30c13fa1-e0ae-407d-a1dd-59825416e907 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas LAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-475-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00761-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 45.4.3.;                                                                               KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 16 d. KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Linas PauliukÄnas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal L.
Legislator headnote
AI generated30c13fa1-e0ae-407d-a1dd-59825416e907 · KlaipÄdos apygardos teismas: Antra, vertinant liudytojo D. P. paaiÅ¡kinimus, teismas turÄjo atsižvelgti į aplinkybÄ, jog jis teismui paaiÅ¡kino, kad nurodyti, kas vairavo automobilį, negali. Be to, jo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡taravo R. A. paaiÅ¡kinimui, D. P. nurodÄ, kad jis automobilį patraukÄ apie porÄ metrų, t. y. tiek, kad bÅ«tų galima iÅ¡važiuoti, o R. A. nurodÄ, kad jo praÅ¡ymu gaisrinÄs automobilio vairuotojas užstatÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telÄ, kad vyriÅ¡kiai automobilyje negalÄtų iÅ¡važiuoti.
Full text
PraneÅ¡Äjas LAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-475-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00761-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 45.4.3.;                                                                               KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 16 d. KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Linas PauliukÄnas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal L.
A. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gegužÄs 14 d. nutarimo, kuriuo L. A. (L. A.) nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 Lt bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 1 metams 3 mÄnesiams.IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , teisÄjasn u s t a t Ä:L. A. 2014-02-21 suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-21 23.00 val. KlaipÄdoje, Naujojo Sodo g. 1c vairavo automobilį âBMW X5â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas â 1,40 â° girtumo laipsnis.
Tuo jis pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie L. A. veiksmai administracinio teisÄs pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d. KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2014 m. gegužÄs 14 d. nutarimu nubaudÄ L. A. pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 Lt bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 1 metams 3 mÄnesiams. Apeliaciniu skundu L. A. praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gegužÄs 14 d. nutarimÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti.
Nurodo, jog nutarimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiÅ¡kai juos įvertinus bei padarius tarpusavyje visiÅ¡kai prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, todÄl turi bÅ«ti panaikintas. Mano, kad teismas, nagrinÄdamas administracinÄ bylÄ , jÄ iÅ¡nagrinÄjo formaliai, rÄmÄsi vien tik liudytojų - ugniagesių neobjektyviais ir vienas kitam prieÅ¡taraujanÄiais parodymais. Vertinant byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas privalÄjo vertinti tiek policijos pareigÅ«no surinktos administracinÄs bylos medžiagÄ , tiek teisminio nagrinÄjimo metu duotus papildomus liudytojų paaiÅ¡kinimus, teismas turÄjo juos tarpusavyje palyginti ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus.
Jis teismo posÄdžio metu pripažino, kad 2014-02-21 vakare buvo iÅ¡gÄrÄs, nes lankÄsi sveÄiuose pas draugÄ , kuris gyvena Naujojo Sodo g. 1c KlaipÄdos m. TÄ patį pripažino ir Kelių policijos biuro vyriausiajam patruliui, kuris buvo iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ , taÄiau kategoriÅ¡kai neigÄ vairavÄs automobilį ir atsitrenkÄs į stulpÄ . Jis nuosekliai nurodÄ tas paÄias faktines įvykio aplinkybes, kad iÅ¡ÄjÄs su draugu S. M. į kiemÄ ir pamatÄs ugniagesių automobilį, kuris buvo užstojÄs pravažiavimÄ , Äjo aiÅ¡kintis, kada ugniagesių automobilis iÅ¡važiuos.
Automobilis, kuriuo buvo atvažiavÄs, stovÄjo pastatytas aikÅ¡telÄje. Kadangi automobilis priklauso jo sÅ«nui ir yra pakankamai brangus, nenorÄjo jo palikti nesaugomoje aikÅ¡telÄje prie vieÅ¡buÄio. Tam reikalui buvo susitarÄs su netoliese gyvenanÄiu draugu, kuris po jo skambuÄio turÄjo prieiti ir pervaryti automobilį. DÄl to jis užkalbino ten buvusį ugniagesį klausdamas, kada bus atlaisvintas pravažiavimas. Ugniagesys supyko, elgÄsi grubiai, atsakinÄjo, kad tai ne jo reikalas. Tuomet jis priÄjo prie automobilio, kad įjungtų papildomÄ signalizacijÄ ir pasiimtų daiktus.
Ugniagesys ÄmÄ garsiai rÄkti, kad jis iÅ¡kvies policijÄ . Kai pasiÄmÄs daiktus grįžo iÅ¡ aikÅ¡telÄs prie ugniagesių automobilio, susinervinÄs ugniagesys jam pasakÄ, kad iÅ¡kvietÄ policijÄ . Mano, kad ugniagesys neadekvaÄiai reagavo į jo klausinÄjimÄ , supyko ir nusprendÄ jį pamokyti. Teismas, bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡klausÄs pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡iusio asmens, liudytojų bei protokolÄ suraÅ¡iusio vyriausiojo patrulio paaiÅ¡kinimus, netinkamai juos įvertino ir padarÄ nepagrįstÄ bei neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis, bÅ«damas neblaivus, vairavo transporto priemonÄ.
Visų pirma, teismas Å¡aliÅ¡kai ir netinkamai įvertino Kelių policijos biuro vyriausiojo patrulio E. Å . paaiÅ¡kinimus. Nutarime nurodyta, jog âliudytojas E. Å . paaiÅ¡kino, kad prie KlaipÄdos vieÅ¡buÄio buvo iÅ¡kvietimas. Juos iÅ¡kvietÄ budÄtojas per ugniagesius. Ugniagesys praneÅ¡Ä, kad automobilis atsitrenkÄ Ä¯ kažkÄ . Atvykus buvo ugniagesių automobilis, jokio atsitrenkusio automobilio nebuvo. Vietoje buvÄs ugniagesys pasakÄ, kad pilietis atsitrenkÄ Ä¯ užtvaros betoninį stulpelį ir bandÄ nuvažiuoti.
ApžiÅ«rÄjus pažeidÄjo automobilį, jokių įbrÄžimų nebuvo. Tas pilietis Äjo link automobilio savo daiktų, buvo neblaivus. L. A. neigÄ vairavÄs, pasakÄ kad yra neblaivus, bet teigÄ, jog už vairo nesÄdo. Buvo nustatytas asmens neblaivumas. Jis patikrino automobilį po variklio dangÄiu, bet variklio dangtis buvo Å¡altas. Variklis greit įšyla ir lÄtai atÅ¡Ä la. Ugniagesys sakÄ, kad visi kolegos matÄ, kas vairavo automobilįâ. TaÄiau teismas nevertino toliau posÄdžio metu duotų liudytojo E. Å . paaiÅ¡kinimų.
PosÄdžio metu, po teismo nutartyje nurodytų ir aukÅ¡Äiau pacituotų paaiÅ¡kinimų, E. Å . nurodÄ, jog âgaisrininkas sakÄ, kad visi jo kolegos matÄ, bet po to, kai pasakiau, kad paraÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ ir nurodytų visų kolegų vardus, pavardes, tiesiog pasakÄ âaÅ¡ vienas maÄiauâ (2014-04-10 posÄdžio protokolo garso įraÅ¡as). Po 2014-04-10 posÄdžio teismas nusprendÄ iÅ¡kviesti į teismÄ kitus ugniagesius. 2014-05-09 posÄdžio metu liudytojai V. V. ir R.
V. paaiÅ¡kino, kad įvykio nematÄ, o D. K. ir D. P. paaiÅ¡kino, kad matÄ, kaip du vyriÅ¡kiai įlipo į automobilį, automobilis važiavo atbuline eiga ir atsitrenkÄ Ä¯ bortelį. Buvo smÅ«gis, girdÄjo garsÄ . Teismas, iÅ¡klausÄs Å¡iuos paaiÅ¡kinimus nutarÄ, kad neturi pagrindo abejoti ugniagesių paaiÅ¡kinimais, nes jie nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinÄn atsakomybÄn traukiamÄ asmenį, gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dÄl kitų priežasÄių siekia jį melagingai apkalbÄti, nÄra.
Å is teismo teiginys nepagrįstas, kadangi akivaizdu, jog pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡Äs ugniagesys R. A., nurodÄs vyriausiajam patruliui E. Å ., jog kolegos matÄ Ä¯vykį, o po to pasakÄs, kad jis vienas matÄ Ä¯vykį, prieÅ¡taravo pats sau. IÅ¡kviestas į teismÄ R. A. drÄ siai teigÄ, kad jo kolegos patvirtins matÄ Ä¯vykį, nes per tris mÄnesius po įvykio galÄjo bÅ«ti susitarÄs su kolegomis. TodÄl po tokių prieÅ¡taringų E. Å . ir R. A. paaiÅ¡kinimų, vertinant kitų dviejų ugniagesių paaiÅ¡kinimus, teismas turÄjo bÅ«ti kritiÅ¡kas, kadangi ugniagesiai, kartu dirbantys kolegos, galÄjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, susitarÄ gelbÄti susipainiojusį savo parodymuose kolegÄ .
Antra, vertinant liudytojo D. P. paaiÅ¡kinimus, teismas turÄjo atsižvelgti į aplinkybÄ, jog jis teismui paaiÅ¡kino, kad nurodyti, kas vairavo automobilį, negali. Be to, jo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡taravo R. A. paaiÅ¡kinimui, D. P. nurodÄ, kad jis automobilį patraukÄ apie porÄ metrų, t. y. tiek, kad bÅ«tų galima iÅ¡važiuoti, o R. A. nurodÄ, kad jo praÅ¡ymu gaisrinÄs automobilio vairuotojas užstatÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telÄ, kad vyriÅ¡kiai automobilyje negalÄtų iÅ¡važiuoti.
TreÄia, nenuoseklÅ«s ir paties pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡iusio R. A. paaiÅ¡kinimai teisme. Jis 2014-04-10 teismo posÄdžio metu į klausimÄ , ar automobilį vairavo L. A., atsakÄ: âsunku pasakyti, nes atstumas buvo toks, jie sÄdo dviese, aÅ¡ manyÄiau, kad jisâ. TodÄl darytina iÅ¡vada, jog ugniagesių liudytojų paaiÅ¡kinimai nÄra logiÅ¡ki ir nepaaiÅ¡kina faktinių autoįvykio aplinkybių, nustatytų vyriausiojo patrulio E. Å .. PrieÅ¡ingai, liudytojas E. Å . 2014-04-10 teismo posÄdžio metu net kelis kartus pakartojo, kad jam tai sukÄlÄ Ä¯tarimus, kadangi, apžiÅ«rÄjÄs įvykio vietÄ , nenustatÄ jokių įbrÄžimų, nuolaužų.
Jis nurodÄ, jog nÄra tokios avarijos, kad nebÅ«tų įbrÄžimų. Kapotas tikrai buvo Å¡altas. Å ios aplinkybÄs yra svarbios, kadangi Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis buvo tas pareigÅ«nas, kuris iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ privalÄjo įvertinti automobilio stovį, stulpo, į kurį neva tai buvo atsitrenkta, stovį, apklausti visus esanÄius liudytojus. TodÄl E. Å . paaiÅ¡kinimai, kad ugniagesio R. A. pareiÅ¡kimas dÄl autoįvykio jam sukÄlÄ Ä¯tarimus, kadangi įvykio vietos apžiÅ«ra nepatvirtino nei kad automobilis buvo užvestas, nei kad jis atsitrenkÄ Ä¯ stulpÄ ir kad įvykį jis matÄ vienas, yra svarbÅ«s ir turÄjo bÅ«ti teismo tinkamai įvertinti.
Kitų liudytojų įvykio vietoje, kaip nurodÄ E. Å ., nebuvo. Jį pasitiko tik ugniagesys R. A.. TodÄl teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojai L. J. ir E. Å . patvirtino liudytojo R. A. nurodytÄ aplinkybÄ, kad iÅ¡kvietimas dÄl eismo įvykio buvo gautas per ugniagesius, kurie pasitiko juos įvykio vietoje ir papasakojo įvykio aplinkybes, taip pat jiems buvo nurodytas asmuo, vairavÄs automobilį - L. A.. Ketvirta, teismas, priimdamas nutarimÄ , visai nepasisakÄ ir nevertino autoįvykio aplinkybių, jog nei ant automobilio, nei ant stulpo, į kurį atsitrenkÄ automobilis, nebuvo nustatyta jokių žymių, o pareigÅ«nas, apžiÅ«rÄjÄs automobilį vietoje, patvirtino, kad variklis buvo Å¡altas.
ATPK 257 str. numatyta, kad administracinÄ bylÄ nagrinÄjantis organas (tuo paÄiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. ATPK 250 str. numatyta, kad administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustaÄius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties požymius. Jeigu asmens veikoje nÄra administracinio teisÄs pažeidimo įvykio ir sudÄtiems, administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradÄta, o pradÄtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ nutarimÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ApeliacinÄs instancijos teismas patikrino byloje esanÄių įrodymų vertinimÄ ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad L. A. padarÄ jam inkriminuotÄ ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ . Pripažindamas, kad L. A. padarÄ jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , apylinkÄs teismas tinkamai taikÄ Ä¯rodinÄjimo procesÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados dÄl pažeidÄjo kaltÄs padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Nors L. A. kategoriÅ¡kai neigia vairavÄs automobilį bÅ«damas neblaivus, taÄiau tokia jo versija paneigta byloje surinktais įrodymais, t. y. liudytojo R. A. pareiÅ¡kimu, liudytojų ugniagesių gelbÄtojų teismo posÄdžio metu duotais parodymais, alkotesterio parodymais, kita bylos medžiaga. Liudytojas R. A. teismo posÄdyje (b. l. 28, 36) parodÄ, jog matÄ, kaip į kiemÄ iÅ¡Äjo du vyriÅ¡kiai, jie buvo apsvaigÄ. Jie jo papraÅ¡Ä patraukti tarnybinÄ maÅ¡inÄ . Jis papraÅ¡Ä maÅ¡inos vairuotojo, kad patrauktų.
Vienas iÅ¡ jų sÄdo prie maÅ¡inos vairo, kitas - Å¡alia, atbuline eiga ÄmÄ iÅ¡važiuoti. IÅ¡sukant iÅ¡ aikÅ¡telÄs maÅ¡ina trenkÄsi į Å¡lagbaumo stulpelį, tada jis gaisrinÄs maÅ¡inos vairuotojo papraÅ¡Ä, kad užstatytų įvažiavimÄ , kad tie su maÅ¡ina negalÄtų iÅ¡važiuoti. Jis priÄjo prie tų dviejų vyrų, jie sÄdÄjo automobilyje, mano, kad už vairo sÄdÄjo pažeidÄjas. Jis jam pasakÄ, kad jis negali vairuoti, iÅ¡kvietÄ pareigÅ«nus.
Tada jie pastatÄ atgal savo automobilį. Dar trys jų gaisrinÄs pareigÅ«nai matÄ, kad pažeidÄjas girtas važiavo maÅ¡ina. Kai raÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ , buvo tiksliai įsitikinÄs, kad vairavo tas asmuo. Buvo viskas apÅ¡viesta, matÄ jį. Dabar sunkiau tÄ asmenį prisiminti. Po įvykio pareigÅ«nai jam paskambino, paklausÄ, ar jis vienas matÄ tÄ Ä¯vykį, jis pasakÄ, kad dar buvo žmonių, jo kolegų, kurie matÄ. Pirminiame pareiÅ¡kime (b. l.
9) R. A. buvo nurodÄs, jog vasario 21 d. 22.45 val. pamatÄ, kad už vairo sÄdo girtas vairuotojas į automobilį âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje sÄdÄjo du asmenys, važiuodami automobilio galu atsitrenkÄ Ä¯ stulpÄ . Jis iÅ¡laipino iÅ¡ automobilio vairuotojÄ , nes akivaizdžiai atrodÄ iÅ¡gÄrÄs. Atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams R. A. nurodÄ, kad automobilį vairavo L. A. (b. l. 4). Taigi, nors teismo posÄdyje liudytojas R. A. kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad pažeidimÄ padarÄ bÅ«tent L. A., jis nurodÄ, kad, raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , buvo tiksliai įsitikinÄs, kad vairavo tas asmuo, o į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams jis nurodÄ bÅ«tent L. A.. Liudytojas D. K. teismo posÄdyje (b. l.
35) taip pat patvirtino matÄs, kaip iÅ¡Äjo du pilieÄiai, kurie praÅ¡Ä, kad bÅ«tų patraukta gaisrinÄ, nuÄjo prie maÅ¡inos, sÄdo į maÅ¡inÄ , bandÄ važiuoti, bevažiuojant atbuline eiga, âBMW X5â atsirÄmÄ Ä¯ bortelį, R. A. nuÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti. MatÄ, kaip judÄjo automobilis atbuline eiga. 100 % tvirtina, kad vairavo pažeidÄjas. Liudytojas D. P. (b. l. 35-36) teismo posÄdyje parodÄ, jog per racijÄ skyrininkas R. A. papraÅ¡Ä patraukti gaisrinÄs automobilį, ir jis patraukÄ.
MatÄ, kaip du vyriÅ¡kiai įlipo į automobilį, âBMWâ, tokį kaip džipas, važiavo atbuline eiga atgal ir atsitrenkÄ Ä¯ bortelį. PastebÄtina, jog nors Å¡is liudytojas nenurodÄ automobilį vairavusio asmens, jo parodymai patvirtina buvus patį vairavimo faktÄ . Kartu pastebÄtina, jog apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai Å¡io liudytojo ir liudytojo R. A. parodymuose įžvelgia prieÅ¡taravimų. Apeliantas nurodo, jog liudytojas D. P. teigÄ, kad jis automobilį patraukÄ apie porÄ metrų, o liudytojas R.
A. nurodÄ, kad jo praÅ¡ymu gaisrinÄs automobilio vairuotojas užstatÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telÄ, kad vyriÅ¡kiai automobilyje negalÄtų iÅ¡važiuoti. TaÄiau pastebÄtina, jog liudytojas R. A. taip pat, kaip ir liudytojas D. P., nurodÄ, kad jis iÅ¡ pradžių papraÅ¡Ä gaisrinÄs automobilio vairuotojo patraukti automobilį, ir tik po to papraÅ¡Ä užstatyti įvažiavimÄ , kad vyriÅ¡kiai negalÄtų iÅ¡važiuoti su maÅ¡ina.IÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų liudytojų R.
A., D. K. bei D. P. parodymų matyti, jog jie visi trys matÄ, kad automobiliu âBMW X5â buvo važiuota, liudytojai R. A. ir D. K. patvirtino matÄ, kad vairavo bÅ«tent L. A.. Kartu pastebÄtina, jog nors liudytojai R. V. bei V. V. teismo posÄdyje (b. l. 35, 36) nurodÄ tiesiogiai įvykio nematÄ, taÄiau jie taip pat nurodÄ, jog aukÅ¡Äiau paminÄti liudytojai pasakojo, kad pilietis papraÅ¡Ä patraukti gaisrinÄs maÅ¡inÄ , maÅ¡ina truputį buvo patraukta, âBMW X5â važiavo atbuline eiga ir atsitrenkÄ Ä¯ stulpelį, pareigÅ«nai įtarÄ, kad asmenys neblaivÅ«s. NetikÄti aukÅ¡Äiau aptartais liudytojų parodymais apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo.
Sutiktina su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ manyti, kad liudytojai melagingai apkalba L. A. ir siekia nepagrįsto jo nubaudimo. L. A. teigia, jog liudytojas R. A. jį apkalba iÅ¡ pykÄio, t. y. dÄl to, kad jis jį užkalbino klausdamas, kada bus atlaisvintas pravažiavimas, o kiti liudytojai ugniagesiai gelbÄtojai, duodami jam nepalankius parodymus, gelbÄja savo parodymuose susipainiojusį kolegÄ . TaÄiau tokios apelianto prielaidos niekuo nepagrįstos.
Jo teiginį, kad ugniagesys R. A. ant jo supyko, nes Å¡is jo klausinÄjo, kada bus patrauktas ugniagesių automobilis, visiÅ¡kai paneigia liudytojų D. K. ir D. P. parodymai, jog R. A., papraÅ¡ius vyriÅ¡kiams, papraÅ¡Ä gaisrinÄs vairuotojo patraukti automobilį, todÄl nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad jis ant L. A. buvo supykÄs. O kadangi liudytojo R. A. pirminiame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybÄs visiÅ¡kai atitinka jo teismo posÄdžio metu duotus parodymus, nÄra jokio pagrindo teigti, kad jis savo parodymuose painiojosi, dÄl to neva praÅ¡Ä kolegų patvirtinti jo parodymus.
Nors liudytojas policijos pareigÅ«nas E. Å . teismo posÄdyje (b. l.
29) nurodÄ, kad R. A. sakÄ, jog visi kolegos matÄ, kad vairavo, o pasakius, kad jis nurodytų visus vardus ir pavardes, pasakÄ, kad jis vienas tematÄ, kaip tas vyras vairavo, tokius pareigÅ«no parodymus paneigia liudytojo R. A. teisme (b. l. 28, 36) duoti parodymai, jog sakÄ pareigÅ«nams, kad įvykį matÄ ir jo kolegos. Liudytoja policijos pareigÅ«nÄ L. J. teismo posÄdyje (b. l.
29) patvirtino, kad su kitais gaisrininkais jie nekalbÄjo. Akivaizdu, kad jeigu policijos pareigÅ«nai savo pareigas įvyko vietoje bÅ«tų atlikÄ kruopÅ¡Äiau ir apklausÄ visus įvykio vietoje buvusius asmenis, o ne tik R. A., kuris iÅ¡kvietÄ policijos pareigÅ«nus, jie dar įvykio vietoje bÅ«tų nustatÄ, kad patį vairavimo faktÄ matÄ ne tik liudytojas R. A., bet ir liudytojai D. K. bei D. P.. Å iuo atveju pareigÅ«no E. Å . parodymus, neva R. A. jam nurodÄ, kad tik jis vienas tematÄ Ä¯vykį, teismas atmeta kaip neatitinkanÄius tikrovÄs galimai siekiant pateisinti nepakankamai kruopÅ¡tų policijos pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ (neapklausÄ visų įvykio vietoje buvusių asmenų, siekiant surinkti visus bylai reikÅ¡mingus įrodymus), ir Å¡ioje dalyje remiasi liudytojo R.
A. parodymais, kuriais netikÄti nenustatyta jokio pagrindo. AplinkybÄ, jog nei ant automobilio âBMW X5â, nei ant stulpelio, į kurį, liudytojų R. A., D. K. bei D. P. teigimu, atsitrenkÄ automobilis âBMW X5â, nÄra jokių apgadinimų, nepaneigia, kad atsitrenkimo iÅ¡ viso nebuvo. Tuo atveju, jeigu kontaktas buvo nestiprus, buvo tik atsiremta, kas Å¡iuo atveju realu, nes važiuota buvo automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, lÄtai, atbuline eiga, apgadinimų galÄjo ir neatsirasti. O kadangi nenustatyta svetimo turto â stulpelio apgadinimų, L.
A. nÄra traukiamas administracinÄn atsakomybÄn pagal ATPK 127 str. 3 d. Vienas iÅ¡ apelianto argumentų, neva patvirtinanÄių jo versijÄ , kad jis automobilio nevairavo, yra tai, kad pareigÅ«nas E. Å . nenustatÄ, jog jo automobilio kapotas (variklis) bÅ«tų Å¡iltas. TaÄiau ir Äia pastebÄtina, jog automobilis judÄjo labai nedidelį atstumÄ ir labai trumpai, dÄl to kapotas (variklis) galÄjo nespÄti įkaisti, o kadangi jis buvo patikrintas ne iÅ¡ karto, o tik po to, kai liudytojas R. A. iÅ¡kvietÄ pareigÅ«nus ir Å¡ie atvyko į įvykio vietÄ , jis galÄjo atvÄsti. ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis aukÅ¡Äiau aptartu, sprendžia, jog L.
A. kaltÄ visiÅ¡kai įrodyta nesuinteresuotų liudytojų R. A., D. K. bei D. P. parodymais, kurie tiesiogiai matÄ vairavimo faktÄ , o taip pat liudytojų R. V. bei V. V. parodymais, kuriems iÅ¡ pastarųjų pasakojimų buvo žinoma, kad automobilis âBMW X5â važiavo atbuline eiga ir atsitrenkÄ Ä¯ stulpelį. Tuo tarpu įvykio vietoje buvusio liudytojo S. M. parodymai (b. l. 29), kad L. A. automobilio nevairavo, laikytini siekiu padÄti pastarajam iÅ¡vengti griežtos administracinÄs atsakomybÄs, kadangi jie yra draugai ir liudytojas S. M. yra suinteresuotas duoti L.
A. palankius parodymus. Remiantis aukÅ¡Äiau aptartu, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir L. A. kaltÄs klausimu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ padarÄ pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkanÄias iÅ¡vadas. Jo kaltÄ padarius šį pažeidimÄ visiÅ¡kai įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinio skundo argumentai L. A. kaltÄs klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarÄ apylinkÄs teismas.
Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisÄtu ir pagrįstu. Kartu pastebÄtina, jog apylinkÄs teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodÄ, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti L. A. paskyrus minimaliÄ nuobaudÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, tuo tarpu teismas skyrÄ jam baudÄ , kurios dydis virÅ¡ija sankcijoje numatytos Å¡ios nuobaudos vidurkį, o nuobauda - teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimas â lygi sankcijoje numatytam Å¡ios nuobaudos vidurkiui. ApeliacinÄs instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad padarytas itik Å¡iurkÅ¡tus Kelių eismo taisyklių pažeidimas - L.
A. girtavo su draugais ir iÅ¡ karto po to sÄdo už vairo bÅ«damas neblaivus, jis savo kaltÄs nepripažino, viso proceso metu neigÄ padarÄs jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , nenustatyta nei viena jo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, taip pat atsižvelgiant į nustatytÄ L. A. neblaivumo laipsnį â 1,40 â°, sprendžia, kad L. A. paskirta nuobauda - 1300 Lt bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 1 metams 3 mÄnesiams - nÄra per griežta, o skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje teismo padarytas apsirikimas laikytinas technine klaida, kuri nedaro skundžiamo nutarimo neteisÄtu ar nepagrįstu.
TeisÄjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:L. A. (L. A.) apeliacinio skundo netenkinti ir KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. gegužÄs 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisÄjas                                                                          Linas PauliukÄnas