2021-02-10 Nr. AB-3191-3-61-3-01910-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1857-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01910-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dėdė Semas“ (toliau – ir Bendrovė, įmonė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. A-30-1452/20 „Dėl licencijos, išduotos UAB „Dėdė Semas“, galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Administracija Įsakymu panaikino licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotos UAB „Dėdė Semas“, galiojimą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 14 d. atlikęs pareiškėjo viešojo maitinimo vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatė, kad nurodytoje viešojo maitinimo vietoje parduodamas ir laikomas alkoholio produktas, supiltas į stiklinį grafiną, kurio viduje yra kaukolės formos ertmė. Patikrinimo metu taip pat nustatė, kad įmonės viešojo maitinimo vietoje parduodami ir laikomi pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai – vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Tonic Bitters“ (0,2 litro talpos, 30 proc. alk. tūrio), vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Crede Bitters“ (0,2 litro talpos, 39 proc. alk. tūrio) – kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. ATK2-121/18 (toliau – ir Nutarimas) dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui paskyrė ekonominę sankciją – 289 Eur dydžio baudą. Departamentas 2020 m. gegužės 22 d. raštu pateikė informaciją Administracijai apie UAB „Dėdė Semas“ įsigaliojusį Nutarimą dėl ekonominių sankcijų taikymo už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 17 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktų pažeidimus. Administracijos direktoriaus pavaduotojas skundžiamą Įsakymą priėmė vadovaudamasis tik Departamento Nutarimu, akivaizdžiai neįsigilino į situacijos esmę, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių teisingam ginčo išnagrinėjimui ir jų teisingai neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą Įsakymą.

2.2. Nagrinėjamu atveju ginčijamą įsakymą priėmusi institucija neįvertino, jog Departamento atlikto patikrinimo metu tiek įmonės vadovas E. J., tiek pareiškėjo darbuotojas – baro vadovas E. Š., nurodė, kad stikliniame kaukolės formos butelyje esantis alkoholinis gėrimas nėra pardavinėjimas, o nuo pat E. Š. darbo pradžios jis yra naudojamas kaip įmonės interjero dekoracija, į kurią supiltas alkoholinis gėrimas „Kavalan Single Malt“. Departamentas, vertindamas įmonės veikimą ar neveikimą, neįvertino aplinkybės, kad būtent pats E. Š.

į tuščią stiklinį kaukolės formos butelį supylė minėtą alkoholinį gėrimą. Pareiškėjo darbuotojas E. Š. šį veiksmą atliko ne su tikslu pardavinėti šį alkoholinį gėrimą, o panaudoti kaukolės formos butelį kaip baro dekoraciją. Pareiškėjas savo paaiškinimuose Departamentui nurodė, jog yra išsaugota originali šio alkoholinio produkto tara, t. y. stiklinis butelis su banderole, į kurį jį įsigyjant buvo supiltas alkoholinis gėrimas. Taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad E. Š. savo paaiškinimuose Departamentui aiškiai nurodė, kad trijų skirtingų rūšių 0,2 l talpos „The Bitter Truth“ alkoholinių lašų buteliukus jis pats atsinešė į darbo vietą asmeniniais tikslais, t. y. siekdamas paeksperimentuoti, kurdamas naujus kokteilius arba tobulindamas jau esamus.

E. Š. aiškiai nurodė, kad alkoholiniai lašai nebuvo naudojami kavinės veikloje ir kaip alkoholiniai gėrimai pardavinėjami kavinės klientams. Departamentas šiuo atveju neįvertino aplinkybės, kad alkoholiniai lašai yra skirti alkoholiniam skoniui išgauti, bet ne atskiram naudojimui. Akivaizdu, kad toks kiekis alkoholinių lašų negalėjo būti pritaikytas kavinės veikloje ir pardavinėjamas klientams. Aktyvius veiksmus atliko būtent pareiškėjo darbuotojas – baro vadovas E. Š., todėl Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad už AKĮ pažeidimą yra atsakinga būtent įmonė.

Departamentas neteisėtai konstatavo AKĮ pažeidimą, kadangi visiškai nepagrįstai E. Š. savavališkus veiksmus sutapatino su įmonės veiksmais. Įmonė buvo supažindinusi baro vadovą E. Š. su jo pareigomis. Taigi įmonė, kaip ūkio subjektas, turintis prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją, buvo ėmęsis visų įmanomų priemonių ir informavęs darbuotojus, kad yra būtina išmanyti ir laikytis teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholiu, reikalavimų.

2.3. Fizinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens atsakomybe. Įsakymą priėmusi institucija neįvertino, kad šiuo atveju Departamentas apskritai nenagrinėjo nei E. Š. veiksmų, nei to, ar jis veikė intra vires (savo kompetencijos ribose). Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta aplinkybė, kad E. Š. veikė prieš įmonės interesus. Taikant ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą, šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į protingumo principo reikalavimus, sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. Nebuvo vertinta, kad padaryti pažeidimai nėra piktybiški, taip pat, jog padaryti pažeidimai buvo atlikti ne paties pareiškėjo, o jo darbuotojo, viršijusio savo įgaliojimus. Nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja AKĮ reikalavimus. Licencijos panaikinimas labai pakenks pareiškėjo veiklai, įmonė nebeduos pakankamai pelno, pareiškėjas negalės priimti naujų darbuotojų bei galbūt išlaikyti dalies esamų darbuotojų, taip pat tai skaudžiai atsilieps pareiškėjo savininkų finansinei padėčiai.

3. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Departamentas 2018 m. gegužės 14 d. atlikęs pareiškėjo viešojo maitinimo vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kavinė), patikrinimą nustatė licencijuojamos veiklos pažeidimų: pareiškėjas kavinėje laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai, alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti banderole ir kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo kavinėje parduodami ir laikomi pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Departamentas konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus, todėl priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 289 Eur baudą. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 197 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 51 punktu, 2020 m. gegužės 22 d. pranešimu Nr. A50-15927/20 (toliau – ir Pranešimas) informavo Administraciją apie įsigaliojusį Departamento Nutarimą dėl ekonominių sankcijų taikymo įmonei, turinčiai Administracijos 2016 m. lapkričio 16 d. išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau – ir Licencija). Taip pat informavo, kad Departamento nustatytus pareiškėjo kavinėje atliktus licencijuojamos veiklos pažeidimus 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1951-629/2020 patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Skundžiamą Įsakymą Administracija priėmė vadovaudamasi Departamento pateikta informacija bei esamai situacijai aktualiomis teisės aktų nuostatomis.

3.2. Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, susiję su tariamai neteisėtais Departamento veiksmais, yra nepagrįsti ir iš esmės klaidingi, kadangi pareiškėjo kavinėje Departamento nustatytų licencijuojamos veiklos pažeidimų konstatavimo ir priimto Nutarimo teisėtumą šiuo konkrečiu atveju jau yra patvirtinęs LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1951-629/2020. Pareiškėjo dėstyti argumentai dėl Departamento Nutarimo panaikinimo yra iš esmės analogiški argumentams, dėstomiems šioje byloje dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo. LVAT nutartis pareiškėjui yra privaloma, nepriklausomai nuo to, ar jis sutinka su teismo padarytomis išvadomis, ar ne. Kaip privalomas pareiškėjui yra ir Departamento Nutarimas.

3.3. Nagrinėjamu atveju aktualus yra būtent Departamento konstatuotas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje įtvirtintas licencijos panaikinimo atvejis, t. y. licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Šios AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostatos nenumato licenciją išduodančiai institucijai pareigos aiškintis, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis ir kieno iniciatyva įmonėje buvo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas, už kurio padarymą įmonės turima licencija pagal AKĮ 34 straipsnio 17 dalies nuostatas yra panaikinama ir neišduodama vienerius metus. Taip pat šios nuostatos nenumato ir galimybės atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, individualizuoti pažeidimų atlikimo pasekmes pagal tai, ar pažeidimai buvo atlikti piktybiškai, ar atlikti pirmą kartą, ar vykdomi sistemingai ir pan. Priešingai – AKĮ 34 straipsnio 16 dalies dispozicija aiškiai patvirtina, kad įmonės turimai alkoholio prekybos licencijai panaikinti užtenka tik nustatyti faktinę aplinkybę apie konkretaus pažeidimo, nurodyto 34 straipsnio 16 dalyje, padarymą, nevertinant nei šių pažeidimų atlikimo priežasčių, nei dažnumo, nei kitų aplinkybių, neturinčių reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir atitinkamai – sankcijos už pažeidimą skyrimui.

3.4. Administracija priėmė Įsakymą, įvertinusi Departamento pateiktą informaciją dėl AKĮ pažeidimų, kurie yra konstatuoti teismo. Administracija neprivalėjo kvestionuoti nei Departamento nustatytų ir teismo patvirtintų pažeidimų, nei pati aiškintis ir analizuoti aplinkybių, dėl kurių šie pažeidimai buvo atlikti. Tuo labiau, Administracija neturėjo jokios teisės aktuose įtvirtintos galimybės pareiškėjo atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius ir dėl to atitinkamai nepanaikinti licencijos. Administracijai aktualūs teisės aktai nenumato jokios galimybės daryti subjektams išimtį ir netaikyti šiuose teisės aktuose numatytos ekonominės sankcijos. Nei pareiškėjo finansinės padėties pablogėjimas, nei pelno sumažėjimas, nei kitos ekonominės pasekmės nėra pagrindas toleruoti ypatingo valstybinio reglamentavimo režime pareiškėjo padarytus licencijuojamos veiklos pažeidimus, kad ir kokie mažareikšmiai, vienkartiniai ar nepiktybiški, pareiškėjo vertinimu, šie pažeidimai būtų, ir dėl to neskirti įstatyme imperatyviai numatytos ekonominės sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Įsakymo, kuriuo pareiškėjui yra panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad Departamentas 2018 m. gegužės 14 d. atliko UAB „Dėdė Semas” viešojo maitinimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas kavinėje laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai, alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti banderole ir kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, kad pareiškėjo kavinėje parduodami ir laikomi pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Departamentas konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus. Departamentas priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 289 Eur baudą. Nutarimo teisėtumas yra konstatuotas galutine ir neskundžiama LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1951-629/2020. Departamentas 2020 m. gegužės 22 d. pranešimu Nr. A50-15927/20 informavo Administraciją apie įsigaliojusį Departamento Nutarimą dėl ekonominių sankcijų taikymo UAB „Dėdė Semas”, turinčiai išduotą Licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Administracija remiantis Departamento pranešimu bei AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), 6, 58 punktais, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjui 2016 m. lapkričio 16 d. išduotą Licenciją.

7. Teismas vadovavosi AKĮ 34 straipsnio 16, 17 dalimis, Licencijavimo taisyklių 6, 58 punktais. Teismas pažymėjo, kad AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3, 5 punktų reikalavimai, kurių pažeidimai pareiškėjo kavinėje buvo nustatyti Departamento Nutarimu, yra formalaus pobūdžio – pažeidimui kilti pakanka nustatyti jo faktines aplinkybes, kaip ir formalaus pobūdžio yra ir AKĮ 34 straipsnis, numatantis konkrečius atvejus, kada yra panaikinama licencija, bei Licencijavimo taisyklių 58 punktas, numatantis, kad licencijos galiojimas panaikinamas AKĮ 34 straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse nustatytais atvejais. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostata, pritaikyta pareiškėjo atveju, nenumato licenciją išduodančiai institucijai pareigos aiškintis, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis ir kieno iniciatyva įmonėje buvo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas, už kurio padarymą įmonės turima licencija panaikinama ir neišduodama vienerius metus. Taip pat šios nuostatos nenumato ir galimybės atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, individualizuoti pažeidimų atlikimo pasekmes pagal tai, ar pažeidimai buvo atlikti piktybiškai, ar atlikti pirmą kartą, ar vykdomi sistemingai ir pan. Priešingai, AKĮ 34 straipsnio 16 dalies dispozicija aiškiai patvirtina, kad įmonės turimai alkoholio prekybos licencijai panaikinti užtenka tik nustatyti faktinę aplinkybę apie konkretaus pažeidimo, nurodyto 34 straipsnio 16 dalyje, padarymą, nevertinant nei šių pažeidimų atlikimo priežasčių, nei dažnumo, nei kitų aplinkybių, neturinčių reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir atitinkamai – sankcijos už pažeidimą skyrimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas ginčijo Nutarimo teisėtumą, dėstyti argumentai dėl Departamento Nutarimo panaikinimo yra iš esmės analogiški argumentams, dėstomiems šioje byloje dėl skundžiamo Administracijos Įsakymo panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo faktą ir Nutarimo teisėtumą yra konstatavęs LVAT, todėl teismas šioje byloje dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl Nutarimo teisėtumo nepasisakė.

8. Teismas nustatė, kad Administracija, priimdama skundžiamą Įsakymą, rėmėsi gauta pagrįsta informacija iš Departamento apie pareiškėjo Licencijavimo taisyklių pažeidimą (Licencijavimo taisyklių 51 p.), taip pat vadovavosi galiojančiais aktualiais ginčo atveju teisės aktais (AKĮ 34 str. 16–17 d., Licencijavimo taisyklių 58 p.). Teismas laikė pagrįstais Administracijos atsiliepime nurodytus nesutikimo su skundu argumentus, kad Administracija neturėjo pagrindo abejoti Departamento pateikta informacija, juolab, esant teismo patvirtinimui dėl Nutarimo teisėtumo. Teisės aktais nėra nustatyta Administracijai pareigos, esant įsigaliojusiam Nutarimui dėl AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3, 5 punktų pažeidimo, pakartotinai ar iš naujo tirti ir vertinti (nustatyti), ar šie pažeidimai yra padaryti. Už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3, 5 punktų reikalavimų pažeidimus yra taikoma AKĮ 34 straipsnio 16–17 dalyse numatyta ekonominė sankcija – licencijos atėmimas. Pagal Licencijavimo taisyklių 6 punktą, ekonominės sankcijos taikymas šiuo atveju yra savivaldybės administracijos kompetencija. Teisės aktai nenumato, kad savivaldybės administracija galėtų (turėtų diskreciją) vertinti pažeidimų pobūdį, laikyti juos mažareikšmiais, jog būtų suteikta diskrecijos teisė atitinkamais atvejais netaikyti AKĮ numatytos sankcijos, jokių išimčių Įstatymas ir kiti galiojantys teisės aktai tokiu atveju nenumato. Nagrinėjamu atveju AKĮ 34 straipsnio 16–17 dalys esant konstatuotam pažeidimui Administracijai yra imperatyvios.

9. Teismas pažymėjo, kad LVAT praktikoje yra pripažįstama, jog griežtas AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti ir šių teisės normų saugomas vartotojų teises, o, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės ir argumentai dėl to, kad panaikinus licenciją pablogės įmonės finansinė padėtis, sumažės pelnas, turės atleisti darbuotojus, nukentės finansiškai įmonės savininkai yra visiškai nereikšmingi, neturintys įtakos skundžiamo Įsakymo teisėtumui. Visa tai nesudaro pagrindo toleruoti ypatingo valstybinio reglamentavimo režime pareiškėjo padarytus licencijuojamos veiklos pažeidimus, kad ir kokie mažareikšmiai, vienkartiniai ar nepiktybiški jie būtų, ir dėl to neskirti įstatyme imperatyviai numatytos ekonominės sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo.

11. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš Administracijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu nagrinėjant bylą yra išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į bylos esmę, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui arba jas neteisingai interpretavo. Teismas nesigilino į aplinkybes, kaip buvo rasti minėti alkoholiniai gėrimai, kokioje taroje, kokios jų talpos, kiekiai bei galimybės panaudoti vykdomoje komercinėje-ūkinėje veikloje, jų nevertino susietai su pareiškėjo ir jo darbuotojo paaiškinimais, kaip alkoholiniai gėrimai atsirado pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje. Pareiškėjas visiškai neginčija fakto, jog nurodyti alkoholiniai gėrimai buvo rasti Departamento patikrinimo metu pareiškėjui priklausančioje maitinimo įstaigoje, tačiau nesutinka su jų radimo aplinkybių vertinimu bei paskirtos sankcijos proporcingumu. Teismas nepagristai nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, nepagristos bei nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą. Nesutiktina, jog skiriant ekonominę sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą, nėra vertinamas pažeidimo pobūdis, sistemiškumas ar pažeidimo mažareikšmiškumas.

12.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų AKĮ nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam AKĮ reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir AKĮ 41 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai nevertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio, masto. Byloje nebuvo atsižvelgta į pažeidimo aplinkybes, kad minėti alkoholiniai gėrimai nebuvo parduodami. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad licencijos panaikinimas labai pakenks pareiškėjo veiklai, įmonė nebeduos pakankamai pelno, pareiškėjas nebegalės priimti naujų darbuotojų bei galbūt išlaikyti dalies esamų darbuotojų.

12.3. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog byloje nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (AKĮ 34 str. 9 d.). Nuo pažeidimo momento yra praėjęs ilgas laiko tarpas, o Nutarimo ir Įsakymo galiojimas buvo sustabdytas, taigi pareiškėjas ir toliau prekiavo alkoholiniais gėrimais, kas šiuo atveju menkina papildomos sankcijos efektyvumą ir aktualumą. Pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam nusižengimui.

13. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pakankamai įsigilino į bylos esmę, vertindamas būtent bylai reikšmingas aplinkybes, o ne aplinkybes, kurios svarbios ir reikšmingos atrodė pačiam pareiškėjui. Šiuo aspektu teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3, 5 punktų reikalavimai, kurių pažeidimai pareiškėjo kavinėje buvo nustatyti Departamento Nutarimu, yra formalaus pobūdžio – pažeidimui kilti pakanka nustatyti jo faktines aplinkybes. Atitinkamai formalaus pobūdžio yra ir AKĮ 34 straipsnis, numatantis konkrečius atvejus, kada yra panaikinama licencija. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo pareikšto reikalavimo apimtimi, teismas galėjo vertinti tik galimus procedūrinius pažeidimus, atliktus priimant Įsakymą, tačiau toks klausimas pareiškėjo byloje net nebuvo keliamas.

13.2. Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su pablogėsiančia pareiškėjo ekonomine padėtimi panaikinus licenciją, vertino. Teismas nurodė, jog tai, kad panaikinus Licenciją pablogės pareiškėjo finansinė padėtis, sumažės pelnas, pareiškėjas turės atleisti darbuotojus, o įmonės savininkai nukentės finansiškai, nesudaro pagrindo toleruoti ypatingo valstybinio reglamentavimo režime pareiškėjo padarytus licencijuojamos veiklos pažeidimus, kad ir kokie mažareikšmiai, vienkartiniai ar nepiktybiški jie būtų, ir dėl to neskirti įstatyme imperatyviai numatytos ekonominės sankcijos – Licencijos galiojimo panaikinimo. Nei AKĮ, nei Licencijavimo taisyklės Administracijai nenumato jokios galimybės daryti subjektams išimtį ir netaikyti šiuose teisės aktuose numatytos ekonominės sankcijos – licencijos panaikinimo tais atvejais, kuomet už atitinkamus licencijuojamos veiklos pažeidimus tokia sankcija AKĮ ir Licencijavimo taisyklėse yra numatyta. Šiuo aspektu ir LVAT praktikoje yra pripažįstama, kad griežtas AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti ir šių teisės normų saugomas vartotojų teises, o, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. A-30-1452/20, kuriuo, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, panaikinta pareiškėjui UAB „Dėdė Semas“ 2016 m. lapkričio 16 d. išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, be kita ko, konstatavęs, kad Įsakymas yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad, jo nuomone, teismas neišsamiai išnagrinėjo šią administracinę bylą, netinkamai įvertino įrodymus ir jo pirminiame skunde pateiktus argumentus.

16. Primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, o byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pareikštą reikalavimą panaikinti Įsakymą grindė argumentais, iš esmės susijusiais su tuo, kad, jo nuomone, Departamento 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. ATK2-121/18 fiksuoti AKĮ (inter alia (be kita ko) šio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p.) pažeidimai nėra pakankami AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje numatytai ekonominei sankcijai – Licencijos galiojimo panaikinimui – paskirti. Skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nekvestionuoja Departamento Nutarimo teisėtumo, kuris, kaip neginčijamai nustatyta, yra patvirtintas įsiteisėjusia LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi, todėl nėra šios administracinės bylos dalyku. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų akivaizdu, kad jo skundas yra grindžiamas argumentais, jo nuomone, pagrindžiančiais tai, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta ekonominė sankcija (Licencijos galiojimo panaikinimas) yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje numatytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

20. Šiuo aspektu primintina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų AKĮ nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam AKĮ reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

21. AKĮ 41 straipsnio (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) 4 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

22. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialiosios teisės normą (AKĮ 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už AKĮ nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).

23. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės byloje nagrinėjamos situacijos tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad Įsakymu pareiškėjui paskirta sankcija (Licencijos galiojimo panaikinimas už Nutarime konstatuotus konkrečius AKĮ 34 str. 16 d. numatytus teisės pažeidimus) neturi būti taikoma. Teismas šiuo aspektu reikšmingų įrodymų netyrė. Tikrinamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra argumentuotai atsakyta į pagrindinį pareiškėjo reikalavimą.

24. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

25. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė