2020-05-13 Nr. AB-9789-3-62-3-01100-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-901-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01100-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 metų yra laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo apgyvendintas įvairių lokalinių sektorių gyvenamosiose patalpose pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, plotą dar labiau mažino baldai. Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, pelių, grindys buvo išpuvusios, sienos ir lubos aptrupėję, jų paviršiai nelygūs, jų nebuvo įmanoma tinkamai valyti, nelygumuose susikaupdavo nešvarumai, bakterijos. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, žiemą buvo šalta. Gyvenamųjų patalpų apšvietimas buvo silpnas, ne didesnis nei 40 lx, todėl nebuvo įmanoma tinkamai rašyti, skaityti ar užsiimti kita šviesos reikalaujančia veikla negadinant regėjimo. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pastato konstrukcijoje yra asbesto, kurio dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus, tačiau pažeidimų nenustatė. Alytaus PN pažymėjo, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus. Alytaus PN stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestu dengtų pastatų nėra, pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamas asbestas. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio, nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Alytaus PN taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo H. B. skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higienos sąlygų į pataisos namų administraciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos būtų suvaržytos, todėl pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie galbūt daromus jo teisių pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 29 d., t. y. praleidęs Lietuvos Repsublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą senaties terminą daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. gegužės 28 d., atlyginimą pritaikė trejų metų ieškinio senatį bei atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.

7. Vertindamas pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. 11 būrio 2 miegamajame (plotas – 43,96 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,66 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. 18 būrio 9 miegamajame (plotas – 35,00 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 4 d., nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. vasario 10 d., nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 22 d. 18 būrio 6 miegamajame (plotas – 35 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 21 d. 20 būrio 6 miegamajame (plotas – 30,31 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. 11 būrio 4 miegamajame (plotas – 44,68 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. sausio 27 d., nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. kovo 22 d., nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. 11 būrio 5 miegamajame (plotas – 44,25 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,85 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 18 d. 9 būrio 6 miegamajame (plotas – 37,91 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 4,21 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 20 d. 9 būrio 2 miegamajame (plotas – 34,13 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 29 d. 9 būrio 1 miegamajame (plotas – 34,13 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. 9 būrio 4 miegamajame (plotas – 35,48 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,94 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 23 d., nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. 20 būrio 5 miegamajame (plotas – 30,07 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos), esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teiginių, jog nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. 11 būrio 2 miegamajame buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, nepagrindė įrodymais. Remdamasis į bylą atsakovo pateiktais duomenimis (nuteistųjų, kurie buvo 11 būrio 2 miegamajame, sąrašais), pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. 11 būrio 2 miegamajame buvo nuo 8 iki 10 nuteistųjų, todėl pareiškėjo teiginius, kad minėtoje patalpoje buvo 16 nuteistųjų, laikė nepagrįstais.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad 11 būrio 5 miegamajame buvo įrengta 14 miegamųjų vietų. Be to, net jeigu šis pareiškėjo teiginys būtų teisingas, 11 būrio 5 miegamajame, esant užimtoms 14 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam tektų 3,16 kv. m, t. y. reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebūtų pažeista.

10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo pateikti oficialūs duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl jais vadovavosi ir darė išvadą, kad pareiškėjui byloje vertinamuoju laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN patalpų būklės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl patalpų netinkamos ventiliacijos, pelėsio, atsilupusių dažų, supuvusių grindų, parazitų ir graužikų buvimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos sutartys dėl deratizacijos ir dezinfekcijos darbų Alytaus PN gyvenamosiose bei buitinėse patalpose, byloje nėra duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Byloje taip pat nepateikti įrodymai, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, supuvusių grindų, parazitų ir graužikų buvimo galėjo patirti papildomų nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų (ventiliacijos, pelėsio, atsilupusių dažų, supuvusių grindų, parazitų ir graužikų) būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl šiuos pareiškėjo teiginius laikė nepagrįstais.

12. Dėl patalpų apšvietimo ir temperatūros pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Alytaus PN patalpų šildymo sistema yra kompiuterizuota, visą parą palaikoma higienos normų reikalavimus atitinkanti oro temperatūra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos temperatūros būtų teikęs skundus pataisos namų administracijai ar reiškęs prašymus dėl šildytuvo išdavimo ir kad tokie prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėjui dėl šių sąlygų nesiskundus, atsakovas negali pateikti įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas. Byloje esančių Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio mėnesį ir 2016 m. gruodžio mėnesį buvo atliktos patalpų kompleksinės patikros, jokių neatitikimų nebuvo nustatyta.

13. Pareiškėjo argumentus dėl asbesto buvimo pirmosios instancijos teismas laikė deklaratyviais, kadangi byloje nėra įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai, be to, pareiškėjas argumentų apie asbestą Alytaus PN pastatų konstrukcijose nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, o atsakovo atstovas paaiškino, jog Alytaus PN stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestu dengtų pastatų nėra, pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose taip pat nebuvo naudojamos asbestas.

14. Nenustatęs neteisėtų Alytaus PN veiksmų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima ir atmetė pareiškėjo skundą.

III. 15. Pareiškėjas H. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą, administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas ginčą kėlė dėl gyvenimo sąlygų kokybės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo teiginius dėl kalinimo sąlygų, nes pareiškėjui pakako tik nurodyti su šiomis sąlygomis susijusias aplinkybes, o jas paneigti, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus, privalėjo atsakovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių pareiškėjo teiginius paneigiančių įrodymų nepateikė. Be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė oficialius dokumentus, patvirtinančius jo teiginius dėl blogų kalinimo sąlygų, t. y. pastato (Alytaus PN bendrabučio Nr. 2) pripažinimo avariniu aktą, kuris įrodo, kad pastatai avarinės būklės yra nuo 2008 metų.

17. Pareiškėjas pažymi, jog patikrinimo akte Nr. (1.4)-ST-13 aiškiai nurodyta, kad valdytojui siūloma kuo skubiau parengti pastato sutvarkymo (renovacijos) projektą, reikia rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, atlikti vidaus sienų, lubų ir grindų remontą, taip pat kapitalinį laiptinių, pamato, lauko sienų, stogo remontą. Šis aktas paneigia melagingus atsakovo atstovo teiginius dėl geros patalpų būklės. Atsakovo atstovas nepateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro aktų, patvirtinančių, kad patalpų būklė atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2293-428/2018 nustatė pažeidimus 10 ir 11 būriuose, o 2018 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4591-428/2018 iš Alytaus PN priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, jis buvo kalinamas tose pačiose patalpose.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 21 d., taip pat 2018 m. kovo 1–23 d., 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. gegužės 23–24 d. bausmę atliko drausmės grupėje kamerų, o ne bendrabučio tipo patalpose, jos buvo rakinamas ir tik 2 val. jis buvo išleidžiamas į lauką.

19. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, pažeidė jo teises, pareiškėjas negalėjo susipažinti su administracine byla, negavo kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų, su šiais duomenimis pareiškėjas susipažino tik po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl gyvenamosios patalpos ploto skaičiavimo, teigia, kad nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m patalpos ploto, į kurį neturi būti įskaičiuoti patalpoje esantys baldai.

21. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodyta, jog pareiškėjas 11 būrio miegamajame miegojo 14–oje vietoje, o kitas nuteistasis – 16–oje vietoje. Ši aplinkybė įrodo pareiškėjo teiginius, kad miegamajame buvo įrengta 16 miegamųjų vietų.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Bylos dalykas – 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui H. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2009 metų iki 2018 m. gegužės 29 d.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, kad nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2009 metų iki 2015 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai), atlyginimą taikyta sutrumpinta ieškinio senatis ir dėl to šis reikalavimas atmestas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjant jo skundą buvo padaryta daug pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė pirmosios instancijos teismui oficialius dokumentus apie pastato avarinę būklę, kuriais patvirtino teiginius dėl blogų kalinimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo atstovo klaidinga informacija dėl patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, o skaičiuojant asmeniui tekusį plotą, turėjo būti išskaičiuotas baldų užimamas plotas.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl ABTĮ 146 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

28. Iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra aišku, dėl kokių priežasčių byla turėtų būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus. Pareiškėjas nenurodo jokių proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, netinkamai buvo įvertinti įrodymai, nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

29. Pareiškėjas nurodo, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir specialiai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas teigia, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodytas sprendimą priėmusios teisėjos procesinis veiksmas (kitam nuteistajam nustatė pažeidimus byloje Nr. I-4591-428/2018, o pareiškėjui nenustatė), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

30. Pažymėtina, jog administracinėje byloje Nr. I-4591-428/2018 nuteistajam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl to, kad buvo nustatyta, jog jam trūko gyvenamojo ploto nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., kai tas asmuo gyveno 10 būrio 4 miegamajame, nes atsakovas toje byloje nepaneigė to asmens paaiškinimų apie trūkstamą plotą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių kitoje byloje nustatyta aplinkybė apie 10 būrio 4 miegamąjį yra teisiškai reikšminga ir šioje byloje ir / ar ji yra prejudicinė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde yra nurodęs bylą Nr. I-2293-428/2018, tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis yra byla Nr. eI-2293-257/2018, kuri yra išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų.

31. Pareiškėjas nurodo, jog jis negalėjo susipažinti su administracine byla, atsakovas, pateikdamas administraciniam teismui dokumentus, nesilaikė ABTĮ 24 ir 25 straipsnių, su atsakovo atsiliepimu į skundą pareiškėjui nebuvo pateikti duomenys apie 20 būrio patalpas, nes tos patalpos yra skirtos drausmės grupei ir jos yra kamerų tipo patalpos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į skundą buvo aiškiai nurodęs, kuriose patalpose buvo apgyvendintas pareiškėjas, taip pat buvo nurodęs, kad 20 būrio 6 miegamasis ir 5 miegamasis yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo (žr. atsiliepimo į skundą 2–3 lapus). Pareiškėjas su atsiliepimu į skundą susipažino ir pateikė savo atsiliepimus į atsakovo atsiliepimą į skundą (b. l. 91–92, 107–108), kurių argumentus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui nebuvo žinomi atsakovo atstovo teikiami duomenys apie gyvenamąsias patalpas, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

32. Kaip jau minėta, pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2009 metų iki 2015 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai), atlyginimą taikyta sutrumpinta ieškinio senatis ir dėl to šis reikalavimas atmestas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl netinkamai taikytos sutrumpintos ieškinio senaties, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

33. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti, kur ir kada jam trūko gyvenamojo ploto, taip pat aiškiai detalizuoti kitus nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, iš kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m).

35. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

36. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

37. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pažymėtina, kad buvo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo paaiškinimai dėl 11 būrio 2 miegamojo ir 5 miegamojo.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad jam teko per mažas gyvenamasis plotas, t. y. nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjas, nurodydamas, kad 20 būrio 6 ir 5 miegamieji buvo kamerų tipo patalpos, o ne bendrabučio tipo patalpos, šių argumentų nesusieja su jo teisių pažeidimu dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto (20 būrio 6 miegamajame pareiškėjui teko 3,66 kv. m, o 5 miegamajame teko 3,75 kv. m ploto).

39. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų. Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė įrodymą, jog bendrabutis Nr. 2 buvo avarinės būklės nuo 2008 metų, tačiau byloje toks įrodymas nėra pateiktas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą yra nurodęs, jog Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. paskirtos komisijos akte pripažinta, kad statinys nėra avarinis, o yra tik blogos būklės, 2018 m. liepos mėnesį bus pradėti rekonstrukcijos darbai, visi nuteistieji iš bendrabučio yra iškelti (b. l. 21–22). Atsakovo atstovo pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.120) nurodyta, kad būtinas bendrabučio Nr. 2 kapitalinis remontas (b. l. 77–80). Įvertinus šias atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės.

40. Taigi nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas gyveno bendrabutyje Nr. 2, kuris buvo blogos būklės.

41. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

42. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.). Paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

43. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodytas pažeidimas (pareiškėjo ginčo laikotarpiu laikymas netvarkingame, kapitalinio remonto reikalaujančiame bendrabučio pastate) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamos patalpų būklės, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, bei pripažinti, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo H. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo H. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė