2026-03-04 Nr. AB-4727-3-61-3-09663-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-302-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09663-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K., 2023 m. spalio 30 d. sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo išvados dėl buvusio Šiaulių kalėjimo pareigūno D. Č. prašyme pateiktų teiginių patikslinimo; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti tyrimą dėl D. Č. ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybiniu pareigų atlikimu nustatymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis (pareiškėjas) prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją pateikė 2023 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Šiaulių AVPK), kadangi dirba Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju. Šiaulių AVPK sudaryta komisija priėmė išvadą, kurią patvirtino įstaigos vadovas, kad pareiškėjo laikinasis nedarbingumas nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. liepos 18 d. dėl susirgimo (duomenys neskelbtini) neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ir tarnybinių pareigų atlikimu pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 66 straipsnio 4 dalies sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo kompensuoti jo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumą ir pasiūlė kreiptis į Šiaulių kalėjimą su prašymu nustatyti laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. dirbo Šiaulių kalėjime (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) specialistu dinaminei priežiūrai, pareiškėjas turėdavo kontaktų su į Šiaulių kalėjimą atvežamais asmenimis, kurie turėdavo ar jiems jau būdavo nustatyta (duomenys neskelbtini) simptomai ir jie būdavo užregistruojami Šiaulių kalėjime esančio medicinos punkto registruose.

2.2. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimo nustatymu. Atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo ir 2023 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. LV-50317 „Dėl buvusio Šiaulių kalėjimo pareigūno D. Č. prašyme pateiktų teiginių patikslinimo“ (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad pareiškėjo laikinasis nedarbingumas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. liepos 18 d. dėl susirgimo (duomenys neskelbtini) neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ir tarnybinių pareigų atlikimu pagal Statuto 66 straipsnio 4 dalies sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo kompensuoti jo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo. Išvadą 2023 m. spalio 30 d. patvirtino direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, M. K., nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų.

2.3. Atsakovas netinkamai atliko tyrimą ir priėmė nepagrįstą Išvadą, nes nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 239 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo laikinai tapus nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ (toliau – ir Nutarimas) 5 punkte nustatytų reikalavimų, jog komisija privalo išvadoje išdėstyti nustatytas aplinkybes, jas pagrįsti įrodymais ir pateikti įvertinimą, ar pareigūno laikinasis nedarbingumas turi ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu.

2.4. Pagal teisinį reguliavimą pareigūnui vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas kompensuojamas tada, kai nustatoma, jog pareigūno laikinas nedarbingumas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Taigi, komisija, vertindama pareiškėjo prašymą, turėjo nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, dėl kurių vykdymo kontaktavo su asmenimis, sirgusiais (duomenys neskelbtini), ir toks tarnybinių pareigų vykdymas yra susijęs su pareiškėjo susirgimu (duomenys neskelbtini) liga. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo analizuota, kiek tuo laikotarpiu buvo asmenų, sirgusių (duomenys neskelbtini), kokios formos (duomenys neskelbtini) sirgo, ar su šiais asmenimis pareiškėjas galėjo turėti neišvengiamų kontaktų. Išvada, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sergančius (duomenys neskelbtini) asmenis ir jų lokacijos vietą, yra nepagrįsta. Atsakovas net netyrė pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, kad jis teiravosi, ar Šiaulių kalėjime buvo asmenų su (duomenys neskelbtini) simptomais, pareiškėjui buvo atsakyta, jog dėl duomenų apsaugos pateikti informaciją jam negali ir norimą informaciją jie gali pateikti tik su oficialiu raštu. Tokie pareiškėjo paaiškinimai yra užfiksuoti Šiaulių AVPK išvadoje. Komisija jokiais įrodymais nepagrindė išvados, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sergančius asmenis ir jų lokalizacijos vietą.

2.5. Tarnybos Išvadoje nėra analizuojama, kokias pareigas pareiškėjas privalėjo atlikti laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir ar būtent jas vykdydamas pareiškėjas turėjo neišvengiamus kontaktus su (duomenys neskelbtini) užsikrėtusiais asmenimis. Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. dirbo Šiaulių kalėjime (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) specialistu dinaminei priežiūrai. Jam (pareiškėjui) tiesiogiai tekdavo dirbti su įkalintais asmenimis, užtikrinat jiems kuo natūralesnę aplinką. Į pareiškėjo pareigas įėjo siuntų perdavimas, išvedimas pasivaikščioti, pasiskambinti, nuvedimas į socialinio užimtumo patalpas, dušą, pas medicinos darbuotojus, pareigūnus, advokatus ir pan. Jis (pareiškėjas) atlikdavo suimtųjų (nuteistųjų), įstaigos patalpų bei teritorijos kratas ir apžiūras, siekiant užtikrinti daiktų, kurie nenurodyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, paėmimą, dalyvaudavo suimtųjų patikrinimuose ir pan.

2.6. Komisija netinkamai vykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 10 punktą, kuris nustato, kad komisijos išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas įvertinimas, ar darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas turi ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu. Komisija netyrė, ar pareiškėjas žinojo, kaip saugotis nuo per orą plintančių infekcijų, o būtent nuo (duomenys neskelbtini), ar buvo informuotas apie atvira forma sergančius asmenis ir jų buvimo vietą ir pan. Komisija neatsižvelgė į faktą ir jo net netyrė, kad pareiškėjas nebuvo skiepytas nuo (duomenys neskelbtini). Komisija netyrė, kokios buvo išduotos apsaugos priemonės ir ar jos buvo išduotos, ar jomis pareiškėjas naudojosi.

2.7. Reglamento 16 punktas nustato, jog įstaigos vadovas, gavęs komisijos išvadą, kurioje konstatuota, kad darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu, per 3 darbo dienas nuo šios išvados gavimo priima sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, teisinį pagrindą bei jo apskundimo tvarką, ir įteikia jį darbuotojui. Atsakovas nesilaikė šio punkto reikalavimų, kadangi Išvada, 2023 m. spalio 30 d. patvirtinta direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K., yra be jokių motyvų.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjo laikinasis nedarbingumas baigėsi 2023 m. liepos 18 d., o pareiškėjas prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją Šiaulių AVPK pateikė 2023 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praleidęs Nutarimo 2 punkte nustatytą 3 darbo dienų prašymo pateikimo terminą ir taip pažeisdamas Nutarimo nuostatas, todėl Šiaulių AVPK pareiškėjo prašymas neturėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

4.2. Tarnyboje 2023 m. rugpjūčio 28 d. gavus pareiškėjo prašymą „Dėl laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo“, Tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-694 „Dėl tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui dėl buvusio Šiaulių kalėjimo pareigūno D. Č. prašyme pateiktų teiginių patikslinimo ir išvados pateikimo atlikti (toliau – ir Komisija). Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl buvusio Šiaulių kalėjimo pareigūno D. Č. prašyme pateiktų teiginių patikslinimo, konstatavo, kad Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. nebuvo nustatyta sąlygų bei tiesioginės įtakos pareigūno D. Č. užsikrėtimui pavojinga užkrečiama liga. Ši Komisijos atlikto patikrinimo išvada 2023 m. spalio 30 d. buvo patvirtinta Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K., ir 2023 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 7S-348 „Dėl išvados pateikimo“ įteikta pareiškėjui.

4.3. Išvadoje yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, taip pat aiškiai pateiktas įvertinimas, kad iš tyrimo metu surinktų faktų ir dokumentų nenustatyta aplinkybių, kurios būtų turėjusios tiesioginės įtakos pareigūno D. Č. užsikrėtimui pavojinga užkrečiama liga. Atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad buvo konkrečiai nustatyta, kiek tikrinamuoju laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo asmenų, sirgusių (duomenys neskelbtini), kada konkrečiai ir kiek laiko pareiškėjas galėjo turėti neišvengiamų kontaktų su šiais asmenimis, kad visais atvejais pareigūnai yra informuoti ir žino, kokiose gyvenamosiose kamerose laikomi suimtieji ir nuteistieji, sergantys (duomenys neskelbtini). Visa ši atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinkta informacija buvo kruopščiai išanalizuota ir padarytos ją atitinkančios išvados. Atsakovas negalėjo tirti pareiškėjo paaiškinimų, kad jis teiravosi ar Šiaulių kalėjime buvo asmenų su (duomenys neskelbtini) simptomais, kurie buvo teikti Šiaulių AVPK, nes tokie paaiškinimai Tarnybai nebuvo pateikti, o vadovautis Šiaulių AVPK išvada, padaryta atlikus patikrinimą dėl visai kitų aplinkybių, kito laikotarpio, Tarnyba neprivalėjo.

4.4. Reglamento 10 punkto nuostatos, nustatančios, kad komisijos išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas įvertinimas, ar darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas turi ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu yra analogiškos Nutarimo 5 punkto nuostatoms. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas buvo instruktuojamas ir žinojo kaip saugotis nuo per orą plintančių infekcijų, buvo nuolat informuojamas apie sergančius asmenis ir jų buvimo vietas, kad pareiškėjui ne tik buvo išduodamos apsaugos priemonės, bet ir buvo privaloma jomis naudotis, paneigia pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius.

4.5. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui, nebuvo padaryta jokių esminių tarnybinio patikrinimo atlikimo pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti Išvadą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. Č. skundą.

6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. dirbo Šiaulių kalėjime (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) specialistu dinaminei priežiūrai. Vėliau nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo dirbti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju.

6.2. Pareiškėjui 2023 m. gegužės 4 d. po apsilankymo pas gydytoją (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu pareiškėjui nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. liepos 18 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai.

6.3. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas (Šiaulių AVPK) atliko patikrinimą ir priėmė 2023 m. rugpjūčio 22 d. išvadą dėl pareiškėjo ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo. Šiaulių AVPK išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo laikinasis nedarbingumas nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. liepos 18 d. dėl susirgimo (duomenys neskelbtini) neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ir tarnybinių pareigų atlikimu pagal Statuto 66 straipsnio 4 dalies sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumą. Šiaulių AVPK pareiškėjui pasiūlė kreiptis į Šiaulių kalėjimą su prašymu nustatyti laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu.

6.4. Pareiškėjas su 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo. Tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė 2023 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl buvusio Šiaulių kalėjimo pareigūno – pareiškėjo prašyme pateiktų teiginių patikslinimo, kurioje konstatavo, kad Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. nebuvo nustatyta sąlygų bei tiesioginės įtakos pareiškėjo užsikrėtimui pavojinga užkrečiama liga. Tarnybos 2023 m. spalio 30 d. išvada patvirtinta direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K..

7. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 66 straipsnio 4 dalis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, jog ligos židinys buvo būtent jo buvusioje darbovietėje (Šiaulių kalėjime), šios išvados jokiais įrodymais nepagrindė. Pareiškėjas rėmėsi tik Šiaulių AVPK išvadoje pateiktomis rekomendacijomis bei prielaidomis, kad labiausiai tikėtina, jog ligos židiniai atsirado dėl buvusio tiesioginio kontakto su šia liga sirgusiais asmenimis (nuteistaisiais) būtent jo buvusioje darbovietėje.

9. Įvertinęs Išvadą ir į bylą pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko duomenis apie tai, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo asmenų, sirgusių (duomenys neskelbtini), kada konkrečiai ir kiek laiko pareiškėjas galėjo turėti kontaktą su šiais asmenimis, kad pareigūnai (ir pareiškėjas) buvo informuoti ir žinojo, kokiose gyvenamosiose kamerose laikomi suimtieji ir nuteistieji, sergantys (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, iš surinktų įrodymų galima teigti, jog pareiškėjas turėjo informacijos apie infekuotus asmenis, jų buvimo vietą, privalėjo naudotis visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis, be to, pareigūnai nuolat ir periodiškai buvo instruktuojami dėl saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovas nesilaikė nei Nutarimo 5 punkte, nei Reglamento 10 punkte įtvirtintų sąlygų.

10. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis pareiškėjui atsirado (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas konkretus momentas, kurį būtų galima įvertinti, kaip aiškiai susijusį su ligos pareiškėjui atsiradimu.

11. Teismas vertino, kad nors nei viena iš ginčo šalių nepateikė neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) židiniai yra jo tiesioginio darbo Šiaulių kalėjime pasekmė, tačiau įvertinus atsakovo pateiktą rašytinę medžiagą, o pareiškėjui šių rašytinių įrodymų (pareiškėjo kontaktas su sergančiais nuteistaisiais buvo minimalus; pareiškėjui turėjo būti žinoma / buvo žinoma bendravimo su sergančiais nuteistaisiais tvarka ir pareiškėjas šios tvarkos laikėsi – dėvėjo apsaugines priemones) priešingai neįrodžius, negalima preziumuoti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) užsikrėtė būtent tuo metu, kai dirbo Šiaulių kalėjime. Teismo vertinimu, nors bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jo darbo Šiaulių kalėjime metu iš tiesų turėjo kontaktus su sergančiais nuteistaisiais (nors ir minimalius), tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti, kad turėti kontaktai, neturint kitų įrodymų, savaime yra pagrindas pareiškėjui skirti Statuto 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensaciją.

12. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Išvada, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas skirti jam piniginę kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas Šiaulių kalėjime yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

13. Netenkinęs reikalavimo panaikinti Išvadą, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl piniginės kompensacijos skyrimo.

III. 14. Pareiškėjas D. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualias teisės normas, ginčą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, neatliko išsamaus, objektyvaus ir visapusiško įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

15.2. Atsakovo atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas galėjo užsikrėsti (duomenys neskelbtini) dėl to, kad nesilaikė saugumo reikalavimų, tačiau nėra abejonių dėl užsikrėtimo tarnybos vietoje. Atliekant tyrimą nėra nustatyta jokių prielaidų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėjo užsikrėsti kitur nei tarnybos vietoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėjo užsikrėsti ne tarnybos vietoje.

15.3. Teismas rėmėsi abejotinais įrodymais. Atsakovas į bylą pateikė dokumentą – „informacija pateikiama 2020-08-19–2022-08-19“, kuris yra nepasirašytas, neregistruotas, todėl kyla abejonių dėl jo oficialumo, taip pat nėra aišku, kokiam tikslui ir kada šis dokumentas paruoštas. Minėtas dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su informacija, kurie suimtieji ir nuteistieji asmenys gali sirgti (duomenys neskelbtini) ir kuriose gyvenamosiose kamerose jie buvo laikomi. Be to, šis dokumentas negali būti laikomas Išvados dalimi, kadangi jis nėra minimas Išvadoje.

15.4. Komisijai atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo analizuota, kiek tuo laikotarpiu buvo asmenų, sirgusių (duomenys neskelbtini), kokios formos (duomenys neskelbtini) sirgo, ar su šiais asmenimis pareiškėjas galėjo turėti neišvengiamų kontaktų. Teismo išvada, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sergančius (duomenys neskelbtini) asmenis ir jų lokacijos vietą, yra nepagrįsta, nes nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sergančius asmenis ir jų vietą.

15.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nebuvo skiepijamas nuo (duomenys neskelbtini) ir šios aplinkybės net netyrė. Darbuotojų saugos ir sveikatos pirminio instruktavimo žurnale yra pasirašę visi įstaigos darbuotojai ir tai neįrodo, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su instrukcijomis, kokių atsargumo ir saugos priemonių turėtų laikytis kontaktuojant su (duomenys neskelbtini) sergančiais asmenimis. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašytinai supažindintas su Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais kenksmingų ir pavojingų veiksnių suvaldymą, yra nepagrįsta. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų instruktuotas, kokias saugos priemones jis turėtų naudoti turint kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis. Atsakovas pateikė tvarkas, kurios priimtos dėl Covid-19 suvaldymo, bet ne dėl (duomenys neskelbtini).

15.6. Komisija nepagrįstai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, dėl ko nepagrįstai ir neobjektyviai atliko tyrimą ir konstatavo, kad Šiaulių kalėjime nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. nebuvo nustatyta sąlygų bei tiesioginės įtakos pareiškėjo užsikrėtimui pavojinga užkrečiama liga. Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K. 2023 m. spalio 30 d. sprendimas patvirtinti išvadą priimtas be jokių motyvų. Taip buvo pažeistos pagrindinės procedūrinės taisyklės, skirtos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo sprendimo pagrįstumą.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas, teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualias teisės normas, apeliaciniame skunde nenurodo nei vienos konkrečios teisės normos, kurią teismas sprendime būtų netinkamai aiškinęs bei taikęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K., 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dėl tarnybinio patikrinimo išvados dėl buvusio Šiaulių kalėjimo pareigūno D. Č. prašyme pateiktų teiginių patikslinimo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo atlikti tyrimą dėl D. Č. ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybiniu pareigų atlikimu nustatymo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo D. Č. skundą atmetė, padarė išvadas, kad nors bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas jo darbo Šiaulių kalėjime metu iš tiesų turėjo kontaktus su sergančiais nuteistaisiais (nors ir minimalius), tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti, kad turėti kontaktai, neturint kitų įrodymų, savaime yra pagrindas pareiškėjui skirti Statuto 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensaciją; byloje nėra duomenų apie tai, kada ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis pareiškėjui atsirado (duomenys neskelbtini); nei viena iš ginčo šalių nepateikė neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) yra jo tiesioginio darbo Šiaulių kalėjime pasekmė.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatliko išsamaus, objektyvaus ir visapusiško įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles; teigė, kad nėra nustatyta jokių prielaidų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėjo užsikrėsti kitur nei tarnybos vietoje – Šiaulių kalėjime; Komisija neobjektyviai atliko tyrimą ir nepagrįstai konstatavo, kad Šiaulių kalėjime nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. nebuvo nustatyta sąlygų bei tiesioginės įtakos pareiškėjo užsikrėtimui pavojinga užkrečiama liga.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Šiaulių kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. buvęs Šiaulių tardymo izoliatorius) Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, vėliau specialistas (dinaminei priežiūrai) nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. nepertraukiamai vykdė tarnybą Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir pagal Šiaulių tardymo izoliatorius direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-392 patvirtintą pareigybės aprašymą vykdė suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, užtikrino jų aprūpinimą būtiniausiais reikmenimis, kontroliavo, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymu nustatytų pareigų ir draudimų, operatyviai reagavo į pastebėtus pažeidimus ir ėmėsi reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui.

22. Statuto 66 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš statutinės įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 239 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo laikinai tapus nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ 4 punkte nustatyta, kad pareigūno ar kario laikinojo nedarbingumo ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu nustato įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys, vadovo sudaryta komisija. Nutarimo 5 punkte nurodyta, kad Komisijos išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas įvertinimas, ar pareigūno ar kario laikinasis nedarbingumas turi ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu. Reikalavimus, taikomus Komisijos išvadai, taip pat reglamentuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2022 m. gruodžio 31 d. – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) Ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos darbo reglamentas patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“, kurio 10 punkte nustatyta, kad komisijos išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas įvertinimas, ar darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas turi ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriais iš esmės kvestionuojamas teismo sprendime atliktas įrodymų vertinimas, visų pirma pasisako dėl įrodinėjimo dalyko byloje nustatymo bei dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo konkretaus ginčo atveju, ir galiausiai pateikia vertinimą dėl teismo sprendime nustatytinų faktų ir jame padarytų išvadų pagrįstumo.

25. Įrodinėjimo dalykas byloje nustatytinas atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos sąlygos, kurios lemia atitinkamos subjektinės teisės įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įgyti teisę Statuto 66 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu į vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją, kai laikinasis nedarbingumas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Siekiant pagrįsti teisę į Statuto 66 straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją, turi būti nustatytas susirgimo (sveikatos sutrikimo) faktas, kuris lemia laikiną nedarbingumą, ir susirgimas (sveikatos sutrikimas) turi būti susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Aplinkybes, ar egzistuoja rizika pareigūnui atliekant tarnybines pareigas susirgti pavojinga infekcija, turi nurodyti Išvadoje atsakovo sudaryta Komisija, taip pat aplinkybes, patvirtinančias ir / ar paneigiančias faktą, kad konkrečiu atveju asmuo susirgo pavojinga užkrečiama infekcine liga atlikdamas pareigas, taip pat atsakovas turi nurodyti Išvadoje. Vertinimui, kad susirgimas galėjo būti nulemtas tarnybos vietoje patiriamų rizikų, kai tai yra reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių konkrečioje situacijoje, turėtų būti pasitelkiami specialių žinių turintys subjektai. Atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip silpnesnės teisinio santykio šalies padėtį, situacijos socialinį jautrumą, pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka atsakovui, priimančiam sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo / ar atsisakymo ją mokėti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.).

26. Pareiškėjo į bylą pateiktoje Šiaulių AVPK 2023 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

27. Byloje nėra ginčijami Šiaulių AVPK 2023 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje, remiantis medicininių dokumentų išrašais, nurodyti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklės pokyčius nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikto periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo, kurio metu padaryta išvada, kad D. Č. sveikatos būklė leidžia eiti pareigas, iki nuo 2023 m. liepos 19 d., kai pareiškėjas vėl galėjo tęsti darbą po gydymo; aptariamu laikotarpiu, pagal medicininius dokumentų išrašus, 2021 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), buvo atlikta (duomenys neskelbtini); po pareiškėjo 2023 m. sausio 3 d. atlikto privalomo sveikatos patikrinimo Panevėžyje Karo medicinos ekspertizės komisijoje kilo įtarimas ir po 2023 m. gegužės 4 d. apsilankymo pas gydytoją (duomenys neskelbtini) D. Č. patvirtinta diagnozė – (duomenys neskelbtini).

28. Sprendžiant, ar susirgimas konkrečiu atveju sietinas su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu, turėtų būti įvertinta, ar tarnybos vietoje egzistavo rizikos, kurios galėjo nulemti pareiškėjo susirgimą. Atsakovo Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui dirbant Šiaulių kalėjime, jis galėjo turėti kontaktą su tuo metu Šiaulių kalėjime buvusiais trimis (iš penkių) patalpintais nuteistaisiais, sergančiais (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas dvi dienas turėjo trumpalaikį kontaktą su sergančiu nuteistuoju, kuris įvertintas kaip minimalus (pareiškėjo tarnybiniai veiksmai – nuteistojo patalpinimas į kamerą, išleidimas pasivaikščioti); laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas dvi dienas buvo paskirtas vesti nuteistuosius, taip pat ir sergantį nuteistąjį, į užimtumą, nors nėra tikslių duomenų, kuriame aukšte tuo metu dirbo pareiškėjas; laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. dvylika dienų pareiškėjas buvo paskirtas vesti nuteistuosius į užimtumą. Atsakovas visais laikotarpiais pareiškėjo kontaktus su sergančiais nuteistaisiais įvertino kaip minimalius, tačiau tai savaime nepaneigia rizikos atliekant tarnybines pareigas užsikrėsti pavojinga infekcija.

29. Atsakovas Išvadoje akcentuoja pareigą tarnybos metu naudoti apsaugos priemones siekiant apsisaugoti nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia jokių argumentų ar specialistų išvadų apie tai, kiek tokios priemonės yra efektyvios, ar visais atvejais jos užkerta kelią (duomenys neskelbtini) plitimui ir gali apsaugoti asmenis nuo užsikrėtimo pavojinga infekcine liga. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje aplinkybės apie pareiškėjo kontaktus atliekant tarnybines pareigas su pavojinga infekcija sergančiais asmenimis yra nustatytos, jas pripažįsta ir atsakovas, tačiau šios aplinkybės nepagrįstai nebuvo vertinamos kaip reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo užsikrėtimo nurodomu susirgimu fakto. Teismas nebuvo aktyvus ir nepasiūlė atsakovui pateikti įrodymus – specialistų išvadą, kuri pagrįstų, ar jo taikomos rizikos mažinimo priemonės visais atvejais galėtų užkirsti kelią susirgti pavojinga infekcine liga.

30. Šiaulių AVPK 2023 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje, be kitų duomenų, nurodoma bendro pobūdžio informacija – „Wikipedija laisvojoje enciklopedijoje (https://lt.wikipedia.org/wiki/) skelbiama, kad (duomenys neskelbtini)“.

31. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino nurodomos informacijos kaip reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo užsikrėtimo pavojinga infekcine liga momento, kuris, atsižvelgiant į pateikiamą bendro pobūdžio informaciją, galėjo sutapti su jo tarnybos laiku Šiaulių kalėjime. Siekiant įsitikinti pareiškėjo atveju tokios informacijos pagrįstumu, taip pat turi būti pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys – specialistai arba ekspertai (ABTĮ 57 str. 2 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime apskritai nebuvo vertinami Šiaulių AVPK 2023 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje, kuri laikytina rašytiniu įrodymu byloje, nurodyti duomenys, pagrįsti medicininiais dokumentais apie pareiškėjo susirgimo eigą ir Šiaulių AVPK padarytos išvados apie galimas susirgimo priežastis. Ginčijamoje Išvadoje taip pat nėra specialiomis žiniomis pagrįsto vertinimo apie pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas egzistavusių rizikų įtaką galimybei susirgti pavojinga infekcine liga ir galimo užsikrėtimo momentą.

Byloje pateikiami duomenys – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Profesinės rizikos įvertinimo 2021 m. birželio 23 d. kortelė Nr. 1, kurioje nurodyta, kad pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, plintančių (duomenys neskelbtini) sukėlėjų (tame tarpe (duomenys neskelbtini)) padaroma žala įvertinta kaip tikėtina, taip pat nurodyta, kad darbuotojai žino, kaip saugotis nuo per orą plintančių infekcijų (darbuotojai skiepijami, išduodamos asmeninės apsaugos priemonės); profesinės rizikos dydis nustatytas kaip maža rizika, priimtinumas – toleruotina; taip pat įrodymai apie tai, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. yra pasirašytinai supažindintas su Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais kenksmingų ir pavojingų veiksnių suvaldymą;

Šiaulių tardymo izoliatoriaus įsakymai dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos metu, kuriuose aiškiai reglamentuotas ir akcentuojamas apsauginių veido priemonių, bendraujant su nuteistaisiais, kitais įstaigos lankytojais, dėvėjimo privalomumas, ir pan., yra tik patvirtinantys, kad atsakovas imasi priemonių rizikoms mažinti ir suvaldyti, tačiau savaime nėra paneigiantys užsikrėtimo pavojinga infekcine liga galimybę. Byloje savaime reikšmingais laikytini faktai, patvirtinantys konkrečių rizikų egzistavimą pareiškėjui atliekant tarnybines funkcijas, ir faktai, patvirtinantys pareiškėjo sveikatos būklės pokyčius laikotarpiu nuo paskutinio fiksuoto sveikatos patikrinimo – 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikto periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo, iki nuo 2023 m. liepos 19 d., kurio metu padaryta išvada, kad D.

Č. sveikatos būklė vėl leidžia eiti pareigas, o, atitinkamai, išvados dėl laikinojo nedarbingumo ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu nagrinėjamu atveju turi būti pagrindžiamos specialių žinių turinčio asmens vertinimu.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, pažymi, kad išvada teismo sprendime, jog byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinių funkcijų Šiaulių kalėjime atlikimas buvo priežastiniame ryšyje su jam nustatyta liga Statuto 66 straipsnio 4 dalies nuostatos prasme, buvo padaryta nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. nenustačius galimo pareiškėjo užsikrėtimo infekcine liga atliekant tarnybines pareigas Šiaulių kalėjime galimybės ir užsikrėtimo momento, jų objektyviai neįvertinus. Atsakovo Išvada turi būti grindžiama specialistų paaiškinimais ar ekspertų išvadomis, nes reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti reikalingos specialios žinios.

34. Byla išnagrinėta netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigas ginčo šalims, nes tų aplinkybių, kurias turi pagrįsti atsakovas, priimantis konkretų sprendimą, nenustatymo neigiamų pasekmių našta buvo nepagrįstai perkelta pareiškėjui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas dėl padarytų proceso pažeidimų negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinį skundą tenkinant yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 56 str., 146 str. 1 d.). Nustatyti Išvados trūkumai laikytini esminiais, pareiga tinkamai pagrįsti administracinį sprendimą tenka atsakovui, todėl grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra tikslinga.

35. Pareiškėjas skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas patenkintas, jis turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl jo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą patenkinti:

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. K., 2023 m. spalio 30 d. sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo išvados dėl buvusio Šiaulių kalėjimo pareigūno D. Č. prašyme pateiktų teiginių patikslinimo, ir įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo atlikti tyrimą dėl D. Č. ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybiniu pareigų atlikimu nustatymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė