30d439bd-e417-4875-88ce-e9522f456aa0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1896-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-07097-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,              n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėjas G.

S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3) bei jo patikslinimu (b. l. 32–33) praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Muitinė) 247,42 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2010-10-01 iki 2013-05-03, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog darbo užmokestis jam buvo mokamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) nuostatomis.

PaaiÅ¡kina, kad nuo 2009-05-01 valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai buvo pakeisti VTÄ® 25 str. ir 1 priedas, kuriuose įtvirtinti sumažinti pareiginės algos koeficientai ir pažymi, kad pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti tik aukÅ¡tesnių kategorijų (11–20) valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį, pripažino prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir nustatė, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas buvo atliktas nesilaikant proporcingumo principo, todėl įpareigojo įstatymų leidėjÄ nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , kuris iki Å¡iol yra nenustatytas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepagrįstai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Nurodo, kad negaudamas žymios dalies darbo užmokesčio pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolių dėl negautų pajamų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)6.210 str. 1 d. jam turi bÅ«ti priteistos 5 proc. metinės palÅ«kanos. Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimais į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ su jais nesutinka ir praÅ¡o atmesti (b. l. 9–11, 37–38).Atsakovė nurodo, jog pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTÄ® nuostatomis, o jų netaikyti atsakovė neturėjo pagrindo.

Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime pripažinus VTÄ® nuostatas, kuriomis buvo sumažinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai, prieÅ¡taraujančiomis konstitucijai, įstatymų leidėjas buvo įpareigotas nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , todėl atsakovė neturi teisės iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemokÄ . Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) 5 proc. palÅ«kanos pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti priteisiamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ su jais nesutinka ir praÅ¡o atmesti bei taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 22–24, 39–40).PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTÄ® nuostatomis. Iki nuostatų pripažinimo prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Departamentas neturėjo teisės jų netaikyti. Pažymi, jog nustatyti patirtų praradimų kompensavimo tvarkÄ Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėjÄ , kuris 2013-09-19 įstatymu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Skundas atmetamas. Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo, susidariusios nepriemokos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų pareiÅ¡kėjui G. S. priteisimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje turi bÅ«ti taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jie delsė kreiptis į teismÄ â€“ ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje taikytinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2009-08-01, tačiau skundÄ teismui pateikė tik 2013-11-21, todėl yra praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ iki 2010-11-21 ir nėra pagrindo jį atnaujinti.Byloje nėra ginčo, kad Muitinė, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o jam priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.Å iai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiÅ¡kinamas konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo atlyginimai bÅ«tų proporcingai mažinami visoms Å¡ių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 str.

įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Teismas pažymi, jog, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panaÅ¡umÄ (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams), Å¡ios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. Nr. A602-1327/2014 (naujas bylos Nr. A-668-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5), todėl Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtoje administracinėje byloje.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo, 2015-11-19 nutarimo nuostatas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01.

GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Muitinei, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Netenkinus primojo reikalavimo atmetamas kaip iÅ¡vestinis ir reikalavimas priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Donatas Vansevičius