30e71213-b3ad-4dc5-ba9a-e82bfd36a091 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1640-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-06348-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos atstovei Indrei RulevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

D. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja R. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama priteisti 27 984,79 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-08-08 jai dirbant Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijoje (toliau – ir Ūkio ministerija).Nurodo, kad 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingÄ apmokėjimÄ .

Nurodo, kad nuo 2006-07-24 iki 2012-08-08 dirbo Ūkio ministerijoje. Jai priklausantis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančius teisės aktus, todėl mano, kad jos, kaip valstybės tarnautojos, teisės dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo, buvo pažeistos (b. l. 8–9, 43–44).PareiÅ¡kėja į teismo posėdį, apie kurį buvo informuota tinkamai (paÅ¡tu siųstas teismo Å¡aukimas pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas 2016-03-05 (b. l. 117-118), neatvyko, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.Pateiktuose atsiliepimuose Ūkio ministerija su pareiÅ¡kėjos skundu, kurį ji patikslino, nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nuo 2006-07-24 buvo priimta į Ūkio strategijos departamento Ūkio vystymo politikos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas pakaitiniu valstybės tarnautoju. 2006-12-20 atleista iÅ¡ užimamų pareigų ir 2006-12-21 priimta į Investicijų ir Inovacijų departamentÄ Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėjo pareigas. Nuo 2008-02-01 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė ir skirtas 15 procentų priedas nuo pareiginės algos. Nuo 2008-05-28 jai buvo nustatytas 3 procentų pareiginės algos dydžio priedas.

Nuo 2009-10-01 buvo perkelta į Ūkio ministerijos inovacijų ir Žinių visuomenės vedėjo pareigas, paliekant trečiÄ kvalifikacinę klasę ir 10 procentų pareiginės algos priedÄ . Nuo 2010-0201 pareiÅ¡kėjai suteikta antra kvalifikacinė klasė ir skirtas 20 procentų priedas nuo pareiginės algos. Nuo 2011-02-01 pareiÅ¡kėjai suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Nuo 2011-05-29 jai buvo nustatytas 6 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .

Laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 jai buvo nustatyta 30 procentų pareiginės algos priemoka. PareiÅ¡kėja nuo 2012-08-08 buvo atleista iÅ¡ einamų pareigų. Pripažįsta, jog pareiÅ¡kėja turi teisę į neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė dėl neteisėtai sumažinto pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę klasę. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (b. l. 18–22, 74–76).Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ remdamasi atsiliepimuose į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.Skundas atmetamas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2006-07-10 įsakymu Nr. 12-163 „Dėl R.

P. priėmimo“ nuo 2006-07-24 priėmė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Ūkio strategijos departamento Ūkio vystymo politikos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 10).Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2006-12-20 įsakymu Nr. 12-274 „Dėl R. P. atleidimo ir priėmimo“ 2006-12-20 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų ir nuo 2006-12-21 priėmė į Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos Investicijų ir inovacijų departamento Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 27).

Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2008-02-01 įsakymu Nr. 12-16 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo ir priedų mokėjimo už kvalifikacines klases Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiÅ¡kėjai trečiÄ kvalifikacinę klasę ir skyrė 15 procentų pareiginės algos priedÄ (b. l. 28–30).Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2008-03-07 įsakymu Nr. 12-48 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä nustatymo ir Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2008-05-28 nustatė pareiÅ¡kėjai 3 procentų pareiginės algos dydžio priedÄ (b. l. 31–32).

Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2009-09-30 įsakymu Nr. 12-355 „Dėl R. P. perkėlimo“ nuo 2009-10-01 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ karjeros valstybės tarnautojo Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, paliko trečiÄ kvalifikacinę klasę ir nustatytÄ 10 procentų pareiginės algos priedÄ (b. l. 33).Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2010-02-01 įsakymu Nr. 12-21 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo ir panaikinimo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2010-02-01 suteikė pareiÅ¡kėjai antrÄ kvalifikacinę klasę ir paskyrė 20 procentų pareiginės algos priedÄ (b. l. 34–35).Ūkio ministerijos kancleris 2011-01-31 potvarkiu Nr. 14-19 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2011-02-01 suteikė pareiÅ¡kėjai pirmÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 36–38).Ūkio ministerijos kancleris 2011-03-29 potvarkiu Nr. 14-92 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä nustatymo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2011-05-29 nustatė pareiÅ¡kėjai 6 procentų pareiginės algos dydžio priedÄ (b. l. 39–40).Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2011-12-12 įsakymu Nr. 12-149 „Dėl priemokų nustatymo“ nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 nustatė pareiÅ¡kėjai 30 procentų pareiginės algos priemokÄ (b. l. 41).

Ūkio ministerijos kancleris 2012-07-30 potvarkiu Nr. 14-349 „Dėl R. D. atleidimo“ nuo 2012-08-08 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų (b. l. 42).Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2012-05-11 civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o papildymo, pakeitimo, iÅ¡taisymo įraÅ¡as Nr. 1897 patvirtina, jog 2012-05-10 pareiÅ¡kėjos R. P. pavardė „P.“ pakeista į pavardę „D.“ (b. l. 12).Ūkio ministerijos 2012-10-16 pažymoje Nr. 22-198 „Apie gautas pajamas“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡ viso buvo iÅ¡mokėta 55 256,06 Lt (b. l. 11).

Ūkio ministerija 2013-12-04 pažyma Nr. (3.17-06)-3-7149 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie darbo užmokesčio skirtumÄ , kuris susidarė dėl sumažintų pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę (b. l. 24–25). Ūkio ministerijos 2013-12-27 pažymoje Nr. 22-231 „Apie R. D. užmokestį nuo 2010-10-31 iki 2012-08-08“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 23 268,32 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 23).

Ūkio ministerijos 2014-02-28 pažymoje Nr. 22-30 „Apie R. D. darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2012-08-08“ nurodyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 24 972,15 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 77–78). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 str. valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTÄ® 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTÄ® 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčui aktualiu laikotarpiu Ūkio ministerijoje ėjo Investicijų ir inovacijų departamento Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 27, 28–30). Nuo 2009-10-01 buvo perkelta į Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, paliekant suteiktÄ trečiÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 33).

Nuo 2010-02-01 pareiÅ¡kėjai suteikta antra kvalifikacinė kasė, o nuo 2011-02-01 – pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 34–35, 36–38). Nuo 2012-08-08 pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ einamų pareigų. Taigi, pareiÅ¡kėjai dėl pasikeitusių VTÄ® nuostatų laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-08-08 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficiento ir priedo už suteiktÄ kvalifikacinę klasę dydžius. PareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTÄ® 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTÄ® 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja patikslintame skunde konkrečiai nenurodė, kurios proceso Å¡alies atžvilgiu kėlė reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005;

LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiÅ¡kėjos reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra Ūkio ministerija, tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui minėtos aplinkybės neturi reikÅ¡mės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos R. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                              Jolita Rasiukevičienė