30e99ebd-0754-488c-a0db-34326bcf9302 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-6444-320/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01027-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 16 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir D. B.) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. vasario 19 d., atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau– ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis.

Teigė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, prašė atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ . Kamerų tipo patalpose Nr. 1, 2, 6 bei visų sektorių gyvenamųjų patalpų sanitarinių mazgų techninė bÅ«klė nebuvo tinkama, be to nebuvo užtikrinama Å¡vara. Kamerose esanti praustuvė nebuvo tinkama naudojimui, kadangi sulūžusiais kampais, į kuriuos dažnai susižalodavo rankas bei suplėšydavo rÅ«bus.

Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nėra galimybės užsirakinti. DuÅ¡o patalpose nebuvo pertvaros, todėl nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis. DuÅ¡o patalpų sienos bei lubos padengtos pelėsiu, tinkas nuo lubų bei sienų nutrupėjęs ir prausiantis duÅ¡e krenta ant galvos, juntamas stiprus pelėsių kvapas. Prausyklos grindys buvo Å¡lapios ir slidžios. Buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo sėdimo unitazo. PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriaus 1 gyvenamoji patalpa netinkama gyvenimui, kadangi langai mediniai, nesandarÅ«s, su dideliais plyÅ¡iais, per kuriuos į patalpas skverbiasi vėjas, žiemÄ Å¡altas oras.

Gyvenamose patalpose veisėsi tarakonai ir blakės, kurie nenaikinami. Kamerose Nr. 1, 2, 6 nebuvo naktinio apÅ¡vietimo. DienÄ degė tik viena elektros lemputė iÅ¡ keturių privalomų. 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose esančios lempos buvo be gaubtų, todėl buvo nesaugios. Kamerose dėl nesandarių langų buvo Å¡alta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, tvyro blogas kvapas. Kamerose nebuvo drabužių bei avalynės džiovyklų. Pataisos įstaigoje nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Kamerų tipo patalpose neveikia pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas.

Negalėjo naudotis sporto sale, nes jos apskritai nebuvo. PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 14-2 bÅ«ryje nebuvo įrengto maisto kambario. Buvo ribojamas patekimas į virtuvę pasigaminti maistÄ . Dėl minėtų aplinkybių neturėjo galimybės judėti, pasimankÅ¡tinti, trÅ«ko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas. Taip pat iÅ¡gyveno psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai, yra psichologiÅ¡kai palūžęs ir patyrė didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK.

Gyvenamųjų patalpų plotas, kuriuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinka teisės aktuose numatytas normas. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina tinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ pagal numatytus teisės aktų reikalavimus. Prausyklos patalpose neslystančių kilimėlių įrengimas nenumatomas. Sanitariniai įrenginiai tvarkingi, neapgadinti. Nuteistųjų piktybiÅ¡kai sugadinti įrenginiai tvarkomi arba keičiami naujais. Prausyklų sienos padengtos plytelėmis, lubos tvarkingos, periodiÅ¡kai perdažomos.

Sanitariniuose mazguose esantys klozetai įrengti standartinėse 2 m. aukščio kabinose su varstomomis durimis. Duryse įrengti standartiniai užraktai. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 15 būrio ir karantino patalpoje bei 3 sektoriaus karantino patalpoje sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje ir nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis nerakinamomis durimis. 3 sektoriaus karantino patalpoje įrengtas tupimas klozetas, kitose nuteistojo kalinimo vietose įrengti sėdimi klozetai.

Bendrojo naudojimo patalpas valo ir tvarkÄ prižiÅ«ri PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis-valytojas. Å varai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems iÅ¡duodamas valymo inventorius. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai. 1 sektoriaus 4 bÅ«rio ir 2 sektoriaus 5, 7 bÅ«rių sanitariniuose mazguose ir bendrose nuteistųjų duÅ¡inėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpas galima vėdinti per langÄ , dėl to negali kauptis drėgmė, susidaryti pelėsis, grybelis.

Dušų patalpos valomos, vėdinamos kiekvienÄ dienÄ PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbančio nuteistojo-valytojo. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpose duÅ¡ai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. DuÅ¡o patalpos techniÅ¡kai tvarkingos, nuo lubų tinkas nebyra. PravieniÅ¡kių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio langai plastikiniai, darinėjami. 2020 metų gruodžio mėnesį visuose PravieniÅ¡kių PN-AK sektoriuose mediniai langai, nuolat tvarkomi ir sandarinami, buvo pakeisti plastikiniais naujais langais.

Yra užtikrinama tinkama temperatÅ«ra gyvenamose patalpose. Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Yra sudaryta sutartis su uždarÄ ja akcine bendrove „Utenos deratizacija“ (toliau- ir UAB „Utenos deratizacija“), pagal kuriÄ teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengtas naktinis ir dieninis apÅ¡vietimas. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 bÅ«ryje įrengtas dieninis apÅ¡vietimas. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 bÅ«rių patalpos vėdinamos per langus.

Be to, 3 sektoriaus rekonstruotuose pastatuose esančių bÅ«rių gyvenamosiose patalpose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengtos džiovinimo patalpos. Kamerų tipo patalpose iÅ¡ nuteistųjų surenkami neÅ¡varÅ«s drabužiai, jie iÅ¡skalbiami, iÅ¡džiovinami ir grÄ Å¾inami nuteistiesiems. Savo drabužius nuteistieji taip pat gali skalbtis bei džiovintis bÅ«rio maudymosi metu pagal patvirtintÄ grafikÄ . 2 sektoriaus 12 bÅ«rio patalpose laisvalaikio kambarys įrengtas.

Pripažino, kad 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus 9, 10 ir 15 bÅ«rių bei 3 sektoriaus 14 bÅ«rio patalpose laisvalaikio kambarys neįrengtas. IÅ¡kvietimo sistema buvo sumontuota visose kamerų tipo patalpose, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtÄ . Minėtu laikotarpiu iÅ¡kvietimo mygtukai laikinai neveikė. Nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti, naudotis sporto įranga PravieniÅ¡kių PN-AK sektoriuose įrengtuose sporto aikÅ¡tynuose.

Sporto salių įrengimo teisės aktai nenumato, tačiau nuteistieji nuolat aprÅ«pinami sporto inventoriumi. Virtuvėlės įrenginiais, baldais ir inventoriumi aprÅ«pinamos tinkamai. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 bÅ«riuose įrengtos virtuvėlės. Nuteistieji savo asmeninį maistÄ gali laikyti virtuvėlėse įrengtose spintelėse bei Å¡aldytuvuose. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sÄ lygų, nesikreipė.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. vasario 19 d. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo judėjimo grafiko matyti, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (2020-11-06 perkeltas į Alytaus pataisos namus), todėl skundžiamas laikotarpis yra nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl poilsio kambario. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo įrengti poilsio kambariai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d., toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 9, 10 ir 15 būrių bei 3 sektoriaus 14 būrio patalpose poilsio kambariai nebuvo įrengti, bet 2 sektoriaus 12 būrio patalpose laisvalaikio kambarys buvo įrengtas.

Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam bÅ«riui. Pažymėtina, kad 15 bÅ«rio gyvenamosios patalpos yra kamerų tipo, todėl, atsižvelgus į Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punktÄ , laisvalaikio kambariai 15 bÅ«ryje pagrįstai nėra įrengiami.

Taip pat pažymėtina, kad nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas buvo laikomas 3 sektoriaus karantino patalpose, o Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato karantino patalpose įrengti laisvalaikio kambario. Atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, ar 3 sektoriaus 1 būrio bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas poilsio kambarys, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, ar pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos.

Å iuo atveju teismas pažymi, kad administracinis procesas iÅ¡ esmės grindžiamas rungimosi principu, Å¡alims suteikiamos vienodos galimybės procese. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausiai apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenins. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje A17-301/2007, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje A575-1774/2014).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , jog bÅ«tina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sÄ lygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimÄ turi asmuo, kuris ja remiasi. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie minimalų pareiÅ¡kėjui tenkantį plotÄ ir atitinkamas kitas aplinkybes paprastai tenka atsakovui (žiÅ«rėti mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, kuriÄ jis įvykdė nepilnai. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas 3 sektoriaus 1 bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriuose nebuvo įrengtas poilsio kambarys, todėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

Konstatuojant atsakovės atstovo neteisėjus veiksmus, tai pagrįstai vertinama kaip pareiÅ¡kėjui palanki aplinkybė, t. y. sprendimas minėtoje dalyje priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklausė neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta. Atsižvelgiant į anksčiau nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 4 d., nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., ir nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., kuomet pareiÅ¡kėjas atliko bausmę 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus 10 bÅ«rio bei 3 sektoriaus 14 ir 1 bÅ«rių bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punktÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad laisvalaikio kambario nebuvimas gali bÅ«ti kompensuojamas kitokiomis užimtumo veiklomis, nepaÅ¡alina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, prašė atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ .

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 111.2. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020 m. vasario 6 d.) 1.3.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 65,72 kv. m., jame buvo 21 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 20,44 kv. m., jame buvo 6 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,40 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 7, kurio plotas 29,15 kv. m., jame buvo 9 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,23 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 65,72 kv. m., jame buvo 21 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. gyvenamojo ploto, be to be to nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. bausmę atliko kameroje Nr. 15-9, kurios plotas 16,09 kv. m., joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,36 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 65,72 kv. m., jame buvo 21 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. bausmę atliko karantino patalpoje Nr. 15, kurios plotas 34,13 kv. m., joje buvo 8 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 69,10 kv. m., jame buvo 22 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,14 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 4, kurio plotas 48,43 kv. m., jame buvo 15 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. bausmę atliko karantino patalpoje, kurios plotas 34,13 kv. m., joje buvo 8 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 15,37 kv. m., jame buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,12 kv. m. gyvenamojo ploto.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma, bei pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr.

LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas, todėl nėra pagrindo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto atimti joje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. Dėl privatumo duÅ¡o patalpose. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad duÅ¡o patalpose nebuvo pertvaros, todėl nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpose duÅ¡ai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų.

Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.), Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau– ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau- ir Aprūpinimo normos) nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl duÅ¡o patalpos įrengimo yra konstatuota, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , tačiau vien pertvarų duÅ¡e neįrengimas, nors ir neužtikrina visiÅ¡ko privatumo, nėra pakankamas pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (žr.

LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-438-520/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-391-815/2021). Nagrinėjamu atveju ypač prastų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų nustatyta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad dėl privatumo stokos duÅ¡e, netinkamo pareigÅ«nų ar kitų nuteistųjų elgesio pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ .

Byloje nustatytos aplinkybės, bei tai, kad teisės aktai nenustato prausimosi vietų duÅ¡e atskyrimo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su privatumo duÅ¡o patalpose, pažeidimu. Dėl patalpų apÅ¡vietimo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad kamerose Nr. 1, 2, 6 nebuvo naktinio apÅ¡vietimo. DienÄ degė tik viena elektros lemputė iÅ¡ keturių privalomų. 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose esančios lemputės buvo be gaubtų, todėl buvo nesaugios.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; 15 punktas nustato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , 15 bÅ«rio (kamerų tipo gyvenamosios patalpos) įrengtas naktinis ir dieninis apÅ¡vietimas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų apÅ¡vietimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas ar PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , o tarnybos ar PravieniÅ¡kių PN-AK administracija į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose esančios lempos buvo be gaubtų, todėl buvo nesaugios, atmestinas kaip prieÅ¡taraujantis objektyviai tikrovei, nes Å¡iuolaikinės elektrinės lemputės nekelia jokios fizinės grėsmės, todėl gaubto buvimas ar nebuvimas neturi jokios įtakos pareiÅ¡kėjo fiziniam saugumui.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Higienos normoje HN 134:2015 apskritai nėra numatytas lempučių gaubtų įrengimas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai apie netinkamas apÅ¡vietimo sÄ lygas grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikomi nepagrįstais ir atmetami. Dėl sanitarinių mazgų ir duÅ¡o patalpų techninės bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad kamerų tipo patalpose Nr. 1, 2, 6 bei visų sektorių gyvenamųjų patalpų sanitarinių mazgų techninė bÅ«klė nebuvo tinkama.

Kamerose esanti praustuvė nebuvo tinkama naudojimui, kadangi sulūžusiais kampais, į kuriuos dažnai susižalodavo rankas bei suplėšydavo rūbus. Dušo patalpose nuo lubų bei sienų yra nutrupėjęs tinkas, prausiantis krenta ant galvos. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina tinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ pagal numatytus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai įrenginiai tvarkingi, neapgadinti. Nuteistųjų piktybiÅ¡kai sugadinti įrenginiai tvarkomi arba keičiami naujais. DuÅ¡o patalpos techniÅ¡kai tvarkingos, nuo lubų tinkas nebyra. PravieniÅ¡kių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl sanitarinių mazgų ar duÅ¡o patalpų netinkamos bÅ«klės, ar kad buvo kreiptasi į medicinos specialistus dėl traumų, patirtų naudojantis netinkamos bÅ«klės sanitariniais įrenginiais ar duÅ¡o patalpomis.

Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo dalies argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų ir duÅ¡o patalpų technine bÅ«kle, todėl konstatuotina, jog Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis yra deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta. Dėl tupimo tipo klozetų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo sėdimo unitazo. Pagal AprÅ«pinimo normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su klozetu (gali bÅ«ti ir tupiamas) ir praustuve.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad 3 sektoriaus karantino patalpoje įrengtas tupimas klozetas, kitose nuteistojo kalinimo vietose įrengti sėdimi klozetai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi. Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose įrengti klozetai gali būti tupimi, be to kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti tik sėdimi klozetai, todėl konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Dėl buitinių parazitų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamose patalpose veisėsi tarakonai ir blakės, kurie nenaikinami. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55, 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad yra sudaryta sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ .

Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes teismui nepateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis medicininės pagalbos dėl traumų, patirtų įkandus kenkėjams, kas galimai patvirtintų Å¡ios pareiÅ¡kėjo skundo dalies pagrįstumÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, jog dėl kenkėjų įkandimų jam teko kreiptis medicininės pagalbos.

Atsakovės atstovas taip pat pateikė į bylÄ atliktų darbų ir atliktų paslaugų aktus, iÅ¡ kurių matyti, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pagal poreikį patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. spalio 28 d., 2020 m. balandžio 29 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 13 d., todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose.

Dėl užrakto tualetų kabinose. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nėra galimybės užsirakinti. Higienos norma Nr. HN 134:2015, Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės ir AprÅ«pinimo normos nenumato reikalavimo, kad laisvės atėmimo vietose nuteistųjų tualetų kabinų durys turi turėti užraktus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniuose mazguose esantys klozetai įrengti standartinėse 2 m. aukščio kabinose su varstomomis durimis.

Duryse įrengti standartiniai užraktai. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpoje sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje ir nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis nerakinamomis durimis. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, todėl jomis vadovaujasi. Kadangi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo tualeto kabinoje įrengti rakinamas duris, net ir tuo atveju, jeigu užraktai nebūtų įrengti, jokios teisės normos nebūtų pažeistos.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, dalis tualetų kabinų durų buvo su užraktais ir tik 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpoje tualetų kabinos įrengtos su nerakinamomis durimis. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK teisinio reglamentavimo nepažeidė. Dėl sanitarinės patalpų bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad nebuvo užtikrinama Å¡vara, duÅ¡o patalpų sienos bei lubos padengtos pelėsiu.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Be to, Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Vidaus tvarkos taisyklių 22 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (kamerÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 73.6 punkte numatyta, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vada, kad gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose neturi bÅ«ti visų rÅ«Å¡ių kenkėjų ir pelėsio, jas turi prižiÅ«rėti bei Å¡varÄ palaikyti ir patys nuteistieji. Atsakovės atstovas teismui atsiliepime nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpas valo ir tvarkÄ prižiÅ«ri PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis-valytojas.

Dušų patalpos valomos, vėdinamos kiekvienÄ dienÄ PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbančio nuteistojo-valytojo. Å varai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems iÅ¡duodamas valymo inventorius. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl gyvenamųjų, duÅ¡o ir kitų bendrojo naudojimo patalpų nepriežiÅ«ros, valymo priemonių nebuvimo, pelėsio ar kenkėjų buvimo.

Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, į tai, jog ir pats pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ užtikrinti Å¡varÄ savo gyvenamosiose patalpose, Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta. Dėl skalbinių ir avalynės džiovinimo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerose nebuvo drabužių bei avalynės džiovyklų. IÅ¡ atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengtos džiovinimo patalpos.

Kamerų tipo patalpose iÅ¡ nuteistųjų surenkami neÅ¡varÅ«s drabužiai, jie iÅ¡skalbiami, iÅ¡džiovinami ir grÄ Å¾inami nuteistiesiems. Savo drabužius nuteistieji taip pat gali skalbtis bei džiovintis bÅ«rio maudymosi metu pagal patvirtintÄ grafikÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl sunkumų džiovinant drabužius, ar kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakyta suteikti džiovinimo paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta. Dėl patalpų temperatÅ«ros, drėgmės ir ventiliacijos. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK duÅ¡e juntamas stiprus pelėsių kvapas. PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriaus 1 gyvenamoji patalpa netinkama gyvenimui, kadangi langai mediniai, nesandarÅ«s, su dideliais plyÅ¡iais, per kuriuos į patalpas skverbiasi vėjas, žiemÄ Å¡altas oras.

Kamerose dėl nesandarių langų buvo Å¡alta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, tvyro blogas kvapas. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas teismui atsiliepime nurodė, kad 1 sektoriaus 4 bÅ«rio ir 2 sektoriaus 5, 7 bÅ«rių sanitariniuose mazguose ir bendrose nuteistųjų duÅ¡inėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpas galima vėdinti per langÄ , dėl to negali kauptis drėgmė, susidaryti pelėsis, grybelis. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio langai plastikiniai, darinėjami. 2020 metų gruodžio mėnesį visuose PravieniÅ¡kių PN-AK sektoriuose mediniai langai, nuolat tvarkomi ir sandarinami, buvo pakeisti plastikiniais naujais langais. 1 sektoriaus 2 bÅ«rio, 2 sektoriaus karantino ir 15 bÅ«rio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 bÅ«rių patalpos vėdinamos per langus.

Be to, 3 sektoriaus rekonstruotuose pastatuose esančių bÅ«rių gyvenamosiose patalpose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Yra užtikrinama tinkama temperatÅ«ra gyvenamose patalpose. Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes jos atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės bei pelėsio ar kito nemalonaus kvapo patalpose.

Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo gyvenamÄ sias bei bendro naudojimo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio ar kito nemalonaus kvapo patalpose. Atkreiptinas dėmesys, kad PravieniÅ¡kių PN-AK negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ (vėdinti patalpas), kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės bei pelėsio ar kito nemalonaus kvapo, iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatÅ«rÄ ir santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu gyvenamosiose ir duÅ¡o patalpose, tačiau nurodė, kad yra užtikrinamas tinkamas temperatÅ«ros palaikymas nuteistųjų gyvenamose patalpose.

Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog, nesant nuteistųjų nusiskundimų dėl gyvenamųjų ir duÅ¡o patalpų temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės, PravieniÅ¡kių PN-AK neturėjo pagrindo jų tikrinti ir neturėjo galimybės atliktų patikrinimų rezultatus pateikti teismui, todėl, nesant galimybei patikrinti Å¡ios pareiÅ¡kėjo skundo dalies pagrįstumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nagrinėjamoje skundo dalyje veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.

Dėl prausyklos grindų. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad prausyklos grindys buvo Å¡lapios ir slidžios. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad prausyklos patalpose neslystančių kilimėlių įrengimas nenumatomas. Pažymėtina, kad AprÅ«pinimo normose nenurodyta, kad prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti uždengiamos papildoma danga nuo suÅ¡lapimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmetami. Dėl sporto salės. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad negalėjo naudotis sporto sale, nes jos apskritai nebuvo.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti, naudotis sporto įranga Pravieniškių PN-AK sektoriuose įrengtuose sporto aikštynuose. Sporto salių įrengimo teisės aktai nenumato, tačiau nuteistieji nuolat aprūpinami sporto inventoriumi. Pažymėtina, kad Aprūpinimo normose ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta galimybė pataisos įstaigoje įrengti sporto salės, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami. Dėl naudojimosi virtuvėle ir maisto produktų laikymo.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 14-2 bÅ«ryje nebuvo įrengto maisto kambario. Buvo ribojamas patekimas į virtuvę pasigaminti maistÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas savo teiginio, jog jam buvo ribojamas patekimas į virtuvę pasigaminti maistÄ nekonkretizavo, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, kurių nei patvirtinti, nei paneigti teismas neturi jokios praktinės galimybės, be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas dėl tokio tariamo jo teisių pažeidimo kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , ar kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakyta suteikti galimybę patekti į virtuvėlę pasigaminti maistÄ , todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.10 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys maisto produktams laikyti. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7.10 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys maisto produktams laikyti. Aprūpinimo normos numato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje, patalpoje maistui laikyti, be kitų daiktų, turi būti spintelė ir buitinis šaldytuvas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad virtuvėlės įrenginiais, baldais ir inventoriumi aprÅ«pinamos tinkamai. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 bÅ«riuose įrengtos virtuvėlės. Nuteistieji savo asmeninį maistÄ gali laikyti virtuvėlėse įrengtose spintelėse bei Å¡aldytuvuose. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes pareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ jų nekvestionavo, be to, jos atitinka AprÅ«pinimo normų reikalavimus, todėl jomis remiasi.

Pažymėtina, kad dėl virtuvėlių įrengimo pareiÅ¡kėjas teismui nesiskundžia bei PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai dėl to praÅ¡ymų neteikė, todėl darytina iÅ¡vada, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 14 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos virtuvėlėse yra įrengtos spintelės ir buitiniai Å¡aldytuvai, kuriuose akivaizdžiai galima susidėti maistÄ , be to jie tam ir buvo skirti, kas parodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo apribota galimybė laikyti maisto produktus specialiai tam skirtose vietose.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ nenustatyta, jog PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu bÅ«tų pažeidę Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.10 ir 7.10 punktų reikalavimus. Dėl iÅ¡kvietimo mygtuko. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad kamerų tipo patalpose neveikia pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato iÅ¡kvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, bet iÅ¡kvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10. ir 16.11 punktai).

Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. buvo laikomas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose iškvietimo mygtukai buvo tinkamai įrengti, bet atsakovės atstovas pripažino, jog pasitaiko iškvietimo sistemos gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina iškvietimo mygtukus. Taip pat atsakovės atstovas pripažino, jog laikotarpiu, kuomet pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, iškvietimo mygtukai laikinai neveikė.

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ , Å¡ių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku, ar dėl to jis bÅ«tų patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK metu vertė pasinaudoti iÅ¡kvietimo mygtuku.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengto iÅ¡kvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ . Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iÅ¡kvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl veikiančio iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 310 parÄ buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (nebuvo laisvalaikio kambario). Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr.

LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo bÅ«do, atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, jam buvo sudaryta galimybė laisvai judėti lokalinio sektoriaus ribose, laisvÄ laikÄ galėjo leisti gryname ore, ilsėtis ant lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D. B. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 4 d., nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., ir nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.

KitÄ skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė