30c2db4d-85b3-4396-86de-bc97b5a5cfd5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-139-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00724-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.4.2.7.; 3.3.4.2.9. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019, pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ ieÅ¡kinį atsakovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Jurconsult Group“ n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ (toliau ir – Bankas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 ir panaikinti joje 2019 m. liepos 3 d. priimtÄ sprendimÄ .

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 tenkino ieÅ¡kovės UAB „Abadona“ ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei RUAB „HQ Development“ ir pripažino ieÅ¡kovei UAB „Abadona“ nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (į Å¡iame pastate esančius nebaigtos statybos butus Nr. 20 (preliminarus plotas 55,05 kv. m.) ir Nr. 21 (preliminarus plotas 84,13 kv. m.), terasÄ (plotas 56 kv. m), automobilio parkavimo vietÄ : 1/17 dalį automobilių parkavimo aikÅ¡telės, kuri lygi 2210/37577 daliai viso automobilių parkavimo aikÅ¡telės ploto, bei į žemės sklypo dalį, proporcingÄ viso pastato ir ieÅ¡kovės Å¡iame pastate nuosavybės teise įgyto turto plotui).

Nurodytu sprendimu atsakovei RUAB „HQ Development“ iš ieškovės UAB „Abadona“ priteista 2016 m. sausio 29 d. preliminariosios būsimo turto pirkimo - pardavimo sutarties 2.2 punkte nustatytos parduodamo turto kainos dalis, t. y. 188 751,82 Eur.

3. PareiÅ¡kėjos vertinimu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. Banko, materialiųjų teisių ir pareigų. Banko teigimu, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė neatskleidė teismui aplinkybės, kad ginčo turtas yra apsunkintas hipoteka, ir kad Bankas. kaip hipotekos kreditorius, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas, priteisdamas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 188 751,82 Eur sumÄ už turtÄ , kuris yra įkeistas Bankui, neįvertino aplinkybės, jog atsakovė Å¡iuo metu yra sunkioje finansinėje padėtyje, nevykdo veiklos, turi daug kreditorių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės gauta 188 751,82 Eur suma nebus nukreipta įsiskolinimo Bankui dengimui. Teismo sprendime nenurodyta, kaip turi bÅ«ti sprendžiamas atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi (Banku) klausimas, taip pat, kaip turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas hipotekos pabaigos klausimas.

4. Be to, teismas, pripažindamas ieÅ¡kovei UAB „Abadona“ nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , neatsižvelgė į aplinkybę, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) neatitinka iÅ¡duoto statybos leidimo reikalavimų – statybos eigoje savavaliÅ¡kai buvo keičiamas pastato projektas, pastatas buvo didesnis ir aukÅ¡tesnis, negu iÅ¡duotas statybos leidimas, iki Å¡iol yra nepaÅ¡alinti visi pastato statybos projektiniai trÅ«kumai, statinys akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų.

5. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo atveju jos pozicija ne tik nebuvo iÅ¡klausyta ir įvertinta, bet ir teismas priėmė akivaizdžiai neteisingÄ sprendimÄ , todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė priemonė paÅ¡alinti Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisių ir interesų pažeidimus ir užkirsti keliÄ galimai žalai atsirasti.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Abadona“ (ieÅ¡kovė praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje) prašė netenkinti pareiÅ¡kėjos AB „Šiaulių bankas“ praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimÄ .

7. Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kime tik deklaratyviai teigiama, kad sprendimas turės neigiamų pasekmių Bankui, tačiau kokios tos galimos ar tikėtinos neigiamos pasekmės, pareiÅ¡kėja nenurodo. Teisme iÅ¡nagrinėtas ginčas buvo kilęs dėl nuosavybės teisių pripažinimo, o ne dėl hipotekos ar hipotekos turėtojo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka seka paskui daiktÄ , hipotekos turėtojo – Banko, teisės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pažeistos, nes sprendimu nekeičiamos hipotekos kreditoriaus teisės.

8. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo teismui buvo pateikusi visÄ turimÄ informacijÄ apie turtÄ , į kurį nuosavybės teisę praÅ¡oma pripažinti, taip pat ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“, restruktÅ«rizavimo planÄ , reikalavimo perleidimo sutartį (remiantis kuria ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę į turtÄ ), kuriuose buvo visa ir iÅ¡sami informacija apie turtui taikomus suvaržymus, tarp jų ir hipotekÄ .

9. Suinteresuotas asmuo RUAB „HQ Development“ (atsakovė praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje) prašė netenkinti pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

10. Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjos AB „Šiaulių bankas“ neįtraukimas į teisminį procesÄ neturėjo jokios įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui. Pripažinus nuosavybės teisę kitam asmeniui į hipoteka apsunkintÄ turtÄ , kurio turėtoja (hipotekos kreditorė) yra AB „Šiaulių bankas“, jokių pokyčių hipotekos kreditorės teisėms ir interesams padaryta nebuvo, nes hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo.

11. Atsakovė RUAB „HQ Development“ pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ , įpareigojantį UAB „Abadona“ sumokėti už įgyjamÄ nuosavybę 188 751,82 Eur sumÄ , panaudotų bÅ«tent kreditoriniam reikalavimui hipotekos kreditorei mažinti. Hipoteka yra skirta apsaugoti kreditoriaus interesus į skolininkÄ , neįvykdžiusį savo įsipareigojimų, tačiau tuo pačiu iÅ¡sauganti visas daiktines teises skolininkui, sÄ Å¾iningai vykdančiam savo įsipareigojimus, bei seka paskui įkeistÄ turtÄ , o tai suteikia visas garantijas kreditoriui, todėl teismo priimtas sprendimas nepažeidžia hipotekos kreditoriaus interesų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos AB „Šiaulių bankas“ praÅ¡ymo ir neatnaujino proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad prievolių įvykdymui užtikrinti Bankui buvo įkeistas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , su visais jame esančiais butais. Teismas nustatęs, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, sprendė, kad ginčo turto savininko pasikeitimas neturi įtakos pačiai daiktinei teisei, nes kas įgyja daiktÄ , tas įgyja ir su juo susijusiÄ daiktinę teisę.

14. Teismas konstatavo, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovė nesiekė pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu, byloje nebuvo nagrinėjamas pats hipotekos sandoris, jo sudarymo aplinkybės, dėl hipotekos sandorio Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendime nepasisakyta. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad sprendimas neturėjo įtakos į procesÄ neįtrauktų asmenų (Banko) teisėms, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, netenkino.

15. Vertindamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl aiÅ¡kios teisės taikymo klaidos, pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime nekonkretizuoja, kokia teisės normos taikymo klaida Å¡iuo atveju buvo padaryta, todėl nusprendė, kad pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės dėl statybų teisėtumo, nėra pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja AB „Šiaulių bankas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo arba iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019.

17. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimÄ , neįvertino byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad procese, kuriame Bankas nedalyvavo, buvo sprendžiami tiesiogiai su hipotekos kreditoriumi ir jo interesais susiję klausimai. 17.2. Spręsdamas šį klausimÄ teismas turėjo įvertinti, kad iÅ¡nagrinėta byla turi vieÅ¡ojo intereso elementų – byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, atsakovės procesiniu statusu dalyvauja restruktÅ«rizuojama įmonė, kuri, sutikdama su ieÅ¡kiniu, neturėjo įmonės kreditorių pritarimo ir iÅ¡ esmės veikė prieÅ¡ingai jų interesams. 17.3.

Teisme nagrinėjant tokio pat pobÅ«džio ginčus dėl nuosavybės teisių pripažinimo į butus, esančius (duomenys neskelbtini) , ieÅ¡kinio reikalavimai buvo netenkinti, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkintas siekiant užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimÄ sprendžiant analogiÅ¡kas situacijas. 17.4. Atsisakius atnaujinti procesÄ civilinėje byloje paliekamas galioti akivaizdžiai neteisingas ir procesinės bei materialinės teisės normas pažeidžiantis sprendimas, nes vykstant ginčams dėl pastato statybų teisėtumo ir atitikties statybas reglamentuojantiems dokumentams, teismas negalėjo ieÅ¡kovui pripažinti nuosavybės teisės į butus.

Be to, sprendimu ieškovei priteista ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės, nors šis turtinis vienetas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

18. Suinteresuoti asmenys UAB „Abadona“ ir RUAB „HQ Development“ atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti ir palikti skundžiamÄ nutartį galioti nepakeistÄ .

19. Atsiliepimuose teigiama, kad byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, o ne dėl hipotekos ar hipotekos kreditoriaus teisių, sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 Banko teisių neįtakojo, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesÄ nurodytoje byloje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir taikymo sÄ lygų 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai pažymint, kad Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, bÅ«dais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).

22. Å ios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymÄ ir tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebÅ«tų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).

23. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , pripažįstama, kad jis neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

24. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto iÅ¡imtinumÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumÄ , užkertant galimybę formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Ä¯ teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.

25. Kaip nurodyta, viena iÅ¡ pagrindinių praÅ¡ymo atnaujinti proceso sÄ lygų – tai asmens, besikreipiančio į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , pareiga įrodyti esant bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibÅ«dinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimÄ , o teisiÅ¡kai Å¡ias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 pagal ieÅ¡kovės UAB „Abadona“ ieÅ¡kinį atsakovei RUAB „HQ Development“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.

27. Proceso atnaujinimo institutas pasižymi ypatybe, kad teisė kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Ä¯siteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos Å¡aliai, trečiajam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėžęs, kad proceso atnaujinimÄ bei jo pakartojimÄ gali nulemti poreikis suteikti galimybę asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ , pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008), todėl įvertinus nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei tai, kad pareiÅ¡kėja įgyvendino ir kitas kreipimosi dėl proceso atnaujinimo sÄ lygas, teismas vertina skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, pagrįstumÄ .

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu 28. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas civilinėje byloje gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

30. PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ nurodytu pagrindu, nurodo, kad civilinėje byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir pripažįstant jai nuosavybės teisę į dalis ginčo pastato, nebuvo įvertinta, kad pastatas, su visais jame esančiais butais, yra įkeistas bankui, siekiant užtikrinti UAB „HQ Development“ suteiktos paskolos, iÅ¡duotos vystyti nekilnojamojo turto projektÄ , įvykdymÄ . Pirmosios instancijos teismui perdavus nuosavybės teisę į ginčo butus ieÅ¡kovei, nesant Banko sutikimo bei jam nedalyvaujant bylos nagrinėjime, buvo pažeistos jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.

31. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nurodomu pagrindu netenkino konstatavęs, kad sprendimas neįtakojo Banko teisių, susijusių su hipoteka, nes praÅ¡omoje atnaujinti byloje Å¡alys nesiekė pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu ir joje nebuvo nagrinėjamas pats hipotekos sandorio sudarymo ir galiojimo aplinkybės bei pažymėjęs, kad CK 4.170 straipsnio nuostatos įtvirtina hipotekos sekimÄ paskui daiktÄ .

32. Nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliacinis teismas pažymi, kad aiÅ¡kindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad juo remiantis procesas gali bÅ«ti atnaujinamas ne tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų ir teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų, bet ir tuo atveju kai tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).

33. Å iuo atveju pagrindinis byloje kilęs klausimas, ar priimant teismo sprendimÄ , kuriuo buvo pripažinta nuosavybės teisė į patalpas, kurios įkeistos hipoteka, nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo, buvo pažeistos Banko teisės ir teisėti interesai, ir tai sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ .

34. Civilinio kodekso normos hipotekÄ apibrėžia kaip daiktinę teisę į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipoteka suteikia Å¡ios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ iÅ¡ hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali bÅ«ti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ , jeigu Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).

35. Nors, teisės normos, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kimo, reiÅ¡kiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nustato, kad hipoteka seka paskui daiktÄ ir ji neužkerta kelio perleisti hipoteka įkeisto daikto kito asmens nuosavybėn, tačiau Å¡i iÅ¡lyga galima tik tuomet – jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).

36. Šiuo atveju nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 30 d. bankas su UAB „HQ Development“ sudarė Kredito sutartį Nr. KS-2013-31-12, kuria įmonei buvo suteiktas 1 679 796,11 Eur kreditas žemės sklypo su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimui, daugiabučio namo nupirktame sklype statybai, parduotuvės su kavine, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis bei žemės nuomos teise į po patalpomis esančio žemės sklypo pirkimui, patalpų su komercinėmis patalpomis rekonstrukcijai.

UAB „HQ Development“ įsipareigojimas bankui pagal nurodytÄ kredito sutartį buvo užtikrintas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2014 m. balandžio 30 d. sutartinės hipotekos 3.1. punktu buvo nustatytas draudimas įkeičiamÄ daiktÄ apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu bÅ«du perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise tretiesiems asmenims <···> be iÅ¡ankstinio kreditoriaus sutikimo (1 t., b. l. 142). Pasikeitus įkeisto daikto duomenims (pastačius naujÄ gyvenamÄ jį pastatÄ ir įregistravus adresu (duomenys neskelbtini), atskirus nekilnojamojo turto vienetus – butus) tarp pirmiau nurodytų Å¡alių 2016 m. sausio 8 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 1 (1 t. b. l. 148-156), kuriame buvo konkrečiai įvardinti Kredito sutarties įvykdymui įkeičiami daiktai (butai), nustatant, kad kiti sutartinės hipotekos punktai, be kita ko, įtvirtinantys draudimÄ be hipotekos kreditoriaus perleisti įkeistų daiktų nuosavybės teises, paliekami nepakeisti (Susitarimo II skyriaus 6 punktas) (1 t., b. l. 154).

37. Hipotekos kreditoriaus sutikimas perleisti butÄ , kaip viena iÅ¡ esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų buvo įtraukta ir į 2016 m. sausio 29 d. Preliminariosios bÅ«simo buto pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas (sutarties 7.2.2.4. punktas) (2 t., b. l. 51). Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovas UAB „Abadona“ grindė ieÅ¡kinio dėl nuosavybės teisių pripažinimo reikalavimus, pareikÅ¡tus atsakovei RUAB „HQ Development“, civilinėje byloje, kurios procesÄ pareiÅ¡kėja siekia atnaujinti.

38. Nustačius, kad hipotekos sutartyje jos šalys susitarė, jog įkeistas daiktas negali būti perleistas be kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“, pagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, kad jos neinformavus ir neįtraukus į civilinės bylos, kurioje priimtu procesiniu sprendimu hipoteka įkeistas turtas perėjo trečiojo asmens nuosavybėn, buvo suvaržyta hipotekos kreditoriaus teisė išreikšti nuomonę dėl įkeisto turto perleidimo trečiojo asmens nuosavybėn ir pažeisti kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ interesai (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).

Å ios aplinkybės leidžia pripažinti, kad teismo sprendimas, kuriuo bankui įkeistas turtas buvo be kreditoriaus sutikimo perleistas trečiajam asmeniui, neatitinka Hipotekos lakÅ¡te nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sÄ lygų. Atsižvelgiant į Å¡iÄ sÄ lygÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius Å¡alių sutartinius įsipareigojimus, turėjo konstatuoti, kad hipotekos kreditoriui yra svarbu žinoti apie teismine tvarka reiÅ¡kiamus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į įkeistÄ turtÄ , todėl apie pradėtÄ procesÄ turėjo informuoti BankÄ , o sprendimÄ priimti tik iÅ¡klausius jo nuomonės. Teismui iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ nedalyvaujant Bankui, buvo suvaržytos jo teisės ir interesai, kas sudaro pagrindÄ tenkinti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu.

39. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad apeliantės praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra pagrįstas ir tenkintinas, kiti skundo argumentai, susiję su Å¡io pagrindo procesui atnaujinti taikymu, kaip neturintys esminės reikÅ¡mės ginčo sprendimui, nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu 40. PareiÅ¡kėja procesÄ prašė atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu teigdama, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino, jog statybos leidimas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , statybai yra panaikintas, o RUAB „HQ Development“ įpareigota gauti naujÄ statybos leidimÄ ir užtikrinti, kad gyvenamojo namo statybos jį atitiktų, todėl nesant iÅ¡spręstam klausimui dėl statybų teisėtumo, nėra galimybių tinkamai įvertinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nurodytų patalpų perdavimo jai nuosavybės teise, pagrįstumo.

41. Vertinant apeliantės praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu pagrįstumÄ , aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

42. Å iuo atveju bÅ«tina pažymėti, kad byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, buvo nagrinėjimas reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teises į ginčo turtÄ CK 6.401 ir 4.47 straipsnių pagrindu, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ dėl teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos turi bÅ«ti susijęs su Å¡io ginčo nagrinėjimo metu teismo padarytomis nurodytų teisės aktų taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidomis. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos skundo ir praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu argumentus nustatyta, kad jis nėra grindžiamas konkrečių materialinės ar procesinės teisės normų, taikytų ginčo nagrinėjimui, pažeidimu, todėl praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.

43. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja Å¡iuo pagrindu praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ ir nurodydama argumentus, susijusius su ginčo pastato statybos teisėtumu, iÅ¡ esmės siekia praplėsti civilinės bylos, kurioje sprendžiamas tik praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumas, nagrinėjimo ribas, kas nėra leidžiama. PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinama, kad nesutikimÄ su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu ir su tuo susijusius argumentus, ji turės teisę reikÅ¡ti civilinės bylos, kurios procesas yra atnaujintas, nagrinėjimo metu.

Dėl procesinės bylos baigties 44. Apeliacinės instancijos teismui, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti CPK366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, yra nustatyti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019. Teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė