30cfd834-9929-4ad3-967e-e4c2a1bef9ac · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-478/2014Procesinio sprendimo kategorija 99.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Å ernas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1682-658/2013 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „V.

J. ir Ko“, V. J. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai „V. J. ir Ko“, UAB, ir V. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB „Ūkio bankas“, kurį patikslinę, prašė: pripažinti negaliojančiais 2008 m. birželio 6 d. papildomo susitarimo Nr. 2 antrÄ jį punktÄ , 2008 m. birželio 6 d. vekselio davėjo V.

J. įmonės (dabar „V. J. ir Ko“, UAB) vekselio turėtojui AB „Ūkio bankas“ iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį 270 000 Lt sumai, taip pat V. J. laidavimÄ už šį vekselį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi pradinį atsakovÄ AB ,,Ūkio bankas“ pakeitė jo teisių perėmėju AB ,,Å iaulių bankas“. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui AB „Šiaulių bankas“ iÅ¡ ieÅ¡kovų „V.

J. ir Ko“, UA, ir V. J. po 2000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, po 19 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, bei iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. valstybei priteisė 3200 Lt žyminio mokesčio.IeÅ¡kovai padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo       2013 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, arba teismui nustačius, jog neatskleista bylos esmė ir pagal esamus įrodymus nėra galimybės bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – panaikinti 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Taip pat prašė atleisti ieÅ¡kovÄ V. J. nuo dalies (6200 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimo. Teigė, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis Å¡iai dienai yra pablogėjusi, kadangi antstolis pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. J. turto bei darbo užmokesčio, V. J. turėtos UAB „V. J. ir Ko“ akcijos buvo perleistos V. J. kreditoriui pagal vykdymo procese sudarytÄ ir teismo patvirtintÄ taikos sutartį, V. J. neturi lėšų banko sÄ skaitose. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo V.

J. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , sumokėjimo tenkino iÅ¡ dalies ir atleido jį nuo 2400 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus ir byloje esančius duomenis, reikÅ¡mingus vertinant ieÅ¡kovo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie savo vardu turimÄ registruotinÄ turtÄ (pvz. automobiliai, laivai, Å¡aunamieji ginklai), nepateikė sÄ skaitų iÅ¡rašų, kuriuose bÅ«tų matyti piniginių lėšų jose judėjimas pvz. už 3-6 mėn., padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra tokia prasta, jog sudarytų pagrindÄ iÅ¡ esmės jį visiÅ¡kai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovo butas areÅ¡tuotas, vyksta teisminiai procesai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turi galimybes susimokėti byloje 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio (2400 Lt), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieÅ¡kovÄ atleido. Kadangi ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 200 Lt žyminio mokesčio, ieÅ¡kovui nustatė terminÄ sumokėti 2200 Lt žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti ir jo praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo 6200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti visiÅ¡kai. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kovas negauna jokių esminių pajamų, iÅ¡skyrus darbo užmokestį ir skolintas lėšas. Be to, ieÅ¡kovas naudojasi tik viena banko sÄ skaita, esančia AB SEB banke. Kitos sÄ skaitos, esančios AB „Citadele“ banke, ieÅ¡kovas nenaudoja.Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turi areÅ¡tuotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo neatleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes areÅ¡tuoto buto perleisti tam, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį, ieÅ¡kovas negali.Aplinkybė, jog prieÅ¡ penkerius ar daugiau metų ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo gera, nesudaro pagrindo jo Å¡iandieninę turtinę padėtį vertinti kaip gerÄ .

Be to, namas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui nepriklauso ir niekada nepriklausė, jį statėsi patys tėvai iÅ¡ savo lėšų, o ieÅ¡kovas tik padėjo sutvarkyti administracinius reikalus.IÅ¡ teismui pateiktos VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, jog ieÅ¡kovo vardu registruotas             1986 m. gamybos lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo eksploatuojamas ir registruotas Lietuvoje, be to, jis yra areÅ¡tuotas. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas AB „Šiaulių bankas“ praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:CPK 83 straipsnyje aiÅ¡kiai numatyta, kad asmens turtinė padėtis gali bÅ«ti pagrindas asmenį iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nėra numatyta teismo teisė asmenį dėl jo turtinės padėties visiÅ¡kai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galima iÅ¡ esmės pagerėsiančiÄ jo turtinę padėtį.

IeÅ¡kovas, teikdamas praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė įrodymų apie visas jo gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ginčija sandorį, kurį jis sudarė kaip akcininkas, laiduodamas už įmonės kreditinius įsipareigojimus bankui, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimÄ Å¡ioje byloje, negalima taikyti tų pačių kriterijų kaip bylose, kuriose asmenys gina savo, ne kaip verslo subjektų, teises. Pagal teismų praktikÄ , atleidus asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo tokio pobÅ«džio bylose, bÅ«tų pažeista žyminio mokesčio paskirtis ir tikslai ir sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise.IeÅ¡kovas pateikia naujų įrodymų, tačiau nenurodo priežasčių, kodėl Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti, teikiant praÅ¡ymÄ ir turėtų bÅ«ti priimti skundÄ nagrinėjant apeliaciniam teismui, taip pažeidžiant CPK 314 str. nuostatas.

Todėl pateikti nauji įrodymai neturi būti vertinami. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymas atleisti jį nuo 6200 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo patenkintas iÅ¡ dalies, atleidžiant jį nuo 2400 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka sprendžiama, ar nebuvo pagrindo ieÅ¡kovÄ V.

J. atleisti ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, visiems asmenims garantuojantis teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojantis teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Civiliniame procese teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Ä®statymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visiems asmenims vienodas galimybes kreiptis į teismÄ , CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.) institutÄ .Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas, prie jo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sÄ lyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir neapima tų atvejų, kai asmuo, paduodamas procesinį dokumentÄ , žyminio mokesčio negali sumokėti dėl laikinai susidariusių kliūčių. Galimybė asmenį iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei pagrindÄ Å¡Ä¯ asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo 6200 Lt žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už paduotÄ apeliacinį skundÄ , mokėjimo, įvertino tiek paties ieÅ¡kovo prie Å¡io praÅ¡ymo pateiktus įrodymus, tiek kitus byloje surinktus duomenis, anot teismo, turinčius reikÅ¡mės sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi vykdymo procese V. J. kreditoriui perleido 1530 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „V. J. ir Ko“ akcijų (92-93 b. l., 3 t.); yra vykdomas priverstinis 1744,14 Lt dydžio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas (88-90 b. l., 3 t.); ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė registro duomenimis yra 90 728 Lt (56 b. l., 1 t.); nagrinėjamoje byloje pateiktame praÅ¡yme atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-345-212/2011 nagrinėjimÄ (35 b. l., 2 t.) ieÅ¡kovas yra nurodęs, kad su buvusiais Ūkio banko darbuotojais kartu jis pirko sklypus, juose statė namus, su dviem asmenimis iki Å¡iol yra kaimynas; byloje pateiktame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendime yra minimos aplinkybės, jog mamos vardu V.

J. statė namÄ (duomenys neskelbtini); teismo posėdžio metu pats ieÅ¡kovas pripažino, jog penkiolika metų vykdė verslÄ (129 b. l., 2 t.), turėjo 40 įmonių (130 b. l., 3 t.). Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas, nors ir atstovaujamas advokato, nepateikė įrodymų apie jo vardu turimÄ registruotinÄ turtÄ , nepateikė sÄ skaitų iÅ¡rašų, kuriuose bÅ«tų matyti piniginių lėšų jose judėjimas, pvz., per 3-6 mėnesius, ir sprendė, kad yra pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti 2 200 Lt dydžio (atėmus jau sumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį) žyminio mokesčio dalį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog nuosavybės teisės į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), turėjimas nesudaro pagrindo neatleisti jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes butas yra areÅ¡tuotas ir todėl ieÅ¡kovas jo perleisti negalės. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui.

Taip pat pagrįstai apeliantas teigia, jog aplinkybė, kad prieÅ¡ penkerius metus jo turinė padėtis buvo gera, nesudaro pagrindo teigti, jog ji iÅ¡liko tokia pati gera.  Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovas pateikė VÄ® „Regitra“ pažymÄ apie jo turimas transporto priemones (110 b. l., 3 t.). Å ioje pažymoje nurodyta, jog V. J. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – 1986 m. gamybos (duomenys neskelbtini) tačiau ji yra areÅ¡tuota. Apeliantas taip pat pateikė banko sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d., iÅ¡ kurio matyti, jog per šį laikotarpį ieÅ¡kovas turėjo 10 529,89 Lt pajamų ir 11 720,27 Lt iÅ¡laidų (105-108 b. l., 3 t.), ir sÄ skaitos, esančios AB „Citadele“ banke, iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iÅ¡ kurios matyti, jog ieÅ¡kovas per minėtÄ laikotarpį atliko tik keletÄ finansinių operacijų, jo pajamos ir iÅ¡laidos sudarė 110 Lt, kas leidžia tikėti apelianto teiginiais, jog jis Å¡ia banko sÄ skaita iÅ¡ esmės nesinaudoja.

Nors byloje surinktų ir ieÅ¡kovo pateiktų duomenų pagrindu galima spręsti, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau įvertinus tai, kad iÅ¡ AB SEB banko iÅ¡raÅ¡o matyti ir pripažįsta pats ieÅ¡kovas atskirajame skunde, jog jis turi pajamų (gauna darbo užmokestį ir skolinasi lėšų), tačiau apeliantas nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų nustatyti, kokio dydžio yra jo mėnesio pajamos (pvz., darboviečių pažymas apie gaunamas pajamas ir pan.), yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas neįrodė, kad jis neturi finansinių galimybių sumokėti 2200 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį.

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį apelianto praÅ¡omu bÅ«du, t. y. atleidžiant ieÅ¡kovÄ nuo visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (6200 Lt), nėra, taigi skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.  Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Donatas Å ernas                                                                             Â