30d970e9-5c1b-4df4-87bf-3b3bc770b29d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1922-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02574-2012-1;Pirmosios instancijos teismo teisėja: Rasa UrbanavičiÅ«tė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 44.3; 44.5.2.7; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2678-894/2013 pagal ieÅ¡kovo Pauliukų žemės Å«kio bendrovės ieÅ¡kinį atsakovams Kauno Tado Ivanausko medžiotojų bÅ«reliui ir BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Pauliukų žemės Å«kio bendrovė vykdo žemės Å«kio veiklÄ Jonavos rajone. IeÅ¡kovo laukai patenka į atsakovo Kauno Tado Ivanausko medžiotojų bÅ«relio (toliau – Medžiotojų bÅ«relis) medžioklės plotus. Per 2011 metų žemės Å«kio sezonÄ ieÅ¡kovas užsėjo kukurÅ«zais 58,08 ha plotÄ Dukuvkos kaime, 21,71 ha plotÄ (duomenys neskelbtini) ir 25,88 ha plotÄ (duomenys neskelbtini); 15 ha plote (duomenys neskelbtini) ir 20 ha plote tame pačiame kaime įrengė daugiametes ganyklas. IeÅ¡kovas 2011 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Žeimių seniÅ«nijos seniÅ«nÄ dėl laukinių gyvÅ«nų pasėliams padarytos žalos.

Komisija, laukinių kanopinių gyvÅ«nų žemės Å«kio pasėliams padarytiems nuostoliams įvertinti (toliau ir Komisija), 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiÅ«ros aktu Nr. LS-46 bei Medžiojamųjų gyvÅ«nų ŽŪB „Pauliukai“ kukurÅ«zų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimu ir 2011 m. lapkričio 24 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiÅ«ros aktu Nr. LS-53 bei Medžiojamųjų gyvÅ«nų ŽŪB „Pauliukai“ daugiametėms ganykloms padarytos žalos apskaičiavimu nustatė laukinių gyvÅ«nų ieÅ¡kovui padarytÄ 58 045,10 Lt dydžio žalÄ .

Tarp atsakovų 2011 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo polisas) Nr. BCAD 000546, kuria draudikas (atsakovas BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje) apdraudė draudėjo (atsakovo Kauno Tado Ivanausko medžiotojų bÅ«relio) vykdomÄ veiklÄ 100 000 Lt draudimo suma, nustatydamas 600 Lt dydžio besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka laukinių gyvÅ«nų (Å¡ernų) pasėliams padarytÄ Å¾alÄ neatlygino, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 52 045,10 Lt žalos atlyginimo; 3 220 Lt palÅ«kanų, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡ atsakovo Kauno Tado Ivanausko medžiotojų bÅ«relio 600 Lt žalos atlyginimo.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir savo prieÅ¡taravimus grindė tuo, kad ieÅ¡kovas nevykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamų gyvÅ«nų daromos žalos priemonių, pasėlių apžiÅ«ra vyko vėlyvÄ rudenį, kai derlius jau buvo nuimtas, dėl ko Komisija negalėjo įvertinti medžiojamų gyvÅ«nų (Å¡ernų) padaryto nuostolio dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovui Pauliukų žemės Å«kio bendrovei iÅ¡ atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 52 045,10 Lt žalai atlyginti, 3 220 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 294,62 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 15,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Kauno Tado Ivanausko medžiotojų bÅ«relio 600 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 145-151).

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog žala ieÅ¡kovui atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Medžiotojų bÅ«relis yra medžioklės plotų, kuriuose padaryta žala pasėliams, naudotojas. Žalos padarymo ir jos dydžio nustatymo faktÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai: 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiÅ«ros aktas Nr. LS-46 ir Medžiojamųjų gyvÅ«nų ŽŪB „Pauliukai“ kukurÅ«zų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas; 2011 m. lapkričio 24 d.

ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiūros aktas Nr. LS-53 ir Medžiojamųjų gyvūnų ŽŪB „Pauliukai“ daugiametėms ganykloms padarytos žalos apskaičiavimas. Paneigiančių šiuos faktus duomenų teismas nenustatė. Iš 2011 m. spalio 7 d. pasėlių apžiūros akto Nr. LS-46 teismas konstatavo, kad „pasėliai buvo auginami laikantis nustatytų agrotechninių reikalavimų“, o 2011 m. lapkričio 24 d. pasėlių apžiūros aktas Nr. LS-53 patvirtina aplinkybę, kad „daugiametės ganyklos prižiūrėtos laikantis geros ūkininkavimo praktikos taisyklių“.

Teismas pažymėjo, kad komisijos priimti sprendimai dėl žalos apskaičiavimo sukuria konkrečias pareigas asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Todėl tik apskundus komisijos sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka, teismas galėtų įvertinti ir Å¡ių administracinių aktų teisėtumÄ . Pabrėžė, kad apžiÅ«rint pasėlius dalyvavo abiejų atsakovų atstovai, atsakovams buvo žinoma apie priimtus komisijos sprendimus, tačiau komisijos sprendimų jie neskundė. Nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus Nuostolių skaičiavimo komisijos pasėlių apžiÅ«ros aktų ir padarytos žalos apskaičiavimų, Å¡ie administraciniai aktai yra galiojantys ir laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieÅ¡kovas, siekdamas užkirsti keliÄ Å¾alos atsiradimui, privalėjo naudoti repelentus ir pažymėjo, kad tokia ieÅ¡kovo pareiga nenumatyta įstatymu, be to, tokiÄ pareigÄ paneigia Valstybinės augalininkystės tarnybos 2013 m. gegužės 16 d raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad „Lietuvoje nėra repelentų, registruotų kukurÅ«zų, daugiamečių ganyklų ir kviečių pasėlių apsaugai nuo Å¡ernų“. Atsižvelgdamas į tai, kad Medžiotojų bÅ«relio civilinė atsakomybė buvo apdrausta 10 000 Lt suma, ieÅ¡kovui padarytos žalos faktas buvo konstatuotas dviem skirtingais aktais ir dviems skirtingoms pasėlių rÅ«Å¡ims, teismas sprendė, kad žala padaryta dviem atskirais draudžiamaisiais įvykiais, dėl ko, remiantis civilinės atsakomybės sutartimi, Medžiotojų bÅ«reliui turėtų bÅ«ti taikomos dvi besÄ lyginės iÅ¡skaitos (franÅ¡izės), kurių suma lygi 1 200 Lt.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Å¡io atsakovo 600 Lt žalos atlyginimo teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Kadangi praÅ¡oma priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės 52 045,10 Lt dydžio žala nevirÅ¡ijo draudimo sumos (100 000 Lt), ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡io atsakovo atžvilgiu teismas taip pat pripažino pagrįstu. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo (draudimo bendrovės) įstatymines ir procesines palÅ«kanas už pavėluotÄ prievolės įvykdymÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas BTA Insurance Company SE praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (t. 1, b. l. 156-159). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Dėl 2011 m. spalio 7 d. Pasėlių apžiÅ«ros akto Nr. LS-46, 2011 m. lapkričio 24 d. Pasėlių apžiÅ«ros akto Nr. LS-53 bei juos lydinčių medžiojamųjų gyvÅ«nų Pauliukų ŽŪB kukurÅ«zų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktų.

Atsakovo nuomone, nors teismas teisingai nustatė, kad draudiko atstovas dalyvavo apžiÅ«rint pasėlius, tačiau komisijos sprendimas neturi prejudicinės galios draudimo bendrovės atžvilgiu, kadangi Å¡i, priimant sprendimÄ , negalėjo niekaip įtakoti jo priėmimui, teikti savo pastabas bei skųsti šį sprendimÄ administracine tvarka. Komisijos sprendimai yra administraciniai aktai, todėl jie neturi prejudincinės galios nagrinėjamai bylai ir laikytini raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant bet neapsiribojant įrodymais, kurie paneigtų žalos faktÄ arba atleistų nuo žalos atlyginimo.2.

Dėl byloje paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, paneigiančių žalos faktÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepasisakė dėl labai svarbios aplinkybės, kad derlius jau buvo nuimtas tuose plotuose, kuriuose buvo nustatyta medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala. Nuėmęs derlių, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso negalėjo patirti žalos.3. Dėl aplinkybių, atleidžiančių Medžiotojų bÅ«relį nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į LR medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, bÅ«tinoji sÄ lyga civilinei atsakomybei kilti yra pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemonių vykdymas.

Tik tuo atveju, kai žemės ūkio sklypo savininkas vykdo minėtas priemones, yra prielaidos Medžiotojų civilinei atsakomybei. LR aplinkos apsaugos ministro bei LR žemės ūkio ministro įsakyme dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo (toliau – Metodika) 10 punkte nurodytos apsaugos priemonės – elektrinis piemuo arba aptverta tvora – privalo būti taikomos miško apsuptyje esantiems žemės ūkio paskirties sklypams iki 3 ha.

Tačiau Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad žemės savininkas neprivalo imtis kitų apsaugos priemonių. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas savo neatsargiais veiksmais prisiėmė rizikÄ ir sukėlė sau žalÄ (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovas, augindamas miÅ¡ko apsuptoje teritorijoje kukurÅ«zus ir nesiimdamas jokių kitų apsaugos priemonių, kas konstatuota ir 2012 m. balandžio 11 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus pažymoje, rizikavo, nes negalėjo nežinoti apie Å¡ernų daromÄ Å¾alÄ Å¡ios rÅ«Å¡ies pasėliams.

Reikalauti iÅ¡ medžiotojų, kad jie besÄ lygiÅ¡kai atsakytų už daugiau kaip 7 000 ha medžiotojų teritorijoje esančių visų laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų nesÄ Å¾ininga, neprotinga ir neteisinga.4. Dėl Medžiotojų civilinės atsakomybės. Draudiko atsakomybė kyla iÅ¡ draudimo sutartinių teisinių santykių, tuo tarpu draudėjo (medžiotojų bÅ«relio) civilinė atsakomybė atsiranda iÅ¡ delikto. Todėl nesant medžiotojų bÅ«relio civilinės atsakomybės, negali kilti ir draudiko civilinė atsakomybė.

Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo sprendimÄ , negalėtų bÅ«ti sprendimas paliktas galioti ir dėl 600 Lt besÄ lyginės iÅ¡skaitos (franÅ¡izės) pagal draudimo sutartį priteisimo iÅ¡ antrojo atsakovo – medžiotojų bÅ«relio.Prisidėjimu prie apeliacinio skundo atsakovas Kauno Tado Ivanausko medžiotojų bÅ«relis praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti (t. 1, b. l. 160).              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Pauliukų žemės Å«kio bendrovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 6-11).

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Dėl pasėlių apžiūros aktų reikšmės ir galimybės juos skųsti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmos instancijos teismas pasėlių apžiūros aktuose nurodytas aplinkybes traktavo kaip prejudicinius faktus, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad pasėlių apžiūros aktuose nurodytas faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas nelaikė prejudiciniais faktais, o laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie neturi prejudicinės galios ir gali būti nuginčyti kitais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Atsakovai Å¡ių įrodymų nenuginčijo bei nepateikė jokių įrodymų apie žalos dydį, žalos priežastis ar pagrindÄ atleisti juos nuo atsakomybės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Be to, apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad civilinės atsakomybės draudikas neturėjo teisės skųsti minėtų individualių vieÅ¡ojo administravimo aktų. ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Aptariami aktai civilinės atsakomybės draudikui sukėlė teisines pasekmes, todėl jis galėjo juos skųsti. Atsakovams neskundus vieÅ¡ojo administravimo aktų, laikytina, kad jie Å¡iuos aktus pripažino atitinkančiais tikrovę, pagrįstais ir teisėtais.              2. Dėl tariamų aplinkybių, paneigiančių žalos faktÄ . Apeliantas klaidina teismÄ aiÅ¡kindamas, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, jog derlius buvo nuimtas tuose plotose, kuriuose nustatyta medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala.

Aptariamuose plotuose buvo auginami kukurÅ«zai. KukurÅ«zai auga tankiai ir užauga iki 1,5-2 m aukščio, todėl labai sudėtinga laukuose rasti laukinių žvėrių pėdsakus ir/ar įvertinti jų padarytÄ Å¾alÄ , kol pasėliai auga. Nagrinėjamu atveju medžiojamųjų gyvÅ«nų pasėliams padaryta žala buvo pastebėta nuimant derlių ir nedelsiant apie tai praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. Laukiniai gyvÅ«nai eina į laukus maitintis, todėl mažai tikėtina, kad nuėmus derlių, kai laukuose nėra maitintis tinkamų kultÅ«rų, laukiniai gyvÅ«nai galėtų daryti žalos.             3.

Dėl tariamo pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės. Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiÅ¡kinama, kad atsakovai turi bÅ«ti atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl to, kad ieÅ¡kovas nenaudojo tam tikrų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemonių (tvora ar elektrinis piemuo), kadangi pagal įstatymÄ ieÅ¡kovas neprivalėjo naudoti atsakovo nurodytų priemonių. Be to, aptverti didelius plotus tvora ar elektriniu piemeniu ekonominiu požiÅ«riu netikslinga dėl didelių kaÅ¡tų, nes potenciali laukinių gyvÅ«nų padaroma žala pasėliams yra mažesnė už tokius kaÅ¡tus.

Dėl to teisės aktai nenumato tvoros ir/ar elektrinio piemens įrengimo didesniuose nei 3 ha sklypuose. Ä® bylÄ pateiktas Valstybinės augalininkystės tarnybos raÅ¡tas įrodo, kad Lietuvoje nėra registruotų repelentų kukurÅ«zams nuo šernų, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuotų neprivalomos, tačiau veiksmingos ir ieÅ¡kovui prieinamos pasėlių apsaugojimo priemonės.                          Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad neprotinga iÅ¡ medžiotojų reikalauti atsakyti už visuose jiems priklausančiuose medžioklės plotuose (apie 7000 ha) laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ .

AtitinkamÄ atsakomybės apimtį nustato Medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Å i teisės norma yra galiojanti ir įpareigojanti. Apelianto aiÅ¡kinimas, kad galiojančio įstatymo reikalavimai yra neprotingi, prieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui yra nepagrįsti. Be to, medžioklės plotai medžiotojų bÅ«reliams negali bÅ«ti priskirti prieÅ¡ jų valiÄ , todėl prisiimdamas atitinkamo dydžio medžioklės plotus už žalÄ atsakingas asmuo privalėjo įvertinti savo galimybes atlyginti medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , o civilinės atsakomybės draudikas privalėjo įvertinti prisiimamÄ rizikÄ .

Todėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala privalo bÅ«ti atlyginta taip, kaip tai numato įstatymas.              Medžiotojų bÅ«relis nepateikė įrodymų, kad dėjo visas pastangas ir priemones, nustatytas Medžioklės įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose bei leidime naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, kad sumažintų medžiojamųjų žvėrių daromÄ Å¾alÄ . Toks neveikimas ir visų efektyvių priemonių medžiojamųjų žvėrių daromai žalai sumažinti nesiėmimas negali bÅ«ti pateisinamas.             Siekdamas suderinti Å¡ių dviejų socialinių grupių prieÅ¡ingus interesus, įstatymų leidėjas nustatė teisinį mechanizmÄ , pagal kurį medžiotojai privalo atlyginti jų interesais saugomų medžiojamųjų gyvÅ«nų Å«kininkams padarytÄ Å¾alÄ su sÄ lyga, kad Å«kininkai tinkamai Å«kininkauja (laikosi agrotechninių reikalavimų ir protingomis priemonėmis saugo pasėlius nuo laukinių žvėrių).

Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus tinkamas Å«kininkavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kinimas kaip visuotinai priimtinų, moksliÅ¡kai bei ekonomiÅ¡kai pagrįstų Å«kininkavimo praktikų laikymasis. Kitokie reikalavimai Å«kininkavimui negali bÅ«ti keliami, nes tai neproporcingai varžytų Å«kininkų teisę į medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimÄ . Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi reikalavimai Å«kininkavimui nėra visuotinai priimti, moksliÅ¡kai ar ekonomiÅ¡kai pagrįsti (atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra), todėl dėl jų nesilaikymo negali bÅ«ti paneigta teisė į žalos atlyginimÄ .

             Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnio ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies santykio aiÅ¡kinimo ir taikymo.CK 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi bÅ«ti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Tokia tvarka numatyta Medžioklės įstatyme ir jį lydinčiame poįstatyminiame teisės akte – Aplinkos ministro ir Žemės Å«kio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikoje (toliau - Metodika). Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Pagal šio straipsnio 8 dalį medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

Metodikos 1 punkte nustatyta, kad Å¡i metodika reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės Å«kio pasėlių, miÅ¡ko ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės iÅ¡raiÅ¡kos apskaičiavimÄ bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės Å«kio pasėlių savininkas. Metodikos 10 punkte nustatyta, kad žemės Å«kio pasėlių, augančių miÅ¡ko apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.

Pasėlio pakenkimas – medžiojamųjų gyvūnų padarytas javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėlių, daugiamečių žolių, vaistinių augalų, kultūrinių pievų ir ganyklų pažeidimas, juos ištrypiant, išknisant, nuskabant, išraunant ar užtvindant vandeniu (Metodikos 2.1 punktas). Byloje nėra ginčo dėl administracinių aktų - Komisijos, laukinių kanopinių gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytiems nuostoliams įvertinti 2011 m. spalio 7 d.

ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiūros akto Nr. LS-46 bei Medžiojamųjų gyvūnų ŽŪB „Pauliukai“ kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo ir 2011 m. lapkričio 24 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiūros akto Nr. LS-53 bei Medžiojamųjų gyvūnų ŽŪB „Pauliukai“ daugiametėms ganykloms padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovams šių aktų įstatymo nustatyta tvarka neapskundus ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus juose konstatuotų faktų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais aktais rėmėsi kaip oficialiais rašytinais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl kitko, t. y. ar gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui, jeigu žemės Å«kio pasėlių savininkas nevykdė (netinkamai vykdė) pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 24 d. pasėlių apžiÅ«ros aktuose konstatuotomis aplinkybėmis, kad „pasėliai auginti laikantis nustatytų agrotechninių reikalavimų“ ir „daugiametės ganyklos prižiÅ«rėtos laikantis geros Å«kininkavo praktikos taisyklių“ sprendė, jog takyti CK 6.253 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl įrodymų vertinimo taisyklių, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; kt.).

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose administraciniuose aktuose nieko nepasisakyta dėl žemės pasėlių ir ganyklų apsaugos priemonių, ir priešingai, iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pažymų seka, kad ieškovas savo iniciatyva nevykdė jokių pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių (t. 1, b. l. 16, 18). Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Antra vertus, teismas nevertino medžiotojų bÅ«relio į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (fotonuotraukų), iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas užsėjo laukÄ pasėliais prie pat miÅ¡ko ribos (t. 1, b. l. 72-75), ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad toks rizikingas ir nerÅ«pestingas ieÅ¡kovo elgesys sudaro pagrindÄ taikyti nagrinėjamoje byloje CK 6.253 straipsnio nuostatas, kas leidžia teigti, kad teismas vertino bylos įrodymus pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus.Pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį civiliniai santykiai, be kita ko, reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.

Sisteminė paminėtų teisės aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės sklypų pasėliams ir naudmenoms gali bÅ«ti atsakingi tiek medžioklės plotų naudotojai (medžiotojai), tiek ir patys žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, jeigu jie nesiėmė tinkamų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemonių. Taigi žemės sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų neveikimas, dėl ko jiems atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali bÅ«ti pagrindas netaikyti atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui civilinės atsakomybės, arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti jį nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais motyvais, kad žemės sklypų savininkas, valdytojas ar naudotojas turi pasirÅ«pinti tinkama pasėlių apsauga tik iki 3 ha žemės sklype (Metodikos 10 punktas), kadangi toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų ginčo santykio Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principams, neatitiktų gero Å«kininkavimo ir rÅ«pestingumo kriterijų, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-3015-764/2012) konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra didesnis nei trys hektarai, nepaneigia pasėlių savininko pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai. V. B., kaip vidutiniÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų saugumo priemonių siekdamas apsaugoti Å¡alia miÅ¡ko esantį pasėlių plotÄ . Tokiam aiÅ¡kinimui teisėjų kolegija pilnai pritaria. SÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, įvertindamas visas galimas rizikas, privalo tinkama pasirÅ«pinti savo turto priežiÅ«ra, taigi ir jo apsauga.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, užsėjęs kukurÅ«zus prie miÅ¡ko ribos, dideliame žemės plote, turėjo suprasti ir įvertinti tokių veiksmų rizikÄ , susijusiÄ su Å¡ių pasėlių iÅ¡saugojimu dėl galimos laukinių gyvÅ«nų daromos žalos. IeÅ¡kovui nesiėmus jokių papildomų apsaugos priemonių pasėlių ir ganyklų saugumui užtikrinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieÅ¡kovo neveikimas neatitiko sÄ Å¾iningo, protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio kriterijų.

Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas ir iÅ¡ dalies atleisti apeliantÄ nuo civilinės atsakomybės. Nustatant civilinės atsakomybės dalį, nuo kurios atleistinas apeliantas, teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo bendrovė yra profesionalus draudimo rinkos dalyvis, kuriam keliami taipogi padidinti rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. Sudarant su draudėju draudimo sutartį, draudikui tenka pareiga įvertinti draudžiamÄ objektÄ , draudimo rizikÄ ir kaÅ¡tus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu savo noru sumažino praÅ¡omos priteisti iÅ¡ apelianto žalos dydį nuo 58 045,10 Lt iki 52 045,10 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus atitiks 10 procentų nuo patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo sumažinimas. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.IÅ¡ dalies atleidus apeliantÄ nuo civilinės atsakomybės ir sumažinus praÅ¡omÄ priteisti žalÄ iki 46 840,59 Lt (52045,10-5204,51), 10 proc. (iki 2 898 Lt) sumažintinos ir teismo priteistos įstatyminės palÅ«kanos bei ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (nuo 4 338 Lt iki 3 904 Lt) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Už apeliacinio skundo padavimÄ apeliantas sumokėjo 1658 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 160). Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies (10 proc. dydžiu), iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantui priteitina 165,80 Lt Å¡ių iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies.Sumažinti iÅ¡ atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje, į. k. 300665654, ieÅ¡kovui Pauliukų žemės Å«kio bendrovei, į. k. 256605060, priteistÄ 52 045,10 Lt (penkiasdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imt penkių litų 10 ct) žalos atlyginimÄ iki 46 840,59 Lt (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties litų 59 ct);

įstatymines palÅ«kanas nuo 3 220 Lt (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imties litų) iki 2 898 Lt (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų); bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 4 294,62 Lt (keturių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių litų 62 ct) iki 3 904 Lt (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų keturių litų).Likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje, į. k. 300665654, iÅ¡ ieÅ¡kovo Pauliukų žemės Å«kio bendrovės, į. k. 256605060, 165,80 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus 80 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas,                                                                  Gintautas Koriaginas                                                                  Arvydas Žibas