30ca3e46-cf8a-4acc-b434-026f20371e8d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                          Â

Civilinė byla Nr. 2S-671-516/2010

                                                  Â

     Procesinio sprendimo kategorija: 106.4; 122.1; 122.2; 122.3; 122.4

                                                                                                                        Â

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo T. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009

m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai,

atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo. Tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas T. K. 2009-12-03 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos 3 500 Lt žalos atlyginimo.

Nurodė, jog buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau buvo iÅ¡teisintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Prokurorui nepagrįstai padavus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Kadangi dėl pradėto proceso apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 3 500 Lt žalos, kuriÄ sudarė iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, ieÅ¡kovas prašė priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ valstybės, kaip iÅ¡ asmens atsakingo už nekompetentingo pareigÅ«no veiksmus.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo T. K. ieÅ¡kinį atsakovui, kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos, kurių klausimas gali būti sprendžiamas tame procese, kuriame jos yra patiriamos, ir toje byloje, kurioje jos yra patiriamos. Šių išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK ir jos išieškomos BPK nustatyta tvarka (BPK 103-106 str.). Teismo teigimu, įstatymai nenustato galimybės vieno proceso (šiuo atveju baudžiamojo) išlaidas išsiieškoti kito proceso (šiuo atveju civilinio) tvarka, naujoje, savarankiškoje byloje.

Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau minėta nutartis negali bÅ«ti laikoma precedentu Å¡ioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias asmuo patyrė ikiteisminio tyrimo metu. Minėtu atveju byla nebuvo nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme. IeÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės, kad byla buvo nagrinėjama baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teismo teigimu, ieÅ¡kovas, nors reikalavimÄ suformuluoja kaip žalos atlyginimÄ , tačiau faktiÅ¡kai reikalauja baudžiamojo proceso iÅ¡laidų – iÅ¡laidų sumokėtų advokatui, atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme baudžiamojoje byloje, atlyginimo. Kadangi baudžiamajame procese patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti klausimas gali ir turi bÅ«ti nagrinėjamas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje ir civilinio proceso tvarka jų priteisimo klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas ieÅ¡kinį, kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka, atsisakė priimti.

Atskiruoju skundu ieškovas T. K. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde ieÅ¡kovas nurodo, jog jo reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo teisinis pagrindas yra CK 6.272 str. 1 d. Teigia, jog sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės nėra nagrinėjamas, todėl, neteisingai nusprendęs dėl ieÅ¡kinio reikalavimo teisinio pagrindo, teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog teisme toks ieÅ¡kinys nenagrinėtinas. IeÅ¡kovas patirtÄ turtinę žalÄ grindžia CK 6.272 str. 1 d. norma, t.y. ieÅ¡kovas inicijavo civilinį ginÄÄ , kuris yra priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantas, remdamasis teismų praktika teigia, jog jo reikalavimas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi jo nurodoma teismų praktika vienareikÅ¡miÅ¡kai liudija, jog teismai ne tik priima nagrinėti tokius ieÅ¡kinius bei nagrinėja tokio pobÅ«džio bylas, tačiau ir tenkina analogiÅ¡kus reikalavimus. Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ gauta nebuvo.

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-15 nutartis naikinama, o ieškovo ieškinio

priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-15 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagÄ , įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys yra nenagrinėtinas teisme. Å is atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindas tiesiogiai yra susijęs su viena iÅ¡ procesinės teisės kreiptis į teismÄ teigiamų prielaidų – ieÅ¡kinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Asmuo turi procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, jeigu ieÅ¡kinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Tačiau jeigu ieÅ¡kinys teisme nenagrinėtinas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog priskirtinumo teismo kompetencijai prielaida pripažintina egzistuojančia tik tada, kai ginčas nagrinėtinas bÅ«tent civilinio proceso tvarka, nes priskirtinumas teismo kompetencijai suprantamas ne tik kaip nustatymas, kokia institucija turėtų nagrinėti ginÄÄ , bet ir kaip nurodymas, kokio proceso tvarka turi bÅ«ti nagrinėjama konkreti byla. Taigi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu byla neturi bÅ«ti keliama, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tiek tais atvejais, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, tiek tais atvejais, kai ji iÅ¡ principo priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi bÅ«ti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiÅ¡ka proceso forma teisme (baudžiamÄ ja ar administracine tvarka).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui 2007-01-09 baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-505-06 buvo surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., 199 str. 2d.

padarymo. Panevėžio apygardos teismas 2007-10-02 nuosprendžiu T. K. išteisino, nenustatęs, jog ieškovas

dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Apeliacinis teismas 2008-12-17 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2007-10-02 nuosprendį paliko nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kuriÄ , kaip jis nurodo, patyrė dėl nekompetentingų pareigÅ«nų (prokurorų) veiksmų. Žalos dydį grindė tuo, jog jis turėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant klausimÄ , ar tokio pobÅ«džio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, aktualu nustatyti, iÅ¡ kokių teisinių santykių kyla reikalavimas atlyginti žalÄ - iÅ¡ baudžiamojo proceso, ar civilinių teisnių santykių. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad jis patyrė turtinę žalÄ dėl neteisėtų pareigÅ«nų (prokurorų) veiksmų. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo veiksmais, atlyginimo klausimai reglamentuojami Civilinio kodekso 6.272 str., taigi, įstatymų leidėjas tokio pobÅ«džio ginčus priskiria prie civilinių teisnių ginčų, todėl, nepriklausomai nuo to, kuo pasireiÅ¡kė turtinė žala, tokio pobÅ«džio ginčas vertintinas kaip civilinis ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos teismų praktika, nors ji ir nėra gausi: antai, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2005 m. gruodžio 29 nutartis, c.b. Nr. 2A-135/2005 patvirtina, kad visiÅ¡kai analogiÅ¡ko pobÅ«džio klausimas buvo nagrinėtas civilinio proceso tvarka: teisėjų kolegija minimoje byloje konstatavo, kad sprendžiant iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimÄ , sulaikymo teisėtumas neturi esminės reikÅ¡mės, nes baudžiamasis procesas buvo užbaigtas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimu. Todėl gynybai nuo nepagrįsto kaltinimo panaudotos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog LAT nagrinėjo civilinę bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio

23 d. c.b. Nr. 3K-3-604/2005), kurioje ieÅ¡kovei buvo dar pirmosios instancijos teismo priteistas 1500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas, kai Å¡i turtinė žala buvo ieÅ¡kovės grindžiama jos turėtomis iÅ¡laidomis advokato suteiktai teisinei pagalbai nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje ieÅ¡kovė kasacinės instancijos teismo buvo iÅ¡teisinta.

Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo T. K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                                Â

Rasa Gudžiūnienė

Teisėjai                                                                                                    Â

Danutė Kutrienė                                                       Â

                                                                                                                   Henrichas

Jaglinskis