Legislator Case Law & Legislation
30d2d0ff-8640-4eff-81a6-9a02f635e86a AI generated

30d2d0ff-8640-4eff-81a6-9a02f635e86a · Kauno apygardos teismas

Case Number 30d2d0ff-8640-4eff-81a6-9a02f635e86a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

grindų dangoje daugelyje vietų (apie 50 proc. parketlenčių) matosi išilginiai įtrūkiai. Nustatyti parketlenčių įtrūkiai matosi vizualiai. Dėl nustatytų įtrūkių gadinamas grindų estetinis vaizdas. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų ir laikytina defektais;

Legislator headnote

AI generated

30d2d0ff-8640-4eff-81a6-9a02f635e86a · Kauno apygardos teismas: durys (durų varčia) iÅ¡linkusios, iÅ¡sigaubusios apie 7 mm. Durų iÅ¡linkimas (iÅ¡sigaubimas) matomas vizualiai. Sumontavus tokias duris, tarp durų ir sienos durų vidurinėje dalyje bus didesnis tarpas, negu virÅ¡utinėje ir apatinėje dalyse. Durų kreivumas matysis vizualiai. Tai gadina estetinį durų vaizdÄ ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų; taip pat antstolio D. K. 2021m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad apžiÅ«rėjus užsakovo G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1025-413/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10572-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.8.2; (S) 2.6.8.10; 2.6.18.6; 3.3.1.18.4 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1728-490/2022 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“ dėl sutarties nutraukimo, avanso ir delspinigių priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas G. K. ir atsakovė UAB „Medžio stilius“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Rangos sutartį V-004045 (toliau – ir Sutartis).

Å ia sutartimi atsakovė įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo 2020 m. spalio 17 d., pristatyti į ieÅ¡kovo butÄ parketlentes bei duris, atlikti jų klojimo ir montavimo darbus, pritvirtinti grindjuostes, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovei už prekes ir atliktus darbus 6 240,15 Eur. IÅ¡ nurodytos pinigų sumos ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 4 600 Eur avansÄ .

2. IeÅ¡kovas kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas: 2.1. taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytÄ vartotojo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ nutraukti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Rangos sutartį V-004045 ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 600 Eur sumokėtÄ avansÄ bei įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita iÅ¡montuoti ir iÅ¡vežti iÅ¡ ieÅ¡kovo objekto netinkamos kokybės parketlentes (ir jų pagrindÄ ) bei duris; 2.2. priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 224,65 Eur delspinigių; 170 Eur nuostolius už plytelės ir sienos sugadinimÄ ; 242,00 Eur ekspertizės iÅ¡laidų; 629,20 Eur pretenzijos parengimo ir pateikimo iÅ¡laidų; 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 132 Eur žyminį mokestį ir 1 101,10 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pristatytos ir paklotos parketlentes yra su akivaizdžiais kokybės trÅ«kumais, t. y. apie 50 proc. parketlenčių yra su iÅ¡ilginiais įtrÅ«kiais; pristatytos durys taip pat nekokybiÅ¡kos – iÅ¡linkusios ir iÅ¡sigaubusios. IeÅ¡kovas 2021 m. gegužės 13 d. pateikė atsakovei raÅ¡ytinę pretenzijÄ dėl netinkamos kokybės prekių/rangos paslaugų, reikalaudamas paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus: pakeisti visas įtrÅ«kusias parketlentes į tinkamos kokybės (neįtrÅ«kusias) parketlentes, iÅ¡montuoti ir pasiimti netinkamos kokybės duris bei atitinkamai sumažinti Sutarties kainÄ ir kompensuoti kitus nuostolius, sumokėti delspinigius.

Atsakovė, atsakydama į pateiktÄ pretenzijÄ , formaliai nurodė, kad darbai atlikti tinkamai, grindų įtrÅ«kimai atsirado dėl netinkamo temperatÅ«ros režimo bute. Atsakovei kategoriÅ¡kai nesutikus su ieÅ¡kovo nurodytais prekių/darbų trÅ«kumais, ieÅ¡kovas kreipėsi į statybos veiklos ekspertizę atliekančiÄ Ä¯monę UAB „Statybos tyrimų institutas“, ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertinį tyrimÄ ir surašė 2021 m. balandžio 13 d. Tyrimo aktÄ Nr. 21-27, jame konstatuodamas prekių/darbų trÅ«kumus.

4. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡iam ginčui netaikytinos ieÅ¡kovo nurodytos vartojimo pirkimo-pardavimo ir rangos teisės normos, nes butÄ , kuriame buvo klojamos parketlentės ir keičiamos durys, ieÅ¡kovas įsigijo ne savo ir Å¡eimos poreikių tenkinimui, o nuomai. IeÅ¡kovas nuolat gyvena ir dirba Norvegijoje. Dėl paties ieÅ¡kovo kaltės darbai buvo pradėti tik 2020 m. lapkričio mėnesį, o galutinai užbaigti 2021 m. balandžio 26 d. Po darbų užbaigimo ieÅ¡kovas užrakino butÄ patikrinęs darbų rezultatÄ ir gavęs atliktų darbų aktÄ . Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos.

5. PraÅ¡ydama atmesti ieÅ¡kinį, atsakovė pareiÅ¡kė byloje savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį), reikalaudama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 793,42 Eur skolÄ už atliktus darbus, 28,80 Eur delspinigius ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad po darbų atlikimo atsakovė 2021 m. gegužės 12d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui darbų sÄ matÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas pagal sutartį (sutarties 5.2 punktas) buvo įsipareigojęs apmokėti po PVM sÄ skaitos pateikimo dienos.

Kadangi iki Å¡iol minėta sÄ skaitÄ nepamokėta ir ieÅ¡kovas vengia tai padaryti gera valia, atsakovė buvo priversta ginti savo teises pateikdama byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui G. K. iÅ¡ atsakovės UAB „Medžio stilius“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 224,65 Eur delspinigių ir 170 Eur nuostolių atlyginimo ir 1 528,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 793,42 Eur skolÄ ir 1 468,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

7. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. ieÅ¡kovas su atsakove sudarė rangos (darbų pirkimo) sutartį. Kadangi ieÅ¡kovas kreipėsi ir užsakė prekes bei rangos paslaugas kaip vartotojas, t. y. savo asmeniniams/Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl Å¡iam ginčui spręsti taikytinos vartojimo tisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi į bylÄ nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių buto nuomÄ patvirtinančius teisinius santykius. Remdamasis nurodyta iÅ¡vada, teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o pati rangos sutartis – kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

8. Teismas pažymėjo, kad medienos gaminių pristatymo ir montavimo darbų atlikimas yra atsakovės, kaip rangovės, verslas, todėl jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), kadangi rangovas, specializuodamasis medienos gaminių pristatymo ir montavimo darbų srityje, užsiimdamas Å«kine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui bÅ«tinus įgÅ«džius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė užsiima medinių durų, grindų ir laiptų iÅ¡ Ä Å¾uolo gamyba bei montavimo darbais. 2020 m. rugpjūčio 12 Rangos sutarties 3.2.1 punkte Å¡alys numatė, jog darbus atsakovė įsipareigojo atlikti vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, sutartimi bei jos priedais (CK 6.695 straipsnis). Kilus ginčui dėl statybos rangos darbų trÅ«kumų užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

10. Atsakovė nurodė, kad darbus baigė 2021 m. balandžio 29 d., atliktų darbų aktÄ pasirašė vienaÅ¡aliÅ¡kai, o ieÅ¡kovas per 3 dienas neorganizavo darbų priėmimo ir nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl darbų kokybės, nors žinojo, kad parketlentės turi įtrÅ«kimų, todėl ieÅ¡kovas yra praradęs teisę reikÅ¡ti pretenzijas dėl aiÅ¡kių trÅ«kumų. Teismo vertinimu, Å¡iuos atsakovės teiginius paneigia ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, liudytojo K. R. parodymai bei Å¡io liudytojo 2021 m. gegužės 11 d. raÅ¡ytas el. laiÅ¡kas ieÅ¡kovui, kuriame nurodyta, kad darbų pabaiga fiksuojama 2021 m. gegužės 12d. Todėl pretenzijÄ dėl prekių kokybės ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė laiku, t. y. 2021 m. gegužės 13 d.

11. Prekių trūkumus ieškovas įrodinėjo 2021 m. balandžio 13 d. UAB Statybos tyrimų instituto tyrimo aktu Nr. 21-27, kuriame nustatyta, kad:

1) grindų dangoje daugelyje vietų (apie 50 proc. parketlenčių) matosi išilginiai įtrūkiai. Nustatyti parketlenčių įtrūkiai matosi vizualiai. Dėl nustatytų įtrūkių gadinamas grindų estetinis vaizdas. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų ir laikytina defektais;

2) durys (durų varčia) iÅ¡linkusios, iÅ¡sigaubusios apie 7 mm. Durų iÅ¡linkimas (iÅ¡sigaubimas) matomas vizualiai. Sumontavus tokias duris, tarp durų ir sienos durų vidurinėje dalyje bus didesnis tarpas, negu virÅ¡utinėje ir apatinėje dalyse. Durų kreivumas matysis vizualiai. Tai gadina estetinį durų vaizdÄ ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų; taip pat antstolio D. K. 2021m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad apžiÅ«rėjus užsakovo G.

K. bute esančias vonios duris, jos yra iÅ¡linkusios, suskilusios, kraÅ¡tai nubraižyti, kampas nudaužtas; grindų lentos yra suskilusios, daug kur matyti klijų ar kitokios medžiagos dėmės. Anot teismo, Å¡ie įrodymai patvirtina atsakovės pristatytų gaminių kokybės trÅ«kumų faktÄ , todėl atsakovė, teigdama, kad ji nėra atsakinga už trÅ«kumus, turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog dėl grindų ir durų įtrÅ«kių atsakomybė tenka ieÅ¡kovui (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Å¡alių sudarytos Sutarties priedo „Garantinės sÄ lygos“ 2.3 punktÄ , 60 mėnesių kokybės garantija rangovo pateiktoms įrengimo medžiagoms ir darbams netaikoma, jeigu produkto montavimo ir jo eksploatavimo metu patalpose nepalaikomos sÄ lygos pagal HN 42:2009 standartÄ , t. y. santykinis oro drėgnumas nėra 40-60 proc., o temperatÅ«ra >= 15o C. Nesilaikant Å¡ių reikalavimų pretenzijos dėl gaminių deformavimosi (medienos skilinėjimas ir kt.) ir dėl to gaminių galimų defektų atsiradimo, nepriimamos.

13. Iš liudytojų R. P., K. R. ir R. A. parodymų, ieškovo 2021 m. vasario 14 d. el. laiško K. R. teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 11 d. 19 val. susitikimo metu, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas R. P. ir atsakovės atstovas R. A., pastarasis turimu prietaisu atliko patalpų temperatūros bei oro drėgmės matavimus ir užfiksavo tokius rodiklius: oro temperatūra +18, oro drėgmė 35 proc., medienos drėgmė 10 proc., t. y. kad patalpos oro drėgmė neatitiko sutarties priede nurodytų patalpos oro drėgnumo reikalavimų.

Ieškovo atstovai ginčijo šiuos matavimo rezultatus, teigdami, kad atsakovė nepateikė matavimo prietaiso metrologinės patikros, todėl jo parodymais remtis negalima. Teismas šiuos ieškovo atstovų argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes oro santykinės drėgmės patalpoje matavimai buvo atlikti profesionaliu matavimo prietaisu, dalyvaujant šalių atstovams, pretenzijų nei matuojant, nei iš karto po matavimų šalys neturėjo (2021 m. balandžio 21-26 d. ieškovo el. laiškais K. R. buvo abejojama tik parketlenčių drėgnumo procentu).

14. IeÅ¡kovo sÄ skaitos už buto Å¡ildymÄ Ä¯rodo, kad butas 2020 – 2021 m. Å¡ildymo sezonu buvo Å¡ildomas. Teismo manymu, bÅ«tent tai, kad butas buvo Å¡ildomas, o ieÅ¡kovas bute negyveno ir neužtikrino pakankamo buto vėdinimo, lėmė, kad patalpose oro santykinė drėgmė buvo per žema, dėl ko natÅ«ralaus medžio gaminiai džiÅ«vo ir trÅ«kinėjo.

15. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos 2015 m. Eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 15/7 ir 15/2 bei 2018 m. gaminių apraÅ¡ymai, kurie yra nenuginčyti ir jais abejoti nėra pagrindo, patvirtina aplinkybę, kad atsakovės pateikti gaminiai atitiko kokybės standarto reikalavimus. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė paneigė ieÅ¡kovo teiginį, jog jos pristatyti gaminiai buvo nekokybiÅ¡ki, taip pat įrodė, kad gaminiai sutrÅ«kinėjo dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi jis neužtikrino Sutartimi nustatytos patalpos oro santykinės drėgmės (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

16. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nekokybiÅ¡kų durų grindžiamas 2021 m. balandžio 13 d. UAB Statybos tyrimų instituto pateiktu tyrimo aktu Nr. 21-27. Anot teismo, Å¡alių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė akte nurodomas duris yra pakeitusi kitomis durimis, kurių parametrai atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius, todėl ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl durų iÅ¡linkimo pripažino nepagrįsta.

17. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat reiškė pretenzijas atsakovei dėl ant parketlenčių esančių dėmių ir durų kraštų nubraižymo bei kampo nudaužimo, durų užrakto mechanizmo pritvirtinimo. Šios aplinkybės įrodytos 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ aktu, 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojo D. M. parodymais, kuris patvirtino, kad dėmės ant grindų yra nuo klijų ir jos lengvai nusivalo klijų gamintojo servetėlėmis.

Teismo vertinimu, Å¡ios ieÅ¡kovo pretenzijos yra pagrįstos ir prapažintinos atsakovės atlikto darbo broku, už kurį atsakovė yra atsakinga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad minėtų trÅ«kumų nežymus mastas neįtakoja Å¡ių gaminių naudojimo pagal paskirtį, nemažina jų naudojimo ilgaamžiÅ¡kumo ir kitų naudojimo savybių, taip pat kad vartotojo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pažeistos teisės Å¡ioje dalyje gali bÅ«ti ginamos netaikant ieÅ¡kovo praÅ¡omo ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto vartotojo pažeistų teisių gynybos bÅ«do: sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, o taikant neturtinės žalos atlyginimo institutÄ .

Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas tokio reikalavimo nereiÅ¡kė, tačiau ginčo santykius kvalifikavus kaip rangos sutartinius teisinius santykius, o pačiÄ rangos sutartį – kaip vartojimo rangos sutartį, taip pat siekiant iÅ¡spręsti ginčo esmę ir užtikrinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, konstatavo, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

18. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 170 Eur plytelės ir sienos remonto vertę, teismas nurodė, kad atsakovė nesutiko su Å¡iuo reikalavimu, nes ji plytelės neapgadino, o apie tai, kad siena gali bÅ«ti apgadinta, ieÅ¡kovas buvo įspėtas pasiraÅ¡ant Sutartį. Anot teismo, į bylÄ pateiktais įrodymais: 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (nuotraukos Nr.71,72), 2021 m. vasario 9 ir 19 d. el. laiÅ¡kais, raÅ¡ytais atsakovės darbuotojo liudytojo K. R., įrodyta, kad atsakovės atsakingas darbuotojas K. R. pripažino kaltę dėl sugadintos plytelės ir sienos, žadėjo tai pataisyti ir dėl to buvo susitarta su ieÅ¡kovo atstovu, tačiau Å¡ių defektų neiÅ¡taisė. Todėl teismas sprendė, kad Å¡ioje reikalavimų dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas.

19. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 224,65 Eur dydžio delspinigius, kuris buvo motyvuojamas tuo, kad pagal Sutarties 3.2.3. punktÄ atsakovė įsipareigojo atlikti darbus per 14 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 17 d. iki 2020 m. spalio 31 d., o Sutarties 6.6. punkte numatyta, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti sutartyje numatytus įsipareigojimus, jis įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos, nurodytos Å¡ios sutarties 5.1. punkte (t. y. nuo 6 240,15 Eur), už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , teismas konstatavo, kad atsakovė nėra tinkamai atlikusi darbus ir perdavusi juos ieÅ¡kovui daugiau nei 180 dienų.

Todėl ieÅ¡kovas turi teisę į 224,65 Eur delspinigių (6 240,15 Eur×0,02 proc. × 180 dienų) atlyginimÄ . Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 20. Teismas nustatė, kad Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 6 240,15 Eur. Avansu ieÅ¡kovas sumokėjo 1 700 Eur ir 2 900 Eur, iÅ¡ viso 4 600 Eur. Pagal sutartį ir pradinę sÄ matÄ likusi mokėtina suma bÅ«tų 1 640,15 Eur, tačiau galutinė mokėtina suma, atsižvelgiant į faktinius darbų kiekius, buvo pakoreguota ir sudaro 1 793,42 Eur (Rangos sutarties 2.2 p.).

Galutinės kainos koregavimas nurodytas ir Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sÄ matoje. Pakoregavus sÄ matÄ pagal faktiÅ¡kai atliktus kiekius, ji ieÅ¡kovui iÅ¡siųsta 2021 m. gegužės 12 d. kartu su PVM sÄ skaita faktÅ«ra. LikusiÄ kainÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti po PVM sÄ skaitos pateikimo (Sutarties 5.2 punktas), tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovas to nepadarė.

21. Teismas pažymėjo, kad atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ieÅ¡kovui iÅ¡lieka pareiga pagal Sutartį atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus, todėl atsakovės reikalavimÄ dėl 1 793,42 Eur skolos priteisimo teismas pripažino pagrįstu (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

22. Atmesdamas atsakovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atsakingas darbuotojas K. R. siÅ«lė ieÅ¡kovui darbų pabaigÄ fiksuoti 2021 m. gegužės 12 d., o gegužės 13 d. ieÅ¡kovas jau pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl prekių kokybės, todėl delspinigiai jam negali bÅ«ti skaičiuotini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė 4 325,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisines paslaugas, sumokėjo 132 Eur žyminį mokestį, 629,2 Eur už pretenzijos parengimÄ , 242 Eur už specialisto tyrimo aktÄ ir 145,2 Eur už antstolio paslaugas, iÅ¡ viso – 5 475,15 Eur.

Atsakovė už teisines paslaugas patyrė 1 996,5 Eur ir 41 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, iš viso – 2 037,5 Eur. Ieškinį tenkinus 27,92 proc., ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovės 1 528,66 Eur bylinėjimosi išlaidos; atsakovei iš ieškovo priteistina 1 468,63 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestai ieškinio daliai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 24.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė miÅ¡rÅ«s teisiniai santykiai – vartojimo pirkimo-pardavimo ir vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomos Å¡iuos teisiniu santykius reglamentuojančios teisės normos.

Ginčo metu galiojusi CK 6.363 straipsnio 11 dalis numatė prezumpcijÄ , jog daikto trÅ«kumai, paaiÅ¡kėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trÅ«kumo pobÅ«džiu. Teismas padarė bylos įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, jog atsakovė neva įrodė, kad gaminiai sutrÅ«kinėjo dėl tariamos ieÅ¡kovo kaltės, jam neva neužtikrinus reikalaujamos patalpos oro santykinės drėgmės (CK 6.697 str. 3 d., CPK 178 str.).

Tokias neteisingas teismo išvadas lėmė netinkamas bylos įrodymų vertinimas ir netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas. 24.2. Atsakovė nepateikė nei vieno patikimo ir objektyvaus įrodymo, kad gaminiai sutrūkinėjo dėl ieškovo kaltės. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo butas yra A+ energinio naudingumo klasės name, ginčo laikotarpiu patalpos buvo šildomos ir vėdinamos, patalpose buvo įrengta ir nuolat veikė rekuperacinė (vėdinimo) sistema, veikė centrinis šildymas, šiluma į patalpas buvo tiekiama tiek iš name įrengto geoterminio šildymo, tiek iš centrinio Vilniaus šilumos tinklų tiekiamo šildymo.

Byloje pateiktas MB „Orventa“ Atliktų darbų aktas 201912-1 patvirtina, kad vėdinimo sistemos (rekuperacijos) įrengimo, montavimo, sistemos balansavimo darbai buvo atlikti dar 2019 m. gruodžio 11 d. Patalpų vėdinimo sistema veikė nuolatos. Minimas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nebuvo pateikta. 24.3. Atsakovės darbuotojai niekada nebuvo įspėję ieÅ¡kovo apie tariamai netinkamas patalpose esančias sÄ lygas, nors lankėsi ieÅ¡kovo bute ne vienÄ kartÄ . Be to, vertinant teismo paminėtÄ Sutarties garantinių sÄ lygų nuostatÄ , ypatingai svarbi faktinė aplinkybė yra ta, kad produkcija ir darbai iki trÅ«kumų paaiÅ¡kėjimo nebuvo perduoti ieÅ¡kovui, Å¡ios produkcijos ieÅ¡kovas tuo metu neeksploatavo, todėl Garantinių sÄ lygų 2.3 punktas, kaip pagrindas atsakovei iÅ¡vengti tenkančios atsakomybės, nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo bÅ«ti taikomas. 24.4.

Ä® bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad medienos gaminiai perdžiÅ«vo, o jų (parketo, durų medienos) drėgnumas buvo mažesnis už leistinÄ drėgnumÄ . Atsakovės teismui pateiktame Gaminio apraÅ¡yme nurodoma, kad grindų lentų virÅ¡utinio sluoksnio drėgnumas pateikimo metu turi bÅ«ti 8 proc. ± 2, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog medienos gaminių drėgnumas ieÅ¡kovo patalpose tapo ženkliai mažesnis nei nurodomas Gaminio apraÅ¡yme ir tai sÄ lygojo Å¡ių gaminių skilimÄ daugelyje vietų.

Be to, į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė pardavė ir sumontavo ieÅ¡kovui tinkamos kokybės produkcijÄ , atitinkančiÄ deklaruojamus kokybės standarto reikalavimus. 24.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bute buvo sumontuotos iÅ¡linkusios, iÅ¡sigaubusios, suskilusios durys, durų atrama suklijuota iÅ¡ kelių medžiagų, kas fiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Å ie trÅ«kumai akivaizdžiai matosi. Be to, Å¡io fakto neneigė ir atsakovės atstovai, tÄ patvirtino ir teisme apklausti jos darbuotojai. 24.6.

Atsižvelgdamas į paaiÅ¡kėjusį produkcijos trÅ«kumų mastÄ (apie 50 proc. parketlenčių įtrÅ«kusių, parketlentės iÅ¡teptos klijais, durys iÅ¡silenkusios, subraižytos, nudaužtais kampais), kuris gadina Å¡ios produkcijos estetinį vaizdÄ ir neatitinka įprastai tokios rūšies prekėms (darbams) keliamų kokybės reikalavimų, vartotojo lÅ«kesčių bei produkcijos ilgaamžiÅ¡kumo ir atsparumo reikalavimų, ieÅ¡kovas prašė teismo nutraukti sutartį ir taikyti restitucijÄ .

Patenkinus šiuos reikalavimus nebelieka teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Medžio stilius“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 25.1. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad tarp Å¡alių susiklostė miÅ¡rÅ«s teisiniai santykiai – vartojimo pirkimo – pardavimo ir vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi pats apeliantas atsakovei nurodė, kad jo butas bus nuomojamas. Todėl vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti taikomos. 25.2.

Kad buto drėgmė neatitinka sutarties sÄ lygų, atsakovė nustatė kartu su apelianto atstovu ir matavimo parodymai iÅ¡ apelianto pusės nebuvo ginčijami. Savo elektroniniuose laiÅ¡kuose apeliantas R. P. įvardijo kaip savo atstovÄ , kuris bÅ«tent 2021 m. vasario 11 d. 19 val. bute susitiko su atsakovo atstovu, kartu pamatavo oro drėgnumÄ ir nustatė, kad oro drėgnumas neatitinka rangovo sutartyje nurodytų medienos gaminių eksploatavimo sÄ lygų. Todėl nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad R.

P. nebuvo įgaliotas veikti ieÅ¡kovo vardu. 25.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovo patalpose buvo įrengta nuolat veikianti rekuperacinė sistema, savaime nepatvirtina, kad buvo užtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas ir oro santykinės drėgmės palaikymas. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad Å¡i sistema veikė nuolat. 25.4. Darbai objekte buvo baigti 2021 m. balandžio 26 d., kai apeliantas atsakovės darbuotojus įleido į butÄ darbų užbaigimui. Po darbų užbaigimo apeliantas užrakino butÄ , patikrino darbų rezultatÄ ir gavo atliktų darbų aktÄ .

Per tris dienas apeliantas nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl darbų rezultato, todėl, vadovaujantis Sutarties 3.1.3 punktu, atliktų darbų aktÄ atsakovė pasirašė vienaÅ¡aliÅ¡kai. Atlikus darbus, apeliantas nebereiÅ¡kė atsakovei jokių pretenzijų dėl parketlenčių kokybės, nes susiraÅ¡inėdamas su atsakovės darbuotojais suprato, kad jis nesilaikė sutartyje numatytų parketlenčių eksploatavimo sÄ lygų, nenutraukė sutarties, nes jos vykdymas buvo susijęs su jo veiksmais organizuojant atsakovės darbuotojų įleidimÄ Ä¯ objektÄ . 25.5.

Vadovautis eksperto S. M. iÅ¡vada nėra pagrindo, kadangi akte nefiksuota itin svarbi aplinkybė – patalpų temperatÅ«ra ir drėgnumas, kurių parametrai yra tiesiogiai susiję su bÅ«tinomis gaminių eksploatavimo sÄ lygomis. 25.6. Grindys apelianto bute sutrÅ«ko ne dėl to, kad Å¡i prekė buvo nekokybiÅ¡ka, bet todėl, kad apeliantas trukdė ir nesudarė sÄ lygų atsakovui laiku atlikti darbus, nesilaikė Sutartyje numatytų prekių eksploatavimo sÄ lygų ir Å¡ios aplinkybės atleidžia atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės.

26. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Medžio stilius“ (toliau ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ jo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 26.1. Teismas nepagrįstai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kaip rangos sutartinius santykius, o pačiÄ rangos sutartį – kaip vartojimo rangos sutartį, suteikdamas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ieÅ¡kovo deklaratyviems teiginiams prieÅ¡ byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Dar prieÅ¡ sudarydamas sutartį ieÅ¡kovas apeliantės vadybininkui K. R. nurodė, kad butÄ Ä¯sigijo nuomai kaip investicijÄ , nes jis Lietuvoje negyvena ir gyventi nesiruoÅ¡ia, nuolatos gyvena Norvegijoje, kur ir dirba. Vėliau (2021 m. vasario 7 d.) elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovas dar kartÄ informavo atsakovę, kad dėl tariamai vėluojančių darbų jis negali perduoti buto nuomininkui. Apie savo ir Å¡eimos asmeninius poreikius ieÅ¡kovas nieko nepasakojo, į bylÄ taip pat nepateikė įrodymų, kad jis turi Å¡eimÄ Lietuvoje, ar kad čia gyvena.

Apeliantės įsitikinimu, ieÅ¡kovas įsigijo butÄ komerciniais tikslais. 26.2. Teismas ne tik ignoravo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, į kuriÄ kaip ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijÄ kreipėsi ieÅ¡kovas, sprendimÄ , tačiau ir nelaikė tinkamais įrodymais 2021 m. vasario 25 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymÄ dėl pateikto G. K. 2021 m. vasario 23 d. praÅ¡ymo dėl iÅ¡ UAB „Medžio stilius“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. rangos sutartimi V-004045 įsigytų parketlenčių ir stumdomų vidaus durų galimai netinkamos kokybės. Tarnyba, įvertinusi G.

K. praÅ¡yme nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi vartojimo santykių teisiniu reguliavimu, nustatė, kad G. K. nelaikytinas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytos sÄ vokos prasme ir atsisakė nagrinėti jo praÅ¡ymÄ , apie tai 2021 m. kovo 30 d. informuodama pareiÅ¡kėjÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovas į bylÄ Å¡io atsakymo taip ir nepateikė, nes toks atsakymas jam buvo nenaudingas, o teismas, vertindamas tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kaip vartojimo teisinius santykius, nebuvo aktyvus renkant įrodymus, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai. 26.3.

CK 6.2283 straipsnis nustato, kad vartojimo teisės normos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Atsakovė rangovui įrenginėjo duris ir grindis naujame pastate, t. y. atliko vienÄ iÅ¡ naujos statybos rangos darbų. 26.4. Kadangi teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje pripažino rangos sutartį vartojimo rangos sutartimi, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė neturtinę žalÄ . Be to, teismas Å¡ioje byloje peržengė ieÅ¡kinio ribas, kadangi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl sutrÅ«kusių parketlenčių ir durų iÅ¡linkimo (ieÅ¡kinio 23 punktas), plytelės ir sienos sugadinimo (ieÅ¡kinio 27 punktas), tačiau teismas sprendime pasisakė dėl ieÅ¡kinyje nekelto reikalavimo dėl grindų iÅ¡tepimo klijais ir durų subraižymo, kurie atsirado po ieÅ¡kinio pateikimo teismui.

Ieškinys buvo pateiktas teismui 2021 m. birželio 21 d. ir tuo metu grindys niekuo nebuvo išteptos, durys nebuvo subraižytos. Ieškovas savo reikalavimų negrindė žalos dėl ant parketlenčių esančių dėmių ir durų kraštų nubraižymo bei kampo nudaužymo, durų užrakto mechanizmo pritvirtinimo. Tokios aplinkybės buvo nurodytos 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau po jo surašymo ieškovas savo ieškinio netikslino ir papildomų reikalavimų byloje nepareiškė. 26.5.

Durų tiesumÄ antstolis matavo grindjuoste, kuri akivaizdžiai buvo kreiva (nuotraukos 15-18). Prie nuotraukoje Nr. 17 užfiksuotos grindjuostės pridėjus liniuotę akivaizdžiai matyti, kad ne durys, o pati grindjuostė yra kreiva. Pažymi, kad atsakovė vėliau sumontavo ne 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ akte fiksuotas duris, o naujas ir tiesias duris, dėl kurių kokybės Å¡alių ginčo nėra. Be to, teismas tinkamai neįvertino antstolio 2021 m. rugsėjo 20 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio, nepalygino jo su 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ akto turiniu, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . 26.6. Teismas sprendime konstatavo, kad trÅ«kumų mastas yra nežymus ir neįtakoja gaminių naudojimo pagal jų paskirtį, nemažina gaminių naudojimo ilgaamžiÅ¡kumo ir kitų naudojimo savybių, juo labiau, kad kai kurie minimi defektai lengvai paÅ¡alinami. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas teismo priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos negalėjo patirti.

Be to, teismas nenustatė ieÅ¡kovui dėl to atsiradusių pasekmių, t. y. dvasinio skausmo, neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, todėl Å¡ioje dalyje priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ . 26.7. IeÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo ir neįrodė žalos dydžio. Apeliantė ieÅ¡kinyje nurodytos plytelės neapgadino, o apie tai, kad siena gali bÅ«ti apgadinta ieÅ¡kovas buvo įspėtas pasiraÅ¡ant sutartį ir su tuo sutiko. Todėl 170 Eur nuostoliai ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti priteisti. 26.8.

Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės ir 224,65 Eur delspinigius. IeÅ¡kovas buvo Lietuvoje 2020 m. rugpjūčio mėnesį, o sekantį kartÄ atvyko į LietuvÄ 2021 metų liepos mėnesį. Atsakovė įrodinėjo, kad ji negalėjo patekti į butÄ ilgÄ laikÄ , dėl ko ir užtruko 2021 m. sausio mėnesį atvežtų durų sumontavimas. IeÅ¡kovas nebuvo paskyręs jokio įgaliotinio ir kaip paaiÅ¡kino teisme, kad R. P. neturėjo jokių įgaliojimų ir nebuvo ieÅ¡kovo atstovas, o buvo asmuo, kuris perduodavo buto raktus atsakovei.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas G. K. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 27.1. Atsakovės darbuotojas 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniame laiÅ¡ke konstatavo, jog darbų pabaiga iÅ¡ atsakovės pusės laikytina 2021 m. gegužės 12 d. Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino atsakovės produkcijos / darbo brokÄ â€“ ant parketlenčių esančias klijų dėmes, durų kraÅ¡tų nubraižymus, kampo nudaužimÄ , durų mechanizmo pritvirtinimÄ , ir vartotojo teisių pažeidimÄ .

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės plytelės ir sienos remonto darbų vertę bei delspinigius, nes Å¡ias sumas elektroniniuose laiÅ¡kuose pripažino pačios atsakovės darbuotojas. 27.2. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Ta aplinkybė, kad jau kurį laikÄ ieÅ¡kovas dirba užsienyje, nereiÅ¡kia, kad jis neketina grįžti į LietuvÄ , kad jis, kaip privatus asmuo, negali įgyti nekilnojamojo turto Lietuvoje savo ar savo Å¡eimos narių poreikiams tenkinti.

Jokia buto nuomos sutartis nebuvo ir nėra sudaryta, ieÅ¡kovas realiai neketino ir neketina niekam Å¡io buto nuomoti, butas iki Å¡iol nėra naudojamas. 27.3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba jokio realaus tyrimo neatliko, nesiaiÅ¡kino visų aplinkybių (tiek dėl buto įgijimo tikslų, tiek ir dėl minėto elektroninio laiÅ¡ko suraÅ¡ymo aplinkybių), iÅ¡samiau neapklausė ieÅ¡kovo, nepareikalavo ir netyrė papildomų duomenų, todėl padarė visiÅ¡kai formaliÄ iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovas nuosavybės teise turi tik vienintelį ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ .

Jei ieÅ¡kovas turėtų tikslÄ butÄ nuomoti, verslo logika sÄ lygotų, kad jis pirmiausia neįrenginėtų buto tokiomis brangiomis medžiagomis, be to, jis jau seniai bÅ«tų pabaigęs buto įrengimo darbus, jį iÅ¡nuomojęs ir gavęs iÅ¡ to pajamų. 27.4. IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi dėl jo, kaip vartotojo, teisių gynybos, nurodydamas, kad atsakovės pristatytos ir įrengtos (sumontuotos) parketlentės bei durys yra su akivaizdžiais esminiais kokybės trÅ«kumais. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad reiÅ¡kia atsakovui pretenzijas dėl grindų dangos trÅ«kumų – suskilusios parketlentės, iÅ¡teptos klijais; dėl durų iÅ¡linkimo, suskilimo ir subraižymo; dėl įrengto ne tokio durų užrakto; dėl durų atramos, suklijuotos iÅ¡ kelių atskirų medžiagų.

Pažymi, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovÄ iÅ¡montuoti grindų dangÄ ir duris, tokiu bÅ«du paÅ¡alinant visus produkcijos / darbų trÅ«kumus. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, todėl teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir turi teisę taikyti alternatyvius vartotojo teisių gynybos bÅ«dus. Pirmosios instancijos teismas, bylos įrodymais nustatęs atsakovės produkcijos ir darbų brokÄ , visiÅ¡kai pagrįstai ėmėsi veiksmų apginti vartotojo pažeistas teises. 27.5.

Atsakovė, kaip savo veiklos profesionalė, apskritai neatliko durų apžiÅ«ros ir nefiksavo durų esamų trÅ«kumų. Todėl Å¡iuo atveju keistai skamba jos priekaiÅ¡tai dėl antstolio atlikto durų iÅ¡linkio fiksavimo, o apeliantės deklaratyvus teiginys, jog prie durų pridėta grindjuostė tariamai yra iÅ¡linkusi, yra grindžiamas vien subjektyvia jos nuomone ir samprotavimu, bet ne objektyviais įrodymais. 27.6. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ir jo liudytojas R. P. paaiÅ¡kino, kad atsakovo darbuotojams 2020 m. lapkričio mėnesio gale sumontavus grindų dangÄ , bet negalint (nemokant) sumontuoti durų, atsakovo darbuotojai paliko objektÄ maždaug dviem savaitėms su buto raktais, kuriuos iÅ¡ atsakovės darbuotojų po kurio laiko atsiėmė liudytojas R.

P.. Taigi, atsakovo darbuotojams buvo žinomi R. P. kontaktai, tačiau pastarajam skambinant atsakovo darbuotojams dėl darbų vykdymo, jie dažniausiai neatsiliepdavo ir nebendraudavo. Be to, ieÅ¡kovo buto raktai ilgÄ laikÄ buvo pas atsakovės darbuotojus, todėl jie bet kuriuo metu galėjo patekti į butÄ ir atlikti bÅ«tinus darbus, tačiau to nedarė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl Å¡alis siejusių teisnių santykių kvalifikavimo 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. K. (užsakovas) ir atsakovė UAB „Medžio stilius“ (rangovė) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Rangos sutartį V-004045, kuria remiantis atsakovė įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo 2020 m. spalio 17 d., iÅ¡ savo medžiagų atlikti ieÅ¡kovo bute grindų parketlentės klojimo, grindjuostės pritvirtinimo ir durų montavimo darbus, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovei už prekes ir atliktus darbus 6 240,15 Eur atlyginimÄ , iÅ¡ kurio sumokėjo rangovei kaip avansÄ 4 600 Eur.

30. Byloje kilo ginčas dėl Sutarties Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo. IeÅ¡kovas teigė, kad tarp Å¡alių susiklostė miÅ¡rÅ«s pirkimo–pardavimo ir rangos vartojimo santykiai, atsakovė teigė prieÅ¡ingai, t. y. kad Å¡alis siejusių teisnių santykių negalima laikyti vartojimo santykiais, kadangi ieÅ¡kovas savo butÄ , kuriame atsakovė atliko darbus, ketino iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims, taigi ketino verstis komercine veikla.

31. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pritarė ieÅ¡kovo pozicijai ir sprendime konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Apeliantė su tokia iÅ¡vada nesutinka remdamasi paties ieÅ¡kovo pripažinimo apie ketinimÄ ateityje iÅ¡nuomoti butÄ faktu ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada, kuria buvo atsisakyta ginti ieÅ¡kovo kaip vartotojo teises pagal Tarnybai adresuotÄ jo skundÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ( 26.1, 26.2 punktai).

32. Pagal CK 6.228(1) straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1975 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) nustatytos savo esme yra analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-634/2006) pateiktus išaiškinimus teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine komercine veikla.

34. Nagrinėjamo klausimo sprendimui aktualūs yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-242-684/2020), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, suformuluoti išaiškinimai dėl verslininko sampratos.

35. Nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 kasacinis teismas pažymėjo, kad verslininko kaip ir vartotojo sÄ voka yra autonominė ES teisės sÄ voka, kuriÄ reikia aiÅ¡kinti vienodai SÄ jungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiÅ¡kinimui ir taikymui yra aktuali Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali bÅ«ti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas vieÅ¡osios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklÄ , o tai leidžia daryti prielaidÄ , kad jis vykdo nuolatinę veiklÄ , kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y.

Boto (Y. Bot) iÅ¡vados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieÅ¡ Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus). Atitinkamai Teisingumo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad SÄ jungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sÄ vokÄ apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintinÄ veiklÄ (žr. ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieÅ¡ Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 32 punktÄ ; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieÅ¡ E. K., C-105/17, 30 punktÄ ).

36. Kita vertus, ESTT, spręsdamas klausimÄ , ar interneto svetainėje paskelbti aÅ¡tuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiÅ¡kia verslo veiklÄ , sprendime byloje Kamenova atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiÅ¡kai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklÄ (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieÅ¡ E. K., C-105/17, 38, 40 punktus). ESTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu (žr. ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen VZW prieÅ¡ Susan Romy Jozef Kuijpers, C-147/16, 55 punktÄ ; 2019 m. kovo 21 d. sprendimo byloje Henri Pouvin, Marie Dijoux prieÅ¡ Électricité de France (EDF), C-590/17, 36 punktÄ ).

37. Remdamasis pirmiau nurodyta ESTT praktika, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 (41 punktas), spręsdamas klausimÄ dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, konstatavo, kad vien verslo liudijimo turėjimo faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad fizinis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų ir todėl gali bÅ«ti laikomas verslininku.

38. Aptartos ESTT praktikos bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alis siejo vartojimo rangos teisniai santykiai, kadangi nei bylos medžiaga, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėjo verslo liudijimÄ verstis komercine gyvenamųjų patalpų nuomos veikla; kad tokia veikla jis vertėsi (verčiasi); kad iÅ¡ tokios veiklos jis gavo (gauna) nuolatines pajamas, todėl apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo automatiÅ¡kai pripažinti, kad ieÅ¡kovas vykdo komercinę veiklÄ .

Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nei Tarnybos iÅ¡vados, nei kiti įrodymai (iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis) teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinami pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl ieÅ¡kovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynimo bÅ«do 39. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytÄ vartotojo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ nutraukti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Rangos sutartį V-004045 ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 600 Eur sumokėtÄ avansÄ bei įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita iÅ¡montuoti ir iÅ¡vežti iÅ¡ ieÅ¡kovo buto netinkamos kokybės parketlentes (ir jų pagrindÄ ) bei duris.

Be to, ieÅ¡kovas prašė priteisti 170 Eur nuostolius už plytelės ir sienos sugadinimÄ , netesybas ir kitas iki ieÅ¡kinio padavimo patirtas iÅ¡laidas.

40. Pažymėtina, kad vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, doktrina. Specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trÅ«kumus. Ä® Å¡iÄ aplinkybę turi bÅ«ti atsižvelgiama aiÅ¡kinant ir taikant CK „Vartojimo rangos“ skirsnio normas – jos yra specialiosios kitų teisės normų atžvilgiu vartotojo ir verslininko teisių ir pareigų rangos santykiuose klausimais, ir teisės normų kolizijos atveju turi bÅ«ti taikomos prioritetiÅ¡kai prieÅ¡ kitas teisės normas.

41. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iÅ¡ įstatyme nustatytų gynybos bÅ«dų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimÄ . Rangovas prisiima rizikÄ ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali bÅ«ti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo bÅ«dų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iÅ¡ vartojimo sutarčių instituto specifikos iÅ¡raiÅ¡kų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

42. Užsakovo teises, kai darbo rezultato trÅ«kumai iÅ¡aiÅ¡kėja rangovui darbÄ atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau, reglamentuoja CK 6.678 straipsnis.

43. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trÅ«kumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikÅ¡ti vienÄ iÅ¡ CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iÅ¡ rangovo:

1) neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ ;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainÄ ;

3) atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, jeigu užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trÅ«kumų paÅ¡alinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbÄ iÅ¡ naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos bÅ«dų pasirinkimas – užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus savo jėgomis ir pareikalauti iÅ¡ rangovo atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas nesaistoma sÄ lygos, kad ji bÅ«tų numatyta rangos sutartyje; teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai spręsti, ar atlikti darbÄ iÅ¡ naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui.

44. Pažymėtina, kad pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo rangos sutarčiai gali bÅ«ti taikomos ir kitos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Todėl nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ bÅ«tina nustatyti ginčo pobÅ«dį ir pagal jį spręsti, ar yra pagrindas taikyti ir kokia apimtimi kitus CK numatytus vartotojo teisių gynimo bÅ«dus.

45. Be to, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti, kad vartotojo teisė į pažeistų teisių gynimÄ ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimÄ Ä¯tvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Esant vartojimo teisiniams santykiams civilinės atsakomybės sÄ lygos, jų įrodinėjimo taisyklės pasižymi tam tikra specifika, kurios tikslas – papildomomis priemonėmis užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ sutartiniuose santykiuose su objektyviai pranaÅ¡esnėje padėtyje esančiu verslininku.

46. Ä®statyme įtvirtintų vartotojo pažeistų teisių gynybos bÅ«dų taikymas neatima teisės kartu pareikalauti atlyginti nuostolius visais atvejais, kai egzistuoja bÅ«tinos civilinės atsakomybės prielaidos, nepaisant to, ar tokia vartotojo teisė nurodyta atskirÄ vartojimo santykių rūšį reglamentuojančiose teisės normose. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

47. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. Vartojimo sutartinių santykių specifika lemia tai, kad antroji vartojimo sutarties Å¡alis visada yra verslininkas (t. y. asmuo, kuris veikia verslo ar profesiniais tikslais, plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgÄ skelbtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30). Verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktÄ ), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip.

48. Kilus ginčui, ar rangos darbai atlikti tinkamai, turi bÅ«ti sprendžiama, ar vartojimo rangos darbo rezultatas yra tinkamos kokybės, o nustačius, kad jis yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimai nuo kokybės reikalavimų yra tokie, jog sudaro pagrindÄ taikyti vartotojo pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , tarp jų ir įtvirtintÄ CK 6.363 straipsnio 8 dalyje.

49. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas taikyti ieÅ¡kovo pasirinktÄ teisės gynimo bÅ«dÄ (nutraukti sutartį ir grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ ), nusprendė taikyti kitÄ teisės gynimo bÅ«dÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimÄ už nekokybiÅ¡kai atliktus darbus (ant parketlenčių paliktas dėmes, durų kraÅ¡tų ir kampo sugadinimÄ , netinkamo durų užrakto mechanizmo įrengimÄ (nutarties 17 punktas), tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, tokio pobÅ«džio klausimai (daiktai ir jų sugadinimas) ieÅ¡kiniu nebuvo keliami.

50. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieÅ¡kinio pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieÅ¡kinį. Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , yra saistomas ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29, 30 punktai).

51. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai teismas peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi motyvuoti, priimdamas raÅ¡ytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), tinkamai iÅ¡ anksto apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suteikti jiems galimybę pateikti savo pozicijÄ tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016, 28 punktas; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 39 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 57 punktas; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 34, 35 punktai).

52. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).

Kai teismas nepraneÅ¡a bylos Å¡alims apie ketinimÄ peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir jos neturėjo galimybės Å¡iuo klausimu pateikti savo argumentų ir įrodymų, tuomet tai nesuderinama su tinkamo proceso principu, reikalaujančiu, kad sprendimas bÅ«tų priimtas teismui iÅ¡klausius abi ginčo puses (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021, 28, 29, 32, 33 punktai).

53. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų, teismas sprendimÄ priėmė peržengęs bylos ribas, t. y. nuspręsdamas dėl byloje nepareikÅ¡tų ieÅ¡kovo reikalavimų, iÅ¡ anksto nei raÅ¡ytine, nei žodine nutartimi neinformavo Å¡alių apie savo ketinimus peržengti bylos nagrinėjimo ribas, o jas peržengus – ex officio spręsti dėl alternatyvių ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dų. Tai reiÅ¡kia, kad byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo tinkamai informuoti nei apie teismo ketinimÄ peržengti bylos ribas, nei kokia apimtimi teismas peržengs ieÅ¡kinio ribas. Tokiu bÅ«du byloje atsakovė neteko galimybės bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti savo pozicijÄ tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl galimybės teismui ex officio spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Toks teismo sprendimas turėjo siurprizinį pobÅ«dį.

54. Be to, kaip teisingai nurodė apeliantė, priimdamas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, neanalizavo ir nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas Å¡iuo atveju neatskleidė bylos esmės.

55. Minėtų materialinės ir proceso teisės normų pažeidimas lėmė, kad teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kurį yra pagrindas panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl įrodymų vertinimo 56. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 54, 55 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, teismas ex officio yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo proceso organizavimÄ ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai:

įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas. Taigi, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu bÅ«tinoji teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas).

57. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka Å¡alims, teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi jÄ patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas).

CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Atitinkamai teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24, 25 punktai).

58. Taigi, tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės trÅ«kumas per visÄ darbų rezultato garantinį laikotarpį, užsakovas (ieÅ¡kovas) turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktÄ ir neturi įrodinėti aplinkybių, kad trÅ«kumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki Å¡io momento. Tuo tarpu rangovui (atsakovei) tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes.

59. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ginčo dėl netinkamos kokybės darbų rezultato byloje nėra, tačiau, vadovaudamasis Sutarties priedo „Garantinės sÄ lygos“ 2.3 punktu, konstatavo, kad atsakovė įrodė jos atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, kadangi ieÅ¡kovas savo patalpose neužtikrino Sutartimi nustatyto santykinio 40-60 proc. oro drėgmės standarto.

60. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ yra patvirtinta 2009 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081.

61. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos Å¡ios higienos normos 1 lentelėje, pagal kuriÄ santykinės oro drėgmės parametrai tiek Å¡altuoju, tiek Å¡iltuoju metų laikotarpiu yra nuo 35 iki 60 proc. Vadinasi Å¡alys sutartimi sulygo dėl žemesnės oro drėgmės patalpose ribos, nei numatyta paminėtame teisės akte. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl Sutarties atitikties teisės aktų reikalavimams nepasisakė. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad atsakovė savo prietaisu nustatė patalpos drėgnumÄ , kuris atitiko minėtos higienos normos HN 42:2009 reikalavimus (35 proc.).

62. Be to, vertindamas darbų rezultato kokybės reikalavimus teismas padarė faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ ir specialių žinių bei pasiruoÅ¡imo reikalaujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad natÅ«ralaus medžio gaminiai džiÅ«vo ir trÅ«kinėjo dėl nepakankamo buto vėdinimo ir per mažos santykinės oro drėgmės, nors turėjo aktyviai imtis priemonių tokių įrodymų pateikimui į bylÄ (CPK 179 straipsnio 1, 2 dalys).

63. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutarties 3.2.7. punktÄ ir jos garantines sÄ lygas (2.3 punkto 3 dalis) atsakovė (rangovas) turėjo nustatyti patalpų drėgnumÄ ne tik baigusi darbus, bet ir pradėjusi montavimo darbus, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir teismas paminėtų Sutarties nuostatų įgyvendinimo aplinkybių nesiaiÅ¡kino. Dėl procesinės bylos baigties 64. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai iÅ¡samiai turėtų bÅ«ti iÅ¡tirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant Å¡alių rungimosi principÄ (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

65. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

66. Minėta, kad teismas neatskleidė bylos esmės (54, 55 punktai), o aptartas pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimas buvo nepakankamas teismo išvadoms dėl atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių.

67. Neištyrus šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme ir nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (65 punktas).

68. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti Å¡iam teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Tomas Romeika