2022-05-11 Nr. AB-11950-3-62-3-03498-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2182-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03498-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. K. H. A. ir jos atstovaujamo pagal įstatymą nepilnamečio sūnaus H. Y. O. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. K. H. A. ir jos atstovaujamo pagal įstatymą nepilnamečio sūnaus H. Y. O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai L. K. H. A. ir jos atstovaujamas pagal įstatymą nepilnametis sūnus H. Y. O. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: panaikinti 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21M36564 (toliau – ir Sprendimas); 2) Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio prašymų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2305 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. spalio 28 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją L. K. H. A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; sprendimu nutarta pareiškėjos nepilnamečiam sūnui neuždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimą pareiškėjai skundė Komisijai, tačiau ši skundą atmetė.

4. Pareiškėjai nurodė, kad Komisija nepagrįstai neužtikrino bei nesuteikė jiems teisės dalyvauti Komisijos posėdyje bei teikti žodinius paaiškinimus, todėl buvo pažeista jų teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą.

5. Pareiškėjai teigė, kad jie nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastį – (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilusį pavojų jų sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini), dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Minėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

6. Pareiškėjų vertinimu, Komisija nepasisakė dėl jų išdėstytų motyvų dėl išsiuntimo iš Lietuvos ir draudimo atvykti, tik iš esmės argumentavo tuo, jog Sprendimas teisėtas, pareiškėjai neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Migracijos Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjų pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jų pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjų kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

9. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d.) 222 punkto nuostata atsakovui nebuvo privaloma nagrinėti pareiškėjų skundo žodinio proceso tvarka.

11. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjai iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjų L. K. H. A. ir H. Y. O. A. skundą patenkino iš dalies, t. y., pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti L. K. H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi L. K. H. A. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Komisijos sprendimo dalis ir jas išdėstė taip: „Uždrausti L. K. H. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi L. K. H. A. 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai sulaikė grupę asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną. Tarp sulaikytųjų buvo pareiškėja ir jos nepilnametis sūnus. Pareiškėja žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pateikė savo ir nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) pasus. 2021 m. spalio 26 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Jos teigimu, (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi, nes (duomenys neskelbtini). Asmeniškai prieglobsčio prašytojams niekas negrasino, tačiau jie nuolat jautėsi nesaugūs kaip (duomenys neskelbtini) asmenys.

14. Prieglobsčio prašytoja yra ištekėjusi, turi 9 m. sūnų, su kuriuo atvyko į Lietuvą, o jos vyras liko (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl jiems individualiai kilusių pavojų būnant (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Priešingai, apklausos metu ir teismo posėdžio metu, pareiškėja paaiškino, kad asmeniškai nesusidūrė su persekiojimo ar grasinimo veiksmais, tik jautė baimę. Pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jie patirtų persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjų baimė būti persekiojamiems yra nepagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Tariamas persekiojimas nėra individualaus pobūdžio. Kadangi pareiškėjai neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, teismas pritarė atsakovo sprendimui nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso.

16. Teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams ir papildomą apsaugą. Papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai grindė tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas, arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Pareiškėjų teiginiai dėl buvimo (duomenys neskelbtini) ir dėl to kylančių padarinių yra deklaratyvūs. Jie nenurodė jokių aiškių bei konkrečių aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimų jų konkrečiu atveju. Duomenų visuma neįrodo, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai galėtų būti kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė dėl egzekucijos ar mirties bausmės. Dėl to teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjų individualias aplinkybes ir nustatė, jog remiantis kilmės valstybės informacija, prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Prieglobsčio prašytoja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot (duomenys neskelbtini) susiduria su padidinta persekiojimo rizika. (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pažymėjo, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) paskelbtomis gairėmis (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas nerasta. Nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

19. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjos nurodomos ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

20. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjų skundo argumentą, kad Komisija turėjo nagrinėti skundą žodine tvarka, nes pagal Tvarkos aprašo 222 punktą sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta ikiteismine rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

21. Teismas, aptaręs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas, sprendė, kad šios direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus pareiškėjų atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenis apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtus Lietuvos ir Baltarusijos sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyta VSAT pareigūnų). Be to, nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė juos išsiųsti būtent į šią šalį.

22. Teismas šiuo atveju nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjai maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui, dėl to šią sprendimo dalį pakeitė nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas konstatavo esant pagrindą pakeisti ir kitą Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą laikotarpio sutrumpinimo iki dvejų metų nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjos nepilnamečiui vaikui neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Kadangi pareiškėjai šios dalies neskundė, tai teismas dėl jos išsamiau nepasisakė. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis.

24. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 25. Pareiškėjai L. K. H. A. ir H. Y. O. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti išklausyti.

26. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

27. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Remiantis (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pateikia duomenis apie situaciją kilmės valstybėje ir teigia, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini) gresia reali individuali grėsmė gyvybei.

28. Pareiškėjai teigia, kad nepagrįsti argumentai, jog (duomenys neskelbtini) grėsmės, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, tik yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) pajėgumas, ką ne kartą savo sprendimuose yra pripažinęs ir atsakovas. EPPB pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini).

29. Pareiškėjai nesutinka su Sprendimo dalimi nesuteikti jiems papildomos apsaugos. EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaitoje apibendrintoji informacija yra iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė.

30. Pareiškėjai nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) šeima, kuri pagal du kriterijus (duomenys neskelbtini) priskiriama padidintos rizikos grupei. Tai reiškia, kad šeima yra labiau pažeidžiama ir jai kyla didesnis pavojus netekti laisvės, gyvybės ar sveikatos, ypač vertinant (duomenys neskelbtini) padėtį ir pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vykstantį karinį konfliktą. Atsakovas ir teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra individualios grėsmės.

31. Pareiškėjai teigia, kad Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti jam neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas pagrįstai. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34. Atsakovo teigimu, pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti, pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgus į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją bei remiantis teisės aktų nuostatomis ir pabėgėlių teisės principais. Sprendimas išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas pagrįstai, nes pareiškėjai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas teisme.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

39. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, nes dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjų skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).

V. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad nenustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų realią pareiškėjų individualaus persekiojimo rizikos tikimybę. Dėl to teismas nekonstatavo esant Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pagrindą suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą. Be to, atsakovas gana nuosekliai įvertino pareiškėjų individualią situaciją ir nenustatė realios ir individualios grėsmės patirti pareiškėjams persekiojimą kilmės šalyje. Taigi teismas nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjams kriterijų, todėl nekonstatuota ir atitiktis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatoms. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcinga priemonė, todėl šį terminą sutrumpino.

42. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas netinkamai vertino jos įvardytas prašymo suteikti pabėgėlio statusą priežastis, pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, nesurinko visos aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės šalį, o teismas tokį sprendimą pripažino pagrįstu, neįsigilinęs į pareiškėjos situaciją, neįvertinęs, kad (duomenys neskelbtini) iš tiesų yra nesaugu, sunku gyventi.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

44. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

45. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).

47. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

48. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje ir gyvenamojoje vietovėje tyrimą, kilmės valstybės informaciją surinko iš keleto įvairių šaltinių. Pareiškėjai nepateikė tai paneigiančių argumentų.

51. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamiems dėl (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjai nurodė ir tai, kad nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), negali grįžti į gimtąjį miestą, nes šalia yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, taip pat kyla grėsmė būti persekiojamiems (duomenys neskelbtini). Atsakovas, tirdamas pareiškėjų prašymą, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai nenurodė individualių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog jie kaip (duomenys neskelbtini) savo kilmės šalyje susiduria ar susidurtų su realia persekiojimo rizika. Pareiškėjų nurodamos aplinkybės iš esmės susijusios su bendra situacija kilmės šalyje. Atsakovas, išsamiai surinkęs ir ištyręs duomenis apie kilmės šalį, nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu patirtų kokį nors persekiojimą.

52. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą informaciją bei atsakovo surinktą išsamią informaciją apie kilmės valstybę, (duomenys neskelbtini) situaciją (duomenys neskelbtini), nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją ir jos vaiką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl jiems kaip (duomenys neskelbtini) individualiai kilusių pavojų kilmės valstybėje. Priešingai, apklausos ir teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad asmeniškai ji nesusidūrė su persekiojimo ar grasinimo veiksmais, tik jautė baimę. Pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad ji ar jos šeimos nariai patirtų persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Taigi tiek atsakovas, tiek ir teismas turėjo pagrindą pareiškėjų baimę būti persekiojamiems vertinti kaip hipotetinę, nepagrįstą konkrečių faktinių duomenų visuma ir daryti išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė atitikties Įstatymo 86 straipsnio kriterijams ir tarptautinės apsaugos jiems suteikimo poreikio.

53. Be to, pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau tokios išvykimo iš kilmės šalies priežastys yra asmeninio, ekonominio pobūdžio, t. y. geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo paieška. LVAT praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjos teiginiai apie nesaugią (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėjai neatitinka sąlygų prieglobsčiui suteikti.

54. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo poreikį grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės, t. y. kad kilmės šalyje jiems grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Teismas, pritardamas tokiai atsakovo išvadai, pažymėjo, kad pareiškėjų skundo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) kylančių padarinių yra deklaratyvūs, pareiškėjai nenurodė aiškių ir konkrečių aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimų jų konkrečiu atveju. Byloje esančių duomenų visuma neįrodo, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai galėtų būti kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas, jie bus tokiu būdu baudžiami. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjams kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė dėl egzekucijos ar mirties bausmės. Tokių duomenų pareiškėjai nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

55. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į surinktą informaciją apie kilmės valstybėje vykstančius vidinius karinius konfliktus, vertino, ar prieglobsčio prašytojų gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei kyla rimta ir asmeninė grėsmė dėl beatodairiško smurto veiksmų šio konflikto metu. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) bei konkrečioje vietovėje (duomenys neskelbtini), vertino (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grėsmę tiek šalyje, tiek konkrečioje vietovėje, aptarė aplinkybę dėl smurto lygio pareiškėjų gyvenamojoje vietoje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste įvertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas Sprendime nurodė ir tai, kad prieglobsčio prašytoja nepriklauso nė vienai (duomenys neskelbtini) grupei, kurios, anot (duomenys neskelbtini), susiduria su padidinta persekiojimo rizika, t. y. nepriklauso kategorijai (duomenys neskelbtini). Atsakovo nustatytais duomenimis, pareiškėja gyveno kartu su savo šeima (duomenys neskelbtini), nedirbo, turėjo vyro palaikymą. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo nenustatęs realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, o kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

56. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pareiškėjai kaip (duomenys neskelbtini) pagal EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaitą yra įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, kaip galintys susidurti su padidinta persekiojimo rizika, todėl atsakovas turėjo atsižvelgti, kad jiems kyla realia individuali grėsmė jų gyvybe, teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas vertino šį aspektą. Iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas įvertino tai, kad paskutinė pareiškėjų gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, jie gyveno (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas (duomenys neskelbtini) minimas pažeidimas. Pažymėta, kad prieglobsčio prašytojai yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidę (duomenys neskelbtini), todėl pažįsta kultūrą ir vietinius papročius, ten gyvena jų šeima. Prieglobsčio prašytojai turi asmens dokumentus, todėl gali patvirtinti savo tapatybę. Dėl to atsakovo išvada dėl pareiškėjų neatitikties Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems papildomos apsaugos kriterijams yra padaryta įvertinus jų kaip (duomenys neskelbtini) galimą patirti padidintą persekiojimo grėsmę.

57. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas nesurinko aktualios būtinos informacijos, todėl teismas iš esmės rėmėsi atsakovo selektyviai atrinkta, naujumo kriterijų neatitinkančia informacija. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų argumentus dėl netinkamai atsakovo surinktos kilmės šalies informacijos, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat analizavo (duomenys neskelbtini). Departamentas rėmėsi (duomenys neskelbtini) ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių išvadų dėl beatodairiško smurto lygio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, nurodydama, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos, iš esmės nepateikia tai pagrindžiančių duomenų. Dėl to tokie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieglobsčio prašytoja prašymą suteikti prieglobstį teikė ir savo nepilnamečio sūnaus vardu, tačiau savarankiškų pagrindų suteikti jam prieglobstį nesuformulavo, t. y. vaiko atstovė (motina) nenurodė kitokių priežasčių prieglobsčiui jos vaikui suteikti nei grįsdama savo prašymą. Dėl to, išnagrinėjus pareiškėjos prašyme nurodytas prašymo suteikti prieglobstį priežastis bei argumentus ir netenkinus jos prašymo suteikti prieglobstį, analogiškais motyvais laikytinas atmestinu ir pareiškėjos nepilnamečio vaiko prašymas suteikti prieglobstį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, įvertinus pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko buvimo Lietuvoje trukmę, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinimui, kad pareiškėjos nepilnamečiam vaikui turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga, ar kad tokios apsaugos nesuteikus nebūtų deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja inter alia 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų tikslai.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjų nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. K. H. A. ir jos atstovaujamo pagal įstatymą nepilnamečio sūnaus H. Y. O. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė