30c85558-ea5a-4bdf-bda9-064498a4e567 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-5400-463/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03425-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Miliuvienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. P. (vaizdo konferencijos bÅ«du), jo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

P. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.  Teisėjų kolegija  nustatė:  1. PareiÅ¡kėjas L. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ Nr. 2S-3508 „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti DepartamentÄ jo praÅ¡ymÄ perkelti į Vilniaus pataisos namus (toliau – PraÅ¡ymas) patenkinti.

Pateiktas procesinis praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. 1.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga palengvinti nuteistojo socialinę reabilitacijÄ . Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlieka Marijampolės pataisos namuose.

Vilniaus mieste gyvena jo sužadėtinė, 6 nepilnamečiai vaikai bei senyvo amžiaus, prastos sveikatos būklės motina. Motina kartu su sužadėtine rūpinasi mažais vaikais, jų finansinė padėtis labai prasta, augina vaikus, tad negali dirbti. Nei motina, nei sužadėtinė neturi automobilio ir pajamų atvykti į pasimatymus Marijampolės pataisos namuose. Nuteistasis atskirtas nuo šeimos, visų savo socialinių ryšių. Nors nuteistieji turi teisę į pasimatymus, tačiau ja pasinaudoti negali, nes nei motina, nei sužadėtinė neturi galimybės pareiškėjo lankyti Marijampolės pataisos namuose.

Jeigu atvyktų, patirtų didelių finansinių nuostolių, dėl to stipriai nukentėtų nepilnamečiai vaikai. Maža to, du vaikai serga – jie dažnai alpsta, dėl to jų negalima palikti namuose ilgesniam laikui ir iÅ¡vykti į kitÄ miestÄ . Taigi pareiÅ¡kėjas jaučiasi emociÅ¡kai sugniuždytas, sunkiai dėl to iÅ¡gyvena. Perkėlus nuteistÄ jį atlikti likusiÄ bausmės dalį į Vilniaus pataisos namus, neabejotinai bÅ«tų palengvinta jo socialinė reabilitacija, nes galėtų dažniau matytis su brangiais artimais žmonėmis, kurie jam daro teigiamÄ Ä¯takÄ , suteikia stiprybės atliekant bausmę ir vilties pakeisti gyvenimÄ teisinga linkme. 1.2.

PareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas formaliai, ignoruojant jame nurodytus pagrindus, argumentus, pateiktas su konkrečia pareiÅ¡kėjo situacija nesusietas atsakymas. Sprendime nėra absoliučiai jokių pagrįstų motyvų ar argumentų, nesiremta jokiais teisės aktais, kuriuose numatytos sÄ lygos privalomos vertinti, kai nuteistasis kreipiasi dėl jo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ . Nors Sprendime iÅ¡dėstoma, į kÄ atsižvelgiama vertinant tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ , tačiau Å¡iuo atveju tokio vertinimo atlikta nebuvo.

Sprendime visiškai ignoruojamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo socialine reabilitacija, motyvai visiškai nesusiję su konkrečia pareiškėjo padėtimi. Nors Sprendime nurodoma, kad tam tikri asmeniniai patogumai ar teisių suvaržymai yra neišvengiami, tačiau šiuo atveju dėl objektyvių priežasčių neįmanoma pasinaudoti jokiomis kitomis galimybėmis pareiškėjui susitikti su savo artimaisiais, sudaromos kliūtys sėkmingai jo socializacijai, nuolatiniam ryšių palaikymui ne su kalėjimo subkultūromis, kitais nuteistaisiais, bet su laisvėje esančia šeima.

Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei Sprendime nurodo Departamentas, tarp Marijampolės ir Vilniaus yra apie 163 km atstumas, kelionė trunka apie 2 valandas į vienÄ pusę, tai, įvertinus PraÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes apie pareiÅ¡kėjo Å¡eiminę padėtį, yra objektyvios priežastys, kodėl artimieji negali jo aplankyti. Departamentas, nepatenkindamas PraÅ¡ymo, iÅ¡ esmės anuliuoja pareiÅ¡kėjo teisę į pasimatymus su Å¡eimos nariais, užkerta teisę ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymui.

PareiÅ¡kėjui paskirta 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokį ilgÄ laiko tarpÄ apsiriboti tik skambučiais Å¡eimos nariams, yra visiÅ¡kai neprotinga ir prieÅ¡tarauja bausmės tikslams. Taigi pareiÅ¡kėjui yra bÅ«tini pasimatymai tiek su savo bÅ«sima žmona, tiek su savo vaikais, tiek ir su motina. 1.3. PraÅ¡ymas taip pat buvo grindžiamas ir BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu – reikalinga užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ . Atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jis nuteistas, pareiÅ¡kėjas nuolat aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, atskleidė kitus asmenis ((duomenys neskelbtini)), dariusius nusikalstamas veikas ir organizavusius narkotinių medžiagų platinimÄ , dalyvavo nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose, nurodė keletÄ asmenų, vykdžiusių sunkius nusikaltimus.

Bylos nagrinėjimo metu apie pareiÅ¡kėjo bendradarbiavimÄ su pareigÅ«nais tapo žinoma ir kitiems kaltinamiesiems (Å¡iuo metu nuteistiesiems), kuriems paskirta atlikti bausmę tuose pačiuose Marijampolės pataisos namuose. Dėl to, Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai nesaugus, jo gyvybei ir sveikatai gresia nuolatinis pavojus, kiti nuteistieji neigiamai nusiteikę prieÅ¡ jį, laiko jį iÅ¡daviku, siekia pakenkti. Perkėlus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus pataisos namus atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės jo gyvybei ir sveikatai nekils pavojus, tad laisvės atėmimo bausmė atitiks savo paskirtį, o ne padarys pareiÅ¡kėjui su bausmės tikslais nesusijusiÄ Å¾alÄ .

Pareiškėjui kiti nuteistieji pasakė, kad jo laukia ir ieško Marijampolės pataisos namuose kartu toje pačioje byloje nuteisti asmenys ar šių asmenų pažįstami kiti nuteistieji. Pareiškėjas įtaria, kad jam grasina asmenys, kuriuos įdavė teisėsaugos institucijoms ir kurie, remiantis jo parodymais, buvo nuteisti. Pastaruoju metu pareiškėjui neleidžiama sėdėti valgykloje, jam grasinama, beveik savaitę jis negalėjo valgyti. Kai kreipėsi į pareigūnus, šie liepė tvarkytis patiems, nes jie nesikiša į nuteistųjų nesutarimus.

Tik laiko klausimas, kada nuolatiniai grasinimai ir persekiojimai Marijampolės pataisos namuose virs realiais kitų nuteistųjų veiksmais, nuo kurių pareiškėjas nukentės fiziškai. Šiuo metu pareiškėjas gyvena nuolatinėje įtampoje, prieš jį yra naudojamas psichologinis smurtas, grasinimai. Tai yra neabejotinas pagrindas jį perkelti į kitus pataisos namus. 1.4. Šie argumentai ir aplinkybės buvo ignoruotos, jų Departamentas Sprendime visiškai neanalizavo, o tai turi būti laikoma įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimu, institucijos neveiklumu ir abejingumu.

Toks Sprendimas negali bÅ«ti pateisinamas ir toleruojamas. 1.5. Å iuo atveju negalima sutikti, kad Sprendimas atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas negali bÅ«ti laikomas pakankamai motyvuotu, kadangi jame jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas nurodyti tik abstrakčiai ir formaliai, o į pareiÅ¡kėjo situacijÄ atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose iÅ¡ viso nebuvo gilintasi. PareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o jo perkelti į lengvesnio režimo laisvės atėmimo įstaigÄ ar jam palengvinti bausmės vykdymo sÄ lygas, paskirtas teismo nuosprendžiu.

PraÅ¡yme iÅ¡dėstytos iÅ¡imtinės ir iÅ¡skirtinės aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo socializacijos ir saugumo, kurios turėjo bÅ«ti įvertintos ir kurios sudaro pagrindÄ PraÅ¡ymÄ patenkinti.

2. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas advokatas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais. 3.1. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo Å¡eiminės padėties, jo artimųjų finansinės padėties, socializacijos yra visiÅ¡kai nepagrįsti, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Departamentas nėra gavęs informacijos ir neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjo saugumui Marijampolės pataisos namuose grėstų pavojus, ar kad jo saugumas nebÅ«tų tinkamai užtikrinamas.

PareiÅ¡kėjui buvo skirta ne 10 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Jis neturi teisės remtis kasacine tvarka pakeistu teismo nuosprendžiu. Å iuo atveju Departamentui suteikta diskrecijos teisė, vadovaujantis BVK 69 straipsniu, arba perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti atlikti bausmę, arba neperkelti. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisiÅ¡kai pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

4. Teismo posėdyje Departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teisėjų kolegija  konstatuoja:  5. Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nepatenkintas praÅ¡ymas perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ pataisos įstaigÄ tęsti atlikti bausmę, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Vadovaujantis raÅ¡ytine bylos medžiaga, teismo posėdyje proceso dalyvių pasisakymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatytos Å¡ios bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės. 6.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti, be kita ko, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį su pakeitimais: pareiÅ¡kėjui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį skirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 10 metų ir 3 mėnesių.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas yra atlikęs tik nedidelę dalį paskirtos bausmės Marijampolės pataisos namuose. 6.2. PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis BVK 69 1 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi, pateikė Departamentui PraÅ¡ymÄ perkelti jį iÅ¡ Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. PraÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai analogiÅ¡ki iÅ¡dėstytiems skunde teismui. 6.3. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs šį PraÅ¡ymÄ , priėmė skundžiamÄ SprendimÄ netenknti PraÅ¡ymo. Departamentas nustatė, kad Vilniaus pataisos namai yra vieni iÅ¡ mažiausių Lietuvoje, vietų skaičius ten ribotas, todėl nėra galimybės į Å¡iÄ Ä¯staigÄ nukreipti visų norinčių ar visų nuteistųjų, kurių artimieji gyvena Vilniuje.

Departamentas, palyginęs LietuvÄ su kitomis Europos valstybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad atstumai tarp miestų yra santykinai maži, visas įkalinimo įstaigas galima pasiekti per gana trumpÄ laikÄ . Bausmės atlikimo metu neiÅ¡vengiamai keičiasi bendravimo su artimaisiais dažnumas ar bÅ«das, tačiau tokių suvaržymų iÅ¡vengti nėra galimybės. PareiÅ¡kėjas yra nuteistasis, turintis specifinį teisinį statusÄ ir tam tikras jo asmeninių patogumų ar teisių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais pareiÅ¡kėjas gali palaikyti ne tik per pasimatymus, bet ir susiraÅ¡inėdamas laiÅ¡kais, skambindamas telefonu. Perkėlimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nėra galimybės užtikrinti nuteistojo saugumo ir priežiÅ«ros, dėl jo daromos neigiamos įtakos ar kai perkėlimu palengvinama nuteistojo socialinė reabilitacija (perkėlimas į pusiaukelės namus ar į atvirÄ jÄ kolonijÄ ). Artimųjų ar nuteistųjų pageidavimai atlikti bausmę tam tikroje įstaigoje, nelaikyti pagrindu nuteistÄ jį perkelti į kitÄ pataisos įstaigÄ iÅ¡imties tvarka. 6.4.

Nesutikęs su tokiu Sprendimu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, pateikdamas kartu gimimo liudijimus, patvirtinančius, kad turi 6 mažamečius vaikus, sÅ«naus K. P. ir S. P. iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, patvirtinančius, kad vaikai patiria afekto-respiracinius priepuolius.

7. Å i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) įtvirtintomis nuostatomis, nustatančiomis administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iÅ¡ administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarkÄ ir kiek aktualu konkrečiu atveju – kitais įstatymais, reglamentuojančiais atskirų administracinių bylų kategorijų teisenÄ (1 straipsnio 1 ir 3 dalys). Administracinis teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieÅ¡tarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (3 straipsnio 2 dalis).

Prireikus bylos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, tiriamos nustatant tokio tyrimo mastÄ ex officio (liet. savo iniciatyva) (ABTÄ® 10 straipsnio 1 dalis).

8. Å iuo atveju kilusio ginčo teisinį santykį iÅ¡ esmės reglamentuoja ne tik Departamentui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, taikomas VAÄ® (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), bet ir pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymo pateikimo metu galiojęs BVK ir Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). 8.1. VAÄ® 3 straipsnyje nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi: ir objektyvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s (2 punktas); ir nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neturint Å¡io įstatymo nustatyta tvarka suteiktų vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (4 punktas); ir iÅ¡samumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį (13 punktas). 8.2.

Reikalavimai, nustatyti individualiam administraciniam aktui, kuris yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis), įtvirtinti VAÄ® 8 straipsnyje. AiÅ¡kindamas VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14 ir kt.). 8.3. BVK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra Å¡ių rÅ«Å¡ių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. BVK 69 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų perkėlimÄ Ä¯ kitas pataisos įstaigas. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitacijÄ , arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedÅ«ras arba kitais BVK nustatytais atvejais (1 dalis).

Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Departamento direktorius. 8.4. ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kad nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkeliamas Departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo (priedas). ApraÅ¡as iÅ¡ esmės reglamentuoja tvarkÄ , kurios turi bÅ«ti laikomasi, priimant nutarimÄ , nusprendus perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ .

ApraÅ¡o 21 punkte nustatyta, kad iÅ¡kilus klausimų dėl nuteistojo perkėlimo pagrįstumo, Departamentas gali papraÅ¡yti pataisos įstaigų pateikti papildomÄ informacijÄ ar dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. 8.5. Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VAÄ® 8 straipsnio taikymo aspektu turi bÅ«ti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį (Å¡iuo atveju – BVK ir ApraÅ¡as), t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Å ia teisės norma iÅ¡ esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAÄ® 8 straipsnio reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.). 8.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų perkėlimas yra iÅ¡imtinai Departamento kompetencija ir patenka į Departamento teisių (diskrecijos), o ne pareigų apimtį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-381/2014).

9. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina iÅ¡vada, kad Departamentas, įgyvendindamas Å¡iÄ jo kompetencijÄ ir vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos laisve, turi, spręsdamas dėl nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , vadovautis VAÄ® ir jame iÅ¡dėstytais objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir iÅ¡samumo principais bei bendraisiais individualiam administraciniam aktui taikomais reikalavimais, BVK 69 straipsnio nuostatomis bei ApraÅ¡o 21 punktu, kuris suteikia Departamentui procesines priemones imtis veiksmų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes prieÅ¡ priimant atitinkamÄ individualų administracinį sprendimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Departamentas, pasirinkdamas atitinkamÄ sprendimo variantÄ dėl nuteistojo (ne)perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , prieÅ¡ingai nei nurodo atsiliepime nėra absoliučiai laisvas, nes jam suteikta diskrecija galima remtis tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi bÅ«ti atsižvelgiama į aptartų teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad nebÅ«tų pažeidžiami bendrieji teisės principai, žmogaus teisės.

10. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad Departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai spręsti dėl nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ ir dėl to priimti atitinkamus administracinius sprendimus, privalo jam suteiktÄ diskrecijos laisvę Å¡iuo atveju realizuoti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Departamentas tokiÄ procedÅ«rÄ turi vykdyti neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, iÅ¡siaiÅ¡kindamas visas Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Å iuo atveju Departamentui buvo pateiktas PraÅ¡ymas, kuris grindžiamas BVK 69 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, t. y. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise ir perkelti jį į kitÄ pataisos įstaigÄ , t. y. Vilniaus pataisos namus. Å iuo atveju PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas negali toliau bausmės atlikti Marijampolės pataisos namuose ir turi bÅ«ti perkeltas į Vilniaus pataisos namus, nes tik juose bus palengvinta jo socialinė reabilitacija ir užtikrinta veiksmingesnė priežiÅ«ra ir saugumas.

PareiÅ¡kėjas PraÅ¡yme pateikė argumentus, kodėl reikalinga jį perkelti į Vilniaus pataisos namus. Departamentas laikosi pozicijos, kad priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , pagrįstai atsisakė perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus pataisos namus, nurodė, kad jo skundo argumentai nepagrįsti, nes nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, o ir pats Departamentas neturi informacijos, kad Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjo saugumui kyla pavojus.

11. Ä®vertinus tai darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar Departamentas tinkamai atliko BVK 69 straipsnyje nustatytas Departamento funkcijas, ar Departamento priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ , atitinka VAÄ® reikalavimus (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį Nr. T-49/2019), ar Departamentas įvertino visas PraÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir atliko savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ , kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo perkėlimas į Vilniaus pataisos namus nepalengvintų jo socialinės reabilitacijos ir neužtikrintų veiksmingesnės jo priežiÅ«ros ir saugumo, nes Marijampolės pataisos namuose jam užtikrinama tokio pat lygio socialinė reabilitacija bei priežiÅ«ra ir saugumas. 11.1.

Visų pirma, teisėjų kolegija negali nesutikti su skundo argumentu, kad Departamentas, nustatydamas, kad pareiškėjas prašo būti perkeltas į Vilniaus pataisos namus dėl noro būti arčiau šeimos ir galimybės palaikyti su jais santykius, neįvertino kitos Prašymo dalies, kuri grindžiama BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir atitinkamai neanalizavo pareiškėjo šioje Prašymo dalyje išdėstytų argumentų dėl jam galimai kylančio pavojaus ir jautimosi nesaugiu Marijampolės pataisos namuose.

Prie bylos pateikta medžiaga, kuria Departamentas rėmėsi priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , tik patvirtina, kad Departamentas neatliko jokio patikrinimo ar tyrimo dėl PraÅ¡ymo dalyje, kuri grindžiama BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡dėstytų aplinkybių. Departamentas nesiaiÅ¡kino, ar Marijampolės pataisos namuose yra laikomi tie asmenys, kuriuos pareiÅ¡kėjas atskleidė ikiteisminio tyrimo metu, ar Å¡ie asmenys žino, kad pareiÅ¡kėjas bendradarbiavo su pareigÅ«nais, ar Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai gaudavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo žodinius nusiskundimus apie tai, kad jam grasinama, ar grasinimai buvo ir yra realÅ«s, ar Marijampolės pataisos namuose buvo incidentų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo baimę, jog su juo bus susidorota.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, Departamentui, sprendžiančiam dėl nuteistojo perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , be kita ko, suteikta teisė iÅ¡kilus klausimų dėl nuteistojo perkėlimo pagrįstumo praÅ¡yti pataisos įstaigų (Å¡iuo atveju Marijampolės pataisos namų, kuriuose pareiÅ¡kėjas ir atlieka jam paskirtÄ bausmę) pateikti papildomÄ informacijÄ ar dokumentus, reikalingus sprendimui priimti (Å¡iuo atveju informacijÄ , patvirtinančiÄ ar paneigiančiÄ PraÅ¡yme nurodytas aplinkybes) (ApraÅ¡o 21 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡ia procedÅ«rine priemone Departamentas nepasinaudojo. Tai, kad Departamentas tik teikdamas teismui atsiliepimÄ nurodė, kad neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kylantį pavojų jam vykdant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, niekaip nekeičia iÅ¡vados, kad vertindamas PraÅ¡ymÄ nesiėmė visų veiksmų, kad tinkamai įgyvendintų jam suteiktÄ kompetencijÄ spręsti dėl nuteistųjų perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepime pateikti argumentai nėra ir negali bÅ«ti laikomi skundžiamo Sprendimo motyvacijos dalimi ar papildoma motyvacija, nes teismas Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina jo priėmimo metu galiojančių teisės aktų ir faktinių aplinkybių kontekste.

Taip pat, nustačius, kad Departamentas pats neatliko jokio tyrimo (patikrinimo) dėl pareiÅ¡kėjo PraÅ¡yme aptariamų aplinkybių ir pats teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsiliepimo argumentÄ , kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui kiltų pavojus Marijampolės pataisos namuose, jis laikomas visiÅ¡kai nepagrįstu, todėl atmetamas. Nustačius, kad Departamentas visiÅ¡kai nevertino PraÅ¡ymo dalies, kuri grindžiama BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neatliko tyrimo (patikrinimo), kurio metu bÅ«tų nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, kad PraÅ¡ymas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas objektyviai ir iÅ¡samiai, Sprendime neiÅ¡dėstė jokių argumentų, kurie atskleistų Departamento iÅ¡vadas dėl (ne)reikalingumo pareiÅ¡kėjÄ perkelti į Vilniaus pataisos namus dėl veiksmingesnės jo priežiÅ«ros ir saugumo, darytina iÅ¡vada, kad Departamentas netinkamai įgyvendino jam suteiktÄ diskrecijÄ , neužtikrinęs objektyvumo ir iÅ¡samumo principų laikymosi ir pareigų, nustatytų VAÄ® 8 straipsnyje. 11.2.

Antra, įvertinusi Sprendime iÅ¡dėstytus argumentus dėl pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymo dalies, kuri grindžiama BVK 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jie yra nepakankami, dalis jų nesusiję su pareiÅ¡kėjo PraÅ¡yme iÅ¡dėstytų argumentų vertinimu. Spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjo perkėlimas į Vilniaus pataisos namus palengvins pareiÅ¡kėjo socialinę reabilitacijÄ , Departamentas visiÅ¡kai nevertino PraÅ¡yme nurodytų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas turi 6 vaikus, sužadėtinė ir motina neturi automobilio, jų finansinė padėtis labai sudėtinga, dėl to negali leisti sau atvykti pasimatyti su pareiÅ¡kėju.

Departamentas turėjo, tačiau neįvertino Å¡ių aplinkybių BVK 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, t. y. ar jų pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas į Vilniaus pataisos namus palengvintų jo socialinę reabilitacijÄ . Å iuo atveju Departamentas Sprendime iÅ¡dėstė bendro pobÅ«džio argumentus apie Vilniaus pataisos namų dydį, atstumus tarp Lietuvos miestų, kurie iÅ¡ esmės nesusiję su pareiÅ¡kėjo individualia situacija ir PraÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais.

Sprendime iÅ¡dėstyti Å¡abloninio tipo teiginiai, kad bausmės atlikimo metu neiÅ¡vengiamai keičiasi bendravimo su artimaisiais dažnumas ar bÅ«das, tokių suvaržymų iÅ¡vengti nėra galimybės, pareiÅ¡kėjas turi specifinį statusÄ , ryÅ¡ius su artimaisiais gali palaikyti kitais bÅ«dais (pasimatymų metu, susiraÅ¡inėjant ir skambinantis telefonu) yra nesusiję su PraÅ¡yme iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios pateiktos siekiant įrodyti BVK 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ pagrindÄ , vertinimu.

Å iuo atveju Departamentas turėjo pateikti argumentus, kodėl PraÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimas kitoje pataisos įstaigoje – Vilniaus pataisos namuose – palengvins jo socialinę reabilitacijÄ . Sprendimo motyvas, kad artimųjų pageidavimai nėra pagrindas perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ pataisos įstaigÄ , pripažįstamas deklaratyviu ir abstrakčiu. Abejonę dėl to, kad Departamentas visgi neatliko iÅ¡samaus PraÅ¡ymo vertinimo, be jau nustatytų, kelia ir ta aplinkybė, kad atsiliepime Departamentas nurodo netinkamÄ paskirtos bausmės atlikimo laikÄ .

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjui paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę ne 2 metus, kaip nurodo Departamentas, o 10 metų ir 3 mėnesius. Ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant dėl pareiškėjo socialinės reabilitacijos užtikrinimo. Departamentas turi motyvuoti savo sprendimus taip, kad jų pagrindu priimtas individualus administracinis aktas asmeniui būtų aiškus, iš išdėstytų argumentų visumos būtų aiški susidariusių santykių esmė ir turinys, būtų galima identifikuoti aiškias priimto sprendimo teisines pasekmes ir poveikį asmens teisėms ir pareigoms, teisėtiems interesams.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu Sprendimo argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl reikalingumo jį perkelti į Vilniaus pataisos namus, nes taip bus palengvinta jo socialinė reabilitacija, laikomi nepakankamais ir neatitinkančiais iÅ¡ VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies iÅ¡plaukiančios pareigos motyvuoti aiÅ¡kiai, pakankamai ir parinkti motyvus, kurie bÅ«tų adekvatÅ«s vertinamos situacijos kontekste. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Departamentas iÅ¡ esmės neatliko iÅ¡samaus pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymo dalies, kuri grindžiama BVK 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertinimo, todėl Sprendime iÅ¡dėstyti motyvai laikomi nepakankamais.

12. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jo turinys prieÅ¡tarauja VAÄ® 3 straipsnio 3 dalies 13 punktui (iÅ¡samumo principas) ir 8 straipsnio 1 daliai (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priimtas pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir VAÄ® 3 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (objektyvumo principÄ ), todėl naikinamas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, pagal kurį valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Å iuo atveju administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , gali arba patenkinti skundÄ ir panaikinti skundžiamÄ teisės aktÄ , arba įpareigoti jį priėmusį vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymÄ , arba patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų nustatytu bÅ«du (ABTÄ® 88 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, vykdydamas teisingumÄ , neatlieka ir iÅ¡ esmės negali perimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijų bei iÅ¡spręsti klausimÄ , kurį pagal kompetencijÄ priklauso nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo institucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali priimti sprendimo (tenkinti ar netenkinti PraÅ¡ymo), nes priimti tokį sprendimÄ kompetencija suteikta Departamentui.

Å iuo atveju ir specialiu įstatymu teismui nenustatyta teisė iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ kitu bÅ«du, nei nustatyta ABTÄ®, todėl, vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija netenkinta skundo iÅ¡vestinio reikalavimo įpareigoti DepartamentÄ patenkinti PraÅ¡ymÄ .

14. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas patvirtino, kad Departamentui nebuvo pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo vaikų medicininę bÅ«klę. Tai patvirtina ir PraÅ¡ymo turinys ir bylos raÅ¡ytinė medžiaga. Å iuo atveju, įvertinus teismo iÅ¡vadas dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, darytina iÅ¡vada, kad nustatyti Sprendimo trÅ«kumai turi ir gali bÅ«ti iÅ¡taisyti Departamentui iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir priėmus VAÄ® 3 straipsnio ir 8 straipsnio bei BVK 69 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktÄ . Atitinkamai atlikdamas pakartotinį vertinimÄ Departamentas turėtų įvertinti ir teismui pateiktas aplinkybes apie pareiÅ¡kėjo vaikų sveikatÄ , tai patvirtinančius medicininius duomenis. Atsižvelgus į tai, kad iÅ¡dėstyta, Departamentas įpareigojamas iÅ¡ naujo atlikti PraÅ¡ymo vertinimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas patenkinamas iÅ¡ dalies.

15. Taip pat pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustačius, kad Å¡iuo atveju teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, konstatuojama, kad jis įgijo teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Prie praÅ¡ymo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra ir pinigų priėmimo kvitas. Å ie duomenys patvirtina bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ . Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už pareiÅ¡kėjÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas apmokėjo Diana Petrauskaitė.

Tačiau Å¡i aplinkybė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustačius, kad praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pateiktas ABTÄ® nustatyta tvarka, su praÅ¡ymu pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ , netrukdo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). 15.1.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012 ir kt.).

Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi patenkinti teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 ir kt.). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-657/2014).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies, netenkinus skundo reikalavimo įpareigoti DepartamentÄ patenkinti pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ , o vietoje to įpareigojus DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ . Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo teismo sprendimu patenkinta 2/3 skundo dalis, todėl pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į 2/3 praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. 333 Eur. Todėl toliau bus vertinama, ar praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir bÅ«tinos, todėl gali bÅ«ti priteistos. 15.2.

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aktualus teisinis reguliavimas nustatytas ABTÄ® 6 skyriuje „Bylos nagrinėjimo iÅ¡laidos“, CPK 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 15.3. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas ir kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). 15.4. PareiÅ¡kėjo interesams atstovavo advokatas. Visos praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra iÅ¡laidos, patirtos rengiant skundÄ teismui.

PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį nustatytos maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimÄ . Departamentas nepateikė argumentų, kad nesutinka su praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Ä®vertinusi Å¡ios bylos pobÅ«dį, atsižvelgusi į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas neprašė priteisti atstovavimo teismo posėdyje patirtų iÅ¡laidų, nors pareiÅ¡kėjo atstovas dalyvavo posėdyje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo mažinti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjo L. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ Nr. 2S-3508 „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo“. Ä®pareigoti Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. rugsėjo 4 d. praÅ¡ymÄ ir priimti, atsižvelgus į teismo sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimus atitinkantį sprendimÄ .

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti L. P. 333 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Violeta Balčytienė Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė