30d9ea18-0e17-404f-8ce2-c2c4bf4b6021 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2010-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13406-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.1.14.8.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-18060-1019/2022, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos L.

V. praÅ¡ymÄ . Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad prievolė UAB „Perspektyvios idėjos“ pagal 2008 m. liepos 11 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, nes turto pardavėjas UAB „Perspektyvios idėjos“ 2019 m. gruodžio 31 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, t. y. sutarties Å¡alis pasibaigė likvidavus juridinį asmenį.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad pagal sutartį iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su pardavėju momento, pirkėjai neturi teisės daiktų perleisti, iÅ¡nuomoti, perduoti naudoti, įkeisti ar kitaip disponuoti be atskiro pardavėjo raÅ¡tiÅ¡ko notarinės formos sutikimo. Notaras atitinkamÄ patvirtinimÄ iÅ¡duoda tik turėdamas kitos sutarties Å¡alies patvirtinimÄ apie atsiskaitymÄ . Kadangi, Å¡iuo metu vieÅ¡ame registre galioja pareiÅ¡kėjos teises ribojantis įraÅ¡as, o jos prievolė pasibaigė likvidavus juridinį asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 3 dalis), praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ prievolės pasibaigimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos L. V. praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

4. Teismas nustatė, jog iÅ¡ praÅ¡yme dėstomų aplinkybių, juo siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniuose įtvirtintų nuostatų. Teismas pažymėjo, kad pagrindas iÅ¡registruoti apribojimÄ dėl turto perleidimo yra įrodymai apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ , kuriuos, jei atsiskaityta, turi pirkėjai.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.128 straipsnio pagal 3 dalį, prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas. IÅ¡ pateiktų duomenų, taip pat iÅ¡ Juridinių asmenų registro teismas nustatė, kad UAB „Perspektyvios idėjos“ yra iÅ¡registruota įmonę likvidavus dėl bankroto. Taigi teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. kad prievolė pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi. Taip pat teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , ar negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. nėra pagrindo praÅ¡ymÄ nagrinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka.

6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėja nurodo, jog notaras atitinkamÄ patvirtinimÄ iÅ¡duoda tik turėdamas kitos sutarties Å¡alies patvirtinimÄ apie atsiskaitymÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarÄ ir jis atsisakė patvirtinti, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaityta. PareiÅ¡kėjai nesutinkant su notaro veiksmais ar neveikimu, ji turi teisę teikti skundÄ dėl notarinio veiksmo ar atsisakymo notarinį veiksmÄ atlikti (CPK 511 straipsnis).

7. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl prievolės pasibaigimo nenagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja (apeliantė) L.

V. praÅ¡o panaikinti teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ priimti praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – prievolės pasibaigimo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais: 8.1. Apeliantė nurodo, jog pirkėjai neturi duomenų apie galutinį atsiskaitymÄ , nes pardavėjas neįvykdė savo pareigų pagal pardavimo sutartį, todėl pirkėjai ir nesumokėjo galutinės sutarties kainos. Pardavėjo iÅ¡registravimÄ Ä¯rodantys duomenys buvo pateikti teismui kartu su pareiÅ¡kimu.

PareiÅ¡kėja neturi kitos iÅ¡eities, kaip teikti praÅ¡ymÄ ypatingosios teisenos tvarka, nes potencialus atsakovas ginčo teisenos byloje neegzistuoja. 8.2. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad įvertinus pateiktÄ praÅ¡ymÄ , įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , ar negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. nėra pagrindo praÅ¡ymÄ nagrinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka.

Teismas nenurodo kokius dokumentus, teismo nuomone, turi Å¡iuo atveju pateikti pareiÅ¡kėja. 8.3. Notaras negali nustatyti juridinio fakto byloje, - tÄ daro tik teismas. Notaro veiksmų skundimas bÅ«tų beprasmis ir perteklinis, nes pareiÅ¡kėjas vis tiek butų priverstas kreiptis į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka. 8.4. Apeliantė pažymėjo, jog teismas, jei atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ , privalo nurodyti kokių tiksliai proceso įstatymo normų neatitinka pareiÅ¡kimas ir nustatyti galimybę pareiÅ¡kėjai trÅ«kumus paÅ¡alinti, aiÅ¡kiai nurodydamas kokių dokumentų, informacijos nepateikė pareiÅ¡kėja.

Jei teismas vertina su pareiÅ¡kimu priimtus įrodymus, jis privalo priimti pareiÅ¡kimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo 11. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

12. Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

13. Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik jeigu pareiÅ¡kėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tÄ faktÄ , arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylÄ nagrinėti, teismas turi jÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .

Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.)).

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008 m. liepos 11 d. pareiÅ¡kėja sudarė sutartį su UAB „Perspektyvios idėjos“, kuria buvo įsigytas butas adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.3. buvo numatyta, kad iki visiÅ¡ko pirkėjų atsikaitymo su pardavėju momento, pirkėjai neturi teisės daiktų perleisti, iÅ¡nuomoti, perduoti naudoti, įkeisti ar kitaip jais disponuoti be atskiro pardavėjo raÅ¡tiÅ¡ko notarinės formos sutikimo. Å i sÄ lyga įregistruota ir Nekilnojamo turto registre (8.2. p.). 15. 2019 m. gruodžio 31 d. turto pardavėjas UAB „Perspektyvios idėjos“ buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, t. y. sutarties Å¡alis pasibaigė.

16. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiÅ¡kėja nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.128 straipsnio pagal 3 dalį, prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. kad prievolė pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi. Apeliantė, be kita ko, nenurodo aplinkybių apie jos kaip sandorio Å¡alies įrodymus, pagrindžiančius visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ su kreditoriumi.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja turi duomenis (juos pateikė ir teismui kartu su praÅ¡ymu), jog turto pardavėjas UAB „Perspektyvios idėjos“ buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, t. y. pareiÅ¡kėja turi dokumentus, kurie patvirtina praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Atitinkamai pareiÅ¡kėjos siekiamas įtvirtinti juridinis faktas neatitinka CPK 444, 445 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, kadangi teismas nustato tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų.

18. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, jog notaras atitinkamÄ patvirtinimÄ iÅ¡duoda tik turėdamas kitos sutarties Å¡alies patvirtinimÄ apie atsiskaitymÄ bei tai, kad notaras negali nustatyti juridinių faktų. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡vis kreipėsi į notarÄ ir jis atsisakė patvirtinti, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaityta (CPK 178 straipsnis), t. y. byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėja negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad kreipimasis į notarÄ ir/ar jo veiksmų apskundimas bÅ«dų perteklinis, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ (CPK 444, 445 straipsniai), toks pareiÅ¡kėjos siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444, 445 straipsniuose įtvirtintų nuostatų. Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje įrodymų, jog pareiÅ¡kėja negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. įrodymų, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarÄ ir jis atsisakė patvirtinti, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaityta, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl perteklinio kreipimosi į notarÄ ir/ar dėl jo veiksmų apskundimo bÅ«tų pertekliniai, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

19. Apeliantė pažymėjo, jog jei teismas atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ , privalo nurodyti kokių tiksliai proceso įstatymo normų neatitinka pareiÅ¡kimas ir nustatyti galimybę pareiÅ¡kėjai trÅ«kumus paÅ¡alinti, aiÅ¡kiai nurodydamas kokių dokumentų, informacijos nepateikė pareiÅ¡kėja. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė proceso įstatymo normas, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 445 straipsnis, kurių pagrindu neatitinka apeliantės praÅ¡ymas. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai taip pat atmestini, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

20. Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo pačiu pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl prievolės pasibaigimo nenagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka. Dėl bylos procesinės baigties 22. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė praÅ¡ymo priėmimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstÄ nutartį, todėl naikinti ginčijamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas