2016-02-10 Nr. AB-3112-3-61-3-03191-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-291-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03191-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. N. 2014 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-818 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad deklaruojant žemės sklypus 2013 m. birželio 6 d. laukuose nebuvo plotų, netinkamų paramai gauti. Medžiai ir krūmai buvo iškirsti, teritorija visiškai išvalyta ir netgi žymiai praplėsta. Tai patvirtino ir 2014 m. sausio 29 d. atlikta Agentūros patikra, kuri buvo pozityvi ir jos metu rasta daugiau ploto, nei buvo deklaruota. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra nesiėmė jokių priemonių pareiškėjos išklausyti, o tai pažeidžia gero administravimo principą. Pažymėjo, kad nėra gavusi 2013 m. balandžio 2 d. elektroniniu formatu valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktų duomenų, kuriais remiasi Agentūra. Mano, kad atsakovas neturi teisės priimti sprendimų remdamasis slapta, neskelbtina informacija. Sprendime nenurodoma, kaip nustatyta pareiškėjos subjektyvioji kaltės forma. Be to, patikrinimai ir vietoje, ir administraciniai turi būti atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateikta paraiška.

Atsakovas Agentūra su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad įvertinęs 2013 m. birželio 6 d. pareiškėjos pateiktą paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 m. (reg. Nr. 13-1011307928-A1-1) (toliau – ir 2013 m. Paraiška) nustatė, kad pareiškėja 2013 m. Paraiškoje sumažino laukų, dėl kurių prisiėmė įsipareigojimus, plotą daugiau nei 3 proc., todėl susidarė 216,55 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ už 2011-2012 deklaravimo metus, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Agentūra 2014 m. sausio 29 d. atliko pareiškėjos 2013 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (ataskaitos Nr. 13-1011307928-D4-1), kurios metu nustatė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 088567-8321 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,35 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, rastas faktinis 3,45 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, arba 0,10 ha daugiau, negu deklaruota. Atlikus pareiškėjos 2013 m. Paraiškos duomenų patikrinimą, vadovaujantis ŽŪIKVC 2013 m. balandžio 2 d. elektroniniu formatu pateiktais duomenimis, nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, kai laukas, už kurį 2013 m. Paraiškoje pareiškėja prašo išmokų (įbraižytas paramai skirtame plote), apima ir paramai skirti netinkamą plotą. Pareiškėja privalėjo išskirti netinkamus paramai skirti plotus. 2013 m. Paraiškoje laukų plotai, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, sumažėjo 0,32 ha, t. y. 5,90 proc. Kadangi sankcijos buvo pritaikytos po to, kai parama pagal 2011 m. ir 2012 m. Paraiškas jau buvo išmokėta, susidarė bendra 216,55 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.2 papunkčiu, susidariusi skola 2014 m. gegužės 30 d. (216,55 Lt) buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos Priemonės programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2013 metus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-818.

Teismas rėmėsi Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 14 straipsniu, pagal kurį kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai:

a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema;

c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema;

d) paraiškos paramai gauti;

e) integruota kontrolės sistema;

f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. To paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra.

Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje. Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 str. 1 d.

c) p.). Teismas rėmėsi ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 (ESTT sprendimas C-485/12), kuriame yra pateikta išaiškinimų, susijusių su nagrinėjamoje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis bei bylos faktine situacija. ESTT pažymėjo, kad iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas.

Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus (ESTT sprendimo C-485/12 40–41 p.). Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą (ESTT sprendimo C-485/12 51 p.).

Šiame sprendime ESTT konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis.

Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktų išaiškinimų teismas darė išvadą, jog ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Visgi, iš anksčiau paminėto ESTT sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikti pareiškėjos kontroliniame žemės sklype Nr. 088567-8321 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,35 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, faktiškai rastas 3,45 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, t. y. 0,10 ha daugiau, negu deklaruota. Agentūros papildomai gauta ortofotografija, kurioje matyti pareiškėjos 2013 metais įbraižytas laukas bei pažymėti netinkami paramai plotai. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad netinkami paramai plotai nagrinėjamu atveju buvo nustatyti analizuojant byloje pateiktą ortofotografinę medžiagą (b. l. 29), kurios deklaruotų laukų dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti, nors anksčiau tikrinant pareiškėjos paraiškų duomenų patikrą vietoje, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad ortofografinėje medžiagoje pažymėjus tokius laukus, jų plotas yra apskaičiuojamas automatiškai. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į byloje pateiktą ortofotografiją, toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Iš į bylą pateiktos ortofotografijos, joje užfiksuotų vaizdų, nėra aišku, kokio dydžio, amžiaus, rūšies yra joje užfiksuota augalija, taip pat neaišku, kokie yra atstumai tarp nuotraukose matomų objektų. Todėl vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas. Esant šioms aplinkybėms, daryta išvada, kad byloje pateikta ortofotografinė nuotrauka vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, kad galbūt buvo deklaruotas netinkamas paramai gauti plotas. Be to anksčiau tikrinant paraiškos duomenų patikrą vietoje pažeidimų nebuvo nustatyta, tai savo skunde nurodė pareiškėja ir teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovė. Todėl tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, nesutinkanti su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jos deklaruoto ploto tinkamumo paramai gauti 2013 metais, jai nebuvo sutekta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus. Kadangi pareiškėja iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo informuota apie Agentūrai pateiktus duomenis, paminėta teisė į gynybą jai nebuvo užtikrinta. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisės aktų normomis, teismo vertinimu, ginčo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, nurodytais motyvais, panaikintas, pareiškėjos skundas tenkintas.

III. Atsakovas NMA pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir palikti galioti ginčijamą atsakovo sprendimą.

Atsakovas pažymi, kad ŽUIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. 2013 m. ŽUIKVC patikslino kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę ir atnaujinti duomenys buvo pateikti Agentūrai, vadovaujantis Taisyklių 33.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad ŽUIKVC tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę. Agentūra vadovavosi kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, kuriais neturi pagrindo abejoti. Ta aplinkybė, kad vėlesnė patikra neatitikimų nenustatė tik patvirtina faktą, kad pareiškėja kontroliniame žemės sklype Nr. 088567-8321 esantį lauką Nr. 1 galėjo susitvarkyti. Taigi pažeidimas buvo pašalintas. Tačiau ortofoto nuotraukos pažeidimo faktą tikrai patvirtina. Be kita ko, Agentūra neturi pagrindo netikėti ŽUIKVC automatiškai apskaičiuotu plotu, kuriame užfiksuojamas pažeidimas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad nepanaikinus priimto teismo sprendimo galimai Agentūros darbuotojas privalėtų vėl vykti į patikrą vietoje, kurioje šiai dienai pažeidimų užfiksuoti nepavyktų, kadangi pareiškėja yra pašalinusi pažeidimą – medžių, krūmų jos deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 088567-8321 esančiame lauke Nr. 1 nėra. Tą patvirtina ir Agentūros 2014 m. sausio 29 d. patikros vietoje metu atliktas tikrinimas. Agentūra pažymi, kad nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad „Pareiškėja neturėjo jokios galimybės įrodinėti dėl jos deklaruoto ploto tinkamumo paramai gauti 2013 m., jai nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus <...> ir kad Pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė į gynybą“. Nurodo, kad netinkamų plotų identifikavimo procese, kuriame dalyvauja tiek ŽUIKVC, tiek Agentūra, pareiškėjai nedalyvauja ir tai, Agentūros manymu, yra logiška, kadangi priešingu atveju, pareiškėjai būtų informuojami apie patikrinimus ir galėtų imtis aktyvių veiksmų pažeidimams (jeigu tokių būtų) pašalinti. Tokiu būdu prarastų prasmę patikrinimai, kada pareiškėjai nėra informuojami apie juos. Mano, kad iš pareiškėjos nebuvo atimta teisė į gynybą, kadangi gavusi Agentūros sprendimą, jį skundė teismui. Taigi minėtą teisę įgyvendino.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja nurodo palaikanti savo skundo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo susigrąžinti dalį suteiktos paramos, nustačius netinkamą žemės plotų deklaravimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja A. N. 2013 m. birželio 6 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (2013-04-16 įsakymo redakcija Nr. 3D-278), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir Agro taisyklės) (2013-04-16 įsakymo redakcija Nr. 3D-280) .

2013 m. paraiškoje pareiškėja deklaravo 11,25 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 11,25 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, jai buvo paskirta parama.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-818 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėja prašė išmokų už 0,32 ha paramai netinkamus plotus kontrolinio žemės sklypo Nr. 088567-8321 lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 3.35 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, todėl susidarė 216,55 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tik VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų nuotolinės patikros duomenų nepakanka išvadai apie neteisingai deklaruotus plotus padaryti, be to, prieš priimant sprendimą su patikros metu nustatytais neatitikimais pareiškėja nebuvo supažindinta, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra, apeliaciniu skundu nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad Agentūra vadovavosi kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, kuriais neturi pagrindo abejoti. Ta aplinkybė, kad vėlesnė patikra neatitikimų nenustatė tik patvirtina faktą, kad pareiškėja kontroliniame žemės sklype Nr. 088567-8321 esantį lauką Nr. 1 galėjo susitvarkyti. Taigi pažeidimas buvo pašalintas. Tačiau ortofoto nuotraukos pažeidimo faktą tikrai patvirtina. Be kita ko, Agentūra neturi pagrindo netikėti ŽUIKVC automatiškai apskaičiuotu plotu, kuriame užfiksuojamas pažeidimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės ir ją detalizuojančių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos žemės ūkio fondų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, išieškojimo procedūras, nuostatas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad pagal reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnį pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas yra galimas per ketverius metus. Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (originali redakcija) 4 punktas nustato, kad neteisingas deklaravimas – didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Iš esmės tapačiai neteisingą deklaravimą apibrėžia ir Agro taisyklės (Agro taisyklių 3 punktas). Tarybos reglamento (EB) 73/2009 34 straipsnyje nustatyta, kad „išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus“.

Atsakovas NMA ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja prašė išmokų už 0,32 ha paramai netinkamus plotus kontrolinio žemės sklypo Nr. 088567-8321 lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 3.35 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Agentūra, nurodydamas tokias aplinkybes, turi pateikti pakankamus įrodymus bei argumentus, patvirtinančius faktą, kad pareiškėja jau teikdama paraišką netinkamai deklaravo daugiau kaip 5,90 procentus ploto paramai ir tiesioginėms išmokoms gauti, arba tokios aplinkybės nustatytos per kalendorinius metus, t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, ginčijamas Agentūros sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu faktinio pagrįstumo kriterijus.

Iš byloje esančios ortofotografijos nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas netinkamas paramai žemės plotas, joje nematyti jokios augalijos. Taigi atsižvelgiant į šią ortofotografiją, netinkamų paramai ir tiesioginėms išmokoms gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamų paramai ir tiesioginėms išmokoms gauti plotų dydis. Iš esmės netinkami paramai ir tiesioginėms išmokoms gauti plotai buvo išskirti, remiantis subjektyviu ortofotografinės medžiagos įvertinimu, tačiau toks šių plotų nustatymas, atsižvelgiant į paminėtoje medžiagoje užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikimas ir tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai ir tiesioginėms išmokoms gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo administracinės procedūros metu NMA ėmėsi protingų priemonių informuoti ir išklausyti asmenį, įtariamą dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėja apie pakartotinio patikrinimo duomenis nebuvo informuota, todėl negalėjo pateikti nei paaiškinimų, nei įrodymų, kuriais galėtų paneigti patikrinimo rezultatus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytus pažeidimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esminiais, todėl patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-818, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šio teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė