2024-07-30 Nr. BB-3903-1-01-1-33922-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo M. M. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-07-30 Nr. BB-3903-1-01-1-33922-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius nurodo ir tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas panaikino dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir jį išteisino pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau paskirta bausmė nebuvo sušvelninta. Taip pat, jo teigimu, padaryta esminių klaidų, tenkinant civilinius ieškinius, neįvertinta pernelyg ilga proceso trukmė, skiriant bausmę.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2568/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33922-2019-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo M. M. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat panaikinti skundžiamų nuosprendžių dalis, kuriomis buvo iš dalies tenkinti civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai, ir šiuos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, arba, nenutraukus baudžiamosios bylose, pakeisti skundžiamų nuosprendžių dalis dėl paskirtos bausmės ir, tinkamai įskaičius į bausmės, paskirtos ir atliktos kitoje byloje, laiką, neskirti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, pripažįstant, kad bausmė yra atlikta.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė tinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalies redakcijos, nepaisydamas to, kad baudžiamasis įstatymas po nuteistajam inkriminuotų veikų buvo pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas šį esminį baudžiamojo proceso pažeidimą pripažino rašymo apsirikimu. Kitoje skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje be pagrindo pasirinktas netinkamas teisės aiškinimas ir taikymas, nes faktiškai nuteistasis yra nuteistas pagal tą baudžiamojo įstatymo redakciją, kuri galiojo skundžiamų nuosprendžių priėmimo metu ir kuri sunkina nuteistojo teisinę padėtį. Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir išteisino kasatorių dėl dalies nusikalstamų veikų, tačiau nepagrįstai jo neišteisino dėl kitų nusikalstamų veikų. Taip pat teigiama, kad padaryta esminė klaida, nuosprendžius grindžiant mirusio asmens parodymais, nors šiam asmeniui nebuvo galimybės užduoti klausimus nė vienoje iš proceso stadijų, o šis esminis trūkumas neištaisytas ir apeliacinės instancijos teisme.
Kasatorius nurodo ir tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas panaikino dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir jį išteisino pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau paskirta bausmė nebuvo sušvelninta. Taip pat, jo teigimu, padaryta esminių klaidų, tenkinant civilinius ieškinius, neįvertinta pernelyg ilga proceso trukmė, skiriant bausmę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga, pažymi, kad kasacinis skundas yra iš esmės tapatus apeliaciniam skundui, kuriame buvo keliami tie patys klausimi, susiję su BK 216 straipsnio 1 dalies redakcija, mirusio liudytojo parodymais ir paskirta laisvės atėmimo bausme. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, atsakydamas į nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl BK 216 straipsnio 1 dalies redakcijos, pasisakė 18–25 punktuose, dėl mirusio liudytojo parodymų – 55–57 punktuose, dėl civilinių ieškinių priteisimo – 108–115 punktuose. Nustatyta ir tai, kad nuosprendžio 95 punkte apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą, įvertino tai, kad dėl dalies nusikalstamų veikų M. M. išteisintinas, 98–99 punktuose pasisakė, kodėl procesas nagrinėjamoje byloje nėra per ilgos trukmės, be to, 105–107 punktuose patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą bausmių bendrinimą.
Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nustatanti veikos faktines aplinkybes, juolab nagrinėjanti apeliaciniu skundu keltus klausimus, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad kasatoriui nėra priimtinos apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. O kasatoriaus dėstoma kritika abiejų instancijų teismų nuosprendžiams nelaikytina teisiniais argumentais, grindžiančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo M. M. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė