30cd74e8-cc03-4bfa-a6d5-bf88b08f1966 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

  Civilinė byla Nr. e2-520-996/2018    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42149-2017-9   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13;   3.2.6.1; 3.4.1.7    (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. A., jo atstovui advokatui Justui Viliui,atsakovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovėms advokatei Jurgitai Karvelei, Mildai Udraitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. A. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl įsakymo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtais, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : E. A. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu akcinei bendrovei „Amber Grid“ (toliau – atsakovė, darbdavė, bendrovė), praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais bendrovės generalinio direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymÄ Nr. 150-1-186 „Dėl E. A. darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – Ä®sakymas) ir jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, priteisti jam iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, Å¡eÅ¡ių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t.

I, b. l. 1–8).Ieškovas paaiškino, kad jo darbinė veikla gamtinių dujų sistemoje prasidėjo valstybės įmonėje „Lietuvos dujos“ 1995 metais, o nuo 1999 m. vasario 8 d. akcinėje bendrovėje „Lietuvos dujos“, kai buvo įdarbintas darbo sutartimi inžinieriumi, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ buvo suskaidyta į dvi įmones, įkuriant atsakovę, kurioje jis dirbo Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovu, bendrovėje dirbo daugiau nei 22 metus; 2017 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo įteiktas įspėjimas ir įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau tokio sprendimo priežastys jam paaiškintos nebuvo, nei įspėjime, nei Įsakyme jos nenurodytos, nors rašytiniame įspėjime jos privalėjo būti nurodytos.

Mano, kad yra atleistas iÅ¡ darbo diskriminaciniu pagrindu dėl jo amžiaus (2018 m. lapkričio 22 d. jam sukaks pensinis amžius). Teigė, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, kuris 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) buvo atmestas, su kuo jis nesutinka.

IeÅ¡kovo teigimu, nors atsakovės teisinis statusas yra akcinė bendrovė, kurios pagrindiniu akcininku yra uždaroji akcinė bendrovė, tačiau pastarosios Å¡imtaprocentinė akcininkė yra Lietuvos Respublika, pačios atsakovės veikla yra reglamentuojama įstatyminiu lygmeniu, vykdomos veiklos – gamtinių dujų perdavimo – politika formuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, veikla reguliuojama ir prižiÅ«rima Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir pati atsakovė buvo įkurta įgyvendinant Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, todėl atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiÅ¡kumÄ , į tai, kad galutinis jos savininkas yra Lietuvos Respublika, atsakovė patenka į DK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį, kuomet negali atleisti darbuotojų DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka.

Nurodė, kad jei atsakovės netenkino jo atliekamas darbas, jis galėjo bÅ«ti atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau prieÅ¡ tai turėjo bÅ«ti iÅ¡pildytos DK 57 straipsnio 5 dalyje nurodytos sÄ lygos, kas nebuvo padaryta.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad jis, kaip vadovas, didelės patirties neturėjo, iÅ¡ viso vadovaujamo pobÅ«džio darbÄ dirbo apie 10 metų, pas atsakovę vadovavo 3 pavaldiems darbuotojams, jo skyriaus darbuotojai dirbo vienoje patalpoje; 2017 m. balandžio mėnesį atsakovės technikos direktorius A.

D. jo klausė, ar jis sutiktų iÅ¡ vadovo pareigų pereiti į specialisto pareigas, nurodė, kad jo, kaip vadovo, darbas netenkino, sakė, kad jis galėtų dirbti tik specialistu, jis su tuo nesutiko; atleisdama jį iÅ¡ darbo atsakovė turėjo laikytis DK nuostatų, bendrovė pateikė per mažai įrodymų.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas papildomai paaiÅ¡kino, kad darbinės vadovo savybės buvo Å¡alintinas dalykas, todėl atsakovė privalėjo ieÅ¡kovui nurodyti, kuo jis neįtinka, privalėjo taikyti DK 57 straipsnio 5 dalį; ieÅ¡kovas vadovavo tik 3 darbuotojams, jis nebuvo įmonės vadovas; procedÅ«rinis pažeidimas yra pagrindas atleidimÄ pripažinti neteisėtu.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t. I, b. l. 163–172).Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo ilgametis bendrovės darbuotojas, pradžioje dirbo inžinieriumi, nuo 2016 m. spalio 31 d. jo pareigos buvo pakeistos į Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovo pareigas, paskutiniais metais jo asmeninės charakterio savybės (netinkamas požiÅ«ris į darbÄ , nenoras ar negebėjimas tinkamai bendradarbiauti su kolegomis, palaikyti kolegiÅ¡kus santykius, konfliktiÅ¡kumas, slogios darbo atmosferos sukÅ«rimas jo vadovaujamame skyriuje, darbuotojų demotyvavimas, savybių, netinkamų vadovui atskleidimas ir demonstravimas) ėmė kenkti viso Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus ir bendrovės veiklai, jo palikimas darbe jo pareigose iÅ¡ esmės pažeistų bendrovės interesus, kas tapo darbo sutarties nutraukimo priežastimi DK 59 straipsnio pagrindu.

Teigė, kad DK 59 straipsnis gali bÅ«ti taikomas įmonėse, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė, nepriklausomai nuo to, kas yra Å¡ių akcininkų savininkas, bendrovė nėra iÅ¡laikoma iÅ¡ valstybės biudžeto, yra pelno siekianti akcinė bendrovė. Pažymėjo, kad formalus konkrečių atleidimo priežasčių nenurodymas įspėjime nedaro atleidimo iÅ¡ darbo neteisėto, jei darbuotojui yra žinomos ir suprantamos jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastys, darbo sutarties nutraukimo priežastys ieÅ¡kovui buvo puikiai žinomos ir suprantamos, jam jos buvo paaiÅ¡kintos praneÅ¡imo apie darbo sutarties nutraukimÄ metu 2017 m. rugpjūčio 24 d., be to, ieÅ¡kovui nuolat buvo teikiami priekaiÅ¡tai dėl jo tiesioginių darbo funkcijų vykdymo, bendradarbiavimo su kolegomis, komunikacijos su jo vadovaujamo skyriaus komanda, darbo organizavimo procesų ir praktikų bendrovėje laikymosi.

Atsakovės teigimu, situacijos, kai darbuotojo atleidimÄ nulemia jo asmeninės charakterio savybės, elgesys darbe, bendravimo ypatybės, nepatenka į DK 57 straipsnio 5 dalies taikymo sritį. Kartu nurodė, kad bendrovė nekėlė klausimo dėl ieÅ¡kovo, kaip inžinerijos specialisto, gebėjimų, prieÅ¡ingai, priėmus sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo, kaip skyriaus vadovo, atleidimo, nes bendrovės netenkino ieÅ¡kovo, kaip skyriaus vadovo, elgesys, jam 2017 m. balandžio mėnesį buvo pasiÅ«lytos inžinieriaus specialisto pareigos, kurias jis ėjo beveik 18 metų, tačiau jis Å¡ių pareigų atsisakė.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas sÄ moningai nenorėjo įsiklausyti į jam teikiamas pastabas, derinti savo elgesį su bendrovės standartais, siekė vadovautis savo paties sukurtomis taisyklėmis. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas ne dėl diskriminacinių motyvų (ne dėl jo amžiaus), o dėl jo asmeninių charakterio savybių bei elgesio, kurie lėmė konfliktiÅ¡kus santykius tarp ieÅ¡kovo, jo vadovaujamo skyriaus komandos ir bendrovės, jo elgesys buvo nesuderinamas su vadovo pareigomis, be to, bendrovėje beveik pusė vadovaujančių darbuotojų (41 procentas) yra vyresnio amžiaus darbuotojai (virÅ¡ 50 metų); aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo vyriausias pagal amžių bendrovėje dirbęs skyriaus vadovas, pati savaime nepatvirtina, jog ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ pareigų buvo sÄ lygotas bÅ«tent jo amžiaus.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovės netenkino ieÅ¡kovo, kaip vadovo, darbas, jam nesisekė vadovauti dėl jo asmeninių savybių, jis negebėjo bendrauti su skyriaus darbuotojais ir vadovais, nepripažino savo klaidų, nuolat jam buvo įvardijamos Å¡ios priežastys, jis jas ignoravo, tačiau jis buvo puikus specialistas, todėl jam buvo pasiÅ«lyta iÅ¡ vadovo pareigų pereiti į specialisto pareigas, su kuo ieÅ¡kovas nesutiko, jo apsisprendimas buvo gerbiamas, jis į atsakovę nesikreipė dėl apsisprendimo pakeitimo; 2017 m. birželio mėnesį mirė ieÅ¡kovo motina, todėl atsakovė kurį laikÄ laukė dėl atleidimo dokumentų rengimo ir juos parengė rugpjūčio mėnesį, naujas vadovas į ieÅ¡kovo vietÄ paskirtas tik 2017 m. gruodžio mėnesį, jo ilgai buvo ieÅ¡koma; vadovui neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama, kokios turi bÅ«ti jo, kaip vadovo, savybės ir kÄ jis turėtų daryti, ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastys nebuvo rezultatų gerinimo plano dalykas, nes, prieÅ¡ingu atveju, niekada nebÅ«tų įmanoma darbuotojo atleisti pagal DK 59 straipsnį.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad dirba pas atsakovę Inžinerinio departamento direktoriumi, buvo ieÅ¡kovo tiesioginis vadovas, ieÅ¡kovÄ pažįsta nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio; iÅ¡ skyriaus darbuotojų girdėdavo nusiskundimus apie ieÅ¡kovo netinkamÄ pareigų vykdymÄ , netinkamÄ bendravimÄ , informacijos nesidalinimÄ , Å¡ios kalbos pasiekė ir vadovybę, ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta iÅ¡ skyriaus vadovo pareigų pereiti į vyr. inžinieriaus pareigas, atsakovė nenorėjo prarasti ieÅ¡kovo, kaip specialisto, tačiau ieÅ¡kovas su tuo nesutiko, jam buvo paaiÅ¡kintos tokio siÅ«lymo priežastys – bendras mikroklimatas skyriuje, taip pat buvo netinkamai parengęs pirkimo medžiagÄ ; kitas skyriaus darbuotojas 2017 m. vasario ar kovo mėnesį iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo viena iÅ¡ atleidimo priežasčių nurodė ieÅ¡kovÄ , teigdamas, kad jautėsi ignoruojamas, kita darbuotoja, esanti motinystės atostogose, nesutiko anksčiau grįžti į darbÄ , priežastimi įvardindama santykius su vadovu (ieÅ¡kovu); 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovui trumpai buvo įvardintos atleidimo priežastys, jis neprašė nieko paaiÅ¡kinti, pasakė, kad prieÅ¡taravimų neturi; priekaiÅ¡tai jam buvo teikiami ir anksčiau; 2017 m. balandžio mėnesį surašė ieÅ¡kovo charakteristikÄ , nes buvo ruoÅ¡iamasi skirti jam drausminę nuobaudÄ , ieÅ¡kovas apie tai žinojo; jis (liudytojas) asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui yra sakęs pretenzijas, tačiau ieÅ¡kovas jas neigdavo, sakydavo, kad jos nepagrįstos, su ieÅ¡kovu dirbti buvo sudėtinga, įmonėje sprendimai priimami bÅ«davo kolegialiai, o ieÅ¡kovas keisdavo nuomonę vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad dirba pas atsakovę technikos direktoriumi; su ieÅ¡kovu daugiau bendravo nuo 2013 metų, jautėsi ieÅ¡kovo savybės, nesusikalbėjimas, jis (liudytojas) pats ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai yra sakęs dėl jo (ieÅ¡kovo) savybių, per ilgÄ laiko tarpÄ buvo bandoma su juo susikalbėti, ne kartÄ jam tai buvo sakoma; 2017 m. balandžio mėnesį buvo kalbėta su ieÅ¡kovu apie 15 minučių, jam buvo pasiÅ«lyta dirbti inžinieriaus pareigose, įvardintos tokio siÅ«lymo priežastys, tačiau ieÅ¡kovas arogantiÅ¡ku tonu su tuo nesutiko; darbas komandoje su ieÅ¡kovu vyko sudėtingai, po bendru lygmeniu priimtų sprendimų ieÅ¡kovas po mėnesio ar dviejų grįždavo su savo nuomone lyg nebÅ«tų susitarta, buvo pasigendama jo atsakomybės, savikritiÅ¡ko požiÅ«rio, pagarbos kitiems darbuotojams, trÅ«ko komunikavimo, buvo bloga atmosfera dėl neiÅ¡klausymo, nesitarimo, nesiskaitymo su darbuotojais, ieÅ¡kovui trÅ«ko bendražmogiÅ¡kų savybių vadovo pareigose, nuo to nukentėdavo darbai; prieÅ¡ S. S. buvęs ieÅ¡kovo tiesioginis vadovas irgi minėjo tokius pačius atvejus su ieÅ¡kovu; 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovui buvo trumpai nurodytos atleidimo priežastys, klausimų dėl atleidimo priežasčių ieÅ¡kovas nekėlė, nurodė, kad negali ginčytis.IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovu (el. b. t.

I, b. l. 84–102), 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovui buvo suraÅ¡ytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 11), Ä®sakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo 2017 m. rugpjūčio 29 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 10), ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas 2017 m. spalio 16 d., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui (el. b. t. I, b. l. 53, 56), Darbo ginčų komisija sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atmetė (el. b. t.

I, b. l. 12–15).Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, iÅ¡skyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iÅ¡ kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, vieÅ¡Ä sias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankÄ , turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų Å¡io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieÅ¡ tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis Å¡io straipsnio pagrindu negali bÅ«ti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieÅ¡ darbdavį, kaltinamÄ teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir Å¡eiminės padėties, ketinimo turėti vaikÄ (vaikų), įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡is kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigÄ Ä¯spėti darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , Å¡is įspėjimas turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi bÅ«ti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.Aukščiau aptarta DK nuostatų analizė patvirtina, kad darbdavys, nustatęs priežastis, dėl kurių darbuotojas nebegali pas jį dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, ir siekdamas su tokiu darbuotoju sudarytÄ darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, įspėjime, kuris turi bÅ«ti įteikiamas raÅ¡tu prieÅ¡ 3 darbo dienas, darbuotojui turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normÄ , kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tai yra, DK 59 straipsnio 1 dalį, bei darbo santykių pasibaigimo dienÄ .

Pabrėžtina, kad jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, jog darbdaviui pažeidus pareigÄ Ä¯spėjime nurodyti atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastį, atleidimas iÅ¡ darbo vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikomas neteisėtu. Teismas akcentuoja, kad negali bÅ«ti ginami vien tik darbuotojo interesai, darbo teisės subjektai yra lygÅ«s, vien formalus DK nuostatos pažeidimas dėl įspėjimo turinio nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

Taigi, teismo vertinimu, vien tai, jei darbdavys raÅ¡ytiniame įspėjime nurodė darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir įstatymo normÄ , kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau pačiÄ atleidimo iÅ¡ darbo priežastį darbuotojui nurodė ne pačiame įspėjime raÅ¡tu, o kitame dokumente ar žodžiu, negali bÅ«ti pagrindas darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu, jei nustatoma, kad egzistavo priežastys, dėl kurių darbuotojas toliau dirbti pas darbdavį nebegalėjo, ir kurios sudaro pagrindÄ atleisti tokį darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.

Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015), aplinkybės, susijusios su darbuotoju netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampÄ tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukÅ«rimas, pažiÅ«rų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trÅ«kumas ir pan., tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų bÅ«ti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sÄ lygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovui bendrovės technikos direktorius A. D. iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , informuodamas ieÅ¡kovÄ , jog jis pagal 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d. praÅ¡ymus nepateikė ataskaitų apie kuruojamus projektus projektų portfelio vadovei R. G., tokių jo ataskaitų bÅ«davo pasigendama ir ankstesniais mėnesiais, taip pat ieÅ¡kovas informuotas, kad jis nedalyvavo projektų vadovų pasitarime, į kurį buvo kviestas, todėl paprašė dėl Å¡ių aplinkybių pasiaiÅ¡kinti (el. b. t.

I, b. l. 104), ieÅ¡kovas savo 2017 m. balandžio 14 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad „informacijos pateikimas praslydo“, „pasitarimas paprasčiausiai buvo pamirÅ¡tas“ (el. b. t. I, b. l. 105), kas patvirtina ieÅ¡kovo aplaidų pareigų ėjimÄ , nepakankamai atsakingÄ jo, kaip skyriaus vadovo, požiÅ«rį į darbÄ , disciplinos trÅ«kumÄ , motyvacijos stokÄ , netinkamo pavyzdžio sau pavaldiems darbuotojams demonstravimÄ . Nustatyta, kad bendrovės Inžinerinio departamento direktorius S. S. 2017 m. balandžio 14 d. parengė ieÅ¡kovo charakteristikÄ , kurioje nurodė, kad nežiÅ«rint ieÅ¡kovo profesinių žinių ir specialisto patirties paskutiniaisiais metais buvo atvejų, kai ieÅ¡kovas nepakankamai atsakingai organizavo ir rengė pirkimo medžiagÄ , kartojasi atvejai, kai ieÅ¡kovas neužtikrina tinkamo komunikavimo bendraujant su skyriaus darbuotojais, neretai stinga konstruktyvumo bendradarbiaujant ir keičiantis svarbia informacija su kitų bendrovės padalinių darbuotojais (el. b. t.

I, b. l. 21); 2017 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kovui bendrovės technikos direktorius A. D. iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , informuodamas ieÅ¡kovÄ , jog aptartas jo elgesys negali bÅ«ti toleruojamas (el. b. t. I, b. l. 106). IeÅ¡kovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu (el. b. t. I, b. l.

14) pripažino, kad atsakovė buvo nurodžiusi jam jo, kaip skyriaus vadovo, darbo trÅ«kumus, tačiau teismo posėdžio metu pradžioje neigė, kad atsakovė jam buvo nurodžiusi jÄ netenkinantį jo elgesį darbe, nors vėliau teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad jis, kaip vadovas, didelės patirties neturėjo, jam nebuvo lengva suderinti skyriaus vadovo ir specialisto darbÄ , kartu nurodydamas, kad jam buvo nurodyta, kad jo, kaip skyriaus vadovo, darbas atsakovės netenkino, jam buvo sakoma, kad bendrovę tenkina tik jo, kaip specialisto, darbas.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieÅ¡kovo tiesioginis vadovas atsakovės Inžinerinio departamento direktorius S. S. ir atsakovės technikos direktorius A. D. patvirtino, kad ieÅ¡kovui dažnai buvo iÅ¡sakomi priekaiÅ¡tai dėl jo netinkamo, kaip vadovo, elgesio, tai jam dar kartÄ buvo įvardinta 2017 m. balandžio mėnesį, kai jam žodžiu buvo pasiÅ«lyta pereiti iÅ¡ skyriaus vadovo pareigų į specialisto pareigas, bei 2017 m. rugpjūčio 24 d., kai jam buvo įteiktas įspėjimas ir Ä®sakymas dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo 2017 m. rugpjūčio 29 d.

DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 11). Liudytojas S. S. kartu parodė, kad kitas skyriaus darbuotojas 2017 m. vasario ar kovo mėnesį iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo viena iÅ¡ atleidimo priežasčių nurodė ieÅ¡kovÄ , teigdamas, kad jautėsi ignoruojamas, kita darbuotoja, esanti motinystės atostogose, nesutiko anksčiau grįžti į darbÄ , priežastimi įvardindama santykius su vadovu (ieÅ¡kovu). VisiÅ¡kai nesvarbu, kiek pavaldžių darbuotojų turėjo ieÅ¡kovas, kadangi vien jau ta aplinkybė, kad jis ėjo skyriaus vadovo pareigas, jį įpareigojo elgtis taip, kaip dera skyriaus vadovui.

Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, konstatuojama, jog ieÅ¡kovo, kaip skyriaus vadovo, netinkamas elgesys darbe įrodytas; ieÅ¡kovui buvo žinoma, koks jo elgesys darbinėje veikloje atsakovei yra nepriimtinas. Kaip jau teismas iÅ¡aiÅ¡kino aukščiau, vien tai, jei darbdavys raÅ¡ytiniame įspėjime nurodė darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir įstatymo normÄ , kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau pačiÄ atleidimo iÅ¡ darbo priežastį darbuotojui nurodė ne pačiame įspėjime raÅ¡tu, o kitame dokumente ar žodžiu, negali bÅ«ti pagrindas darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu, jei nustatoma, kad egzistavo priežastys, dėl kurių darbuotojas toliau dirbti pas darbdavį nebegalėjo, ir kurios sudaro pagrindÄ atleisti tokį darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.

Ä®rodymų, kad darbuotojas įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį jam įteikimo metu ar po jo atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tų kreipęsis į darbdavę su praÅ¡ymu žodžiu ar raÅ¡tu paaiÅ¡kinti jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, nėra, kas patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovui jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastys buvo žinomos, suprantamos ir aiÅ¡kios.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys buvo jo nepakankamai atsakingas požiÅ«ris į jo, kaip skyriaus vadovo, darbÄ , negebėjimas jam, kaip skyriaus vadovui, bendrauti, bendradarbiauti su kolegomis, dirbti komandoje, vadovauti, t. y. netinkamas jo, kaip skyriaus vadovo, elgesys darbe dėl jo asmeninių, charakterio savybių, kas akivaizdu yra darbdavei svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali bendrovėje dirbti, nes daro neigiamÄ Ä¯takÄ kitų darbuotojų darbingumui, kuria neigiamÄ mikroklimatÄ , rodo netinkamÄ pavyzdį kitiems darbuotojams dėl požiÅ«rio į darbÄ , bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje.

NetinkamÄ ieÅ¡kovo, kaip skyriaus vadovo, elgesį darbe, netinkamas vadovui jo asmenines, charakterio savybes, sÄ lygojusias poveikį kitų darbuotojų darbo sÄ lygoms, darbingumui, mikroklimatui darbe, patvirtina aukščiau aptarta bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 21, 104, 105) bei liudytojų S. S. ir A. D. parodymai, aptarti aukščiau. Teismas sutinka su atsakove, kad ieÅ¡kovo asmeninės, charakterio savybės, sÄ lygojusios jo netinkamÄ elgesį darbe (skyriaus vadovo pareigose), yra netinkamos ir trukdančios jam pavestam skyriaus vadovo darbui dirbti.

IeÅ¡kovo teiginys, kad aukščiau nurodytos jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastys atitinka DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ atleidimo pagrindÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas atleidimas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taikomas dėl darbuotojo darbo rezultatų – darbuotojui nepasiekiant sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planÄ , tačiau Å¡iuo atveju darbuotojo atleidimo priežastis nėra darbuotojo darbo rezultatai, o pats darbo funkcijų vykdymo netinkamumas, netinkamas elgesys darbe, dėl iÅ¡ryÅ¡kėjusių jo asmeninių savybių, neatitinkančių skyriaus vadovui keliamų reikalavimų, sÄ lygojančių įtakÄ kitų darbuotojų darbo sÄ lygoms, mikroklimatui, darbingumui, kas sudaro pagrindÄ atleidimui pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.

PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant (sudarant planÄ darbuotojui pakeisti jo charakterio savybes, įtakojančias jo elgesį, kas, teismo vertinimu, yra netgi sunkiai suvokiama įgyvendinimo aspektu), nebÅ«tų jokios galimybės niekada taikyti atleidimÄ DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, be to, pačių pareigų pobÅ«dis (skyriaus vadovo pareigos) kelia tokias pareigas einančiam asmeniui didesnius atsakomybės, tinkamo elgesio suvokimo standartus. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo priežastys darbo sutarties nutraukimui DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.Teismas nenustatė ieÅ¡kovo teigiamo jo diskriminavimo dėl jo amžiaus.

Ieškovo teiginys, kad atsakovė jo darbo trūkumus pradėjo reikšti dėl to, kad jis yra vyriausias pagal amžių pas atsakovę dirbęs skyriaus viršininkas ir siekė jį pakeisti jaunesniu darbuotoju, yra nepagrįstas, be to, pats ieškovas ieškinyje pripažino, kad pas atsakovę liko dirbti dar vienas priešpensinio amžiaus darbuotojas, iš atsakovės pateiktos 2017 m. gruodžio 12 d. pažymos dėl akcinės bendrovės „Amber Grid“ visų darbuotojų ir vadovų amžiaus vidurkių (el. b. t.

I, b. l. 192) nustatyta, kad bendrovėje dirba 4 vadovai vyresni nei 60 metų. Nenustatyti ir jokie kiti diskriminaciniai motyvai atsakovei nutraukiant su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį. Darbdavė įrodė, jog diskriminacijos nebuvo.IeÅ¡kovo teigimu, atsižvelgiant į atsakovės ir jos veiklos specifiÅ¡kumÄ , didelį valstybės kiÅ¡imÄ si į atsakovės vykdomÄ veiklÄ , aplinkybę, kad atsakovės galutinis savininkas yra Lietuvos Respublika atsakovė patenka į DK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį, kuomet negali atleisti darbuotojų DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl mano, kad su juo sudaryta darbo sutartis negalėjo bÅ«ti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, kadangi pagal DK 59 straipsnio 1 dalį su darbuotoju darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu negali valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas; tuo tarpu atsakovė yra akcinė bendrovė, kuri nėra nei valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, nei valstybės ar savivaldybės įmonė, nei viešoji įstaiga, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nei Lietuvos bankas.

Taigi, vien tai, kad vienos iÅ¡ atsakovės akcininkių (uždarosios akcinės bendrovės „EPSO-G“) akcininke yra Lietuvos Respublika ir jos veikla reglamentuojama įstatyminiu lygmeniu, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė negali atleisti darbuotojo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes DK 59 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai ir konkrečiai įtvirtinta, kokie darbdaviai negali taikyti DK 59 straipsnio 1 dalies atleidimo pagrindo, o atsakovė į tokį sÄ raÅ¡Ä nepatenka, teismas neturi pagrindo iÅ¡plėsti DK 59 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai įvardintų iÅ¡imtinių atvejų.

Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu pažeidimų nenustatyta, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais Ä®sakymÄ ir ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, atmetus Å¡iuos reikalavimus atmetamas ir iÅ¡vestinis ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat atmetamas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Å¡eÅ¡ių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ , kadangi tokia iÅ¡eitinė iÅ¡moka yra iÅ¡mokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas (el. b. t.

I, b. l. 10, 189, t. II, b. l. 4, 11–13). Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jam klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo jÄ atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 3 331,75 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t.

II, b. l. 12–21). Teismas, įvertinęs DK, CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies, mažindamas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 2 276 Eur, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir pakankama nagrinėjamai bylai.Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas.

           Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo E. A. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ (į. k. 303090867) iÅ¡ ieÅ¡kovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 276 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Ieva Stanislovaitienė