30d58738-e143-40c6-9393-efde2946fad2 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                              Civilinė byla Nr. e2A-293-538/2017                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00095-2015-4                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                       2.1.2.7; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams P. V., V. Ž., tretieji asmenys – D. V., P. Ž., Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) notarė I. S., VÄ® Registrų centras, dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovės O.

A. S. sudarytÄ sklypo 2014-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį į 7296 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį (2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtÄ raide C) ta kaina, kuri yra proporcinga parduoto žemės sklypo dalies, 7296 kv. m. kainai, kuriÄ sudaro 1003,25 Eur, atsižvelgiant į visÄ pardavimo kainÄ , kuri yra 2606,58 Eur. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui P. V. kainos dalį, sumokėtÄ už nupirktÄ Å¾emės sklypÄ , kuri sudaro 1003,25 Eur, proporcingÄ ieÅ¡kovei perkeltų pirkėjo teisių ir pareigų į žemės sklypo dalį (7296 kv.

m) ir UAB „Geoplanai“ parengtÄ 2014-12-22 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų naudojimosi planÄ laikyti sudėtine teismo sprendimo dalimi.Nurodė, kad jai ir atsakovui P. Ž. priklauso po 1/2 dalį pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Å is pastatas priklausė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir P. Ž. buvo vieni iÅ¡ Å¡ios bendrovės pajininkų. 1995-07-30 buvo nuspręsta iÅ¡dalyti bendrovės turtÄ pajininkams pagal jų pajų vertę, todėl ieÅ¡kovė ir P. Ž. (duomenys neskelbtini) priėmimo–perdavimo aktu ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į minėtÄ pastatÄ .

Žemės sklypas po pastatu priklausė valstybei. Nupirkti Å¡io sklypo iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovė negalėjo, nes Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. bei 11 p., Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 str. 2 d. bei 12 str. nuostatomis įgyvendinti nuosavybės teisę į Å¡iÄ Å¾emę pirmiausiai galėjo buvę jos savininkai. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į žemę V.

Ž.. V. Ž. natÅ«ra buvo grÄ Å¾intas 1,84 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o jam mirus, šį sklypÄ paveldėjo buvusi pradinė atsakovė O. A. S. (ji mirusi, o jos teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė V. Ž.). Å io sklypo registro duomenys yra unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė atsakovei mokėjo sutartinį nuomos mokestį už tai, kad ant Å¡io žemės sklypo stovi minėta ieÅ¡kovei priklausanti fermos dalis. Pradinė atsakovė O.

A. S. su atsakovu P. V. 2014-04-24 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria O. A. S. pardavė P. V. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei apie šį sandorį nebuvo praneÅ¡ta, nebuvo pasiÅ«lyta pirmumo teise įsigyti nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ir tuo buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos. Teigė, kad apie atsakovų sudarytÄ ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį ieÅ¡kovė sužinojo 2014-12-22. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-12 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Perkėlė ieÅ¡kovei I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal O. A. S. sudarytÄ 2014-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį į 7296 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį (2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtÄ raide C), ta kaina, kuri yra proporcinga parduoto žemės sklypo dalies, 7296 kv. m. kainai, kuriÄ sudaro 1003,25 Eur, atsižvelgiant į visÄ pardavimo kainÄ , kuri yra 2606,58 Eur.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kainos dalį, sumokėtÄ už nupirktÄ Å¾emės sklypÄ , kuri sudaro 1003,25 Eur, proporcingÄ ieÅ¡kovei perkeltų pirkėjo teisių ir pareigų į žemės sklypo dalį (7296 kv. m). UAB „Geoplanai“ parengtÄ 2014-12-22 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų naudojimosi planÄ nusprendė laikyti sudėtine teismo sprendimo dalimi. Priteisė iÅ¡ atsakovų P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) proporcingai po 1434,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.Nurodė, kad duomenys, kurie į registrÄ dar nėra įraÅ¡yti, savaime nėra negaliojantys, jie tiesiog nustatomi ir įrodomi kitais bÅ«dais. Duomenys apie ieÅ¡kovei priklausantį pastatÄ ginčo sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre dar nebuvo įregistruoti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ant ginčo sklypo visÄ laikÄ stovėjo ieÅ¡kovei priklausantis pastatas.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas P. V., 2014-04-24 įsigydamas ginčo sklypÄ , į jį neturėjo jokios pirmumo teisės, kadangi tuo metu joks pastatas jam Å¡iame sklype dar nepriklausė, nes pastatÄ ginčo sklype jis įsigijo tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014-04-24, dovanojimo sutartimi patvirtinus notarei 11.10 val., tačiau jau po to, kai buvo sudaryta ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (iÅ¡ kurios nustatytas sudarymo laikas – 10.40 val.). Atsakovo P. V. teiginiai apie ankstesnį pastato įsigijimÄ neparemti jokiais įrodymais.

Konstatavo, kad nesant duomenų, jog žemės sklypo savininkė ieÅ¡kovę įstatymo nustatyta tvarka informavo apie sprendimÄ parduoti žemės sklypÄ ir pardavimo sÄ lygas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės byloje pateikto UAB „Geoplanai“ žemės sklypo ribų naudojimosi plano turinį (jame pažymėti ieÅ¡kovei priklausančio statinio (jo dalies) pamatai, jų buvimo vieta), į tai, jog vieÅ¡ajame registre nuo 1996-12-10 galioja įraÅ¡as apie tai, jog ieÅ¡kovei ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklauso pastatas – ferma, į notarės atsiliepimo argumentus bei atsakovės V.

Ž., kuri yra pradinės atsakovės – ginčo žemės pardavėjos O. A. S. teisių ir pareigų perėmėja, paaiÅ¡kinimus, vadovaujantis Žemės įstatymo 31 str. 1 d., ieÅ¡kovė turėjo pirmumo teisę pirkti privačiÄ Å¾emę, kuriÄ užima nuosavybes teise jai priklausantis statinys, taip pat žemę, bÅ«tinÄ naudoti Å¡iems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji buvo parduota. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo sudarytas žemės sklypo ribų naudojimosi planas, pagal kurį ieÅ¡kovei priklausytų ginčo sklypo dalis, pažymėta plane raide C, jos plotas yra 7296 kv. m., žemės sklypo ribų naudojimosi planas laikytinas sudėtine teismo sprendimo dalimi.

Pažymėjo, kad atsakovo P. V. teisės nagrinėjamu atveju taip pat užtikrinamos, kadangi pagal žemės sklypo ribų naudojimosi planÄ jam lieka ginčo sklypo dalys, pažymėtos plane raidėmis A ir B, kurių bendras plotas yra 11 660 kv. m. IeÅ¡kovei priskirtinoje žemės sklypo dalyje esančio pasato – fermos, kurios 1/2 dalis priklauso P. Ž., priklausys naudotis ir trečiajam asmeniui P. Ž., tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jis neketina reikÅ¡ti pretenzijų dėl žemės sklypo dalies ir naudojimosi galimybę palieka ieÅ¡kovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. praÅ¡o 2016-10-12 Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-109-325/2016 priimtÄ sprendimÄ panaikinti ir Å¡ioje byloje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės I. Å . ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi bei atstovavimo iÅ¡laidas, taip pat apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo iÅ¡laidas (kurios bus teismui pateiktos kartu su iÅ¡laidas pagrindžiančiais dokumentais papildomai).Nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė perkelti pirkėjo teises ir pareigas į dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje reikalaujamo žemės sklypo, nepraÅ¡ydama pakeisti sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, nes ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo viena dėl viso žemės sklypo.

Nesant reikalavimo dėl dalinio pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, tokio ieÅ¡kinio patenkinimas teisiÅ¡kai nėra galimas. Pažymi, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su naudojimosi žemės sklypu planu, neturėjo jokių nuosavybės teisių į ginčijamos sutarties objektÄ â€“ žemės sklypÄ , kadangi žemės sklypas yra atsakovo P. V. ir jo sutuoktinės D. V. bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi įstatyme įtvirtinta, jog naudojimosi tvarkos nustatymas iÅ¡skirtinai siejamas su bendraturčio institutu, ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti jos siÅ«lomÄ naudojimosi planÄ laikyti sudėtine teismo sprendimo dalimi, kadangi ji nėra objekto bendraturtė, t. y. ieÅ¡kovei Å¡i nuosavybė yra svetimas turtas.

Pažymi, kad neįmanoma nustatyti, kas naudojasi ginčo statiniu (jo dalimi), kieno teises galbÅ«t pažeidžia ginčo sandoris. PrieÅ¡ingai, nei tvirtinama skundžiamame sprendime, trečiasis asmuo P. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu niekada netvirtino, jog naudojimosi pastatu – ferma tvarka buvo nusistovėjusi faktiniu naudojimu bei valdymu, o prieÅ¡ingai, nurodė, jog iki Å¡io proceso pradžios jam apie turimÄ nuosavybę nieko nebuvo žinoma ir ankstesni jo praÅ¡ymai leisti pasinaudoti nesugriuvusia fermos dalimi (su stogu) ieÅ¡kovės buvo ignoruojami.

Mano, kad nenustačius naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarkos, negalima ir vertinti, kuri žemės sklypo dalis bÅ«tina ieÅ¡kovei reikalingų naudojantis pastatu funkcijų įgyvendinimui. Teigia, kad nėra konkrečiai įrodyta, jog bÅ«tent toks plotas bÅ«tinas fermos panaudojimui pagal paskirtį, todėl tokiam reikalavimui Å¡iuo atveju nėra ir jokio faktinio pagrindo. Mano, kad kol nėra nustatyta bendraturčių I. Å . ir P. Ž. naudojimosi jiems lygiomis dalimis priklausančio pastato tvarka, spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovei (t. y. tik vienam iÅ¡ bendraturčių) priteistinos žemės sklypo dalies nėra galimybių.

Apelianto nuomone, įvertinus ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. teisiÅ¡kai ydingai suformuluotus ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y., kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu reikalaujama žemės apie pastatÄ , kurioje nėra su pastato bendraturčiu nustatyta naudojimosi tvarka ir nėra aiÅ¡ku, ar likusios pastato dalys atitinka įstatymo reikalavimus ir ar gali bÅ«ti traktuojamos kaip Statybų įstatymo reikalavimus atitinkantis statinys, yra savarankiÅ¡kas pagrindas praÅ¡yti apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ir ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu atmesti.

Teigia, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovei apie nuomos teisinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovų, buvo žinoma, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Å¡ių aplinkybių nevertino. Pažymi, kad teismui skundžiamame sprendime konstatavus, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu duomenys apie ieÅ¡kovei priklausantį pastatÄ nebuvo įregistruoti, akivaizdu, kad toks faktas negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir jiems jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Teigia, kad teises į svetimÄ daiktÄ galima nustatyti kitais bÅ«dais, tačiau ne ribojant ieÅ¡kovei nepriklausančio objekto disponavimÄ ar jo savininko valdžiÄ . Kadangi teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta kelių statinių savininkų pirmumo teisės į parduodamÄ Å¾emės sklypÄ hierarchija, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir tuo pagrindu nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė V. Ž. praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės V.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos solidariai su atsakovu P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1434,00 Eur (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai trisdeÅ¡imt keturi eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, panaikinti; nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka; už atsiliepimo parengimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nepraÅ¡o. Nurodo, kad atsakovė nesutinka su 2016-10-12 Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-109-325/2016 priimto sprendimo dalimi, kuria jai kartu su kitu atsakovu P. V. proporcingai priteistos 1434,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės I.

Å . naudai. Teigia, kad ji su ieÅ¡kovės reikalavimais pirmosios instancijos teisme sutiko visiÅ¡kai. Pažymi, kad ieÅ¡kovės atstovas nevykdė minėto Lietuvos advokatų tarybos 2005-05-05 sprendimo ir Å¡ioje byloje nepateikė į bylÄ sÄ skaitos faktÅ«ros už teisines paslaugas su numeriu, kuri turėjo bÅ«ti pas jį. Taip pat nurodo, kad Å¡i byla jau iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, reikiami dokumentai dėl sumokėjimo už advokato padėjėjo paslaugas teismui nebuvo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo bylos pabaigos.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog ieÅ¡kovė ginčija ne visÄ 2014-04-24 tarp atsakovų sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį. Reikalavimas buvo patikslintas                             2016-07-01 patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriame minėtas sandoris nėra ginčijamas, teismo praÅ¡oma perkelti pirkėjo teises į tam tikrÄ Å¾emės dalį, atitinkamai įpareigojant sumokėti atsakovui jo sumokėtos kainos dalį.Teigia, kad iÅ¡analizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡ioje byloje aktualiais klausimais, susijusiais su pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu, darytina iÅ¡vada, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pakanka iÅ¡dėstyti, kad yra perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos į tam tikrÄ perkamÄ nekilnojamojo daikto dalį, priteisiant atitinkamÄ perkeltos dalies kainÄ , ir tokio sprendimo pagrindu notaras turi visas teises pakeisti pirkimo–pardavimo sutartį įtraukdamas į jÄ papildomÄ pirkėjÄ ir nurodydamas, kokiÄ nekilnojamojo daikto dalį jis perka.

Pažymi, kad tokio pobÅ«džio byloje yra bÅ«tina parengti žemės sklypo planÄ , kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai užfiksuota žemės sklypo dalis, į kuriÄ yra praÅ¡oma perkelti pirkėjo teises ir pareigas, ir taip sudaryti teismui procesines galimybes esant pagrindui patenkinti reikalavimÄ . Nurodo, kad naudojimosi tvarkos nustatymas ginčo iÅ¡sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi. Naudojimosi pastatu (ferma) tvarkos tarp bendraturčiu nebuvimas ar buvimas jokiais bÅ«dais neužkerta kelio perkelti pirkėjo teises ir pareigas į tam tikrÄ Å¾emės sklypo dalį.

IeÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui                     P. Ž. nėra apribotos teisės nusistatyti naudojimosi pastatu (ferma) tvarkÄ bendru sutarimu ar kreipiantis į teismÄ , nepaisant fakto, ar bus perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos ar ne. IeÅ¡kovės ir P. Ž. naudojimosi pastatu (ferma) teisė nesusijusi su pastato pardavimu, neliečia apelianto teisių ar interesų, dėl to negali turėti reikÅ¡mės ginče dėl žemės sklypo pirkėjo teisių perkėlimo.

P. Ž. aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė, jog neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkinamas, ginčo tarp P. Ž. ir ieÅ¡kovės nenustatyta. Teigia, kad dabar pastate (fermoje) yra laikomi gyvuliai, taigi daugelį metų bÅ«tent ieÅ¡kovė naudojo didžiÄ jÄ dalį ginčo žemės sklypo, plane pažymėto C ir B plotais, todėl apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovė nepagrindė jai reikalingo žemės sklypo ploto, yra nepagrįstas. Pažymi, jog VÄ® Registrų centro įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu Å¡iuo atveju neturi teisėto pagrindo ir nėra bÅ«tinas, nes priimtas teismo sprendimas VÄ® Registrų centro teisėms ir pareigoms teisinių pasekmių nesukelia.

Teigia, kad V. Ž. teisminio posėdžio metu patvirtino, jog žemę ne vienerius metus naudojo ieÅ¡kovė ir už tai ieÅ¡kovė mokėdavo nuomos mokestį jos mamai O. A. S.. Nurodo, kad byloje esančioje VÄ® Registrų centro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įraÅ¡as apie pastato (fermos) nuosavybės teisę (4.1 punktas), kuris galioja nuo 1996 m. gruodžio 10 d., įraÅ¡as yra galiojantis ir nenuginčytas, taigi nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo sandorio sudarymo metu (2014-04-24) duomenys apie pastatÄ (fermÄ ) vieÅ¡ame registre buvo neįregistruoti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :           IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas perkėlė ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui kainos dalį, sumokėtÄ už nupirktÄ Å¾emės sklypÄ , kuri sudaro 1003,25 Eur, proporcingÄ kainai, ieÅ¡kovei perkeltų pirkėjo teisių ir pareigų į žemės sklypo dalį (7296 kv. m), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Nustatyta, kad pardavėja O. A. S. pardavė pirkėjui P. V. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,8400 ha. Minėtos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose pardavėja O. A. S. garantavo, jog parduodamas daiktas nėra suvaržytas susitarimais su trečiaisiais asmenimis, kad jokie tretieji asmenys neturi pirmumo teisės įsigyti daiktÄ ar jo dalį, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į daiktÄ . IÅ¡ 2015-12-15 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad atsakovas P. V. 2014-04-24 sudaryta dovanojimo sutartimi Nr. 978 su J.

A. P. ant Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginčijamos sutarties objekto – žemės sklypo įgijo pastatÄ â€“ arklides, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad pardavėja O. A. S. pardavė pirkėjui P. V. žemės sklypÄ nepasiÅ«liusi ieÅ¡kovei, kaip turinčiai ant žemės sklypo dalį pastato, pirmumo teise pirkti šį žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė turėjo pirmumo teisę pirkti privačiÄ Å¾emę, kuriÄ užima nuosavybes teise jai priklausantis statinys, taip pat žemę, bÅ«tinÄ naudoti Å¡iems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji buvo parduota.

Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad kadangi teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta kelių statinių savininkų pirmumo teisės į parduodamÄ Å¾emės sklypÄ hierarchija, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir tuo pagrindu nepagrįstas. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytas Å¡ios pirmenybės teisės gynimo bÅ«das – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , asmuo, kurio pirmumo teisė pirkti valstybinį žemės sklypÄ yra pažeista, turi teisę per tris mėnesius reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta privataus žemės Å«kio paskirties žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų, naudojusių žemę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip metus, pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypÄ Å¡iame straipsnyje nustatyta eilės tvarka.

Jeigu žemės sklypas parduodamas pažeidžiant pirmenybės teisę, tai asmuo per tris mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimÄ dienos turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačiÄ Å¾emę, kuriÄ užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, bÅ«tinÄ naudoti Å¡iems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemė parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimÄ parduoti žemės sklypÄ ir pardavimo sÄ lygas privalo registruotu laiÅ¡ku (įteikiant) praneÅ¡ti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietÄ . Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimÄ pirkti tokį žemės sklypÄ ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos.

Statinių ar įrenginių savininkui ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atsisakius pirkti žemės sklypÄ arba per nustatytÄ terminÄ nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypÄ kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tÄ patį parduodamÄ Å¾emės sklypÄ turintys 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai Å¡ios dalies nustatyta tvarka priima sprendimÄ pirkti tokį žemės sklypÄ , žemės sklypas parduodamas 31 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.Kaip byloje nustatyta, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieÅ¡kovei I.

Å . ir trečiajam asmeniui P. Ž. pagal 1996-12-09 dovanojimo sutartį Nr. 10323. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Å¡ioje žemėje stovi ieÅ¡kovei priklausanti pastato dalis, atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, todėl net ir tuo atveju, jei notarė negavo duomenų apie ieÅ¡kovės turimÄ pastato dalį, apie Å¡ias aplinkybės turėjo pareigÄ notarę informuoti atsakovas tam, kad bÅ«tų įgyvendinta Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalies imperatyvi nuostata, tai yra pasiÅ«lyti pirkti Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė, taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti, kad jai bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės pagal O.

A. S. sudarytÄ 2014-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį į 7296 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Apeliantas argumentuoja, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti jos siÅ«lomÄ naudojimosi planÄ laikyti sudėtine teismo sprendimo dalimi, kadangi ji nėra objekto bendraturtė. Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka.CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , netgi atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o perkelti pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypo dalį (7296 kv. m); sprendimo dalimi laikyti UAB „Geoplanai“ parengtÄ 2014-12-22 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų naudojimosi planÄ .Pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , ieÅ¡kovei priklausytų žemės dalis, kuriÄ užima pastatas, taip pat žemės sklypo dalis, bÅ«tina naudoti tam pastatui.

IeÅ¡kovė pateikė UAB „Geoplanai“ parengtÄ 2014-12-22 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų naudojimosi planÄ , jos nuomone, reikalingÄ pastatui bei pastato naudojimui. Atsakovas, nesutikdamas su planu, savo žemės sklypo plano nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktu planu. Nors atsakovas ir nurodė, kad jam minėtame žemės sklype priklauso pastatas, kuris buvo padovanotas po žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ jam lieka dalis žemės ir byloje nėra įrodymų, jog Å¡ios žemės nepakaktų jam priklausančiam pastatui naudoti pagal paskirtį.

Net ir tuo atveju, jei atsakovas pastatÄ bÅ«tų įgijęs anksčiau nei žemės sklypÄ , vis tiek parduodant žemės sklypÄ pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas buvo privaloma pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pirkti dalį žemės, kuri bÅ«tina naudotis pastatu pagal paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui nepateikus savo žemės plano projekto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktu plano projektu ir perkėlė pirkėjo teises ir pareigas pagal O.

A. S. sudarytÄ 2014-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį į 7296 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Nors apeliantas ir argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino notarės ir VÄ® Registrų centro veiksmų, iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad ieÅ¡kovei priklausantis pastatas įregistruotas 1996-12-10, ir Å¡iai bylai nėra svarbu, dėl kokių aplinkybių notarė negavo duomenų iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pastatas nėra iÅ¡likęs, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dalis pastato, tai yra 55 procentai, yra iÅ¡likusi, Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta visi dalyvaujantys byloje asmenys.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkto nuostatas, šis statinys laikytinas pastatu, jo būklė neturi esminės reikšmės, nes bet kada jis gali būti atstatytas ir suremontuotas.Apeliantas argumentuoja, kad ieškovė ieškiniu prašė perkelti pirkėjo teises ir pareigas į dalį ieškovės ieškinyje reikalaujamo žemės sklypo neprašydama pakeisti sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, nes ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo viena dėl viso žemės sklypo, todėl nesant reikalavimo dėl dalinio pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, tokio ieškinio patenkinimas teisiškai nėra galimas.

Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad privatinei teisei būdingas šalių autonomijos arba dispozityvumo principas, leidžiantis joms pačioms, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio modelį. Bylos laikytinos dispozityviomis, kilusios iš materialinių teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, jų nagrinėjimas ir sprendimas nėra susiję su viešojo intereso apsauga.

Bylos, kylančios iÅ¡ materialųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos, laikytinos nedispozityviomis, nes materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiÅ¡kai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Teisėjų kolegijos požiÅ«riu, nagrinėjamu atveju byla yra dispozityvi, nes ieÅ¡kovė gali pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ .

Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sandorio negaliojimo ar nuginčijimo instituto, kaip pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačiÄ Å¾emę, teisės gynimo bÅ«do taikymas nėra priimtiniausias. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, skirtingai nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra priimtinesnis, nes Å¡is gynimo bÅ«das yra ekonomiÅ¡kesnis, operatyvesnis ir labiau atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-463/2012). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams Å¡io turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugÄ bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti.

Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo nustatyta garantija, suteikianti pagrįstÄ bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugÄ . Jeigu nebÅ«tų nustatyta Å¡i pirmenybės teisė ir nebÅ«tų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai bÅ«tų nepagrįstai pažeisti tokiÄ teisę turinčių asmenų teisėti lÅ«kesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu.Atmestinas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovė turi galimybę apginti pažeistÄ teisę kitais teisių gynybos bÅ«dais, tai yra nustatant servitutÄ , nes Å¡is institutas nėra ir negali bÅ«ti pažeistos pirmenybės teisės gynimo bÅ«das.

IeÅ¡kovė, net ir neturėdama pirmenybės teisės pirkti privačiÄ Å¾emę, servituto ar nuomos sutarties pagrindu galėtų naudotis žeme, kuriÄ užima jai nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žeme, bÅ«tina naudotis Å¡iais objektais pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodyti procesinės teisės pažeidimai, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens P. Ž. teisiniai santykiai ir kitos nurodytos aplinkybės Å¡iai bylai neturi teisinės reikÅ¡mės, kilus ginčui tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens P. Ž., jie gali bÅ«ti sprendžiami kitoje byloje CPK nustatyta tvarka.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 500 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1–3 dalys).Nors atsakovė V.

Ž. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, tačiau apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė (CPK 306, 307, 310 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu pasisakyti neturi pagrindo. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei I. Å . iÅ¡ atsakovo P. V. 500 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Teisėjai                                                                                                        Kristina Domarkienė                                                     Erinija Kazlauskienė                                                     Almantas Padvelskis