Legislator Case Law & Legislation
2022-05-13 Nr. AB-12160-4-52-3-00044-2022-8 AI generated

2022-05-13 Nr. AB-12160-4-52-3-00044-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-05-13 Nr. AB-12160-4-52-3-00044-2022-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-05-13 Nr. AB-12160-4-52-3-00044-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: S. I. I., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2549-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00044-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

Sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjui Yasser Ghaowi,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. I. I. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su prašymu skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT).

2. Užsienietis prašyme nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją bėgdamas iš savo valstybės, kurioje patyrė grasinimus dėl jo amato, talento ir pasiekimų. Pareiškėjas atvyko pateikti prašymą suteikti prieglobstį ir jį fiziškai pateikė sudarius tam galimybę 2021 m. rugpjūčio 14 d.

3. Užsieniečio teigimu, jis yra pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. A3955282. Šiuo metu yra priimtas Departamento sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo.

4. Prašyme taip pat nurodyta, kad sprendimas dėl jo įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo nėra priimtas ir įteiktas. Tolesnis alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra neproporcingas jo laisvės apribojimas. Užsienietis prašė nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su judėjimo apribojimu.

5. Užsienietis nurodė, kad jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis atvyko su (duomenys neskelbtini) pasu, kelionės maršrutas ir tikslas aiškus. Užsienietis pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, suteikus galimybę teikė išsamius paaiškinimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis nebendradarbiavo su pareigūnais. Užsienietis siekia prieglobsčio ir integruotis Lietuvos Respublikoje, supranta neigiamas pasislėpimo pasekmes ir nesiruošia to daryti rizikuodamas savo ateities perspektyvomis. Užsienietis yra talentingas ir žinomas kirpėjas – šukuosenų kūrėjas. Užsieniečio pasaulinį meistriškumo lygį ir Lietuvos kirpėjų bendruomenės interesą kuo greitesne pareiškėjo integracija Lietuvoje patvirtina pridedamas grožio salono „Nefertitė“ įkūrėjos ir vadovės rekomendacinis laiškas. Grožio salonas yra pasirengęs suteikti galimybes Užsieniečiui palaikyti ir tobulinti profesinį meistriškumą teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Užsieniečio teigimu, jis yra susiradęs laikiną pasirinktą gyvenamąją vietą, galimybę gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje patvirtina jo brolis, kuris įsipareigojo padengti jo išlaidas. Užsienietis nuoširdžiai siekia integruotis Lietuvos Respublikoje, kalba anglų kalba, mokosi lietuvių kalbos ir yra susitaręs dėl tolesnio meistriškumo tobulinimo. Tolesnis Užsieniečio laisvės ribojimas nepagrįstai apriboja jo galimybes mokytis (įskaitant kalbos) ir kelti kvalifikaciją, siekti profesinio meistriškumo, perduoti įgytą neeilinį meistriškumą, integruotis į visuomenę ir būti naudingu jos nariu.

7. Teismo posėdyje Užsienietis prašė prašymą tenkinti, nurodydamas, kad naudojantis socialiniais tinklais su juo susisiekė Lietuvos kirpėjai, kurie buvo atvykę pas jį, kvietė, kad jie pasimokytų iš jo. Užsieniečio teigimu, esamomis sąlygomis jis negali praktikuoti savo profesijos, dėl ko praras įgūdžius. Užsienietis prašė suteikti progą išeiti ir integruotis į visuomenę. Pasak Užsieniečio, vieno salono savininkė kvietė jį dirbti pas ją. Užsienietis turi lėšų pragyvenimui trims savaitėms, gavęs leidimą dirbti Lietuvoje, iškart pradės dirbti, neplanuoja niekur išvykti. Bėgdamas iš (duomenys neskelbtini) Užsienietis prarado savo saloną ir parduotuvę, kurią ketino atidaryti, viską paliko dėl grėsmės savo gyvybei, ten negrįš, nes jam pavojinga.

8. Teismo posėdyje Užsieniečio atstovas palaikė prašymą ir nurodė, kad šioje byloje svarbi integracija, galimybė dirbti. Užsieniečiui beveik 8 mėnesius taikoma priemonė, kuri faktiškai prilygsta sulaikymui. Užsienietis siekia prieglobsčio, integruotis į darbo rinką, žino pasislėpimo pasekmes. Užsienietis yra talentingas kirpėjas, nuo mažens dalyvauja konkursuose, pateikti tai patvirtinantys dokumentai, yra daug žmonių, norinčių tobulintis pas Užsienietį. Užsienietis turi susiradęs laikiną gyvenamąją vietą, turi finansines galimybes save išlaikyti. Užsienietis kalba anglų kalba, mokosi lietuvių kalbos. Užsieniečiui taikomi ribojimai nesuteikia progos palaikyti ir tobulinti meistriškumo lygį. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į Užsieniečio siekį ir realią galimybę integruotis Lietuvoje, proporcingumo reikalavimą, kad jam taikomi ribojimai būtų proporcingi siekiamiems tikslams.

9. Teismo posėdyje VSAT atstovė prašė prašymo netenkinti, nurodydama, kad Užsienietis, būdamas profesionalus kirpėjas, galėjo atvykti ir tęsti savo veiklą, pasirinkdamas teisėtą būdą. Užsienietis neketina grįžti į kilmės šalį, jei ir bus priimti sprendimai. Užsienietis, turėdamas teisę laisvai judėti, gali slėpsis nuo išsiuntimo. Sprendimas dėl Užsieniečio apgyvendinimo yra priimtas – jam leidžiama judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis kartą buvo pasišalinęs iš užkardos. Nors Užsienietis nurodė, kad turi galimybę būti išlaikomas Lietuvoje ir galimybę užsiimti tam tikra veikla, tai nesuteikia garantijos, kad jis liks Lietuvoje, jei bus priimtas sprendimas. Užsieniečiui VSAT yra teikiamos priemonės užsiimti veikla, kirpti, jei jis to nori.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Užsieniečio prašymą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką. Užsienietis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą bei prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT. Departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos; išsiusti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Departamentas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos Migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

12. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, vertino, kad Užsieniečio prašymas nepagrįstas. Užsieniečio prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie dokumentai ar kita medžiaga. Užsieniečio prašyme nurodyta, kad Užsienietis kalba anglų kalba, mokosi lietuvių kalbos, tačiau iš byloje esančio VSAT registraciją patvirtinančio lapo matyti, kad Užsienietis nurodo suprantantis tik arabų kalbą, be to, prašymu prašoma sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje per vertėją į/iš arabų kalbos, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis mokytųsi lietuvių kalbos. Nors prašyme teigiama, kad Lietuvos kirpėjų bendruomenė yra suinteresuota kuo greitesne Užsieniečio integracija Lietuvoje, kad būtų galimybė iš jo mokytis ir tobulėti, prie prašymo pridėtas grožio salono „Nefertitė“ direktorės raštas Departamentui, iš kuriuo matyti, kad jie gali suteikti Užsieniečiui galimybę palaikyti ir tobulinti profesinį meistriškumą jų salone, tačiau minėtas raštas nepasirašytas.

13. Teismas akcentavo, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikė asmens dokumentą ir jo asmenybė nustatyta, bendradarbiauja su institucijomis, duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nėra, tačiau asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Užsienietis turi du brolius, iš kurių vienas gyvena (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini), jis jau vieną kartą buvo pasišalinęs iš laikino apgyvendinimo vietos.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad Užsienietis turi ryšių užsienyje, vertino, jog yra pagrindas manyti, kad jis gali bėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl taikyti jam prašomą realiai judėjimo neribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę šiuo metu nėra pagrindo.

III. 15. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę neribojančią jo laisvės.

16. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir prašymą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikdamas dokumentus, patvirtinančius, jog mokosi anglų ir lietuvių kalbas.

17. Užsienietis apeliacinio skundo papildymu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

18. Užsienietis apeliacinio skundo papildymą grindžia šiais argumentais:

18.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

18.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

18.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

18.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Įstatyme numatytą imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Prašoma sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, kas būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis.

19. VSAT atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

20. VSAT atsiliepime nurodė, kad:

20.1. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, turėjo galimybę ir gyvenimiškosios patirties suvokti, kad vykstant į Europos Sąjungos valstybes reikalinga dokumentaliai patvirtinta teisė patekti į šalį ir jis turi pareigą valstybės sieną kirsti tik pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę sąmoningai ignoravo, todėl apelianto neteisėtas atvykimas į Europos Sąjungą Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatose vienareikšmiai traktuotinas kaip neteisėta veika.

20.2. Užsienietis savo skunde teigia, kad norint pasiekti siekiamą tikslą – jo buvimą Lietuvoje, pakaktų taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti VSAT nevaržant jo teisės judėti už URC teritorijos ribų.

20.3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, savavališkai pasišalino iš jo apgyvendinimo vietos – vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims.

20.4. Be to, Užsieniečio tapatybė yra nustatyta jo asmens pase pateiktais duomenimis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma neribojanti jo teisės judėti už apgyvendinimo vietos ribų alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis pas savo brolius, jis savavališkai pasišalins iš VSAT ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir realizuoti teisminio proceso metu sprendimą dėl jo įvykdytos neteisėtos veikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečio prašymas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT arba Departamentą – atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, vertino, kad Užsieniečio prašymas nepagrįstas, nes yra deklaratyvaus pobūdžio, jame nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie dokumentai ar kita medžiaga. Be to, atkreipė dėmesį, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, čia neturi jokių ryšių, kartą bandė pabėgti iš užkardos bei turi giminaičių kitose Europos valstybėse.

23. Apeliaciniu skundu Užsienietis prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę neribojančią jo judėjimo.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Departamentas, spręsdamas Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43891 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, taip pat 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 19K-24, kuriais pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis, tačiau minėti sprendimai buvo apskųsti administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3110-394/2022 pareiškėjo skundą tenkino visiškai – minėtus Departamento sprendimus panaikino.

26. Įstatymo 1407 straipsnyje nurodyta, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

27. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, konstatuotina, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

28. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

29. Užsieniečio prašyta alternatyvi sulaikymui priemonė – nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT arba Departamentą – yra nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taigi gali būti taikoma, be kita ko, ir paskelbtos ekstremalios situacijos laikotarpiu.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsieniečio apgyvendinimo klausimas šiuo metu yra išspręstas administraciniu sprendimu – Departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65224. Minėtu sprendimu Užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką (rezoliucinės dalies 1 p.) ir apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies pagrindu 6 mėnesius nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikoje (rezoliucinės dalies 2 p.). Iš minėto sprendimo turinio matyti, jog Užsienietis apgyvendintas VSAT Pabradės užsieniečių registracijos centre. Pažymėtina, jog Užsieniečiui paskirtas apgyvendinimo režimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip atitinkantis alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą VSAT suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2408-602/2022).

31. Nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu iš esmės yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę.

32. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021).

33. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog Užsienietis kartą bandė pasišalinti iš pasienio užkardos, turi giminių Europos valstybėse. Taip pat nustatyta, jog Užsienietis pateikė Lietuvos pareigūnams savo asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą, taip pat siekia įsidarbinti, kelti profesinio meistriškumo lygį, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, svarstant jo prieglobsčio prašymą, jau ilgiau negu devynis mėnesius neturi judėjimo laisvės. Vertindama šių faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtų neproporcinga Užsienietį ilgiau laikyti nesuteikiant jam judėjimo laisvės. Nors pirmiau išvardintos aplinkybės (bandymas pasišalinti, giminės Europoje) Užsieniečio atveju gali sukelti abejonių dėl jo nelegalios migracijos galimybės, tačiau, įvertinus, tai, kad jis laikomas be judėjimo laisvės ilgiau negu devynis mėnesius, jog pateikė savo pasą, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų proporcinga pareiškėjui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.) iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., bet ne ilgiau negu bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjo prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT arba Departamentą, netenkinamas, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai (sprendimų Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas).

34. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimas keičiamas. Užsieniečio skundas tenkinamas iš dalies ir jam skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. Užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. (atsižvelgiant į Departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendime Nr. 22S65224 nurodomą terminą, reikalingą prašymui dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti), bet ne ilgiau negu bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo; kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. skundą tenkinti iš dalies ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., bet ne ilgiau negu bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė