30e0a563-697c-421d-9f13-c117becb88ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas

N U T A R T I SBaudžiamoji byla Nr. 1-381-817/2012Baudžiamojo proceso Nr.1-18-1-02145-2011-7             (S)  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Ž. Katkevičiui,kaltinamajam V. D., kaltinamojo gynėjai advokatei S. Brencienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:V.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d. 10 p., n u s t a t ė : Kaltinamasis V. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2011-11-19 apie 17.00 val., Šiltnamių g. 29, Vilniuje, Vilniaus Respublikinės Universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus reanimacijos palatoje Nr. 50, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 ‰ girtumo laipsnis), gydytojui M.

J. ruoÅ¡iant kaltinamÄ jį V. D. medicininei apžiÅ«rai, nurengiant jo striukę, jis tyčia deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka sudavė vienÄ smÅ«gį M. J. į veido sritį, tuo padarydamas M. J. kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje su pavirÅ¡iniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje ir 34, 33, 42, 43, 44 dantų iÅ¡nirimu (netekimu), vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusysis M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo.Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2011-11-19 apie 13.00 val.

į pirtį susirinko draugai, jie Å¡iek tiek iÅ¡gėrė, kaltinamasis palydėjo draugÄ ir kaltinamajam einant per gatvę, jį partrenkė automobilis, kurio vairuotojas iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Po stipraus smÅ«gio į petį, bÅ«damas Å¡oko bÅ«senoje, kaltinamasis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninės Priėmimo skyrių. Kaltinamasis buvo stipriai sumuÅ¡tas, jį nurengė, kadangi jis pats to padaryti negalėjo, nuvedė į rentgenÄ . Po rentgeno atlikimo ir medicininės apžiÅ«ros, ligoninės personalas liepė jam apsirengti.

Kaltinamasis pripažįsta, kad netyčia deÅ¡inės rankos alkÅ«ne užgavo gydytojui veidÄ . Tai įvyko tuo metu, kai kaltinamÄ jį nurenginėjo arba, kai padėjo apsirengti po rentgeno. Kaltinamasis nenorėjo daktaro užgauti, tai įvyko netyčia, iÅ¡ skausmo, jis iÅ¡ karto gydytojo atsiprašė. Tuo metu gydytojas jam pretenzijų neturėjo. Kaltinamajam buvo atlikta medicininė apžiÅ«ra, jį apžiÅ«rėjo tas pats daktaras, kuriam kaltinamasis užgavo veidÄ . Kaltinamajam joks gydymas nebuvo paskirtas, po medicininės apžiÅ«ros policijos pareigÅ«nai nusivežė jį į Kelių policijos valdybÄ , kur atliko apklausÄ , bei nuvežė į Priklausomybės ligų centrÄ girtumo nustatymui.

Po dviejų mėnesių jis sužinojo, kad yra kaltinamas tuo, jog iÅ¡mušė daktarui dantis.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. D. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2011-11-19 apie 13.00 val. į pirtį susirinko draugai. Jis asmeniÅ¡kai iÅ¡gėrė 500 gr. degtinės. IÅ¡siskirsčius draugams, apie 16.20 val. nutarė nueiti pas kaimynÄ , kuris gyvena kitoje kelio (VirÅ¡upio sodų 1-oji gatvė) pusėje. Išėjus į gatvę, jį partrenkė automobilis, kurio vairuotojas iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus.

Po stipraus smÅ«gio į petį, bÅ«damas Å¡oko bÅ«senoje, buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninės Priėmimo skyrių. Minėtame skyriuje po rentgeno atlikimo ir medicininės apžiÅ«ros, ligoninės personalas liepė apsirengti. Kai rengėsi marÅ¡kinius, dėl Å¡oko bÅ«senos ir girtumo negalėjo pataikyti rankos į marÅ¡kinių rankovę. Tai pamatęs gydytojas norėjo padėti, o jis netyčia truktelėjus petį, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne užgavo gydytojui veidÄ . Gydytojas pretenzijų neturėjo ir liepė važiuoti namo.

Po to policijos pareigÅ«nai jį nusivežė į Kelių policijos valdybÄ , kur atliko apklausÄ , bei nuvežė į Priklausomybės ligų centrÄ , girtumo nustatymui. Po dviejų mėnesių sužinojo, kad yra kaltinamas tuo, kad iÅ¡mušė daktarui dantis, ko nedarė ir tokio kaltinimo nesitikėjo. Gydytojo kÅ«no sužalojimÄ vertina kaip nelaimingÄ atsitikimÄ (b. l. 64).Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis M. J. nurodė, kad jis yra greitosios pagalbos gydytojas, dirbo antros reanimacinės greitosios pagalbos brigados sudėtyje kaip gydytojas, kai 2011-11-19 apie 17 val. gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ VirÅ¡upio g. 48, kur, kaip buvo praneÅ¡ta, eismo įvykio metu nukentėjo žmogus.

Atvykę į įvykio vietÄ , pamatė, kad du žmonės - vyras ir žmona- laiko kaltinamÄ jį. Nukentėjusysis paklausė, kas atsitiko ir jie paaiÅ¡kino, kad važiavo ir, kad minėtas pilietis kažkaip pasimaišė kelyje, užkabino veidrodį ir sudaužė priekinį stiklÄ ir, kad jie prilaiko kaltinamÄ jį tam, kad jis niekur nedingtų. Kaltinamasis buvo pasodintas į maÅ¡inÄ , brigados nariai jį apžiÅ«rėjo. Kaltinamasis pradėjo keiktis. Nukentėjusysis jam padarė pastabÄ , kad nereiktų taip elgtis ir jis nurimo, daugiau kokių nors konfliktų ar ko nors neįprasto nebuvo.

Tuo pat metu atvyko ir policijos pareigÅ«nai, kadangi nukentėjusysis eismo įvykyje buvo, akivaizdu, kad iÅ¡gėręs, kartu su jais važiavo vienas iÅ¡ pareigÅ«nų, nors kaltinamasis tuo metu nebuvo agresyvus ir M. J. policijos pareigÅ«no paklausus, kodėl jis nori važiuoti kartu, jis atsakė, jog tam, kad kaltinamasis nedingtų iÅ¡ akiračio po eismo įvykio. Nors akivaizdaus konkretaus sužalojimo, nerado M. J., kaip brigados vyresnysis, nusprendė, kad kaltinamÄ jį reikia vežti į ligoninę, nes po autoįvykių beveik visada stengiasi nuvežti į ligoninę, kur yra iÅ¡plėstinės gydymo ir diagnozės galimybės. Maždaug per pusvalandį jie atvažiavo į greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių.

Ten įėjo visa brigada – felčeris, vairuotojas, sanitaras, ir policijos pareigÅ«nas. Ä® palatÄ Nr. 50, kuri paprastai bÅ«na tuščia, jeigu nėra ligonių, paprastai pagal reikalÄ ateina medicinos personalas. TÄ kart atėjo tos palatos medicinos seselė, vardu Anžela. Jie įvedė į palatÄ kaltinamÄ jį. Dažniausiai, bent jau anksčiau taip darydavo, dabar nukentėjusysis stengiasi to nedaryti, jie padeda personalui – perkelia, jeigu ligonis neÅ¡tuvinis, nuo neÅ¡tuvų, prijungia prie monitoriaus ir pan., kadangi personalo paprastai bÅ«na mažai.

Taip ir šį kartÄ , jie įėjo, du brigados nariai, t.y. vairuotojas ir sanitaras, pasiÅ¡alino. Tada nukentėjusysis su medicinos sesele pradėjo nurenginėti kaltinamÄ jį, kad jį galėtų apžiÅ«rėti traumatologas, nes diagnozėje nukentėjusysis rašė, kad jis nukentėjo eismo įvykyje ir yra girtumas. Seselei pavyko greičiau nutraukti kaltinamojo deÅ¡inės rankos rankovę, nukentėjusysis dar nuiminėjo kairės rankos rankovę. Tuo metu seselei suskambo telefonas, ji paleido kaltinamojo deÅ¡inę rankÄ ir padarė kelis žingsnius į Å¡onÄ .

Tuo pat metu kaltinamasis kažkokiu netikėtu smÅ«giu smogė nukentėjusiajam į veidÄ . Kai kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, nukentėjusysis laikė jį dar už kairės rankos, smÅ«giui nesiruošė ir negalvojo, kad jis tai padarys. Nukentėjusysis susigriebė už veido, kadangi skausmas buvo labai stiprus, tada kažkaip jį patraukė į Å¡onÄ , kad jis daugiau nesmogtų ir tuoj pat priėjo prie pareigÅ«no, kuris nuo jų buvo 1-2 metrų atstumu ir pasakė, kad, matyt, viso to taip nepaliks, kad taip daryti negalima ir pasiÅ¡alino iÅ¡ palatos.

Nukentėjusiajam buvo suduota į apatinio žandikaulio priekinę dalį, smÅ«gis nebuvo paprastas, nukentėjusiojo nuomone, kaltinamasis ar tarnavo kažkur, ar turi kažkokių įgÅ«džių, kadangi smÅ«gis buvo stiprus ir ranka buvo taip įdomiai. Kaltinamasis sudavė deÅ¡ine ranka, jÄ kažkaip tiesdamas. Nukentėjusysis nepastebėjo, kaip kaltinamasis jam sudavė - kumščiu ar ne. Tikrai sudavė ranka, smÅ«gis buvo absoliučiai tyčinis, kadangi iÅ¡lūžo penki dantys. Nukentėjusiajam sunku pasakyti, kodėl V.

D. jam sudavė, galbÅ«t dėl pastabos maÅ¡inoje, kad „mÅ«sų maÅ¡inoje praÅ¡ome nesikeikti“, V. D. gal dar galėjo supykti dėl to, kad greitosios pagalbos automobilyje nukentėjusysis jį apžiÅ«rinėdamas rado kiÅ¡enėje nebaigtÄ gerti 200 g degtinės buteliukÄ , kurį parodė policijos pareigÅ«nui ir padėjo atgal. Nukentėjusysis po kaltinamojo suduoto smÅ«gio tÄ vakarÄ negalėjo valgyti, sunkiai kalbėjo, todėl kitÄ dienÄ Â nuvyko į Žalgirio klinikÄ ir kreipėsi į savo stomatologÄ , jam buvo nustatytas 5 dantų, ant kurių buvo tiltas, iÅ¡nirimas, tuos dantis reikėjo Å¡alinti, kadangi vystėsi uždegimas.

Jam nuėjus pas stomatologÄ , buvo paÅ¡alinti dantys, nuoperuota gleivinė ir rekomenduota korekcinė terapija. Po to jis patyrė daug nemalonumų, nes kol viskas gijo, jis negalėjau darytis protezo, dėl to kentėjo ir darbe, nes dirba Universiteto ligoninėje, reikia kalbėtis su žmonėmis, su personalu. Paskui, kai viskas sugijo, nukentėjusiajam padarė laikinas plokÅ¡teles, prie kurių turėjo adaptuotis visa gleivinė, tas laikinas plokÅ¡teles buvo priverstas neÅ¡ioti kelis mėnesius. Galiausiai jam buvo įdėti nuolatiniai protezai, gegužės mėnesį įdėti keturi implantai ir sudėtos plokÅ¡telės. Dabar yra rekomenduota, tam, kad bÅ«tų geras sukandimas, viskÄ paÅ¡alinti ir padaryti antrÄ plokÅ¡telę su implantais.

Be to, Å¡is įvykis padarė ir daug psichologinių dalykų, nes, kol su plokÅ¡telėm iÅ¡moksti kalbėti iÅ¡ naujo, jauti tokį nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , skausmÄ . Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog, nors V. D., aiÅ¡kina, kad eismo įvykyje jis buvo sunkiai sužalotas, tačiau, kaip užprotokoluota kortelėje, prisistatė kito žmogaus pavarde, o jo asmenybė iÅ¡aiÅ¡kėjo iÅ¡ Kelių policijos dokumentų, kai jo ieÅ¡kojo dėl nukentėjusiojo praÅ¡ymo. Be to, tÄ vakarÄ kaltinamasis pats pakankamai gerai ėjo, po apžiÅ«ros jis buvo paleistas.

Jeigu būna sužalojimai rimtesni, paprastai niekas ligonių nepaleidžia, jie guldomi į ligoninę, stebimi ir pan. V. D. buvo girtas, tačiau jis nebuvo toks girtas, kad kažkiek savęs nekontroliuotų, jis atsakė į klausimus, kas jis toks, pasakė, kur gyvena, pasakė gimimo metus, dar sumelavo dėl pavardės, galėjo eiti, negriuvinėjo, sėdėjo automobilyje be prilaikymo.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. J. nurodė, kad nuo 2011-11-19 nuo 07 val. dirbo VGMP 2-os brigados sudėtyje gydytoju.

Apie 16.24 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, prie VirÅ¡upio g. 68 namo įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietÄ pasitiko civiliai apsirengęs vyras ir moteris, ir pasakė, kad pastarieji važiavo automobiliu ir kad ne pėsčiųjų perėjoje užkabino automobilio veidrodėliu girtÄ vyrÄ , kurį jiems perdavė (jie vyrÄ laikė, nes buvo labai girtas). Brigada minėtÄ vyrÄ nuvedė į GMP automobilį ir jį apžiÅ«rėjo. ApžiÅ«rėjus vyrÄ buvo nustatyta, kad jis girtas, kÅ«no sužalojimų vizualiai nesimatė.

Nusprendė minėtÄ vyrÄ nuvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kartu su policijos pareigÅ«nais nuvažiavo į ligoninę. Automobilyje minėtas vyras keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. RVUL reanimacijos palatoje vyras nurenginėjimo metu deÅ¡ine ranka sudavė jam į veido kairę pusę, nuo ko pajuto stiprų skausmÄ . Policijos pareigÅ«nas minėtÄ vyrÄ sudrausmino ir nuramino. Pajuto, kad kliba priekinis apatinis dantų tiltas (b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M.

J. paaiÅ¡kino, kad 2011-11-19 dirbo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje, 2-oje reanimacinėje brigadoje, kurios patalpos yra Antakalnio g. 124. 2011-11-19 apie 17.00 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas į VirÅ¡upio g. 68, kur įvyko autoįvykis. Jis kartu su O. B., V. K. ir sanitaru, pavardės nepamena nuvyko į įvykio vietÄ . Ä® juos kreipėsi vyras su moterimi, kurie prilaikė iÅ¡ abiejų pusių iÅ¡gėrusį vyrÄ . Jie paaiÅ¡kino, kad važiavo gatve ir užkabino veidrodėliu vyrÄ . Pamatė, kad automobiliui iÅ¡daužtas priekinis stiklas ir nulaužtas veidrodėlis.

Nusprendęs, kad minėtas vyras galėjo patirti traumÄ , nutarė nuvežti į ligoninę. MinėtÄ asmenį pasodino į automobilį, apžiÅ«rėjo. ApžiÅ«rinėjant minėtÄ vyrÄ , jis prisistatė Valerijumi, pavardės nepamena. ApžiÅ«rinėjant pamatė, kad jam yra iÅ¡plėšta deÅ¡inės pusės kiÅ¡enė. Minėtas pilietis dokumentų neturėjo. Kairėje vidinėje striukėje rado butelį degtinės. Jis kalbėjo rusiÅ¡kai, bet suprato ir lietuviÅ¡kai. Automobilyje ramiai sėdėjo.

Vežant į ligoninę jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Minėtas vyras buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninės priėmimo skyrių, į reanimacijos kambarį, kur pasikvietę personalo darbuotojus paprašė, kad jį padėtų nurengt, dėl apžiÅ«ros. ApžiÅ«ros kambaryje buvo policijos pareigÅ«nas, felčerė Ona, slaugytoja. Jis minėtÄ pilietį paėmė už kairės rankos, slaugytoja už deÅ¡inės, bandė nuimti striukę. Slaugytoja greičiau nuvilko jo deÅ¡inę rankovę, o jam nurengiant kairę rankÄ , vyras kumščiu sudavė jam vienÄ smÅ«gį žemiau apatinės lÅ«pos.

Vyras sudavė deÅ¡ine ranka. Tada jis išėjo iÅ¡ minėtos patalpos. 2011-11-20 kreipėsi į Žalgirio ligoninę, nes skaudėjo dantis. SekančiÄ dienÄ kreipėsi pas stomatologę. 2011-11-21 kreipėsi į specialistus, jam buvo nustatyta nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vyras, kuris jį sumušė apie 50 metų amžiaus, tamsių, trumpų plaukų, jis dėvėjo kepurę, buvo vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 175 cm. Å«gio. Nežino, ar minėtÄ vyrÄ atpažins, nes jo veido neįsidėmėjo (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiojo M. J. taip pat nurodė, jog 2011-11-19 dirbo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje, 2-oje reanimacinėje brigadoje, kurios patalpos yra Antakalnio g. 124. 2011-11-19 apie 16.24 val. iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro buvo gautas iÅ¡kvietimas (VGMPS registracijos Nr. 99885) į VirÅ¡upio g. 68, Vilniuje, kur įvyko eismo įvykis. Ä® minėtÄ Ä¯vykio vieta 16.25 val. iÅ¡vyko brigada, kuriÄ sudarė jis, bendruomenės slaugytoja O. B., vairuotojas V. K. ir sanitaras Č.

J.. Apie 16.30 val. atvyko su VGMPS automobiliu į įvykio vietÄ , kur pamatė vyrÄ ir moterį, kurie prilaikė iÅ¡ abiejų pusių iÅ¡gėrusį vyrÄ . Nukentėjusio vyro paklausė kaip jaučiasi, jis atsakė, kad nusiskundimų neturi. Po vyro apžiÅ«ros matydamas, kad Å¡is vyras yra neblaivus ir dalyvavęs eismo įvykyje nutarė jį nuvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Minėtas vyras prisistatė kaip V. J., gim. 1945-03-12, dokumentų neturėjo, kalbėjo rusų kalba, tačiau suprato lietuvių kalbÄ .

ApžiÅ«ros metu pastebėjo, kad iÅ¡plėšta jo deÅ¡inės pusės medžiaginės striukės kiÅ¡enė, o kairėje vidinėje striukės kiÅ¡enėje rado nugertÄ 0,2 gr. talpos degtinės butelį, kurį paliko kiÅ¡enėje. Ä® įvykio vietÄ taip pat atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie lydėjo į ligoninę. Vežant į ligoninę minėtas vyras vis kartojo žodį „netvarka“, tačiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Minėtas vyras buvo pristatytas į RVUL Priėmimo skyrių, į reanimacijos palatÄ Nr. 50, kur pasikvietę personalo darbuotojus paprašė, kad jį padėtų nurengti dėl apžiÅ«ros.

Ä® minėtÄ patalpÄ užėjau jis, ligoninės Priėmimo skyriaus dvi darbuotojos, VGMPS bendruomenės slaugytoja O. B. ir policijos pareigÅ«nas. Jis ir ligoninės darbuotoja stovėjo deÅ¡inėje palatos pusėje (žiÅ«rint nuo įeinamųjų durų), o O. B., policijos pareigÅ«nas ir kita ligoninės darbuotoja stovėjo kairėje palatos pusėje. Jis ir viena iÅ¡ ligoninės darbuotojų pradėjo nurenginėti minėtÄ vyrÄ detalesnei apžiÅ«rai. Jis ir ligoninės darbuotoja stovėjo nuo minėto vyro apie vieno metro atstumu.

Jis stovėjau vyrui iÅ¡ kairės pusės, o ligoninės darbuotoja iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Tuo metu minėtas vyras nebuvo agresyvus ir neturėjo jokių pretenzijų jo ir kitų palatoje buvusių asmenų atžvilgiu, necenzÅ«riniais žodžiais nesikeikė. Tuo metu paėmė už kairės rankos, o ligoninės darbuotoja už deÅ¡inės rankos ir bandė nuimti striukę. Ligoninės darbuotoja greičiau nuvilko jo deÅ¡inę rankovę, o jam nurengiant kairę rankÄ , vyras deÅ¡ines rakos kumščiu sudavė jam vienÄ smÅ«gį žemiau apatinės lÅ«pos, nuo ko pajuto stiprų fizinį skausmÄ .

SmÅ«gis buvo suduotas striukės nurengimo metu. Po to grasiai žodžiu pareiÅ¡kė minėtam vyrui, kad dėl jo veiksmų kreipsis į policijos įstaigÄ ir išėjo ir reanimacinės palatos, o vėliau ir iÅ¡ ligoninės. 2011-11-19 apie 17.30 val. nuvyko į Vilniaus miesto penktÄ jį policijos komisariatÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ apie minėto vyro smurtinius veiksmus. Nežino kokie buvo motyvai minėto vyro suduoti smÅ«gį. ReiÅ¡kia 9500 litų civilinį ieÅ¡kinį, tačiau ikiteisminio tyrimo ar teisminio proceso metu suma gali keistis, kadangi gydymas nebaigtas (b. l. 22).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. nurodė, kad ji dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau RVUL) slaugytoja. Kaltinamojo iki to atvejo nepažinojo. Nukentėjusįjį M. J. pažįsta, jis greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) darbuotojas – gydytojas, santykiai su nukentėjusiuoju darbiniai. Dienos nepasakys, tai buvo seniai, tačiau šį įvykį prisimena todėl, kad dėl jo buvo kviečiama į policijÄ . Apie 5 val. vakaro daktaras M. J. atvežė ligonį, kurį numušė maÅ¡ina.

Ligonis buvo sÄ moningas, pats ėjo, nebuvo neÅ¡tuvinis, tačiau buvo gana agresyvus, keikėsi, prasivardžiavo, jį atlydėjo M. J. bei policijos pareigÅ«nas. Jie visi kartu užėjo į reanimacinę palatÄ . Po to, kadangi žmogus buvo numuÅ¡tas maÅ¡inos, liudytoja turėjo iÅ¡kviesti ligoninės gydytojÄ , kad jis apžiÅ«rėtų nukentėjusįjį. Kadangi asmuo, kurį pristatė kaip nukentėjusįjį eismo įvykyje, buvo apsirengęs daug rÅ«bų - striukę, marÅ¡kinius, megztinį, reikėjo jį nurengti, kad atėjęs gydytojas galėtų jį apžiÅ«rėti.

Gydytojas M. J. norėjo jam padėti, nes jis skundėsi, kad jam skauda rankÄ . Gydytojas M. J. priėjo prie ligonio, kad padėtų jam nusirengti striukę. Liudytoja nusisuko, nuėjo prie telefono, kad iÅ¡kviesti daktarÄ , o tuo momentu, kada gydytojas M. J. priėjo prie nukentėjusiojo, jis sudavė jam į veidÄ . Liudytoja paties smÅ«gio nematė, tik paskui sužinojo, kad nukentėjusysis sudavė gydytojui į veidÄ . Liudytoja girdėjo, kad gydytojas M. J. paklausė „už kÄ , aÅ¡ tau padedu, o tu mane muÅ¡i“.

Po to smÅ«gio gydytojas M. J. gana greitai išėjo iÅ¡ reanimacinės palatos ir iÅ¡važiavo, todėl liudytoja nespėjo pastebėti, ar jam buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Nukentėjusysis atsisakė nuo bet kokios apžiÅ«ros, kadangi jis buvo gana agresyvus, nors, kiek buvo įmanoma, gydytojas chirurgas jį apžiÅ«rėjo – apčiupinėjo pilvÄ , liudytoja iÅ¡matavo spaudimÄ , bet Å¡iaip jis buvo prieÅ¡ viskÄ ir atsisakė nuo bet kokios pagalbos. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 2011-11-19 08.00 val. iki 2011-11-20 08.00 val. dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Vilniuje, Å iltnamių g. 29, Priėmimo skyriuje, intensyvios terapijos slaugytojos pareigose. 2011-11-19 tarp 17.00 val. ir 18.00 val.

į RVUL Priėmimo skyrių, GMP 2-oji brigada kartu su policijos pareigÅ«nu pristatė apie 65 metų amžiaus vyrÄ , kuris buvo girtas ir agresyvus. Tuo metu jis buvo atvestas į 50 reanimacijos palatÄ . MinėtÄ vyrÄ reikėjo apžiÅ«rėti, todėl jis buvo praÅ¡omas nusivilkti striukę ir atsigulti ant lovos. Pacientas nesutiko ir ėmė keiktis necenzÅ«riniais žodžiais. Tada GMP gydytojas ir slaugytoja bandė jam padėti nusirengti striukę. Kas vyko toliau nematė, nes tuo momentu nusisuko link stalo ir skambino telefonu.

Kai atsisuko pamatė supykusį gydytojÄ M. J., kuris klausinėjo paciento, kodėl jis sudavė į veidÄ . Po to išėjo iÅ¡ reanimacijos palatos. Pacientas buvo kiek įmanoma apžiÅ«rėtas ir slaugytojos padėjėjos bei policijos pareigÅ«no palydėtas į Traumatologinį punktÄ (b. l. 48-49).Teisiamajame posėdyje liudytoja O. B. nurodė, kad ji dirba Greitosios pagalbos stotyje. KaltinamÄ jį V. D. yra mačiusi, tačiau asmeniÅ¡kai nepažįsta. M. J. yra liudytojos bendradarbis, santykiai su juo normalÅ«s, kolegiÅ¡ki. Datos, kada matė kaltinamÄ jį V.

D., nepasakys. Liudytoja kartu su gydytoju M. J. vienoje brigadoje važiavo į iÅ¡kvietimÄ dėl autoįvykio, atvažiavę į vietÄ pamatė kaltinamÄ jį V. D.. Jį veidrodėliu užkabino pravažiuojantis automobilis ir jį kaip nukentėjusįjį, vežė į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Vizualiai jokių žaizdų ant V. D. kÅ«no nebuvo. V. D. važiuoti į ligoninę nenorėjo, sakė, kad jam nieko nereikia, kad jam viskas gerai, bet autoįvykiuose nukentėjusius asmenis, nepriklausomai nuo jų pageidavimų, visada veža į ligoninę apžiÅ«rai, kadangi iÅ¡ karto visų traumų galima ir nepastebėti. Kaltinamasis tuo metu skundėsi, kad jam lyg ir Å¡onas skauda, bet važiuoti į ligoninę jis nenorėjo, tačiau medikams pasiÅ«lius, jis galiausiai sutiko ir jie jį nuvežė į ligoninę.

Jiems paklausus kaltinamojo gyvenamosios vietos adreso, jis iÅ¡ pradžių sakė, kad niekur negyvena, kad yra benamis, bet paskui adresÄ pasakė. Automobilyje pasakojo, kalbėjo normaliai, sakė, kad už alkoholio vartojimÄ jį žmona iÅ¡vijo iÅ¡ namų. Ligoninėje liudytoja nuvežė V. D. į reanimacinį kabinetÄ , ten apžiÅ«rimi ligoniai po autoavarijų. V. D. paprašė atsisėsti ir nusirengti, bet jis nesileido. Jis buvo lyg ir toks agresyvokas, nenorėjo sėstis ant kuÅ¡etės (važinėjamos lovos), nenorėjo rengtis.

Pridavęs dokumentus, gydytojas M. J. atėjo ir priėjo prie kaltinamojo V. D.. Tada liudytoja ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ palatos, kadangi su tuo nukentėjusiuoju eismo įvykyje buvo gydytojas M. J., tos reanimacinės palatos seselė, policininkas, kuris atlydėjo V. D., bet, eidama pro duris, liudytoja pasisuko ir pamatė, kad gydytojas atÅ¡lijęs nuo kaltinamojo, atsilošęs ir lyg ginasi, prisidengdamas veidÄ rankomis, o kaltinamasis V. D., iÅ¡tiestomis į priekį rankomis, palinkęs link daktaro. Paties smÅ«gio liudytoja nematė, matė judesį, kaip gydytojas atsitraukęs nuo kaltinamojo, kaltinamasis palikęs link jo, iÅ¡tiestomis į priekį rankomis.

Matyt, tai jau buvo atsitraukimo po smÅ«gio momentas. Po to liudytoja išėjo iÅ¡ palatos, gydytojas taip pat ir jie iÅ¡važiavo toliau dirbti, bet gydytojas visÄ laik laikėsi susiėmęs už žandikaulio, pasakė, kad tas nukentėjusysis eismo įvykyje (kaltinamasis V. D.) jam sudavė smÅ«gį ir jam dabar skauda. Liudytoja tuomet gydytojui pasiÅ«lė kreiptis į medikus, pasirodyti stomatologui. Liudytoja nurodė, kad M. J. tuo metu buvo gydytojas, liudytoja yra bendruomenės slaugytoja, tačiau visi turi oranžines uniformas ir yra vienodai apsirengę. Liudytoja O.

B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 2011-11-19 07.00 val. iki 2011-11-20 07.00 val. dirbo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties 2-oje reanimacinėje brigadoje, kurios patalpos yra Antakalnio g. 124, Vilniuje. Kartu brigadoje dirbo gydytojas M. J., vairuotojas V. K. ir sanitaras Č. J.. 2011-11-19 apie 17.00 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas į VirÅ¡upio sodų 1-Ä jÄ g., prie 68 namo, kur buvo įvykęs eismo įvykis. Nuvykę į įvykio vietÄ sutiko automobilio vairuotojÄ vyrÄ , su juo kartu važiavusiÄ moterį ir dar vienÄ vyrÄ , kuris buvo girtas.

Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad minėtas girtas vyras ėjo važiuojamÄ jÄ dalimi, todėl užkliudė jį automobilio veidrodėliu, dėl ko iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus. MinėtÄ girtÄ vyrÄ , kurio duomenų nepamena, pristatė į RVUL Priėmimo skyrių, med. apžiÅ«rai atlikti. Tuo metu gydytojas nuėjo į registratÅ«rÄ užregistruoti pacientÄ , o ji kartu su sanitaru ir vairuotoju girtÄ vyrÄ nuvedė į reanimacijos palatÄ . Po to vairuotojas ir sanitaras išėjo iÅ¡ palatos, o gydytojas M.

J. grįžo į palatÄ . Taip pat palatoje buvo policijos pareigÅ«nas ir RVUL med. sesuo (dirbanti reanimacijos palatoje), kurių vardų ir pavardžių nežino. GirtÄ vyrÄ reikėjo dalinai nurengti, kad atlikti apžiÅ«rÄ , tačiau vyras nenorėjo rengtis. Tuomet gydytojas M. J. paėmė kairę jo rankÄ ir bandė nuimti striukę. DeÅ¡inę rankÄ iÅ¡ striukės rankovės greičiau iÅ¡laisvino ligoninės med. sesuo. Tada vyras deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį gydytojui M.

J. į apatinę veido dalį. Gydytojas nepargriuvo, sÄ monės neprarado, tačiau vaikščiojo susiėmęs už apatinio žandikaulio (b. l. 46-47). Teisiamajame posėdyje liudytojas I. M. nurodė, kad jis yra Vilniaus AVPK KPV PR patrulis. KaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį matė vienÄ kartÄ , asmeniÅ¡kai nė vieno nepažįsta. Datos neatsimena, bet buvo iÅ¡kvietimas dėl eismo įvykio, t.y. dėl to, jog maÅ¡ina partrenkė žmogų. Tame eismo įvykyje nukentėjęs V. D. buvo neblaivus ir negalėjo pasakyti, kas jis toks, skundėsi rankos skausmu, todėl įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.

Atvykus greitajai medicinos pagalbai V. D. buvo iÅ¡vežtas į Lazdynų ligoninę. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, tik specialiai nesakė savo vardo ir pavardės. Liudytojas lydėjo kaltinamÄ jį į ligoninę, važiavo su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, nes kaltinamasis pagal visas aplinkybes buvo to eismo įvykio kaltininkas. V. D. buvo sÄ moningas, bet gerai įkaušęs, ėjo pats, jo neÅ¡ti nereikėjo. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje kaltinamojo tramdyti nereikėjo. Lazdynų ligoninėje V.

D. nuvedė į apžiÅ«rų kambarį, priimamajame. Liudytojas nurodė, kad daktaras priėjo prie kaltinamojo, norėjo jį apžiÅ«rėti, norėjo padėti jam nusirengti, paėmė kaltinamÄ jį už vienos rankos, bandė nurengti striukę, o kaltinamasis jam kitos rankos delnu trenkė daktarui į veidÄ . Tuo metu liudytojas buvo toje pačioje palatoje, prie išėjimo iÅ¡ palatos. Liudytojas negali pasakyti, ar smÅ«gis buvo stiprus, neatsimena, ar buvo kokių sužalojimų ant daktaro veido. Gydytojas po to sakė, kad važiuos į policijos komisariatÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo.

Liudytojas nežino, kÄ suprato kaltinamasis, negali pasakyti, ar jis suvokė, kad gydytojas norėjo jį apžiÅ«rėti, nežino, kodėl jis sudavė daktarui. PrieÅ¡ tai kaltinamasis daktarui jokių pretenzijų neturėjo, ligoninėje agresyviai nesielgė. V. D. liudytojas pradėjo žodžiu raminti tik tada, kai nukentėjusiajam buvo suduotas smÅ«gis. V. D. nepaguldė į ligoninę, policijos pareigÅ«nai tÄ pačiÄ dienÄ jį iÅ¡sivežė į Kelių patrulių rinktinės budinčiÄ dalį, kur jam buvo nustatytas girtumas.

IÅ¡ pradžių kaltinamasis pasakė ne savo vardÄ , tÄ dienÄ jo asmenybė nebuvo nustatyta, jis buvo nuvežtas į blaivyklÄ , ten prablaivėjo, jo pasiimti atvažiavo žmona ir tik tada policijos pareigÅ«nai sužinojo, kas jis toks. Liudytojas I. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2011-11-19 nuo 07.00 val. iki 19.00 val. dirbo Vilniaus aps. VOK KPV Kelių patrulių rinktinės patrulio pareigose, kartu su patruliu A. S.. Apie 17.00 val. iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS gavo nurodymÄ vykti prie namo Vilniuje, VirÅ¡upio sodų 1-oji g. 68, kur buvo įvykęs eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus.

Tarnybiniu automobiliu atvykus į įvykio vietÄ rado vyrÄ , moterį ir akivaizdžiai girtÄ nukentėjusį asmenį. Nukentėjęs asmuo skundėsi, kad jam skauda kairį petį, todėl jį kartu su VGMPS darbuotojais pristatė į RVUL Priėmimo skyrių Vilniuje, Å iltnamių g.

29. MinėtÄ vyrÄ , kuris prisistatė V. J. vardu, ligoninės personalo nurodymu nuvedė į Priėmimo skyriaus reanimacijos palatÄ med. apžiÅ«rai atlikti. Medikai pristatytÄ vyrÄ norėjo apžiÅ«rėti, todėl prašė jo dalinai nusirengti, tačiau vyras jų neklausė. Tada gydytojas ir viena slaugytoja pradėjo nurenginėti nuo vyro striukę. Gydytojas nurenginėjo kairę rankÄ , o slaugytoja deÅ¡inę rankÄ . Nuėmus nuo deÅ¡inės rankos striukės rankovę, vyras deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos briauna sukdamasis per nugaros puse, sudavė gydytojui į apatinį žandikaulį, kuris stovėjo vyrui iÅ¡ kairės pusės. IÅ¡ karto minėtÄ vyrÄ atitraukė nuo gydytojo.

Taip pat gydytojas tuo metu sakė, kad jam kliba dantys. Po to minėtÄ vyrÄ nuvedė į Traumatologinį punktÄ tolimesniam sveikatos bÅ«klės apžiÅ«rėjimui (b. l. 50-51).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G3591/11(01) nustatyta, kad M. J. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje su pavirÅ¡iniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34,33,42,43,44 dantų iÅ¡nirimai.

Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai kumščiu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-19). Dėl penkių nuolatinių dantų iÅ¡nirimo (netekimo) M. J. prarado 10 procentų bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (b. l. 16-17).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos Specialisto iÅ¡vados Nr. T-A8389/11(01) nustatyta, kad V. D. kraujyje 2011-11-19 rasta 1,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 60).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaudamasis LR BPK 256 str. 2 d., sprendžia kad kaltinamasis pripažintinas kaltu remiantis kaltinamajame akte pateiktu veiklos kvalifikavimu. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad kaltinamais neigia jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ tyčia sudavus vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam M. J. į veido sritį, jo kaltę įrodo nuoseklÅ«s nukentėjusiojo M.

J. parodymai, kuriuos patvirtina aptarta Specialisto iÅ¡vada Nr. G3591/11(01), liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Apie tai, kad kaltinamasis V. D. sudavė nukentėjusiajam deÅ¡ine ranka vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nukentėjusysis nurodė teisiamajame posėdyje. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas I. M. teisme aiÅ¡kiai nurodė, kad matė, kaip nukentėjusiajam priėjus prie kaltinamojo, norint jį apžiÅ«rėti, paėmus kaltinamÄ jį už vienos rankos ir bandant nurengti striukę, kaltinamasis kitos rankos delnu trenkė nukentėjusiajam į veidÄ , ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I.

M. parodė, jog kaltinamasis deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos briauna sukdamasis per nugaros puse sudavė gydytojui į apatinį žandikaulį. Nukentėjusiojo M. J., liudytojo I. M. parodymus teisme netiesiogiai patvirtina ir liudytojos O. B. parodymai teisme, kai ji nurodė, jog eidama pro palatos duris, pasisukusi pamatė, kad nukentėjusysis M. J. atÅ¡lijęs nuo kaltinamojo, atsilošęs ir lyg ginasi, prisidengdamas veidÄ rankomis, o kaltinamasis V. D., iÅ¡tiestomis į priekį rankomis, palinkęs link daktaro, taip pat ir liudytojos A.

K. parodymai, jog bÅ«dama palatoje girdėjo, kad gydytojas M. J. paklausė kaltinamojo „už kÄ , aÅ¡ tau padedu, o tu mane muÅ¡i“. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G3591/11(01) nustatyta, kad Specialisto iÅ¡vados Nr. G3591/11(01) nustatyta, kad M. J. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje su pavirÅ¡iniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34,33,42,43,44 dantų iÅ¡nirimai, sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai kumščiu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-19), dėl penkių nuolatinių dantų iÅ¡nirimo (netekimo) M.

J. prarado 10 procentų bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nėra duomenų, jog M. J., I. M., O. B., A. K. turėtų pagrindÄ nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį, be to nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patvirtina vieni kitus, taip pat yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis teisme nurodė, jog jis netyčia deÅ¡inės rankos alkÅ«ne užgavo nukentėjusiajam veidÄ . Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad nepastebėjo, kaip kaltinamasis jam sudavė, t.y. nepastebėjo, ar buvo suduota kumščiu, ar ne, taip pat teigė, jog kaltinamasis stiprų smÅ«gį sudavė jam deÅ¡ine ranka, jÄ kažkaip tiesdamas. Apklaustas teisme liudytojas I. M. teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam į veidÄ trenkė deÅ¡inės rankos delnu, tuo tarpu 2012-01-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamasis deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos briauna sukdamasis per nugaros puse, sudavė nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį.

Liudytojos A. K. bei O. B. teisme teigė paties smÅ«gio nemačiusios. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo bei liudytojo I. M. parodymus, sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajam kumščiu, tačiau yra įrodyta, kad kaltinamasis deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veido sritį. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių LR BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylÄ nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimÄ , jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Teismo vertinimu, rankos vietos, kuria suduotas smÅ«gis (smÅ«gio sudavimo faktui pasitvirtinus) patikslinimas Å¡iuo atveju nepažeis kaltinamojo teisės į gynybÄ , prieÅ¡ingai, inkriminuojama veika bÅ«tų apraÅ¡yta aiÅ¡kiau ir tiksliau.Kaltinamasis teisme teigė, jog nukentėjusįjį užgavo netyčia. Teismų praktikoje asmens kaltė nustatoma remiantis ne tik jo parodymais, tačiau įvertinus juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Taigi, subjektyviojo požymio kaltės nustatymui svarbÅ«s ir veikos objektyvieji požymiai, iÅ¡ kurių galima spręsti apie kaltininko psichinį santykį su daroma veika.

Teismo vertinimu, kaltinamasis V. D. rankos plaÅ¡taka suduodamas stiprų, staigų smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, suprato savo veiksmo pavojingumÄ , numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sveikatos sutrikdymo padariniai ir nors jų nenorėjo, sÄ moningai leido jiems atsirasti. V. D. buvo abejingas minėto veiksmo padariniams, kurie galėjo atsirasti. Tai reiÅ¡kia, kad jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius. Kaltinamojo V. D. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Prokuroras teisiamajame posėdyje pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , nurodydamas, jog V.

D. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 10 p. (b. l. 143, 153). Teismas pažymi, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis yra tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdomai dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti, sukliudyti tokiai veiklai dabartyje ar siekiant užkirsti keliÄ , sukliudyti tokiai veiklai ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4/2013), taip pat kerÅ¡taujant už tokiÄ veiklÄ , įvykdytÄ praeityje.

Tarnybos pareigų vykdymas - tai valstybės tarnautojų veikla, taip pat ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamasis V. D. sudavė smūgį nukentėjusiajam M.

J. į veidÄ bÅ«tent dėl nukentėjusiojo tarnybinių pareigų vykdymo. Aplinkybės, jog nukentėjusysis 2011-11-19 ėjo gydytojo pareigas, kaltinamasis buvo Vilniaus Respublikinės Universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus reanimacijos palatoje, o smÅ«gis buvo suduotas nukentėjusiajam padedant kaltinamajam nusirengti striukę, nereiÅ¡kia, jog kaltinamasis suduodamas nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veido sritį siekė sutrukdyti nukentėjusiajam atlikti tarnybines pareigas, nutraukti jo pareigų vykdymÄ ar atkerÅ¡yti už jo tarnybinę veiklÄ .

Byloje nustatyta, jog tuo metu V. D. buvo neblaivus (jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumo laipsnis), be to, kaip teisme nurodė liudytoja O. B., tiek liudytoja, ėjusi bendruomenės slaugytojos pareigas, tiek nukentėjusysis gydytojas M. J. buvo apsirengę vienodomis oranžinėmis uniformomis. Teismas pažymi, kad teismo iÅ¡vados apkaltinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Jeigu, iÅ¡naudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių paÅ¡alinti nepavyksta, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teisme buvo iÅ¡naudotos visos galimybės prieÅ¡taravimams, neaiÅ¡kumams ir abejonėms paÅ¡alinti, todėl vadovaujantis principu, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis V. D. 2011-11-19 nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. J. bÅ«tent dėl jo tarnybos pareigų vykdymo ir padarė LR BK 138 str. 2 d. 10 p. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra.

Tačiau, kaip minėta, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d., todėl teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaudamasis LR BPK 256 str. 2 d., sprendžia kad kaltinamasis pripažintinas kaltu remiantis kaltinamajame akte pateiktu veiklos kvalifikavimu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumas (b. l. 59-60) ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis yra vyresnio amžiaus, neteistas (b. l. 68), baustas administracine tvarka (b. l. 70), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 72), nedirbantis), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Å ių padarytÄ nusikaltimÄ ir kaltinamÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. J. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jam padarytÄ 4930 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalÄ (b. l. 142, 23). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pirminiame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta 9500 Lt žala buvo numatomo gydymosi kaina, tačiau Å¡is gydymas nelabai nukentėjusiajam tiko, jis jo atsisakė, todėl nukentėjusysis sumažina ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 4930 Lt turtinės žalos, kuri yra pagrįsta į bylÄ pateiktais įrodymais, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 2000 Lt neturtinės žalos. CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog M. J. dėl jam kaltinamojo V. D. padaryto sužalojimo patyrė 4922,35 Lt gydymosi išlaidų (b. l. 26, 27, 29-32, 34, 35). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui yra priteistina byloje pateiktais įrodymais (CPK 178 str.) pagrįsta 4922,35 Lt turtinė žala. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamais padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltinamasis nusikalstama veika padarė nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje su pavirÅ¡iniu nubrozdinimu kairio žando gleivinėje, 34,33,42,43,44 dantų iÅ¡nirimai. Neabejotina, kad dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , emocinį sukrėtimÄ , psichologinį diskomfortÄ ir nepatogumus. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nukentėjusiajam tyčine kaltinamojo veika padaryto sužalojimo sunkumÄ ir pobÅ«dį, gydymosi pobÅ«dį ir trukmę, padarytos turtinės žalos dydį, aplinkybę, jog nukentėjusysis pagal darbo pobÅ«dį nuolat turi bendrauti su kitais žmonėmis, todėl diskomfortas burnos ertmėje viso gydymo metu daro neigiamÄ poveikį jo psichologinei bÅ«senai, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, sprendžia, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiÅ¡kai (CK 6.250 str., 6.263 str.).

Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 38,73 Lt (b. l. 41-43) žalos priteisimo. Teismas, įvertinęs byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, jį pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 43), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, o 38,73 Lt priteistina iÅ¡ kaltinamojo (CK 6.280 str.). V. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 65-66) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,n u s p r e n d ė:V.

D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant kiekvienÄ dienÄ nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu, iÅ¡skyrus laikÄ , susijusį su darbu ir mokslu.V. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti V.

D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.IÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. J. ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. D. nukentėjusiajam M. J. 4922,35 Lt turtinės žalos bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje M. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. VisiÅ¡kai patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ V. D. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 38,73 Lt žalos atlyginimo. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Teisėja                                                                                                        Ieva Gavelytė-Kalytienė