30cc2f31-3232-462d-8e15-e06952be36d3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-15291-931/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09854-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.10.8; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1 V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, sekretoriaujant Renatai Ulevič, dalyvaujant ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ atstovui advokatui Valentinui Račiui, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, atstovei advokatei Violetai Zabelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Autoekspertų grupė“ ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Autoekspertų grupė“ (toliau – ir UAB „Autoekspertų grupė“) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 8 125,20 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad autoįvykio metu buvo apgadintas įmonei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Atsakovas yra kalto dėl autoįvykio asmens draudikas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPD įstatymas), draudimo kompanijai tenka pareiga atlyginti visÄ eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ .

Autoįvykio metu apgadintas ieÅ¡kovo automobilis buvo remontuojamas, ko pasėkoje, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (36 paras), automobiliu ieÅ¡kovas negalėjo naudotis. Dėl Å¡ios priežasties, UAB „Autoekspertų grupė“ “ 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į UAB „Arusba“ ir pagal Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomos sutartis) iÅ¡sinuomojo pakaitinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Atsakovas neginčija nuomos laikotarpio, neginčija to, kad automobilio nuoma buvo reikalinga ir bÅ«tina, tačiau padengė tik dalį - 2 764,80 Eur nuomos kainos. 2017 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praneÅ¡imÄ , kad autoįvykio metu apgadinto automobilio remonto laikotarpiu nuomosis (duomenys neskelbtini), kadangi tokios markės automobilis yra įmonės marketingo dalis ir reprezentacinė ieÅ¡kovo verslo priemonė.

IeÅ¡kovas ne kartÄ informavo draudimo kompanijÄ , kokį automobilį nuomos, įvardino priežastis, kodėl toks automobilis įmonei reikalingas, nurodė aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės iÅ¡sinuomoti identiÅ¡kos ar bent labai panaÅ¡ios klasė kitÄ automobilį. Atsakovas 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė atsakymÄ , kad sutinka su pakaitinio automobilio nuomos bÅ«tinybe, nekvestionuoja nuomos iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau nuomos iÅ¡laidas kompensuos kai ieÅ¡kovas pateiks nuomos sutartį ir nuomos iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Žinodama faktÄ , kad pakaitiniu automobiliu ieÅ¡kovas pasirinko (duomenys neskelbtini) klasės automobilį, tam atsakovas neprieÅ¡taravo. Nuomodamas pakaitinį automobilį ieÅ¡kovas patyrė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytas iÅ¡laidas. Iki eismo įvykio automobilį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas nevaržomai naudojo savo ir savo verslo reikmėms. ApgadintÄ automobilį remontuojant ieÅ¡kovas tokios galimybės neteko. Å ios galimybės netekimÄ ir to pasėkoje kilusį diskomfortÄ ieÅ¡kovas kompensavo iÅ¡sinuomodamas neprastesnės klasės kitÄ automobilį.

Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti priežastinį ryšį. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, reiÅ¡kia, kad žalÄ patyrusio asmens padėtis turi bÅ«ti pilnai atkurta, ir tai neturi bÅ«ti daroma paties nukentėjusiojo sÄ skaita. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, iÅ¡sinuomodamas pakaitinį automobilį, susigrÄ Å¾ino galimybę naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) ir toliau netrukdomai reprezentuoti savo įmonę. 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku apie pakaitinio automobilio (bÅ«tent automobilio (duomenys neskelbtini)) nuomos faktÄ Ä¯monės direktorius informavo atsakovo atstovÄ automobilio pirminės apžiÅ«ros metu.

O 2017 m. lapkričio 24 d., atsakovo atstovas pakaitinio automobilio nuomos klausimus pradėjo aiÅ¡kintis su ieÅ¡kovo atstovu. TPVCAPD įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas“. Minėtos teisės normos 3 dalies 2 punkte nurodoma, kad atsakovė neturi teisės „atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos“.

O, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog „draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teise sumažinti draudimo iÅ¡moka“. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik dėl jam žinomų priežasčių, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad nemokės ieÅ¡kovui visų patirtų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jau pirminės apžiÅ«ros metu informavo ekspertÄ , kad ketina nuomotis automobilį (duomenys neskelbtini).

Jei draudimo bendrovė netinkami disponuoja jai suteikta informacija, nukentėjusysis neturi pareigos pakartotinai informuoti, kad ketina nuomotis pakaitinį automobilį. Ieškovo veikla yra tiesiogiai susijusi su automobiliu. Nesutinka, kad BMW 5 klasės ar Audi yra analogiški automobiliai ieškovo turimam (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atsakovui buvo pateikta 2017 m. lapkričio 21 d. iki to laiko atsakovas jokių įrodymų nereikalavo. Ieškovas neturi įrodymų, kad kreipėsi į kitus automobilių nuomos punktus, tačiau tai buvo atsakovo pareiga pasiūlyti pakaitinį automobilį.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nors UAB „Autoekspertų grupė“ ir įvykio kaltininkÄ sieja deliktiniai santykiai, tačiau draudimo bendrovės pareigos atlyginti žalÄ pagrindas yra draudimo sutartis, todėl ir prievolė atlyginti žalÄ yra sutartinė, o ne deliktinė, nepaisant to, kad draudžiamasis įvykis yra deliktas. Todėl sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti taikomi ir bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai.

Remiantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, 6.200 straipsnio 3 dalimi ieÅ¡kovo reikalavimas draudikui kylančiÄ prievolę tenkinti nesivadovaujant racionaliausiu ekonomikos požiÅ«riu įvykdymo metodu, pažeidžia tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei žalos atlyginimo principus, tiek draudimo bendrovių veiklÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas. IeÅ¡kovas tik 2017 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu informavo atsakovÄ apie ieÅ¡kovo norÄ nuomotis bÅ«tent automobilį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pakaitiniu automobiliu ieÅ¡kovas naudojosi jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d.

IeÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakovu, neinformavo iÅ¡ karto apie pageidavimÄ iÅ¡sinuomoti pakaitinį automobilį. Byloje nėra nė vieno įrodymo pagrindžiančio, kad automobilis yra įmonės marketingo dalis. Automobilis nebuvo pažymėtas jokiais iÅ¡skirtinais logotipais, kurie galėtų reprezentuoti įmonę. Už automobilio remontÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 31008,78 Eur draudimo iÅ¡moka. Už pakaitinio automobilio pateiktos sÄ skaitos sudaro beveik trečdalis maÅ¡inos remonto kaÅ¡tų.

Nė viename draudimo bendrovių veiklÄ reglamentuojančiame teisės akte nėra įtvirtinta įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei kylanti prievolė visais atvejais kompensuoti už pakaitinės transporto priemonės nuomÄ , todėl sprendžiant klausimÄ , ar toks nukentėjusio asmens praÅ¡ymas gali bÅ«ti laikomas pagrįstu, svarbiais iÅ¡lieka bendrieji žalos atlyginimo principai bei žalos atlyginimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtos nuostatos.

Atsakovas pateiktame triplike pažymėjo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Patirtos žalos dydį įrodinėja ieÅ¡kovas. Jei Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, teisės doktrinoje įtvirtina nuostata, jog atsižvelgiant į tai, kad žalÄ patyręs asmuo negali didinti žalos (Privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d.), kad žalÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.) bei vertinant konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieÅ¡kovė turi įrodyti ne tik patirtų iÅ¡laidų dydį, bet ir tokio iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ .

Tokios praktikos laikosi ir teismai (Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-886-186/2008). IeÅ¡kovas Å¡iÄ nutartį interpretuoja savaip. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jo pasirinktas automobilis ir jo nuomos kaina buvo vienintelė įmanoma galimybė. Atsakovas nesutinka, kad jam buvo žinoma apie ieÅ¡kovo norÄ nuomotis (duomenys neskelbtini) automobilį. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra reglamentuota koks turi bÅ«ti pakaitinis automobilis.

Pakaitinio automobilio nuoma turi bÅ«ti siejama su bÅ«tinomis iÅ¡laidomis. IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kaip įmonės padėtis pablogėtų, jei bÅ«tų iÅ¡sinuomojusi kitÄ automobilį. Ä®monės, kuri iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui automobilį, pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma. Nėra byloje duomenų, kad minėta įmonė verčiasi automobilių nuoma. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ieÅ¡kovas su draudimo bendrovė nederino automobilio nuomos sÄ matos.

IeÅ¡kovas buvo iÅ¡sakęs nuomonę, kad jei gaus jo lÅ«kesčius atitinkančiÄ iÅ¡mokÄ už sugadintÄ automobilį, tai nereikalaus atlyginti žalÄ už pakaitinį automobilį. Kai buvo pateikta sÄ skaitÄ , tada liudytojas suprato, kad ieÅ¡kovas reikalaus atlyginti ir nuostolius už pakaitinį automobilį. Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuomai nerado. IeÅ¡kovas tikrai galėjo iÅ¡sinuomoti kitÄ analogiÅ¡kos klasės automobilį. Kai buvo pateikta informacija, kad nuomosis (duomenys neskelbtini), buvo pasiÅ«lyta pasiieÅ¡koti kito automobilio.

Liudytojas mano, kad turi bÅ«ti pagrindimas, kodėl reikalingas bÅ«tent automobilis (duomenys neskelbtini). Mano, kad į iÅ¡mokÄ jau yra įtraukta ir taip dalis sumos už automobilio nuomÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lytas konkretus automobilis nuomai. Liudytojas A. C. parodė, kad bendravo su ieÅ¡kovo vadovu pirminės automobilio apžiÅ«ros metu. Buvo kalbėta apie patirtos žalos dydį ir galima pakaitinio automobilio nuomÄ . Nurodė, kad visÄ informacijÄ perdavė savo tiesioginiam vadovui A.

Ž. Negali prisiminti ar buvo kalbama konkrečiai apie automobilio (duomenys neskelbtini) nuomÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Autoekspertų grupė“ priklausanti transporto priemonė T. M. S, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininkas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – ir TPVCAPD sutartis) ir apdraudęs savo civilinę atsakomybę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiame per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje.

Atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. PraneÅ¡imu apie priimtÄ sprendimÄ Ä¯vykio byloje (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 112) informavo ieÅ¡kovÄ , kad administruojant 2017 m. lapkričio 6 d. įvykio bylÄ pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuota 31008,78 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka. Ginčo dėl paskaičiuotos draudimo iÅ¡mokos tarp Å¡alių nekilo, draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta. Žalos atlyginimo administravimo laikotarpiu ieÅ¡kovas 2017 m. lapkričio 7 d. su UAB „Arusba“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuomos (e. b. b. l. 4-5).

Automobilio vienos paros kaina – 250 Eur be PVM. 2018 m. sausio 11 d. ieškovas pretenzija prašė apmokėti išlaidas, susijusias su pakaitinio automobilio nuoma (e. b. l. 15-16). Atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. raštu dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo BTA administruojamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad būtinybės nuomotis pakaitinę transporto priemonę nekvestionuoja, todėl išlaidos bus kompensuojamos už 36 paras, skaičiuojant vidutinę paros nuomos kaina, t. y. po 76 Eur, iš viso 2764,80 Eur (e. b. b. l. 10-11).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas remiasi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiÅ¡kų nuostolių atlyginimo principu ir praÅ¡o priteisti visÄ pakaitinio automobilio nuomos kainÄ už 36 paras. Remiantis CK 6.987 straipsniu, TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 98 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymi, kad TPVCAPD sutartis yra nuostolių atlyginimo sutartis, pagal kuriÄ draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ patirtiems nuostoliams. Tam, kad kiltų draudiko pagal transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatytas draudžiamasis įvykis, kuriam įvykus draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Šioje byloje nenustatyta, kad būtų tarp šalių buvęs ginčas, jog įvykis yra draudžiamasis ar būtų neaiškus pats draudžiamojo įvykio faktas. Nuo įvykio kilimo buvo aiškus pats draudžiamojo įvykio faktas. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo, o civilinė atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) ribojama įtvirtintomis draudimo apsaugos ribomis, tačiau šioje byloje tai nėra aktualu.

Draudiko pareigos padengti trečiojo asmens patirtus nuostolius apimtis nustatyta įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintomis draudimo sumomis. IÅ¡moka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡ta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui ar biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido jiems susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, taip pat suteikė galimybę iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas iÅ¡saugojo sugadintÄ transporto priemonę tokiÄ , kokia ji buvo po eismo įvykio, pretenzijÄ pateikė nustatytu terminu.

Eismo įvykio žalos apibrėžimas pateikiamas TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir/ar neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra nurodyta, kad nėra atlyginamos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos.

PrieÅ¡ingai nurodoma, kad taisyklėse vartojamos sÄ vokos atitinka Ä®statymo 2 straipsnio apibrėžtas sÄ vokas, kad mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Ä®statymu, kitų teisės aktų nuostatomis (2,6 p.). Taisyklių 16 punkte numatytas nukentėjusiojo negautų pajamų atlyginimas. Atskirai taisyklėse nėra aptartos pakaitinio automobilio iÅ¡laidų atlyginimas ar kitų iÅ¡laidų, atsiradusių po eismo įvykio, tačiau sÄ lygotų eismo įvykio, atlyginimas.

CK 6.249 straipsnyje turtine žala laikoma turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodytos iÅ¡laidos. Tad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos iÅ¡laidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose kaip draudiko atlygintinos iÅ¡laidos, tačiau TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 5 dalyje eismo įvykio žalÄ , be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalÄ , kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apskritai numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

IÅ¡ esmės nukentėjusiojo asmens padarytos iÅ¡laidos, turėtų atitikti priverstinumo, bÅ«tinumo ir protingumo požymius. Pažymėtina, kad Ä®statymas nėra įtvirtinęs ribojimų atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su eismo įvykiu kitu pagrindu nei virÅ¡ijant draudimo maksimaliÄ pagal Ä®statymÄ mokėtinÄ draudimo sumÄ . PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, eismo įvykio žalos apibrėžimas apima tokios žalos atlyginimÄ . Tai, kad Ä®statymo įgyvendinimo tvarkÄ reglamentuojančiose Taisyklėse nėra atskirai aptariamas tokių iÅ¡laidų atlyginimas, nepaneigia ir negali paneigti teisėto Ä®statyme įtvirtinto nukentėjusiojo asmens reikalavimo atlyginti dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, atitinkančius teismų praktikoje suformuotus bÅ«tinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad pakaitinę transporto priemonę nukentėjęs asmuo turi teisę iÅ¡sinuomoti tik tada, jei pagrindžia, kad sugadinta transporto priemonė buvo naudojama jo kasdieniams poreikiams tenkinti.

Tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos, t. y. nukentėjusysis turi pateikti duomenis, kad jis buvo sudaręs transporto priemonės nuomos sutartį ir už transporto priemonės nuomÄ realiai sumokėjo. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas reikalauja, kad draudikas atlygintų 10890 Eur pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atlyginti iÅ¡laidas už automobilio nuomÄ , pateikė 2017 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 4-5), kuria iÅ¡ UAB „Arusba“ UAB „Autoekspertų grupė“ iÅ¡sinuomojo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomÄ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieÅ¡kovas patyrė 10890 Eur pakaitinio automobilio iÅ¡laidų ( e. b. b. l. 7-8, 9).

Atsižvelgiant į visus ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas draudikui pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad jis nuomojosi pakaitinį automobilį ir už tai sumokėjo, t. y. realiai patyrė iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas nurodė, kad įmonė turėjo tik du automobilius, t. y. eismo įvykio metu sugadintÄ automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini), skirtÄ ir pritaikytÄ detalių pervežimui (e. b. b.l. 14). Atsakovas neginčijo, jog atsakovui buvo reikalingas pakaitinis automobilis. 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu baigiamųjų kalbu metu atsakovo atstovė taip pat pripažino, kad pakaitinio automobilio nuoma atitiko priverstinumo ir bÅ«tinumo kriterijus.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui, konkrečiai įmonės direktoriaus darbinėms funkcijoms atlikti buvo bÅ«tinas pakaitinis arba kitas automobilis, sugadinus dėl eismo įvykio turėtÄ Ä¯monės automobilį. Pakaitinis automobilis buvo naudojamas tol, kol buvo administruojama eismo įvykio žalos byla. Tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su praÅ¡omų priteisti nuomos iÅ¡laidų dydžiu. NesutikimÄ argumentuoja pernelyg didele nuomos kaina, kuri neatitinka protingumo kriterijaus. Dėl bÅ«tinybės nuomotis bÅ«tent automobilį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės teikiamos paslaugos – žalos administravimas, remontas, teisinės paslaugos draudimo klausimais. Ieškovo vadovas nurodė, kad jis pas klientus važiuoja būtent automobiliu (duomenys neskelbtini), kad minėtas automobilis reprezentuoja įmonę, automobilis yra įmonės marketingo dalis. Todėl eismo įvykio metu apgadinus įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas privalėjo išsinuomoti tokį pati automobilį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ .

Tokiais atvejais nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Å io principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012; kt.). Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kiekvienas pelno siekiantis privatus juridinis asmuo steigiamas tam, kad, vystydamas veiklÄ , gautų pelnÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad vykdant įmonės veiklÄ , siekiant reprezentuoti įmonę, ieÅ¡kant klientų, buvo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įmonės vadovas vykdydamas savo tiesiogines funkcijas.

Atsakovas Å¡ias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad įmonės automobilis neturėjo skiriamųjų ženklų, logotipų, todėl negalima teigti, kad jis reprezentavo įmonę. IeÅ¡kovo atstovas tuo tarpu teigė, kad įmonės reklaminiai lipdukai nėra privalomi siekiant daryti reklamÄ , pats automobilis (duomenys neskelbtini) reprezentuoja įmonę, kai juo pas klientus vyksta įmonės atstovas. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes apie automobilį (duomenys neskelbtini), daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtas automobilis reprezentavo įmonę ir buvo įmonės marketingo dalis.

Todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ iÅ¡sinuomoti tokį patį pakaitinį automobilį, kuris buvo apgadintas per eismo įvykį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-886-186/2008. Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014). Teismo vertinimu nagrinėjamos bylos ir atsakovo cituojamos civilinės bylos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiųjų pasirinktų pakaitinių automobilių nuomos nėra identiškos.

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovo sudaryta automobilio nuomos sutartis bÅ«tų apsimestinė, o sutarta automobilio nuomos kaina neatitinkanti rinkos sÄ lygų, byloje nepateikta. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovui automobilį (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojusi UAB „Aruba“ užsiima nekilnojamojo turto nuoma, tačiau teismo vertinimu tai nepaneigia ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovas su UAB „Aruba“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį. Byloje yra pateiktas 2017 m. gruodžio 13 d. susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, yra pateiktos dvi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytos už automobilio (duomenys neskelbtini) nuomÄ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 7-8), taip pat pateiktas 2018 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymas, kad UAB „Autoekspertųgrupė“ pervedė UAB „Arusba“ 10890 Eur.

Mokėjimo paskirtyje nurodyta minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (e. b. b. l. 9). Atsakovo argumentai apie tai, kad neva ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių žalai mažinti ir sÄ moningai didino, nepagrįsti ir nesÄ Å¾iningi. Teismas pažymi, kad dar žalos administravimo pradžioje buvo ieÅ¡kovo atstovo nurodyta apie ketinimÄ nuomotis pakaitinį automobilį. Sutartis dėl pakaitinio automobilio nuomos sudaryta 2017 m. lapkričio 7 d. Taip pat iÅ¡ byloje esančių dokumentų (elektroninių laiÅ¡kų) matyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas domėjosi žalos administravimo bylos eiga.

Tai patvirtina 2017 m. lapkričio 23 d. E. M. elektroninis laiÅ¡kas A. Ž., t. y. kad jis negali A. Ž. prisiskambinti, nieks informacijos apie žalos administravimo eigÄ nepateikia. E. M. klausia „kodėl niekas nederina nuostolių dydžio? Pažymi, kad nuomojasi pakaitinį automobilį ir negali priimti sprendimo dėl tolimesnių veiksmų su sudaužytu automobiliu. Ä®rodymų, kad draudimo bendrovė anksčiau kreipėsi į nukentėjusįjį ir prašė patikslinti aplinkybes dėl pakaitinio automobilio, bÅ«tų teikusi savo siÅ«lymus dėl pakaitinio automobilio nuomos, nėra.

Liudytojas A. C. patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 6 d. bendraujant dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nukentėjusiojo atstovas (įmonės vadovas) iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl pakaitinio automobilio nuomos. Nurodė, kad visa informacija buvo perduota vadovui. Tačiau duomenų, kad atsakovas bÅ«tų Å¡iuo klausimu komunikavęs su ieÅ¡kovu, nėra. Liudytojas A. Ž. taip pat teismui nurodė, kad jam buvo žinoma, jog ieÅ¡kovo atstovas yra nurodęs, kad jei ieÅ¡kovÄ tenkins paskaičiuotos žalos dydis, jis pretenzijų dėl nuostolių patirtų nuomojant automobilį nereikÅ¡.

Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, taip pat aplinkybę, kad sutartis dėl automobilio nuomos sudaryta sekančiÄ dienÄ po eismo įvykio, daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas tikrai informavo atsakovo atstovus apie tai, kad nuomosis pakaitinį automobilį iÅ¡ karto po eismo įvykio. Dėl automobilio kainos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog automobilio nuomos kaina atitiko rinkos kainas. 2017 m. lapkričio mėnesį rinkoje nebuvo pasiÅ«los nuomoti automobilius (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas pažymėjo, kad jo iÅ¡sinuomotas automobilis buvo vienintelis variantas, pateikė argumentus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, kad sutartis buvo sudaryta tokiomis sÄ lygomis, kad ieÅ¡kovas bet kada galėtų nutraukti automobilio nuomos sutartį, nedidindamas nuostolių.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu šiuos argumentus iš esmės patvirtino, nurodęs, kad negali pasakyti kokia buvo automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos rinkos kaina 2017 m. lapkričio 7 d., kadangi tokio automobilio nuomai nerado. Ieškovas pateikė įrodymus iš internetinio puslapio autoplius.lt kad automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos kaina bylos nagrinėjimo metu, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po eismo įvykio yra tokia: 1 diena – 350 Eur, 2 dienos 220 Eur, 7-14 dienų 140 Eur, 15-30 dienų -120 Eur.

Kaip matyti, tokio automobilio nuomos kaina Å¡iai dienai vienai parai yra netgi didesnė, nei 2017 m. lapkričio 7 d. iÅ¡sinuomojo ieÅ¡kovas. Ä®rodymų, paneigiančių, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kaina 2017 m. lapkričio 7 d. buvo rinkoje mažesnė nei iÅ¡sinuomojo ieÅ¡kovas, atsakovas nepateikė. Atsakovas į bylÄ pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Autolux“(Herz) atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ , kuriame nurodyta, kad jog verslo klasės, analogiÅ¡kų (duomenys neskelbtini) gamintojo klasei transporto priemonei nuomos Vilniaus regione vidutinė nuomos kaina yra 76,80 Eur su PVM.

AnalogiÅ¡kai klasei priklauso automobiliai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 62). Tačiau atsakovo pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad automobilį (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio mėnesį buvo galima iÅ¡sinuomoti mažesne kaina, nei kaina, kuria minėta automobilį iÅ¡sinuomojo ieÅ¡kovas. Nesant byloje įrodymų, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, ieÅ¡kovas turėjo galimybę iÅ¡sinuomoti automobilį (duomenys neskelbtini) pigiau, konstatuotina, kad patirtos iÅ¡laidos buvo protingos bei bÅ«tinos ir priverstinės, siekiant nepertraukiamai tęsti įmonės veiklÄ ir įmonės vadovo darbo funkcijų atlikimÄ .

Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo veikla yra susijusi su žalos administravimu iÅ¡ klientų pusės, pernelyg didelių ar neprotingų pastangų iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavimas, esant aukščiau apraÅ¡ytai situacijai, neatitiktų transporto priemonių valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslų – siekio palengvinti nukentėjusiajam žalos atlyginimo administravimÄ , užtikrinti didesnę nukentėjusiųjų teisių apsaugÄ , kurių siekiama valstybėse narėse įgyvendinant direktyvas Nr. 72/166/EEB, 84/5/EEB, 90/232/EEB, 2000/26/EB ir 2005/14/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemos.

Atsakovui nepaneigus ieÅ¡kovo pagrįstų raÅ¡ytiniais įrodymais žalos administravimo metu patirtų iÅ¡laidų dėl pakaitinio automobilio nuomos pagrįstumo, sÄ sajumo su eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis (sugadinta įmonę reprezentuojančios transporto priemonė), jų priverstinumo ir protingumo, neįrodžius pagrindų atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti TPVPCAD įstatymo 19 straipsnio numatytais pagrindais, - nėra pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti dėl eismo įvykio patirtus leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais grindžiamus papildomus nuostolius netenkinti pilna apimtimi (CPK 178, 185 str., Ä®statymo 2 str. 5 d., 23 d.17 str. 1 d. 1 p., CK 6.264 str. 2 d., 6.265 str. 1 d.).

Teismas pažymi, kad bÅ«tų nelogiÅ¡kas įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas, jog numatytas negautų pajamų atlyginimas, tačiau neatlyginamos tiesioginės, su eismo įvykiu susijusios, nukentėjusiojo asmens iÅ¡laidos. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atlyginti ieÅ¡kovui visÄ automobilio nuomos už 36 dienas kainÄ (10890 Eur). Kadangi atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimÄ atlyginti 2767,80 Eur dydžio iÅ¡laidas už pakaitinio automobilio nuomÄ , teismas priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai neatlygintÄ 8125,20 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už pakaitinio automobilio nuomÄ .

IeÅ¡kinį patenkinus, remiantis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. IeÅ¡kovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo ir įgyvendino CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ . IeÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ sumokėjo 183 Eur dydžio žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZH39190).

Patenkinus ieÅ¡kinį pilnai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 183 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). IeÅ¡kovas pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 32, ir mokėjimo nurodymÄ 2019 m. balandžio 1 d., patvirtinantį, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas – ieÅ¡kinio parengimÄ ir pateikimÄ teismui advokatui sumokėjo 450 Eur (e. b., b. l. 19-20). PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.1 punkte numatyto dydžio, todėl priteistinas. IeÅ¡kovas pateikė 2019 m. gegužės 17 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 43, ir 2019 m. birželio 3 d. pavedimÄ (e. b., b. l. 82-83), patvirtinančius, kad už dubliko parengimÄ ir pateikimÄ teismui sumokėjo 250 Eur. Å is dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalus dydžio, todėl priteistinas.

Taip pat pateikė 2019 m. rugsėjo 9  d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 78, ir mokėjimo nurodymÄ , kad už pasiruoÅ¡imÄ atstovavimui ir atstovavimÄ 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme (3,15 val.) sumokėjo 250 Eur (e. b., b. l. 84-86). Teismas pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdis vyko 2 val. 30 min. PraÅ¡omas priteisti dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktÄ , todėl priteistinas. Taip pat pateikė 2019 m. spalio 25  d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 89, ir mokėjimo nurodymÄ , kad už pasiruoÅ¡imÄ atstovavimui ir atstovavimÄ 2019 m. spalio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme (3,15 val.) sumokėjo 250 Eur (e. b., b. l. 130-131). 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdis vyko 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , advokato užmokestis sudaro 128,90 Eur. Likusį laikÄ sudaro pasiruoÅ¡imas atstovavimui teisme. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vienÄ pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ koeficientas lygus 0,1. Taigi ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų maksimalių dydžių todėl priteistina. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisti 1383 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byloje susidarė 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, j. a. k. 300665654, ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ j. a. k. 302442963, 8125,20 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių vieno Å¡imto dvideÅ¡imt penkių eurų ir 20 cnt) draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (8125,20 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1383 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 5,18 Eur (penkių eurų 18 cnt) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybės naudai. Suma, priteista valstybei, turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke.

Ä®mokos kodas 5660. Sumokėjus iÅ¡laidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Agnė Stankevičienė