30dd608c-0757-41cf-8a73-7bcf2fce2d9a · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1538-864/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11007-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) Lietuvos karate federacijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1556-864/2022 pagal ieÅ¡kovės Lietuvos karate federacijos ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Lietuvos karate federacija (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais atsakovo Vykdomojo komiteto 2022 m. vasario 7 d. nutarimo 2.3 punktÄ , atsakovo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (toliau – atsakovo) Vykdomojo komiteto 2022 vasario 7 d. nutarimÄ Nr. 14, ir atsakovo Generalinės Asamblėjos nutarimo 7 punktÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

3. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų (toliau – Ä®statai) 70 punktÄ , bet koks Lietuvos tautinio olimpinio komiteto valdymo organų priimtas sprendimas, kaip iÅ¡imtinė apeliacija, gali bÅ«ti teikiamas Tarptautiniam sporto arbitražo teismui (toliau – CAS), kuris priims galutinį ginčo sprendimÄ , remdamasis CAS kodeksu. Terminas apeliacijai pateikti yra dvideÅ¡imt viena (21) diena nuo sprendimo, susijusio su apeliacija, priėmimo. Bet koks ginčas, kylantis dėl Å¡ių Ä®statų taikymo, nagrinėjamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinėje Asamblėjoje, kurios sprendimas apeliacine tvarka gali bÅ«ti teikiamas CAS. Terminas apeliacijai pateikti yra dvideÅ¡imt viena (21) diena nuo sprendimo, susijusio su apeliacija, priėmimo.

4. Tų pačių Įstatų 38 punkte nurodyta, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organai yra: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinė Asamblėja; Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomasis Komitetas; Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Prezidentas; Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Revizijos komisija; Olimpinių klausimų taryba. Įstatų 26 punkte nustatyta, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys privalo, be kita ko, laikytis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų ir nutarimų.

5. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas privalėjo su ieÅ¡kiniu kreiptis ne į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , o į Tarptautinį sporto arbitražo teismÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 6. Apeliantė Lietuvos karate federacija (toliau ir apeliantė) pateikė atskirÄ jį, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15566- 984/2022 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti 2022 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovės, Lietuvos karate federacijos, ieÅ¡kinį prieÅ¡ atsakovÄ , Lietuvos tautinį olimpinį komitetÄ .

7. Apeliantės teigimu, skundžiama teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 10 straipsnio 1, 2 daliai bei analogiško pobūdžio bylų nagrinėjimo praktikai Lietuvoje, kadangi, priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, neva tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja arbitražinis susitarimas visus ginčus spręsti Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (toliau – CAS), tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudaryta jokio arbitražinio susitarimo.

8. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos valiÄ sudaryti arbitražinį susitarimÄ . Teigia, jog ji nedalyvavo rengiant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatus, nebalsavo dėl jų priėmimo. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatai buvo priimti 2016 m. sausio 28 d., o apeliantė įstojo į Lietuvos tautinio olimpinio komitetÄ tik 2017 m. sausio 27 d. Jai jungiantis prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, jos nuomonės ar raÅ¡ytinio sutikimo dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatuose esančio arbitražinio susitarimo ar ginčų nagrinėjimo CAS nebuvo klausiama.

Pažymi, kad apeliantė niekada nesudarė jokio arbitražinio susitarimo su atsakovu, t. y. apeliantė ir atsakovas nesudarė jokio raÅ¡ytinio susitarimo, kuriuo susitartų, jog tarpusavio ginčai bÅ«tų nagrinėjami CAS. Apeliantės nuomone, vien jos įstojimas į Lietuvos tautinio olimpinio komitetÄ ir įstatų akceptavimas konkliudentiniais veiksmai (pvz. dalyvaujant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje) nesant jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose bÅ«tų įtvirtinta nuoroda į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatuose egzistuojančios arbitražinės iÅ¡lygos laikymÄ si, negali bÅ«ti pripažįstamas atitinkančiu raÅ¡ytinę susitarimo dėl arbitražinės iÅ¡lygos formÄ ir Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas sÄ lygas.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338  straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį atsakovui Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, nurydama, jog teismas nepagrįstai pripažino esant arbitražiniam susitarimui tarp šalių kilusius ginčus spęsti Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Nustatytos faktinės aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismo išvados 11. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatai (toliau – Įstatai) Juridinių asmenų registre įregistruoti 2016 m. kovo 21 d.: 11.1.

Ä®statų 22 punktas numato, kad juridinis ar fizinis asmuo privalo pateikti paraiÅ¡kÄ dėl narystės Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete raÅ¡tu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomajam komitetui svarstyti. Jeigu pareiÅ¡kėjas įvykdo Ä®statuose nustatytas sÄ lygas ir reikalavimus, numatytus Ä®statų 20 punkte, paraiÅ¡ka teikiama kitai Generalinei asamblėjai, kad Å¡i priimtų sprendimÄ . ParaiÅ¡kos byla privalo bÅ«ti parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto reikalavimus, nustatytus pagal Ä®status, ir apimti visÄ reikalingÄ patvirtinančiÄ dokumentacijÄ (b. l. 47). 11.2.

Ä®statų 26 punktas numato Lietuvos tautinio komiteto narių pareigas, tarp kurių numatyta pareiga laikytis Olimpinės chartijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų ir nutarimų (b. l. 47). 11.3. Ä®statų 53.7., 53.9. punktai numato, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas tvirtina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narių priėmimo ir pripažinimo tvarkÄ (b. l. 52). 11.4. Ä®statų 65 punktas numato, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatai turi visiÅ¡kai atitikti Olimpinę chartijÄ ir ja nedviprasmiÅ¡kai remtis.

Jei kyla abejonių dėl Ä®statų interpretavimo ir Olimpinės chartijos, vadovaujamasi Olimpine chartija (b. l. 53). 11.5. Ä®statų 70 punktas numato, kad bet koks Lietuvos tautinio olimpinio komiteto valdymo organų (Ä®statų 38 punktas) priimtas sprendimas, kaip iÅ¡imtinė apeliacija, gali bÅ«ti teikiamas Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui (toliau – CAS), kuris priims galutinį ginčo sprendimÄ , remdamasis CAS kodeksu. Terminas apeliacijai pateikti yra dvideÅ¡imt viena (21) diena nuo sprendimo, susijusio su apeliacija, priėmimo.

Bet koks ginčas, kylantis dėl Įstatų taikymo, nagrinėjamas Lietuvos tautinio komiteto Generalinėje asamblėjoje, kurios sprendimas apeliacine tvarka gali būti teikiamas CAS. Terminas apeliacijai pateikti yra dvidešimt viena (21) diena nuo sprendimo, susijusio su apeliacija, priėmimo (b. l. 54).

12. Apeliantė (jos atstovai) 2017 m. sausio 19 d. užpildė Lietuvos tautinio komiteto nario anketÄ (kaip tai numatyta Ä®statų 22 punkte), kur patvirtino, kad su 2016 m. kovo 21 d. redakcijos Ä®statais susipažino (b. l. 59).

13. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto 2017 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 12 pritarta Lietuvos karate federacijos narystei Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (b. l. 27).

14. Lietuvos karate federacija 2017 m. sausio 27 d. įtraukta į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narių registrÄ (b. l. 31). Dėl nutarties (ne)teisėtumo 15. IÅ¡ atskirojo skundo turinio bei nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas prieina iÅ¡vados, jog apeliantė nekvestionuoja savo narystės asociacijoje Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (toliau ir Asociacija) bei priėmimo į asociacijÄ procedÅ«ros. Taip pat neginčija aplinkybės, kaip pati nurodė savo atskirajame skunde, kad 2017 m. sausio 17 d.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas priėmė nutarimÄ pritarti apeliantės narystei Asociacijoje kaip vienintelei organizacijai Lietuvoje kuruojančiai karate sporto Å¡akÄ ir pateikė šį nutarimÄ Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinei asamblėjai patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu buvo priimtas sprendimas priimti apeliantę Asociacijos nare, darytina iÅ¡vada, jog buvo įvertinta, kad apeliantė atitinka visus Ä®statų keliamus reikalavimus. Jeigu apeliantės priėmimo metu į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narius apeliantė ir neiÅ¡reiÅ¡kė visų savo prisiimamų įsipareigojimų raÅ¡ytine forma, tačiau, kaip nustatyta Å¡ios nutarties 12 punkte, raÅ¡tu patvirtino, kad susipažino su Ä®statais, tai nesutrukdė atsakovei vertinti apeliantės kaip atitinkančios 2016 m. kovo 21 d.

įregistruotuose redakcijos Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatuose nustatytus kriterijus ir priimti sprendimo dėl apeliantės priėmimo į AsociacijÄ .

16. Taigi apeliantė, nuo 2017 m. sausio 27 d. tapusi Asociacijos nare, susipažinusi su Ä®statais ir tai patvirtinusi raÅ¡tu, turėjo suprasti, jog jai nuo Å¡ios dienos suteikiamos ne tik Asociacijos narės teisės, tačiau ji privalo laikytis ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nario pareigų (Ä®statų 26 punktas). Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 11.5 punkte, Ä®statų 70 punktas numato, kad „bet koks LTOK valdymo organų priimtas sprendimas, kaip iÅ¡imtinė apeliacija, gali bÅ«ti teikiamas CAS, kuris priims galutinį ginčo sprendimÄ , remdamasis CAS kodeksu“.

Pažymėtina, kad Olimpinės chartijos 60 punktas (redakcija galioja nuo 2019 m. birželio 26 d.), kurios nuostatomis apeliantė įsipareigojo vadovautis tapdama Asociacijos nare, taip pat numato analogiÅ¡kÄ taisyklę, kad Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) sprendimai yra galutiniai. Bet kokį ginÄÄ dėl sprendimų taikymo ar aiÅ¡kinimo sprendžia TOK Vykdomasis komitetas, o kai kuriais atvejais – Sporto arbitražo teismas yra galutiniai. O visus ginčus, kilusius per olimpines žaidynes arba dėl jų, gali spręsti tik Sporto arbitražo teismas, vadovaudamasis Sporto arbitražo kodeksu.

17. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, jog visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis (1 dalis); arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos.

Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ darbo ir vartojimo sutarčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (2 dalis); arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (3 dalis);

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota valstybės institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimÄ dėl ginčų, susijusių su Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis sutartimis (4 dalis).

18. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas mano, jog apeliantė, kaip Asociacijos narė, privalo laikytis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nario pareigų ir ginčus tarp Asociacijos (atsakovės) ir jos nario (apeliantės) spręsti arbitraže, t. y. Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS). Dėl procesinės baigties 19. Atskiruoju skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jÄ keisti ar naikinti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

20. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė