenys, Nuostatuose apibrėžti kaip rinkliavos mokėtojai, todėl šią išimtį apibrėžiančios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai (lot. exceptiones non sunt extendae).

Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja yra ta administracinio santykio šalis, kuri prašo taikyti jos atžvilgiu išimtį – teisės aktuose įtvirtintos vietinės rinkliavos lengvatą. Todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti išimtį, tenka pareiga įrodyti savo prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie įrodytų, jog yra išpildytas Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimas – nekilnojamasis turtas turi atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitiko Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, todėl jai nulinė metinė vietinė rinkliava negalėjo būti taikoma.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo sprendžiama, ar asmuo gali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta praktika nėra aktuali nagrinėjamos bylos kontekste, nes šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas kitas klausimas – atsisakymo pritaikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą teisėtumas. Pastarasis klausimas yra detaliai reglamentuotas Tvarkos apraše, kuriame nustatyta, kokiomis sąlygomis ir tvarka asmeniui gali būti pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan