30cd6bca-6fb1-461a-932a-20c5fae3bb45 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                   Civilinė byla Nr. 2-499-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02744-2014-9                                  Procesinio sprendimo kategorija 106.4 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

N. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, civilinėje byloje Nr. 2-6632-553/2014 pagal ieÅ¡kovo M. N. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:Pripažinti atsakovÄ pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingÄ teismÄ ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str.;Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 314 600 Lt turtinę žalÄ ;Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 103 500 Lt neturtinę žalÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui M. N. 10 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustatytu terminu nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus numato CPK 111 str., 113-114 str. ir 135 str., už ieÅ¡kinį turi bÅ«ti sumokėtas Å¡io kodekso VIII skyriuje numatytas žyminis mokestis, be to, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas teismui laikantis teismingumo taisyklių, o jame gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tik civilinio proceso tvarka nagrinėtini reikalavimai.

Teismo teigimu, ieÅ¡kovo M. N. pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka nurodytų reikalavimų, ieÅ¡kovo reikalavimas „Pripažinti atsakovÄ pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingÄ teismÄ ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str.“ nenagrinėtinas teisme (CK 1.138 str.), todėl ieÅ¡kovas įpareigotas paÅ¡alinti šį trÅ«kumÄ â€“ pateikti teismui ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų nurodyti teisme nagrinėtini reikalavimai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis turtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens turto netekimÄ ar sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas, negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovas nurodė, kad jo negautas pajamas pagal BK 65 straipsnį (Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės) esÄ sudaro 260 Lt per dienÄ . Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje įtvirtintu bausmių sudėjimo ir keitimo teisiniu reguliavimu turtinės žalos dydis nagrinėjamojoje byloje negali bÅ«ti grindžiamas.

Todėl ieÅ¡kovas įpareigotas paÅ¡alinti šį trÅ«kumÄ ir nurodyti, kokiÄ turtinę žalÄ dėl negautų pajamų, kurios turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos, jis patyrė dėl galimai neteisėtų teismo veiksmų. IeÅ¡kovas taip pat įpareigotas paÅ¡alinti ieÅ¡kinyje esančius prieÅ¡taravimus ir nurodyti aplinkybes, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia, jo vertinimu, teismų neteisėti veiksmai. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nesumokėjo privalomo mokėti žyminio mokesčio, nes nagrinėjamuoju atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas ieÅ¡kovui netaikomas, todėl ieÅ¡kovas įpareigotas sumokėti privalomÄ Å¾yminį mokestį, apskaičiuotÄ nuo ieÅ¡kinio sumos pagal CPK 80 straipsnio taisykles.

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas M. N. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinto pažeistas teise, įtvirtintas EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str., o antruoju reikalavimu – priteisti Å¡iais pažeidimais padarytÄ neturtinę žalÄ .

Taigi reikalavimai tarpusavyje iÅ¡ esmės susiję. Tik nustačius (pripažinus) nurodytų įstatymų pažeidimus, teismas gali priteisti nukentėjusiai Å¡aliai teisingÄ atlyginimÄ .

2. BK 65 str. bausmių keitimo taisyklės numato teisėto kalinimo paros kainÄ , t. y. 2 MGL. Neteisėtu sprendimu atėmus teisę į lygtinį paleidimÄ yra atimama teisė gauti pajamas visÄ likusį laikotarpį. Kadangi ieÅ¡kovui buvo atimat teisė į lygtinį paleidimÄ , dėl to buvo atimta teisė gauti pajamas, kurios skaičiuojamos 2 MGL už parÄ ir tai sudaro turtinę žalÄ .

3. Teismas, įpareigodamas pašalinti ieškinyje esančius prieštaravimus, nenurodė kokius konkrečiai trūkumus reiktų pašalinti.

4. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį, nes ieÅ¡kinio pagrindas yra neteisėti teismų veiksmai, o tokiose bylose ieÅ¡kovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Pasisakydamas dėl Å¡ios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06).

IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ; Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; Å¡ios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas įmanomas tik tais atvejais, kai į teismÄ kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka realizuojama ieÅ¡kinio instituto pagalba. IeÅ¡kinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose.

Å ie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina ar pateiktas ieÅ¡kinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, iÅ¡vardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus. IÅ¡ CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieÅ¡kinio turiniui matyti, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinio dalykas (ieÅ¡kovo reikalavimas) ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia reikalavimÄ , bei Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieÅ¡kinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ .

Nustatęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė tris reikalavimus:

1) praÅ¡o pripažinti atsakovÄ pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingÄ teismÄ ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant EŽT Konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., 33 str.;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 314 600 Lt turtinę žalÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 103 500 Lt neturtinę žalÄ . Taigi iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas suformulavo aiÅ¡kų materialinį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, ir nustatęs, kad kuris nors iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų (kai pareikÅ¡tas ne vienas reikalavimas) neatitinka įstatymo nustatytų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dų (CK 1.138 str.), dėl tokio reikalavimo turi pasisakyti baigiamajame procesiniame dokumente, o jei bent vienas pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėtinas teisme, turi tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ priimti ir nagrinėti.

Dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pirmasis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti šį trÅ«kumÄ â€“ pateikti teismui ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų nurodyti teisme nagrinėtini reikalavimai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, Å¡iuo atveju – apeliantui (ieÅ¡kovui) (CPK 178 str.).

CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Apeliantas, tvirtindamas, kad ieÅ¡kinyje nurodyti teismų ir teisėjų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti veiksmai, lėmę žalos jam atsiradimÄ , turėjo pagrįsti ne tik Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , bet ir jų priežastinį ryšį su patirta žala.

Civilinė atsakomybė negalima neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, atsakovo (t.y. valstybės) kaltė nėra preziumuojama, todėl įrodyti atsakovo kaltę tenka Å¡ias aplinkybes teigiančiai Å¡aliai, t.y. apeliantui (ieÅ¡kovui). Taigi įrodinėjimo naÅ¡ta žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilines bylas tenka ieÅ¡kovui (t. y.

Å¡iuo atveju apeliantui), kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Kaip jau buvo minėta tam, kad bÅ«tų apgintos pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai, bÅ«tina sÄ lyga yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas (CPK 5 str., 135 str.). Besikreipiantis į teismÄ asmuo privalo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.), todėl ieÅ¡kovas, siekdamas žalos dėl galimai neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų atlyginimo, privalo nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iÅ¡ ko susideda žala ir kokie įrodymai jÄ patvirtina (CPK 115 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog procesinio teisinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio formos nesilaikymas gali pažeisti dalyvaujančių byloje asmenų teises, nes nepateikus teismui tinkamai suraÅ¡yto ieÅ¡kinio kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims yra ribojama galimybė gintis nuo tokio ieÅ¡kinio. Be to, tai kliudo teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kadangi bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo dėl reikalavimo priteisti 314 600 Lt turtinę žalÄ , nepagrindė kas sudaro jo praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, bei nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui nagrinėti, ar ieÅ¡kovo galbÅ«t patirta žala yra kokių tai neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad BK 65 straipsnyje įtvirtintu bausmių sudėjimo ir keitimo teisiniu reguliavimu turtinės žalos dydis nagrinėjamojoje byloje negali bÅ«ti grindžiamas, o kitų argumentų dėl turtinės žalos pagrindimo ieÅ¡kovas nenurodė. Taip pat ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia, jo vertinimu, teismų neteisėti veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė žalÄ . Nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra esminiai, todėl pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog jie turi bÅ«ti Å¡alinami (taisomi) ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.CPK 83 straipsnyje yra iÅ¡vardyti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobÅ«dį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusÄ ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo civilinėse bylose.

Å iame straipsnyje yra numatytas ieÅ¡kovų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, atlyginimo, todėl prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria įpareigotas ieÅ¡kovas M. N. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus: pateikti teismui ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų nurodyti teisme nagrinėtini reikalavimai bei sumokėti už ieÅ¡kinį žyminį mokestį.KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui M. N. terminÄ iki 2015 m. gegužės 8 d. paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. TeisėjasKonstantinas Gurinas