30cc3709-2ec6-4e00-b714-43dc63cd6fb9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-492-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08718-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 42.1; 42.11.1; 63.1;63.2; 63.3.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl kreditavimo sutarties pakeitimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti 2007-10-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-766 bendrosios dalies 40 p. nustatyta sÄ lygÄ ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ kredito gavėjas bankui pareikalavus įsipareigoja kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokėti bankui 0,02 % dydžio į palÅ«kanas įskaičiuotinus delspinigius nuo laiku nesumokėtos kredito sumos, o šį sutarties 40 p. redakcija įsigalioja 2007-10-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-766 bendrosios dalies 57 p nustatyta tvarka ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ReikalavimÄ kildino iÅ¡ 2007-10-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-766. Nurodė, kad 2007-10-16 pasirašė su atsakovu sutartį prisijungimo bÅ«du vartojimo reikmėms, o įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120070029888, 2007-10-22 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, atsakovui įkeitė 0,8700 ha ploto žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas AB DnB NORD bankas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-04 pakartotiniu pareiÅ¡kimu Nr. 30.56.17/6799 dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo prašė, priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ 0,8700 ha ploto žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ieÅ¡koti 134 084,69 EUR negrÄ Å¾into kredito skolÄ , 4 842,28 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 6 138,52 EUR delspinigių, iÅ¡ viso 145 065,49 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio, o taip pat 5 % dydžio įstatymines palÅ«kanas nuo visos 145 065,49 EUR negrÄ Å¾intos sumos nuo pareikÅ¡imo pateikimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutartimi Nr. 1545V/2009 tenkindamas AB DnB NORD banko pakartotinį pareiÅ¡kimÄ nutarė, iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , ir priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ - 0,8700 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o apie įvykdymÄ nedelsiant praneÅ¡ti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktÄ ir gautas lėšas pervesti į teismo hipotekos skyriaus depozitinę sÄ skaitÄ .

Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ir jo netenkindamas 2010-06-29 nutartimi nustatė, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tai atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teistumo, o ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , negalimi. Todėl kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, Å¡ie klausimai sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

Atsakovas be skolos ir palÅ«kanų, reikalauja priteisti delspinigius. Atsakovas sutarties 40 p. pagrindu nepagrįstai reikalauja mokėti ir palÅ«kanas ir delspinigius pilna apimtimi, nes įstatymas numato, kad delspinigiai turi bÅ«ti įskaičiuojami į palÅ«kanas. Nors atsakovas kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ konkrečių skaičiavimų ir nepateikė (nenurodė nei nuo kokių sumų, nei už kokius laikotarpius yra skaičiuojamos pradelstos palÅ«kanos ir delspinigiai, kurie iÅ¡reikalautini Å¡ioje byloje), tačiau iÅ¡ Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-24 nutarties Nr. 1545/2009 matyti, kad 2009-11-24 nesumokėtų delspinigių suma buvo 958,99 EUR, o po pusantro mėnesio jau 6 138,52 EUR, t.y. delspinigiai iÅ¡augo daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus, dėl ko jie laikytini aiÅ¡kiai per dideli ir teismo mažintini iki protingų 0,02 % už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , tai Å¡iuo atveju iki 1 534,63 EUR, o kadangi kreditoriaus nuostoliai, t.y. palÅ«kanos yra didesni už delspinigius, tai jie ir įskaitytini į palÅ«kanas, kas pakeitus 2007-10-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-766 bendrosios dalies 40 p. numatyta sÄ lygÄ ir sudarytų ieÅ¡kinio sumÄ , t.y. banko nepagrįstai priskaičiuotÄ 6 138 52 EUR sumÄ .

IeÅ¡kovė su tokia 2007-10 16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-766 bendrosios dalies 40 p. banko nustatyta sÄ lyga, dėl jos pakeitimo Å¡alių susitarimu kreipėsi į atsakovÄ su 2010-07-01 pasiÅ«lymu atitinkamai sutarties sÄ lygÄ pakeisti, tačiau atsakovas į tai apskritai neatsakė, todėl buvo priversta kreiptis į teismÄ . Atsakovas 2009-09-29 raÅ¡tu informavo, jog neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditavimo sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto neturi, nes jis visas priklauso bankams, gauna minimalų darbo užmokestį.

IeÅ¡kovės S. K. atstovas advokatas J. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ius kreditavimo sutartį pagal atsakovo iÅ¡ anksto parengtas sutarties sÄ lygas, ieÅ¡kovė jų pakeitimo įtakoti negalėjo, todėl pripažintina, kad Å¡i sutartis yra teisinio reguliavimo atžvilgiu kaip vartojamoji sutartis. Atsakovas yra bankas, tai yra kredito paslaugų tiekėjas su daugiametėmis tradicijomis, ieÅ¡kovė fizinis asmuo, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės atžvilgiu taikytinos paslaugų sutarties nuostatos.

Sutartis buvo sudaryta po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į bankÄ dėl kredito gavimo, pagal jai pasiÅ«lytas standartines sÄ lygas ji sutartį pasirašė. IeÅ¡kovė negalėjo įtakoti Å¡ios sutarties koregavimo. Sutarties bendrosios dalies 40 p. ieÅ¡kovė ginčija, kur numatyta, jog už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas bankui palÅ«kanas, įmokas kredito gavėjas įsipareigoja mokėti delspinigius, nes sÄ lyga nėra aiÅ¡ki. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.228 str. 1-2 d. nustato, jog Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ ; teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos turinčios Å¡alies praÅ¡ymu teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutartį ar atskirÄ jos sÄ lyga ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sÄ lyga atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus.

Ä®vertinęs bylos įrodymus teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad kreditavimo sutarties 40 punkto nuostatose yra įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė (CK 6.228 str.). Pati kreditavimo sutartis pagal savo pobÅ«dį lemia tai, kad daugiau pareigų vykdant sutartį tenka kredito gavėjui. Todėl vien ta aplinkybė, kad už sutarties pažeidimÄ delspinigiai yra nustatyti tik kredito gavėjai, nepatvirtina, jog sutartyje yra akivaizdžiai neproporcingai paskirstytos Å¡alių teisės ir pareigos. Kredito davėjas savo pareigÄ pervesti suteikto kredito sumÄ yra įvykdęs ir ieÅ¡kovė savo teisių pažeidimo su Å¡ia aplinkybe nesieja, t.y. teismo nepraÅ¡o nustatyti sutartinių netesybų atsakovui.

Sutartinėmis netesybomis Å¡alys siekia apibrėžti galimus patirti nuostolius, be to, sutarties Å¡alis, kurios naudai nustatytos netesybos, atleidžiama nuo pareigos įrodinėti realiai patirtus nuostolius. Tiek įstatyme (CK 6.258 str. 3 d.), tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡alių susitarimu nustatytos sutartinės netesybos negali bÅ«ti mažinamos labiau, nei realiai patirti sutarties Å¡alies nuostoliai. Vertindamas, ar nustatytas delspinigių dydis 0,08 proc. gali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu, neatitinkančiu protingų sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, teismas atsižvelgė į Å¡ios konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, kredito tikslÄ , Å¡alims tenkančiÄ rizikÄ patirti nuostolius.

Motyvavo, kad iÅ¡ kreditavimo sutarties specialiosios dalies, kurios sÄ lygos buvo aptartos individualiai su ieÅ¡kove, matyti, jog pagal Å¡alių susitarimÄ suteiktas kreditas nėra laikomas vartojimo kreditu (sutarties specialiosios dalies 13 punktas). Suteikto kredito paskirties ieÅ¡kovė neatskleidė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, o ieÅ¡kovės atstovas konkrečių kredito paėmimo aplinkybių nepaaiÅ¡kino, iÅ¡skyrus tai, kad iÅ¡ kredito ieÅ¡kovė įsigijo įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , galimai turėdama tikslÄ ateityje jį parduoti.

Teismo vertinimu, tai rodo, kad kreditÄ ieÅ¡kovė panaudojo komerciniais tikslais. Atsižvelgęs į didelę kredito sumÄ ir į tai, kad kreditas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto įkeitimu, teismas sprendė, kad kreditas nebuvo skirtas ieÅ¡kovės vartojimo poreikiams tenkinti. Tai lėmė didesnę sandorio rizikÄ ir galimybę atsakovui patirti didesnius nuostolius. Todėl sutartyje nustatytas delspinigių dydis iÅ¡ esmės atitinka galimÄ tokio sandorio rizikÄ ir kredito davėjo galimus patirti nuostolius.

Be to, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad kredito davėjo komercinė veikla yra susijusi su pinigų skolinimu už palÅ«kanas, o Å¡iuo atveju nustatytas delspinigių dydis – 0,08 proc. už dienÄ (kas atitinka 29,2 proc. metinių palÅ«kanų) iÅ¡ esmės gali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo negautos pajamos dėl to, kad ieÅ¡kovės negrÄ Å¾intos pagal sutartį kredito įmokos ir nesumokėtos palÅ«kanos nebuvo panaudotos atsakovo komercinėje veikloje. Teismas konstatavo, kad nustatytas delspinigių dydis nėra aiÅ¡kiai neatitinkantis realiai atsakovo patirtų nuostolių ir todėl negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu ar neteisingu.

IeÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kina teismų praktikÄ , teigdama, kad delspinigių dydis visais atvejais negali bÅ«ti didesnis nei 0,02 proc. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad kreditavimo sutartyje nustatytas delspinigių dydis savaime rodo nesÄ Å¾iningÄ atsakovo verslo praktikÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė sudarydama sutartį derėjosi ar ketino derėtis dėl delspinigių dydžio bei jų skaičiavimo ir kad ieÅ¡kovė nesutikdama su tokia sutarties nuostata neturėjo galimybės rinktis kitos kredito įstaigos.

Kaip matyti, dėl delspinigių dydžio pakeitimo ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ tik 2010-07-01, t.y. praėjus 9 mėnesiams po to, kai kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir kai atsakovas realiai paskaičiavo netesybas bei nukreipė jas iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad po kredito suteikimo pati ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės padidino kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ iÅ¡ kitų kredito įstaigų paimdama pildomÄ kreditÄ daugiau kaip 1 000 000 Lt sumoje. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 40 punkto nuostata yra netikėta (siurprizinė) dėl to, kad pagal šį sutarties punktÄ delspinigiai skaičiuojami ne tik nuo negrÄ Å¾into kredito, bet ir nuo nesumokėtų palÅ«kanų, ir kad delspinigiai neįskaičiuojami į palÅ«kanas.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokia nuostata nėra įprasta kreditavimo sutartyse. Be to, teismas nenustatė, kad tokia nuostata prieÅ¡tarautų įstatymo reikalavimams. Minėtame kreditavimo sutarties bendrosios dalies 40 p. nurodytos palÅ«kanos yra materialios mokėjimo palÅ«kanos, kurios iÅ¡ esmės atitinka paskolintų pinigų kainÄ , todėl Å¡ios palÅ«kanos pagal savo paskirtį nėra nei nuostoliai, nei netesybos, o atsakovo reikalavimas sumokėti Å¡ias palÅ«kanas ir delspinigius nereiÅ¡kia, kad atsakovas reikalauja ir realiai patirtų nuostolių ir sutartinių netesybų.

IÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas reikalauja įvykdyti sutartį (grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas už jo naudojimÄ ) bei sumokėti sutartines netesybas (delspinigius). Civilinio kodekso 6.258 str. 2 d. nustato, kad jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iÅ¡ skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminus. Taigi atsakovo reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka įstatymÄ .

IeÅ¡kovė gindama savo teises neteisingai aiÅ¡kina Civilinio kodekso 6.73 str. bei Civilinio kodekso 6.258 str. 2 d. nuostatas. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡oma pakeisti sutarties 40 p. nuostata ieÅ¡kovei yra netikėta, todėl kad ji neteisingai supranta įstatymÄ , o ne todėl kad tokios nuostatos ji negalėjo protingai tikėtis. IeÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka Civilinio kodekso 6.185 str. 1 d. numatytų sÄ lygų, dėl kurių sutarties nuostata galėtų bÅ«ti pakeista kaip netikėta ir pažeidžianti sutarties Å¡alių lygybės bei interesų pusiausvyros principus.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad netesybos turėtų bÅ«ti peržiÅ«rėtos pakeitus sutarties 40 p. nuostatas ir sumažinus delspinigių dydį, bei nustačius taip, jog delspinigiai bÅ«tų įskaitomi į palÅ«kanas. Teismas nurodė, kad netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo pakeisti sutartį, nėra pagrindo svarstyti šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas apskaičiavo palÅ«kanas nuo palÅ«kanų. IeÅ¡kovas pagal įstatymÄ turi teisę reikalauti tiek palÅ«kanų už naudojimÄ si kreditu, tiek ir procesinių palÅ«kanų (CK 6.874 str.).

IÅ¡ pateiktos skolos apskaičiavimo pažymos, yra akivaizdu, kad nuo 2009-11-19 ieÅ¡kovei apskaičiuotų netesybų suma ženkliai padidėjo dėl to, jog nuo Å¡ios datos kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir pagal sutarties 45 punkto nuostatas atsakovas įgijo teisę skaičiuoti delspinigius ne tik nuo uždelstų įmokų (negrÄ Å¾into kredito bei nesumokėtų palÅ«kanų), bet nuo visos negrÄ Å¾into kredito sumos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė S. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , t.y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad atsakovui nepateikus paruoÅ¡iamųjų procesinių dokumentų, ieÅ¡kovė teismo prašė priimti sprendimÄ už akių. Atsakovas kelis kartus prašė teismo pratęsti terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti ir teismas nemotyvuotai Å¡iuos praÅ¡ymus tenkino. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsakovas pateikė 2010-10-11, t.y. praleidęs terminÄ 6 dienas, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepriėmė ieÅ¡kovės praÅ¡omo teismo sprendimo už akių, bet ir apskritai apie tai nutylėjo ir nepasisakė.

Tai yra grubus bei esminis civilinio proceso įstatymo pažeidimas, kuris neabejotinai patvirtina teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, dėl ko toks teismo sprendimas naikintinas. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas yra bankas su daugiametėmis kredito paslaugų teikimo tradicijomis, o ieÅ¡kovė yra fizinis asmuo, todėl Å¡iuo atveju pagal Civilinio kodekso 6.716 str. nuostatas, taikytinos ir Civilinio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių taisyklės bei laikytina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė vartojimo sutartiniai santykiai, juolab, kad kredito paskirtis yra vartojimo reikmėms, dėl ko atsakovui teikiant paslaugas turi bÅ«ti taikomi ir padidinto atidumo, profesionalumo reikalavimai, nes jeigu sutarties vykdymas vienai iÅ¡ Å¡alių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, o paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.256 str. 3 d., 6.718 str. 1 d.).

Nagrinėjant šį ginÄÄ taikytinas ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kurio 6 str. apibrėžiant sÄ Å¾iningos verslo praktikos principÄ , nurodoma, jog pardavėjai ir paslaugų teikėjai, siÅ«lydami įsigyti ir teikdami prekes ir paslaugas vartotojams, privalo laikytis sÄ Å¾iningos verslo praktikos. Prekės ir paslaugos turi bÅ«ti siÅ«lomos taip, kad vartotojui bÅ«tu aiÅ¡kus pasiÅ«lymo komercinis pobÅ«dis. Kadangi Å¡io teisinio reguliavimo pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netaikė, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 40 p. nurodytos palÅ«kanos nėra nei nuostoliai, nei netesybos, o atsakovo reikalavimas sumokėti Å¡ias palÅ«kanas ir delspinigius nereiÅ¡kia, kad atsakovas reikalauja ir realiai patirtų nuostolių ir sutartinių netesybų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tokių kategorijų kaip palÅ«kanos, netesybos ir/ar nuostoliai neskiria ir jas painioja, juolab, kad teismas spręsdamas ir delspinigių dydžio klausimÄ , juos perskaičiuoja į palÅ«kanas, bet visais atvejais jas iÅ¡skirtinai painioja bÅ«tent tik banko naudai, dėl ko nebelieka jokios abejonės teismo Å¡aliÅ¡kumu ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Atsakovo veiksmai, kai jis sutarties 40 p. nuostatos pagrindu, delspinigius skaičiuoja ir už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ir už nesumokėtas bankui palÅ«kanas, laikytini nesÄ Å¾iningais (CK 6.4 str., 6.158 str.), nes delspinigiai skaičiuotini tik nuo negrÄ Å¾into kredito sumos, ir kurie įskaičiuotini į priskaičiuotas palÅ«kanas, kadangi Civilinio kodekso 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinio kodekso 6.261 str. numato, kad palÅ«kanos yra laikomos minimaliais nuostoliais. Civilinio kodekso 6.73 str. 1 d. numatyta, kad kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ . Å io straipsnio komentare pasisakoma, kad jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai iÅ¡ieÅ¡kotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius, o Civilinis kodeksas numato tik vienÄ netesybų rūšį - įskaitines netesybas (CK 6.73 str.).

Tokia taisyklė numatyta ir Civilinio kodekso 6.258 str. 2 d., todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad AB DnB NORD bankas tokio sutarties bendrosios dalies 40 p. pagrindu nepagrįstai reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovės mokėti ir palÅ«kanas, ir dvigubus delspinigius pilna apimtimi, nes delspinigiai turi bÅ«ti įskaičiuojami į palÅ«kanas, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų byloje surinktų įrodymų visiÅ¡kai nevertino ir dėl jų net nepasisakė, o įvardintų teisės normų apskritai netaikė, visiÅ¡kai netinkamai taikė atskirai paimtas Civilinio kodekso 6.185 str. 1 d., 6.228 str., 6.258 str. 3 d. nuostatas, dėl ko ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2007-10-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-766, pagal atsakovo pasiÅ«lytas sutarties standartines sÄ lygas vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , t.y. delspinigiai ir baudos yra numatytos tik kredito gavėjui, o bankui ne, todėl tokia atsakovo 2007-10-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-766, 40 p. nustatyta sÄ lyga ir numatytas 0,08 % delspinigių dydis, teismo ir pripažintina kaip nesÄ Å¾ininga ir pažeidžianti Å¡alių lygybės bei teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , prieÅ¡taraujanti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams, dėl ko ir keistina (CK 6.185 str., 6.186 str., 6.188 str.) mažinant sutartimi numatytus delspinigius iki 0,02 % ir skaičiuotinus ne nuo laikų nesumokėtos sumos, o nuo negrÄ Å¾into kredito sumos, juos įskaičiuojant į priskaičiuotas palÅ«kanas, o keičiant kreditavimo sutartį ir mažinant ja numatytų delspinigių procentinę dalį taip pat įvertintina ir paskolos suma, kuri Å¡iuo atveju yra apie pusės milijono dydžio, nes ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ skolos apskaičiavimo pažymos - skolos grafiko akivaizdu, jog nuo 2009-11-19 ieÅ¡kovei apskaičiuotų netesybų suma ženkliai padidėjo, t.y. 2009-11-24 nesumokėtų delspinigių suma buvo 958,99 EUR, o po pusantro mėnesio jau 6 138,52 EUR, t.y. delspinigiai iÅ¡augo daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus, dėl ko jie ir pripažintini aiÅ¡kiai per dideli ir teismo mažintini (CK 6. 73 str. 2 d.) iki protingų 0,02 % už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimÄ nepakeistÄ , ieÅ¡kovės S. K. pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp banko ir ieÅ¡kovės sudaryta 2007-10-16 kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2007-766, pagal kuriÄ bankas ieÅ¡kovei (kredito gavėjai) suteikė 141 913,81 EUR kreditÄ vartojimo reikmėms su kintama metine palÅ«kanų norma terminui iki 2022-09-30, prievolių bankui įvykdymÄ užtikrinant žemės sklypo įkeitimu, nėra vartojimo kreditas. IeÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų, jog kredito lėšos buvo panaudotos vartojimo poreikių tenkinimui, bet prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje, atsakant į teismo užduotÄ klausimÄ , patvirtino, kad kredito lėšas ieÅ¡kovė ketino panaudoti komerciniais tikslais.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė su banku sudarė kreditavimo sutartį dėl didelės kredito sumos – 490 000 Lt, analogiÅ¡ko pobÅ«džio sutartis ieÅ¡kovė yra sudariusi ir su kitomis kredito įstaigomis, kÄ patvirtina nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės, jog iÅ¡ kitų kredito įstaigų ieÅ¡kovė yra gavusi daugiau kaip 1 000 000 Lt kreditų lėšų, ieÅ¡kovės atsakingumas ir rÅ«pestingumas, sudarant kreditavimo sutartį bei jÄ vykdant, turi bÅ«ti vertinamas pagal aukÅ¡tesnius standartus nei fizinio asmens vartotojo.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog bankas, sudarant kreditavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės (kredito gavėjos) atžvilgiu, nuslėpė ar nesuteikė jos reikalaujamos informacijos apie kreditavimo sÄ lygas (CPK 178-179 str.). Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė neįrodė nei kreditavimo sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo, nei jų „siurprizinio“ pobÅ«džio, galiausiai ir pagrindų kreditavimo sutarčių sÄ lygų keitimui. Ne pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde painioja palÅ«kanų, netesybų (delspinigių) bei nuostolių kategorijas, jų paskirtį bei apskaičiavimo ypatumus.

Civilinio kodekso 6.210 str., 6.261 str. numatytos palÅ«kanos už praleistÄ piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , atliekančios kompensacinę už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkcijÄ , negali bÅ«ti tapatinamos su mokėjimo funkcijÄ atliekančiomis palÅ«kanomis (CK 6.872 str. 1 d.), kurios numatytos kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtu nuostolių dydžio, nes sutartimi sulystos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Nuostoliai pagal Civilinio kodekso yra platesnė sÄ voka nei delspinigiai ir Civilinio kodekso 6.258 str. 2 d. reglamentuota, kad tuo atveju, jei reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. IeÅ¡kovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas mažinti kreditavimo sutartyje numatyto dydžio netesybas - delspinigius. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2007-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 konstatavo, jog ta aplinkybė, jog eilėje nutarčių buvo priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai nereiÅ¡kia, jos yra suformuota Lietuvos teismu praktika mažinti netesybas iki 0,02 proc. dydžio.

Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011). Nors ieÅ¡kovė ir kaltina pirmosios instancijos teismÄ Å¡aliÅ¡kumu, tačiau Å¡ių savo teiginių neįrodo. Vien faktas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieÅ¡kovei nepalankų sprendimÄ nėra įrodymas, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas.  Dėl sprendimo už akių nepriėmimo IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas nemotyvuotai tenkindavo atsakovo praÅ¡ymus pratęsti terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, nepriėmė sprendimo už akių, apie tai nieko nepasisakė, tačiau nenurodo argumentų, kodėl, jos nuomone, nėra pagrįsti teismo motyvai, nurodyti 2010 m. rugsėjo mėn. 30 d. teismo nutartyje ( b.l.43), kuria buvo pratęstas terminas atsakovui pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį iki 2010-10-05 d. ir teismo nutartyje, priimtoje 2010 m. spalio mėn. 30 d. ( b.l.46) , kuria buvo pratęstas terminas atsakovui pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį iki 2010 m. spalio mėn. 15 d.

Teismas atsižvelgė į praÅ¡ymuose nurodytus motyvus - jog reikalingas papildomas laikas bÅ«tinų dokumentų pagal ieÅ¡kinį surinkimui ir jų analizei, jog ieÅ¡kinyje keliami sudėtingi klausimai. IÅ¡ nutarčių teksto matyti, kad teismas pratęsė nustatytÄ 2010-09-14 praneÅ¡ime ( b.l.30) 14 dienų terminÄ atsiliepimui pateikti ir dėl to, kad buvo nustatytas minimalus terminas, kuris numatytas CPK 142 straipsnio 1 dalyje, atsiliepimui pateikti. Tai, kad gali bÅ«ti nustatytas iki 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti, o teismo buvo parinktas minimalus terminas, tai buvo pagrindu tenkinti atsakovo praÅ¡ymus dėl termino pratęsimo.

Å ie bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia apeliaciniame skunde, jog teismas nemotyvuotai tenkindavo atsakovo praÅ¡ymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Pripažinus, kad teismas pagrįstai priėmė atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nes jis buvo pateiktas nustatytu terminu – 2010 m. spalio mėn. 11 d., o terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2010 m. spalio mėn.15d, teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodyto praÅ¡ymo – atsakovui nepateikus paruoÅ¡iamųjų procesinių dokumentų, priimti sprendimÄ už akių.

Pripažinus, kad teismas pagrįstai pratęsė terminus atsakovui atsiliepimui pateikti, atmestinas ieÅ¡kovės skundo argumentas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ieÅ¡kovės atžvilgiu. Dėl atsakovo, kaip paslaugų teikėjo, netinkamai suteiktos paslaugos ir sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi Pirmosios instancijos teismas byloje taikė ir aiÅ¡kino CK 6.204 , 6.223 straipsnio 2 dalies, CK 6.185 straipsnio 1 dalies, 6.186, 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas turėjo taikyti ir CK 6.716 straipsnio nuostatas. Nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškininiame pareiškime ieškovė nebuvo nurodžiusi, jog ieškinys turi būti tenkinamas taikant šios normos nuostatas, todėl teismui neatsirado pareigos nurodyti argumentus, kodėl byloje netaikytina ši teisės norma. CK 6.716 straipsnio „ Paslaugų sutarties samprata“ normos reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo santykius, ieškovei nenurodžius, kuri šio skyriaus nuostata turėjo būti taikoma jos atžvilgiu, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti, bet netaikė šios teisės normos.

IeÅ¡kovė teigia, kad jos atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos CK 6.188 straipsnio taisyklės, tačiau nenurodo, kurio iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų taisyklių normos turi bÅ«ti taikomos ir dėl to ieÅ¡kinys tenkinamas. Å iame straipsnyje numatyta, kokiais atvejais vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančias vartojimo sutarties sÄ lygas, tačiau ar ieÅ¡kovės sudarytos kreditavimo sutarties sÄ lygos buvo nesÄ Å¾iningomis ir dėl to pripažintinos negaliojančiomis, nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi ieÅ¡kovė reikalavo pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas, o ne pripažinti jas negaliojančiomis, kaip nesÄ Å¾iningas.

Kredito sutartis, dėl kurios pakeitimo kreipiasi ieÅ¡kovė, priskirtina prie vartojimo sutarčių, nes Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 punkte nurodyta, jog 141 913,81 EUR kreditas suteikiamas vartojimo reikmėms. Tai, kad šios sutarties 13 punkte nurodyta, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iai sutarčiai netaikomos CK XLIII skyriaus Trečiojo skirsnio „ Vartojimo kreditas“ nuostatos, tačiau kitos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartotojo ir paslaugos teikėjo santykius, gali bÅ«ti taikomos, nagrinėjant ginÄÄ tarp kreditÄ Â vartojimo reikmėms gavusio ir jį suteikusio asmens.

Tai, kad sutartyje buvo numatyta, jog kreditas suteikiamas vartojimo reikmėms, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių nesusiklostė komercinio kreditavimo santykiai, ir Å¡iai sutarčiai netaikytinos CK XLIII antrojo skirsnio „ Kreditavimas“ nuostatos. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog suteikto kredito paskirties ieÅ¡kovė neatskleidė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, o ieÅ¡kovės atstovas konkrečių kredito paėmimo aplinkybių nepaaiÅ¡kino, iÅ¡skyrus tai, kad iÅ¡ kredito ieÅ¡kovė įsigijo įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , galimai turėdama tikslÄ ateityje jį parduoti. Teismas įvertino, kad tai rodo, jog kreditÄ ieÅ¡kovė panaudojo komerciniais tikslais.

Pripažintina, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė galimai gautÄ kreditÄ naudojo ne vartojimo reikmėms, o komerciniais tikslais, t.y. ne tuo tikslu, kurį nurodė kredito davėjui, Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga byloje, nes visais atvejais paskolÄ teikiantis bankas privalo veikti sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tokia jo, kaip kreditoriaus pareiga,  numatyta CK 6.4 straipsnyje, nepriklausomai nuo to, ar kreditas suteikiamas vartojimo reikmėms, ar komerciniais tikslais. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumas, Å¡alių lygybės bei teisių ir pareigų pusiausvyros principo pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad kredito sutartyje buvo numatyta sÄ lyga, įpareigojanti ieÅ¡kovę mokėti 0,08 procento delspinigių.

Å iuos argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, nes, sudarant sutartį, kuria ieÅ¡kovė skolinosi 141913,81 EUR , tikėtina, ji turėjo galimybę vykdyti sutarties sÄ lygas, t.y. mokėti kiekvienÄ mėnesį mokėjimo grafike nurodomÄ grÄ Å¾intinÄ kredito sumÄ , o nesumokėjusi laiku, mokėti 0,08 procentų dydžio delspinigius. Patikslintame ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ieÅ¡kovės atstovas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė nekilnojamojo turto neturi, nes iÅ¡ 2009-11-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties ( b.l.19) matyti, jog kredito sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieÅ¡kovės turtas - 0,8700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Tai, kad turtas įkeistas bankui, nereiÅ¡kia, kad jo nebeturi nuosavybėje ieÅ¡kovė. Taigi, ieÅ¡kovei nepateikus duomenų, kad dėl jos blogos turtinės padėties jau sutarties sudarymo metu – 2007-10-16 , ar vėliau, numatymas jai, kaip skolininkei, pareigos mokėti 0,08 procento delspinigius, buvo sÄ lyga, prieÅ¡taraujančia sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijams, ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡iuo pagrindu buvo atmestas pagrįstai. Be to, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti sutartį, nustatant 0,02 procento delspinigius, įskaičiuotinus į palÅ«kanas, ir skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos kredito sumos, nebuvo grindžiamas pablogėjusia jos turtine padėtimi, sutarties vykdymo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenurodė argumentų dėl to, ar bankas pagrįstai atsisakė keisti sutartį.

Tai, kad ieškovės pasiūlyme bankui keisti kreditavimo sutartį ( b. l.

7) jos keitimo pagrindu nurodyta tai, jog sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio, nenumatymas delspinigių įskaičiavimo į priskaičiuotas palÅ«kanas bei delspinigių skaičiavimas ne nuo negrÄ Å¾into kredito, bet ir nuo negrÄ Å¾intų palÅ«kanų sumos, yra nesÄ Å¾iningomis, pažeidžiančiomis Å¡alių lygybės ir teisių bei pareigų pusiausvyrÄ sÄ lygomis, prieÅ¡taraujančiomis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad šiuo pagrindu bankas pagrįstai atsisakė keisti sutartį.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog dėl to, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl sutarties pakeitimo tik 2010-07-01, t.y. praėjus 9 mėnesiams po to, kai sutartis jau buvo nutraukta, ieÅ¡kinys atmestinas, pagrįsta, nes keičiama gali bÅ«ti tik galiojanti, vykdoma sutartis. Dėl dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanų Pagal Civilinio kodekso 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (CK 6.73 str. 1 d.). Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Civilinis kodeksas numato dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanas, o bÅ«tent, palÅ«kanas kaip netesybas (CK 6.210 str.) bei palÅ«kanas kaip atlygį už naudojimÄ si kreditu (CK 6.872 str. 1 d.) (LAT 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005).

Nagrinėjamu atveju sutartimi Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovės pareigos mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si suteiktu kreditu, vadinasi, sutartimi nustatytos palÅ«kanos neatlieka netesybų funkcijos. Tuo tarpu delspinigių paskirtis yra iÅ¡skirtinai susijusi tik su netesybų institutu (CK 6.71 str.). IeÅ¡kovės argumentai, kad delspinigiai įskaitytini į palÅ«kanas, kaip atliekantys tÄ pačia funkcijÄ , yra neteisingi. Pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omo sutarties sÄ lygos pakeitimo turinį, netesybos bÅ«tų skaičiuojamos tik nuo negrÄ Å¾into kredito sumos.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas nepagrįstai turi teisę skaičiuoti delspinigius nuo palÅ«kanų, ir palÅ«kanas nuo palÅ«kanų, kas yra neteisėta Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad palÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas neskaičiuojamos, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytas iÅ¡imtis, jeigu toks Å¡alių susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutarties Å¡alys kredito sutarties bendrosios dalies 40 punktu susitarė, kad ieÅ¡kovė moka delspinigius už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ir nesumokėtas palÅ«kanas.

Sprendžiant iÅ¡ sutarties turinio, pradelsti mokėjimai yra kredito įmokos ir palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditu. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas yra susijęs su palÅ«kanų kaip netesybų institutu, tuo tarpu sutartimi numatytos palÅ«kanos neatlieka netesybų funkcijos. Civilinio kodekso normos nenumato draudimo skaičiuoti delspinigius nuo mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų sumų (CK 6.872 str. 1 d.). Sutarties 40 punkto sÄ lyga, nustatanti ieÅ¡kovės pareigÄ mokėti netesybas nuo mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų sumų, nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, todėl yra teisėta.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-479-275/2012, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinį analogiÅ¡ku pagrindu ir dėl analogiÅ¡ko dalyko, pareikÅ¡tÄ kitam atsakovui - AB „Swedbank“, 2012 m. kovo mėn. 12 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo mėn. 15 d. sprendimÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovei S. K. buvo suteiktas 288 027,10 EUR kreditas gyvenamojo namo su žemė sklypu pirkimui, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis kredito gavimo momentu buvo gera, nes jai buvo suteikti dviejų atskirų bankų pakankami dideli kreditai. Teismas turi pareigÄ vienodai nagrinėti analogiÅ¡kas bylas, todėl ir tuo argumentu, kad yra įsiteisėjęs apygardos teismo sprendimas tapačioje byloje, skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Danutė Kutrienė                                                                  Vidas Stankevičius