2020-05-06 Nr. AB-9147-3-61-3-02130-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-746-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02130-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą atsakovams Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ir Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. M., P. D., I. G., A. Z. ir A. D.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ (toliau – ir pareiškėjas, MK „Girelė“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 26 d. sprendimus Nr. 120, Nr. 122, Nr. 143, Nr. 142, Nr. 141, Nr. 144, Nr. 137, Nr. 138 (toliau – ir Sprendimai).

2. Skunde pareiškėjas teigė, kad skundžiamuose Sprendimuose nurodoma, jog pažeistas plotas buvo išmatuotas GPS prietaisu, tačiau nenurodoma, koks konkrečiai prietaisas buvo naudojamas, t. y. nei jo pavadinimas, nei modelis, nei kiti jo identifikavimo požymiai, prie Sprendimų nepateikti užfiksuoti matavimo rodmenys. Komisija nepateikė duomenų, pagrindžiančių GPS matavimo prietaiso naudojimą, taip pat duomenų apie prietaiso rezultatus konkrečioje apžiūroje, ar tokį prietaisą Komisija iš viso turėjo surašydama apžiūros aktus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. Komisija, priimdama skundžiamus Sprendimus dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, neobjektyviai tyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, neįvertinusi, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą. Pareiškėjas manė, kad laukinių gyvūnų padarytos žalos pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. P. D. prašymą MK „Girelė“ neturėtų atlyginti dėl to, kad 2017 m. liepos 21 – rugpjūčio 17 d. MK „Girelė“ veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VR-V-I2I. Taigi pareiškėjas neturėjo galimybės vykdyti medžioklės veiklos ir taip prisidėti prie žemės ūkio pasėlių saugojimo, medžiodamas laukinius žvėris.

4. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Komisija nevertino, ar pasėlių savininkas privalėjo laikytis ir ar laikėsi kitų agrotechninių reikalavimų, ar buvo naudojamos apsaugos priemonės, kokiu atstumu nuo miško nutolęs žemės sklypas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra gavęs Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų (toliau – ir Apžiūros aktai), todėl jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas ir galimo nesutikimo su Apžiūros aktų duomenimis motyvus bei pateikti ir taip buvo apribota galimybė ginti savo teises.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad sprendime Nr. 143 nurodoma, jog nevienodai pažeisti pievų plotai sudaro 1,64 ha (0,98 ha + 0,66 ha), nors, kaip matyti iš sprendime nurodytų duomenų, pievoje, kurios plotas yra 0,66 ha, pažeidimas nustatytas 80 proc., t. y. 0,528 ha plote, t. y. nuostolis turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 1,64 ha, o nuo 1,508 ha ploto, todėl padarytos žalos paskaičiavimas nėra teisingas. Sprendimuose Nr. 142 ir 141 nenurodyti pažeistų plotų išmatavimai, tik nurodomas pievų pažeidimo intensyvumas 100 proc. Toks matavimo rezultatų nurodymas, nenurodant konkrečių išmatuotų pasėlių rodmenų, neatitinka Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), 7 punkto reikalavimų.

6. Pareiškėjas nurodė, kad sprendime Nr. 141 nėra duomenų, jog surašant apžiūros aktą Nr. 59 buvo naudojamas GPS matavimo prietaisas. Sprendime Nr. 144 nurodyti analogiški duomenys, kaip ir anksčiau nurodytuose teiginiuose. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo Nr. 137 turinio, apžiūros akte Nr. 3 nurodyta, kad padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 70 proc., 80 proc., 30 proc., 50 proc., tačiau nenurodyta, kokį konkrečiai plotą užima sunaikinti pasėliai.

7. Komisija sprendimo Nr. 138 motyvacinėje dalyje nurodė, kad išmatuoti nevienodai intensyviai pažeisti pievų plotai (1,356 ha). Vadovaujantis Metodikos 7 punktu, apskaičiuotas pažeisto ploto intensyvumas sudaro 53,59 proc. Pripažinta, jog sunaikintas 0,726 ha pievos plotas, tačiau nepaaiškinta, kaip gauti nurodyti plotų dydžiai, be to, jie nepagrįsti, nes prieš tai aprašomojoje dalyje buvo nurodytas pievų pažeidimas procentais, nenurodant, kokį plotą užima pažeistos pievos. Toks pažeistų plotų fiksavimas (procentais, bet nenurodant konkrečių pažeistų plotų, jų dydžių) prieštarauja Metodikos 7 punkte imperatyviai nurodytai tvarkai, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Komisija taip pat nevertino, ar pasėlių savininkas privalėjo laikytis ir ar laikėsi kitų agrotechninių reikalavimų. Komisija skundžiamame sprendime Nr. 138 nenurodė, ar buvo naudojamos apsaugos priemonės, kokiu atstumu žemės sklypas nutolęs nuo miško. Taigi galima teigti, kad Komisija neobjektyviai tyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, todėl, neįvertinusi, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą.

8. Atsakovai Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovai nurodė, kad Komisija, apskaičiuodama padarytą žalą, vadovavosi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, Metodika. Apžiūrėjus padarytą žalą, buvo surašyti Apžiūros aktai, juos pasirašė Komisijos ir pareiškėjo atstovai. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962, 2 priede yra apžiūros akto forma, kurioje nėra grafos matavimo prietaisų markei ir modeliui nurodyti. Šiame Reglamente taip pat nėra nurodyta, kad apžiūros akte turi būti nurodomi matavimo prietaisų parametrai. Apžiūros aktai surašyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, juose aiškiai matosi apžiūros data, koks žemės plotas buvo apžiūrimas, jo vieta, Komisijos nariai, jų parašai, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys apžiūroje asmenys ir kt. Komisija, atlikdama apžiūrą nustatė, kad jokių išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nebuvo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo MK „Girelė“ skundą kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos 2018 m. balandžio 26 d. priimtais Sprendimais, prašė juos panaikinti, skundžiamų aktų neteisėtumą grindė iš esmės procedūriniais Komisijos darbo pažeidimais.

12. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 13-512 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo“ sudaryta Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija ir ji įpareigota nuostolius skaičiuoti vadovaudamasi Medžioklės įstatymu bei Metodika. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962 patvirtintas Reglamentas. 2018 m. balandžio 26 d. Komisija priėmė Sprendimus dėl žalos atlyginimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

13. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamais Sprendimais ir teigė, kad juose nurodoma, jog pažeistas plotas buvo išmatuotas GPS prietaisu, tačiau nenurodoma, koks konkrečiai prietaisas buvo naudojamas, t. y. nenurodytas nei jo pavadinimas, nei modelis, nei kitokie identifikavimo požymiai, prie sprendimo nepateikti užfiksuoti matavimo rodmenys.

14. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 2 priede nustatyta apžiūros akto forma, kurioje nėra grafos matavimo prietaisų markei ir modeliui nurodyti. Reglamentas patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962. Šiame Reglamente taip pat nėra nurodyta, kad apžiūros akte turi būti nurodomi matavimo prietaisų parametrai, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija Sprendimuose nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad buvo naudojamas GPS matavimo prietaisas, atmesti kaip nepagrįsti.

15. Vadovaudamasis Metodikos 9 punktu, teismas pažymėjo, kad apžiūros akte (2017 m. birželio 1 d.) Nr. 41 nurodyta, kad: žalos atlyginimą šalinančių išimčių, nustatytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatyta. Pasėlis auginamas laikantis agrotechninių reikalavimų, laukas nepiktžolėtas. Skaičiuojant daigus, matomi paviršiuje žirniai, skaičiuoti kaip potencialūs daigai, kurie dar galės sudygti. Todėl atmesti pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija nesivadovavo Metodikos 9 punktu.

16. Byloje nustatyta, kad nustatydama žalos dydį Komisija atsižvelgė į Metodikos 12 punkte nurodytą reglamentavimą ir tai nurodė apžiūros akte Nr. 41. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad Komisija nenurodė, ar buvo naudojamos apsaugos priemonės, kokiu atstumu nuo miško nutolęs žemės sklypas, laikyti nepagrįstais.

17. Vadovaudamasis Metodikos 7 punktu, Medžioklės įstatymo 18 straipsniu, teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime Nr. 122 pažeidimo intensyvumas nurodytas 100 proc., tačiau konkrečių matavimo duomenų nenurodyta. Iš Komisijos sprendimo Nr. 122 turinio matyti, kad, matuojant sklypą, nustatyta, jog visas šis sklypas pažeistas 100 proc., tai buvo galima nustatyti net vizualiai, tačiau Komisija vis dėlto naudojo GPS prietaisą.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui licencija buvo sustabdyta, tačiau jis ir toliau buvo medžioklės ploto naudotojas, įstatymas šiuo atveju jo nuo pareigos atlyginti žalą neatleidžia, todėl atmesti pareiškėjo skundo argumentai, kad MK „Girelė“ laukinių gyvūnų padarytos žalos pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. P. D. prašymą neturėjo atlyginti.

19. Teismas akcentavo, kad, nustatydama padarytos žalos dydį ir surašydama apžiūros aktą Nr. 52 (2017 m. rugpjūčio 25 d.), Komisija visas aplinkybes vertino ir apžiūros akte pažymėjo, jog „Komisija žalos atlyginimą šalinančių išimčių, numatytų Metodikos 9, 12 punktuose nenustatė.“

20. Dėl pareiškėjo argumento, kad iš Komisijos nėra gavęs Apžiūros aktų, teismas pažymėjo kad, surašant apžiūros aktą Nr. 52 (2017 m. rugpjūčio 25 d.), pareiškėjo atstovai buvo pakviesti dalyvauti, tačiau atsisakė. Priimant sprendimą Nr. 122, pareiškėjo atstovas A. P. dalyvavo Komisijos posėdyje, buvo supažindintas su visais dokumentais, įskaitant apžiūros aktą Nr. 52. Todėl atmesti pareiškėjo skundo argumentai, kad jam buvo apribota galimybė ginti savo teises.

21. Pareiškėjas teigė, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo Nr. 143 turinio, apžiūros aktuose Nr. 15 ir Nr. 16 nurodyta, kad padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 10 proc., 60 proc., 70 proc., 100 proc., 80 proc., tačiau nenurodoma, kokį plotą užima sunaikinti pasėliai.

22. Teismas akcentavo, kad apžiūros akte Nr. 15 (2017 m. balandžio 7 d.) nurodoma, jog Komisija kartu su pareiškėju apžiūrėjo ir, išmatavusi GPS prietaisu (Magellan eXplorist 310), nustatė: 1) 1,12 ha pažeisto ploto intensyvumas – 10 proc.; 2) 0,18 ha pažeisto ploto intensyvumas – 60 proc.; 3) 0,82 ha pažeisto ploto intensyvumas – 70 proc.; 4) 0,12 ha pažeisto ploto intensyvumas – 100 proc. Nustatyta, kad pažeidimus padarė šernai, nes aiškiai matyti knisimai. Daugiametė pieva atitiko geros agrarinės būklės reikalavimus. Apžiūroje dalyvavęs pareiškėjo atstovas A. P. apžiūros akte pasirašė, jokių pastabų nepareiškė, su pažeidimo intensyvumu ir pažeistų plotų dydžiais sutiko. Teismas darė išvadą, kad matavimai buvo atlikti tiksliai, Komisija tai patvirtino.

23. Apžiūros akte Nr. 14 (2017 m. balandžio 7 d.) nurodoma, kad bendras sklypo plotas – 11,43 ha. Pažeidimas nustatytas 0,98 ha plote, sunaikinta 100 proc., tai sudaro 0,98 ha. 0,66 ha plote sunaikinta 80 proc., tai sudaro 0,528 ha. Žala šiuo atveju buvo apskaičiuota taikant Metodikos 7.2 punkte nurodytą formulę, tai aiškiai išdėstyta 2018 m. balandžio 26 d. apskaičiavimo akte Nr. 132.

24. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. Komisija apžiūrėjo pažeistus daugiamečių pievų sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), matavo pažeistus pievos plotus, tačiau Komisijos darbe dėl laiko stokos atsisakė dalyvauti ūkininkas ir pareiškėjo atstovas. Apžiūros akte Nr. 47 (2017 m. liepos 11 d.) šios aplinkybės užfiksuotos. Dėl šių aplinkybių tą dieną Komisija darbą nutraukė. Taigi priežastys, kodėl Komisija pakartotinai fiksavo žalą, buvo siekis, kad šiame procese dalyvautų ir suinteresuoti asmenys, kad šiems asmenims būtų suteikta galimybė įsitikinti žalos buvimo faktu, patiems pamatyti žalos matavimo procesą, taip pat pareikšti šiuo klausimu savo nuomonę – išreikšti savo sutikimą ar prieštaravimus dėl žalos fakto ar dydžio.

25. Apžiūros akte Nr. 47.1 (2017 m. liepos 27 d.) nurodyta, kad, nustatant žalos dydį, dalyvavo ir pareiškėjo atstovas A. S. Šiame akte išdėstytas pažeidimų plotas, nurodyti matavimo būdai. Taip pat nurodyta, kad apžiūroje dalyvavę asmenys prieštaravimų, atskirų nuomonių surašant apžiūros aktą neturėjo. Taigi atmesti pareiškėjo skundo argumentai dėl pakartotinės apžiūros.

26. Pareiškėjas teigė, kad sprendimuose Nr. 142 ir 141 nenurodyti pažeistų plotų matavimai, tik nurodomas pievų pažeidimo intensyvumas – 100 proc. Toks matavimo rezultatų nurodymas, nenurodant konkrečių išmatuotų pasėlių rodmenų, anot pareiškėjo, neatitinka Metodikos 7 punkto reikalavimų.

27. Byloje nustatyta, kad tiek apžiūros aktuose Nr. 59 (2017 m. rugsėjo 27 d.), Nr. 47 (2017 m. liepos 11 d.), Nr. 67 (2017 m. lapkričio 27 d.), tiek sprendimuose Nr. 141, 142 ir 144 nurodyti visi rodmenys pagal Metodikos ir Reglamento reikalavimus.

28. Pareiškėjas dėl Komisijos sprendimo Nr. 137 teigė, kad apžiūros akte Nr. 4.1 yra nurodyta, jog padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 100 proc., 50 proc., 60 proc., tačiau nenurodyta, kokį konkrečiai plotą užima sunaikinti pasėliai.

29. Kaip matyti iš apžiūros akto 4.1 (2017 m. balandžio 3 d.), apžiūroje dalyvavo pareiškėjo atstovas J. D. Komisija apžiūros akte nurodė, kad su pareiškėju (ūkininku A. Z.) apžiūrėjo pažeistą sklypą. Iš rastų knisimo žymių nustatyta, kad pievą iškniso šernai. Knisimai paviršiniai – išversta velėna. Daugiametė pieva yra geros agrarinės būklės. Sklypo pažeidimai išmatuoti GPS prietaisu „Magellan eXplorist 310“ ir nustatyta, kad: 1) 0,01 ha pažeistas 100 proc.; 2) 1,53 ha pažeistas 60 proc.; 3) 0,273 ha pažeistas 50 proc.; 4) 0,2 ha pažeistas 100 proc.; 5) 0,687 ha pažeistas 50 proc.; 6) 0,15 ha pažeistas 50 proc. Komisija žalos atlyginimą šalinančių išimčių, nurodytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatė. Kadangi pažeistų plotų intensyvumas buvo skirtingas, apskaičiuodama žalos dydį, Komisija vadovavosi Metodikos 7.2 punkto nuostatomis ir taikė šiame punkte esančią formulę. Nustatant žalos dydį, pareiškėjo atstovas J. D. žalos buvimo fakto, pažeistų plotų dydžio ar pažeidimo intensyvumo neginčijo, atskirosios nuomonės neišreiškė. Taigi pareiškėjo argumentai šiuo atveju laikyti nepagrįstais.

30. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu Nr. 138 dėl šių aplinkybių: apžiūros akte Nr. 3 nurodyta, kad padaryti skirtingo intensyvumo pažeidimai – 70 proc., 80 proc., 30 proc., 50 proc., tačiau nenurodoma, kokį konkrečiai plotą užima sunaikinti pasėliai.

31. Teismas pažymėjo, kad apžiūros akte Nr. 3 (2017 m. kovo 30 d.) nurodyta, jog sklypo pažeidimai išmatuoti GPS prietaisu, nurodomi atskirų sklypo plotų pažeidimo intensyvumai. Nustatyta, kad pažeidimai padaryti šernų – knisimai paviršiniai, išversta velėna. Apžiūroje dalyvavę asmenys, tarp jų ir pareiškėjo atstovas J. D., jokių pastabų dėl pažeidimo fakto, dydžio, intensyvumo nepareiškė, sutiko su Komisijos užfiksuotais dydžiais. Kadangi sklypo pažeidimai buvo nevienodo intensyvumo, Komisija, nustatydama žalos dydį, vadovavosi Metodikos 7.2 punkto nuostatomis. Nors apžiūros akte nurodyta, kad sklypas nutolęs ne daugiau kaip 200 metrų nuo pastatų, apžiūros metu pastatų priklausomybės nustatyti nepavyko, tačiau iki priimant skundžiamą sprendimą Nr. 138 buvo išsiaiškinta, kad šie pastatai nėra gyvenamieji ir jokia teise nėra valdomi ūkininko, patyrusio žalą. Todėl Komisija pagrįstai netaikė Metodikos 12 punkte įtvirtintos normos. Taigi pareiškėjo skundo argumentai laikyti nepagrįstais.

32. Teismas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai Nr. 120, 122, 141, 142, 143, 144, 137 ir 138 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

33. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 34. Pareiškėjas MK „Girelė“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, buvo iškeltos abejonės dėl atsakovų nurodomo GPS prietaiso panaudojimo pagrįstumo, t. y. ar jis apskritai visais atvejais buvo panaudojamas matuojant pažeistų pasėlių plotus, ar panaudoto prietaiso parodymai yra patikimi. Atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl GPS prietaiso panaudojimo ir matavimo duomenų patikimumo, pirmosios instancijos teismas motyvavo tik tuo, kad Reglamento 2 priede nustatyta apžiūros akto forma, kurioje nėra grafos matavimo prietaisų markei ir modeliui nurodyti. Kokiais kriterijais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, vertindamas GPS prietaiso rodmenų patikimumą, skundžiamame sprendime nenurodoma. Bylose, kuriose įrodymai grindžiami prietaisų parodymais yra reikšmingi panaudotų prietaisų patikimumo įrodymai – metrologinės patikrinimų pažymos, sertifikatai, naudojimo instrukcijos ir pan. Šiuo atveju GPS rodmenų patikimumo užtikrinimas yra būtinas.

34.2. Pareiškėjas negavo nei vieno apžiūros akto nei vienu skundžiamu atveju. Pirmosios instancijos teismo motyvavimas, kad pareiškėjo atstovas P. dalyvavo Komisijos posėdyje ir buvo supažindintas su visais dokumentais, įskaitant apžiūros aktą Nr. 52, pareiškėjo vertinimu, yra nepagrįstas ir neišsamus. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jo teisės buvo pažeistos, nes Apžiūros aktai turėjo būti pateikti pačiam pareiškėjui juos įteikiant, o ne pateikiant juos susipažinti pareiškėjo atstovui Komisijos posėdžio metu, t. y. svarstant pareiškėjo atsakomybės klausimą, dėl ko taip pat pareiškėjo atstovas objektyviai neturėjo laiko tinkamai pasiruošti atsikirtimams. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-17-602/2017).

34.3. Jei teismas manytų, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl Komisijos priimtų Sprendimų panaikinimo, pareiškėjas prašė teismo sumažinti Komisijos paskaičiuotą žalos dydį. Kaip matyti iš skundžiamų Sprendimų turinio, nė viename iš jų nėra fiksuota, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą patyrę asmenys būtų bent kiek pasirūpinę pasėlių apsauga, nes jokios apsaugos priemonės pasėliams nebuvo taikomos.

35. Atsakovas Komisija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36. Komisija pažymi, kad Metodika ir Reglamentas neapibrėžia žalai apskaičiuoti naudojamų prietaisų rūšies, reikalavimų matavimo prietaisams. Pareiškėjo atstovas nei matavimo metu, nei priimant skundžiamus Sprendimus, neišreiškė jokių abejonių dėl matavimo prietaiso patikimumo. Suabejojus prietaiso patikimumu, Komisija matavimus būtų atlikusi 50 m matavimo juostos pagalba. Komisija pabrėžia, kad Metodikoje ir Reglamente nėra įtvirtinta Komisijos pareiga teikti apžiūros aktus suinteresuotiems asmenims. Surašant Apžiūros aktus MK „Girelė“ atstovai dalyvavo, aktus pasirašė, su šiais aktais susipažino. Apelianto atstovai taip pat dalyvavo ir Komisijos posėdžiuose priimant skundžiamus Sprendimus. Apelianto atstovams susipažinti buvo pateikta visa Komisijos turima medžiaga, taip pat ir Apžiūros aktai. Kadangi apeliantas raštu dėl papildomų dokumentų nesikreipė, pareiškėjo atstovas su visais dokumentais buvo supažindintas vietoje. Anot Komisijos, pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo, nenurodo, kokio dydžio, jo nuomone, žala padaryta. Teiginys, kad Sprendimuose nėra atsižvelgta į tai, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą patyrę asmenys nepasirūpino paselių apsauga, yra klaidinantis, nes Komisija savo Sprendimuose ir Apžiūros aktuose nurodė, kad žalos atlyginimą šalinančių išimčių, numatytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nustatyta nebuvo.

37. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus Komisijos pateiktame atsiliepime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimų Nr. 120, Nr. 122, Nr. 137, Nr. 138, Nr. 143, Nr. 142, Nr. 141, Nr. 144, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pareiškėjas MK „Girelė“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimus. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

40. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo argumentus dėl GPS prietaiso panaudojimo ir matavimo duomenų patikimumo. Pažymi, jog jam turėjo būti įteikti Apžiūros aktai, tačiau nei vieno apžiūros akto iki Komisijos posėdžio negavo. Pareiškėjas taip pat prašo sumažinti Komisijos paskaičiuotą žalos dydį, nes jokios apsaugos priemonės pasėliams nebuvo taikomos.

41. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

42. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, aptarė aktualų teisinį reguliavimą ir išsamiai atsakė į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau pasisakys tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde keliamų argumentų.

43. Dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl GPS prietaiso panaudojimo pagrįstumo, t. y. ar jis apskritai visais atvejais buvo panaudojamas matuojant pažeistų pasėlių plotus, ar panaudoto prietaiso parodymai yra patikimi, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Reglamente nėra nurodyta, kad apžiūros akte turi būti nurodomi matavimo prietaisų parametrai. Šiuo atveju atliekant apžiūras dalyvavo pareiškėjo atstovai, kurie jokių abejonių dėl naudojamo GPS prietaiso nepareiškė. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjo atstovui suabejojus prietaiso patikimumu, Komisija matavimus gali atlikti kitu būdu, pvz., 50 m matavimo juostos pagalba. Pareiškėjas ir pateiktame apeliaciniame skunde jokių konkrečių duomenų, kurie teisėjų kolegijai leistų suabejoti naudoto GPS prietaiso patikimumu, nepateikia.

44. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su Apžiūros aktais, atmestinas. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pareiškėjo atstovai patys dalyvavo apžiūrose, sutiko su Komisijos užfiksuotais dydžiais, Apžiūros aktus pasirašė. Pareiškėjas dėl Apžiūros aktų ar kitų papildomų dokumentų pateikimo į atsakovą nesikreipė (duomenų, kad kreipėsi byloje nėra). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo atstovas nebuvo supažindintas su Apžiūros aktais, objektyviai neturėjo laiko tinkamai pasiruošti atsikirtimams. Su visa medžiaga (be kita ko, ir Apžiūros aktais) pareiškėjo atstovas buvo supažindintas ir Komisijos posėdyje.

45. Pažymėtina, kad Apžiūros aktuose įvertintos Metodikos 9 ir 12 punktuose numatytos aplinkybės ir aptarta, kad žalos atlyginimą šalinančių išimčių, nustatytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatyta. Komisija vertino, ar pasėliai auginti laikantis agrotechninių reikalavimų, ar laukas nepiktžolėtas ir pan. Apžiūros akte Nr. 3 (2017 m. kovo 30 d.) nurodyta, jog sklypas nutolęs ne daugiau kaip 200 metrų nuo pastatų, apžiūros metu pastatų priklausomybės nustatyti nepavyko, tačiau iki priimant skundžiamą sprendimą Nr. 138 buvo išsiaiškinta, kad šie pastatai nėra gyvenamieji ir jokia teise nėra valdomi ūkininko, patyrusio žalą. Todėl Komisija ir šiuo atveju netaikė Metodikos 12 punkte įtvirtintos normos. Pareiškėjas konkrečių duomenų, paneigiančių Komisijos nustatytas aplinkybes ir įrodančių, kad pasėlių savininkas nevykdė pareigos pasirūpinti savo turto (pasėlių) apsauga ir kad žala padaryta ir dėl paties pasėlių savininko veiksmų, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Komisijos apskaičiuoto žalos dydžio sumažinimo laikytini nepagrįstais.

46. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad tokio pobūdžio kaip šių, byloje tiriamų, viešojo administravimo procedūrų specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja naudotojams ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir kt. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 56 straipsnio 1, 2, 3 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2050-415/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde tokių įrodymų, kurie būtų pagrindas teisėjų kolegijai kitaip vertinti skundžiamus Sprendimus, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nepateikė.

47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, skirtingai nei atveju, aprašytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-196-261/2020, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.

48. Apibendrindama aptartas bylos aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko įrodymų teisinį vertinimą ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius