Legislator Case Law & Legislation
30c13fa1-e0ae-407d-a1dd-59825416e907 AI generated

30c13fa1-e0ae-407d-a1dd-59825416e907 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 30c13fa1-e0ae-407d-a1dd-59825416e907
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-475-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00761-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 45.4.3.;                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 16 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal L.

Legislator headnote

AI generated

30c13fa1-e0ae-407d-a1dd-59825416e907 · Klaipėdos apygardos teismas: Antra, vertinant liudytojo D. P. paaiÅ¡kinimus, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog jis teismui paaiÅ¡kino, kad nurodyti, kas vairavo automobilį, negali. Be to, jo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡taravo R. A. paaiÅ¡kinimui, D. P. nurodė, kad jis automobilį patraukė apie porÄ metrų, t. y. tiek, kad bÅ«tų galima iÅ¡važiuoti, o R. A. nurodė, kad jo praÅ¡ymu gaisrinės automobilio vairuotojas užstatė įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, kad vyriÅ¡kiai automobilyje negalėtų iÅ¡važiuoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-475-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00761-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 45.4.3.;                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 16 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal L.

A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo L. A. (L. A.) nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:L. A. 2014-02-21 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-21 23.00 val. Klaipėdoje, Naujojo Sodo g. 1c vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,40 ‰ girtumo laipsnis.

Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie L. A. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu nubaudė L. A. pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Apeliaciniu skundu L. A. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiÅ¡kai juos įvertinus bei padarius tarpusavyje visiÅ¡kai prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Mano, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , jÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, rėmėsi vien tik liudytojų - ugniagesių neobjektyviais ir vienas kitam prieÅ¡taraujančiais parodymais. Vertinant byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti tiek policijos pareigÅ«no surinktos administracinės bylos medžiagÄ , tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus papildomus liudytojų paaiÅ¡kinimus, teismas turėjo juos tarpusavyje palyginti ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus.

Jis teismo posėdžio metu pripažino, kad 2014-02-21 vakare buvo iÅ¡gėręs, nes lankėsi svečiuose pas draugÄ , kuris gyvena Naujojo Sodo g. 1c Klaipėdos m. TÄ patį pripažino ir Kelių policijos biuro vyriausiajam patruliui, kuris buvo iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ , tačiau kategoriÅ¡kai neigė vairavęs automobilį ir atsitrenkęs į stulpÄ . Jis nuosekliai nurodė tas pačias faktines įvykio aplinkybes, kad išėjęs su draugu S. M. į kiemÄ ir pamatęs ugniagesių automobilį, kuris buvo užstojęs pravažiavimÄ , ėjo aiÅ¡kintis, kada ugniagesių automobilis iÅ¡važiuos.

Automobilis, kuriuo buvo atvažiavęs, stovėjo pastatytas aikÅ¡telėje. Kadangi automobilis priklauso jo sÅ«nui ir yra pakankamai brangus, nenorėjo jo palikti nesaugomoje aikÅ¡telėje prie vieÅ¡bučio. Tam reikalui buvo susitaręs su netoliese gyvenančiu draugu, kuris po jo skambučio turėjo prieiti ir pervaryti automobilį. Dėl to jis užkalbino ten buvusį ugniagesį klausdamas, kada bus atlaisvintas pravažiavimas. Ugniagesys supyko, elgėsi grubiai, atsakinėjo, kad tai ne jo reikalas. Tuomet jis priėjo prie automobilio, kad įjungtų papildomÄ signalizacijÄ ir pasiimtų daiktus.

Ugniagesys ėmė garsiai rėkti, kad jis iÅ¡kvies policijÄ . Kai pasiėmęs daiktus grįžo iÅ¡ aikÅ¡telės prie ugniagesių automobilio, susinervinęs ugniagesys jam pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Mano, kad ugniagesys neadekvačiai reagavo į jo klausinėjimÄ , supyko ir nusprendė jį pamokyti. Teismas, bylos nagrinėjimo metu iÅ¡klausęs pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡iusio asmens, liudytojų bei protokolÄ suraÅ¡iusio vyriausiojo patrulio paaiÅ¡kinimus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstÄ bei neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis, bÅ«damas neblaivus, vairavo transporto priemonę.

Visų pirma, teismas Å¡aliÅ¡kai ir netinkamai įvertino Kelių policijos biuro vyriausiojo patrulio E. Å . paaiÅ¡kinimus. Nutarime nurodyta, jog „liudytojas E. Å . paaiÅ¡kino, kad prie Klaipėdos vieÅ¡bučio buvo iÅ¡kvietimas. Juos iÅ¡kvietė budėtojas per ugniagesius. Ugniagesys pranešė, kad automobilis atsitrenkė į kažkÄ . Atvykus buvo ugniagesių automobilis, jokio atsitrenkusio automobilio nebuvo. Vietoje buvęs ugniagesys pasakė, kad pilietis atsitrenkė į užtvaros betoninį stulpelį ir bandė nuvažiuoti.

ApžiÅ«rėjus pažeidėjo automobilį, jokių įbrėžimų nebuvo. Tas pilietis ėjo link automobilio savo daiktų, buvo neblaivus. L. A. neigė vairavęs, pasakė kad yra neblaivus, bet teigė, jog už vairo nesėdo. Buvo nustatytas asmens neblaivumas. Jis patikrino automobilį po variklio dangčiu, bet variklio dangtis buvo Å¡altas. Variklis greit įšyla ir lėtai atÅ¡Ä la. Ugniagesys sakė, kad visi kolegos matė, kas vairavo automobilį“. Tačiau teismas nevertino toliau posėdžio metu duotų liudytojo E. Å . paaiÅ¡kinimų.

Posėdžio metu, po teismo nutartyje nurodytų ir aukščiau pacituotų paaiÅ¡kinimų, E. Å . nurodė, jog „gaisrininkas sakė, kad visi jo kolegos matė, bet po to, kai pasakiau, kad paraÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ ir nurodytų visų kolegų vardus, pavardes, tiesiog pasakė „aÅ¡ vienas mačiau“ (2014-04-10 posėdžio protokolo garso įraÅ¡as). Po 2014-04-10 posėdžio teismas nusprendė iÅ¡kviesti į teismÄ kitus ugniagesius. 2014-05-09 posėdžio metu liudytojai V. V. ir R.

V. paaiÅ¡kino, kad įvykio nematė, o D. K. ir D. P. paaiÅ¡kino, kad matė, kaip du vyriÅ¡kiai įlipo į automobilį, automobilis važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į bortelį. Buvo smÅ«gis, girdėjo garsÄ . Teismas, iÅ¡klausęs Å¡iuos paaiÅ¡kinimus nutarė, kad neturi pagrindo abejoti ugniagesių paaiÅ¡kinimais, nes jie nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.

Å is teismo teiginys nepagrįstas, kadangi akivaizdu, jog pareiÅ¡kimÄ surašęs ugniagesys R. A., nurodęs vyriausiajam patruliui E. Å ., jog kolegos matė įvykį, o po to pasakęs, kad jis vienas matė įvykį, prieÅ¡taravo pats sau. IÅ¡kviestas į teismÄ R. A. drÄ siai teigė, kad jo kolegos patvirtins matę įvykį, nes per tris mėnesius po įvykio galėjo bÅ«ti susitaręs su kolegomis. Todėl po tokių prieÅ¡taringų E. Å . ir R. A. paaiÅ¡kinimų, vertinant kitų dviejų ugniagesių paaiÅ¡kinimus, teismas turėjo bÅ«ti kritiÅ¡kas, kadangi ugniagesiai, kartu dirbantys kolegos, galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, susitarę gelbėti susipainiojusį savo parodymuose kolegÄ .

Antra, vertinant liudytojo D. P. paaiÅ¡kinimus, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog jis teismui paaiÅ¡kino, kad nurodyti, kas vairavo automobilį, negali. Be to, jo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡taravo R. A. paaiÅ¡kinimui, D. P. nurodė, kad jis automobilį patraukė apie porÄ metrų, t. y. tiek, kad bÅ«tų galima iÅ¡važiuoti, o R. A. nurodė, kad jo praÅ¡ymu gaisrinės automobilio vairuotojas užstatė įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, kad vyriÅ¡kiai automobilyje negalėtų iÅ¡važiuoti.

Trečia, nenuoseklÅ«s ir paties pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡iusio R. A. paaiÅ¡kinimai teisme. Jis 2014-04-10 teismo posėdžio metu į klausimÄ , ar automobilį vairavo L. A., atsakė: „sunku pasakyti, nes atstumas buvo toks, jie sėdo dviese, aÅ¡ manyčiau, kad jis“. Todėl darytina iÅ¡vada, jog ugniagesių liudytojų paaiÅ¡kinimai nėra logiÅ¡ki ir nepaaiÅ¡kina faktinių autoįvykio aplinkybių, nustatytų vyriausiojo patrulio E. Å .. PrieÅ¡ingai, liudytojas E. Å . 2014-04-10 teismo posėdžio metu net kelis kartus pakartojo, kad jam tai sukėlė įtarimus, kadangi, apžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ , nenustatė jokių įbrėžimų, nuolaužų.

Jis nurodė, jog nėra tokios avarijos, kad nebÅ«tų įbrėžimų. Kapotas tikrai buvo Å¡altas. Å ios aplinkybės yra svarbios, kadangi Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis buvo tas pareigÅ«nas, kuris iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ privalėjo įvertinti automobilio stovį, stulpo, į kurį neva tai buvo atsitrenkta, stovį, apklausti visus esančius liudytojus. Todėl E. Å . paaiÅ¡kinimai, kad ugniagesio R. A. pareiÅ¡kimas dėl autoįvykio jam sukėlė įtarimus, kadangi įvykio vietos apžiÅ«ra nepatvirtino nei kad automobilis buvo užvestas, nei kad jis atsitrenkė į stulpÄ ir kad įvykį jis matė vienas, yra svarbÅ«s ir turėjo bÅ«ti teismo tinkamai įvertinti.

Kitų liudytojų įvykio vietoje, kaip nurodė E. Å ., nebuvo. Jį pasitiko tik ugniagesys R. A.. Todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojai L. J. ir E. Å . patvirtino liudytojo R. A. nurodytÄ aplinkybę, kad iÅ¡kvietimas dėl eismo įvykio buvo gautas per ugniagesius, kurie pasitiko juos įvykio vietoje ir papasakojo įvykio aplinkybes, taip pat jiems buvo nurodytas asmuo, vairavęs automobilį - L. A.. Ketvirta, teismas, priimdamas nutarimÄ , visai nepasisakė ir nevertino autoįvykio aplinkybių, jog nei ant automobilio, nei ant stulpo, į kurį atsitrenkė automobilis, nebuvo nustatyta jokių žymių, o pareigÅ«nas, apžiÅ«rėjęs automobilį vietoje, patvirtino, kad variklis buvo Å¡altas.

ATPK 257 str. numatyta, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. ATPK 250 str. numatyta, kad administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėtiems, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutarimÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad L. A. padarė jam inkriminuotÄ ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas, kad L. A. padarė jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors L. A. kategoriÅ¡kai neigia vairavęs automobilį bÅ«damas neblaivus, tačiau tokia jo versija paneigta byloje surinktais įrodymais, t. y. liudytojo R. A. pareiÅ¡kimu, liudytojų ugniagesių gelbėtojų teismo posėdžio metu duotais parodymais, alkotesterio parodymais, kita bylos medžiaga. Liudytojas R. A. teismo posėdyje (b. l. 28, 36) parodė, jog matė, kaip į kiemÄ išėjo du vyriÅ¡kiai, jie buvo apsvaigę. Jie jo paprašė patraukti tarnybinę maÅ¡inÄ . Jis paprašė maÅ¡inos vairuotojo, kad patrauktų.

Vienas iÅ¡ jų sėdo prie maÅ¡inos vairo, kitas - Å¡alia, atbuline eiga ėmė iÅ¡važiuoti. IÅ¡sukant iÅ¡ aikÅ¡telės maÅ¡ina trenkėsi į Å¡lagbaumo stulpelį, tada jis gaisrinės maÅ¡inos vairuotojo paprašė, kad užstatytų įvažiavimÄ , kad tie su maÅ¡ina negalėtų iÅ¡važiuoti. Jis priėjo prie tų dviejų vyrų, jie sėdėjo automobilyje, mano, kad už vairo sėdėjo pažeidėjas. Jis jam pasakė, kad jis negali vairuoti, iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

Tada jie pastatė atgal savo automobilį. Dar trys jų gaisrinės pareigÅ«nai matė, kad pažeidėjas girtas važiavo maÅ¡ina. Kai rašė pareiÅ¡kimÄ , buvo tiksliai įsitikinęs, kad vairavo tas asmuo. Buvo viskas apÅ¡viesta, matė jį. Dabar sunkiau tÄ asmenį prisiminti. Po įvykio pareigÅ«nai jam paskambino, paklausė, ar jis vienas matė tÄ Ä¯vykį, jis pasakė, kad dar buvo žmonių, jo kolegų, kurie matė. Pirminiame pareiÅ¡kime (b. l.

9) R. A. buvo nurodęs, jog vasario 21 d. 22.45 val. pamatė, kad už vairo sėdo girtas vairuotojas į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdėjo du asmenys, važiuodami automobilio galu atsitrenkė į stulpÄ . Jis iÅ¡laipino iÅ¡ automobilio vairuotojÄ , nes akivaizdžiai atrodė iÅ¡gėręs. Atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams R. A. nurodė, kad automobilį vairavo L. A. (b. l. 4). Taigi, nors teismo posėdyje liudytojas R. A. kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad pažeidimÄ padarė bÅ«tent L. A., jis nurodė, kad, raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , buvo tiksliai įsitikinęs, kad vairavo tas asmuo, o į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams jis nurodė bÅ«tent L. A.. Liudytojas D. K. teismo posėdyje (b. l.

35) taip pat patvirtino matęs, kaip išėjo du piliečiai, kurie prašė, kad bÅ«tų patraukta gaisrinė, nuėjo prie maÅ¡inos, sėdo į maÅ¡inÄ , bandė važiuoti, bevažiuojant atbuline eiga, „BMW X5“ atsirėmė į bortelį, R. A. nuėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti. Matė, kaip judėjo automobilis atbuline eiga. 100 % tvirtina, kad vairavo pažeidėjas. Liudytojas D. P. (b. l. 35-36) teismo posėdyje parodė, jog per racijÄ skyrininkas R. A. paprašė patraukti gaisrinės automobilį, ir jis patraukė.

Matė, kaip du vyriÅ¡kiai įlipo į automobilį, „BMW“, tokį kaip džipas, važiavo atbuline eiga atgal ir atsitrenkė į bortelį. Pastebėtina, jog nors Å¡is liudytojas nenurodė automobilį vairavusio asmens, jo parodymai patvirtina buvus patį vairavimo faktÄ . Kartu pastebėtina, jog apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai Å¡io liudytojo ir liudytojo R. A. parodymuose įžvelgia prieÅ¡taravimų. Apeliantas nurodo, jog liudytojas D. P. teigė, kad jis automobilį patraukė apie porÄ metrų, o liudytojas R.

A. nurodė, kad jo praÅ¡ymu gaisrinės automobilio vairuotojas užstatė įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, kad vyriÅ¡kiai automobilyje negalėtų iÅ¡važiuoti. Tačiau pastebėtina, jog liudytojas R. A. taip pat, kaip ir liudytojas D. P., nurodė, kad jis iÅ¡ pradžių paprašė gaisrinės automobilio vairuotojo patraukti automobilį, ir tik po to paprašė užstatyti įvažiavimÄ , kad vyriÅ¡kiai negalėtų iÅ¡važiuoti su maÅ¡ina.IÅ¡ aukščiau aptartų liudytojų R.

A., D. K. bei D. P. parodymų matyti, jog jie visi trys matė, kad automobiliu „BMW X5“ buvo važiuota, liudytojai R. A. ir D. K. patvirtino matę, kad vairavo bÅ«tent L. A.. Kartu pastebėtina, jog nors liudytojai R. V. bei V. V. teismo posėdyje (b. l. 35, 36) nurodė tiesiogiai įvykio nematę, tačiau jie taip pat nurodė, jog aukščiau paminėti liudytojai pasakojo, kad pilietis paprašė patraukti gaisrinės maÅ¡inÄ , maÅ¡ina truputį buvo patraukta, „BMW X5“ važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stulpelį, pareigÅ«nai įtarė, kad asmenys neblaivÅ«s. Netikėti aukščiau aptartais liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ manyti, kad liudytojai melagingai apkalba L. A. ir siekia nepagrįsto jo nubaudimo. L. A. teigia, jog liudytojas R. A. jį apkalba iÅ¡ pykčio, t. y. dėl to, kad jis jį užkalbino klausdamas, kada bus atlaisvintas pravažiavimas, o kiti liudytojai ugniagesiai gelbėtojai, duodami jam nepalankius parodymus, gelbėja savo parodymuose susipainiojusį kolegÄ . Tačiau tokios apelianto prielaidos niekuo nepagrįstos.

Jo teiginį, kad ugniagesys R. A. ant jo supyko, nes šis jo klausinėjo, kada bus patrauktas ugniagesių automobilis, visiškai paneigia liudytojų D. K. ir D. P. parodymai, jog R. A., paprašius vyriškiams, paprašė gaisrinės vairuotojo patraukti automobilį, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis ant L. A. buvo supykęs. O kadangi liudytojo R. A. pirminiame paaiškinime nurodytos aplinkybės visiškai atitinka jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis savo parodymuose painiojosi, dėl to neva prašė kolegų patvirtinti jo parodymus.

Nors liudytojas policijos pareigūnas E. Š. teismo posėdyje (b. l.

29) nurodė, kad R. A. sakė, jog visi kolegos matė, kad vairavo, o pasakius, kad jis nurodytų visus vardus ir pavardes, pasakė, kad jis vienas tematė, kaip tas vyras vairavo, tokius pareigūno parodymus paneigia liudytojo R. A. teisme (b. l. 28, 36) duoti parodymai, jog sakė pareigūnams, kad įvykį matė ir jo kolegos. Liudytoja policijos pareigūnė L. J. teismo posėdyje (b. l.

29) patvirtino, kad su kitais gaisrininkais jie nekalbėjo. Akivaizdu, kad jeigu policijos pareigÅ«nai savo pareigas įvyko vietoje bÅ«tų atlikę kruopščiau ir apklausę visus įvykio vietoje buvusius asmenis, o ne tik R. A., kuris iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, jie dar įvykio vietoje bÅ«tų nustatę, kad patį vairavimo faktÄ matė ne tik liudytojas R. A., bet ir liudytojai D. K. bei D. P.. Å iuo atveju pareigÅ«no E. Å . parodymus, neva R. A. jam nurodė, kad tik jis vienas tematė įvykį, teismas atmeta kaip neatitinkančius tikrovės galimai siekiant pateisinti nepakankamai kruopÅ¡tų policijos pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ (neapklausė visų įvykio vietoje buvusių asmenų, siekiant surinkti visus bylai reikÅ¡mingus įrodymus), ir Å¡ioje dalyje remiasi liudytojo R.

A. parodymais, kuriais netikėti nenustatyta jokio pagrindo. Aplinkybė, jog nei ant automobilio „BMW X5“, nei ant stulpelio, į kurį, liudytojų R. A., D. K. bei D. P. teigimu, atsitrenkė automobilis „BMW X5“, nėra jokių apgadinimų, nepaneigia, kad atsitrenkimo iš viso nebuvo. Tuo atveju, jeigu kontaktas buvo nestiprus, buvo tik atsiremta, kas šiuo atveju realu, nes važiuota buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, lėtai, atbuline eiga, apgadinimų galėjo ir neatsirasti. O kadangi nenustatyta svetimo turto – stulpelio apgadinimų, L.

A. nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. Vienas iÅ¡ apelianto argumentų, neva patvirtinančių jo versijÄ , kad jis automobilio nevairavo, yra tai, kad pareigÅ«nas E. Å . nenustatė, jog jo automobilio kapotas (variklis) bÅ«tų Å¡iltas. Tačiau ir čia pastebėtina, jog automobilis judėjo labai nedidelį atstumÄ ir labai trumpai, dėl to kapotas (variklis) galėjo nespėti įkaisti, o kadangi jis buvo patikrintas ne iÅ¡ karto, o tik po to, kai liudytojas R. A. iÅ¡kvietė pareigÅ«nus ir Å¡ie atvyko į įvykio vietÄ , jis galėjo atvėsti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau aptartu, sprendžia, jog L.

A. kaltė visiÅ¡kai įrodyta nesuinteresuotų liudytojų R. A., D. K. bei D. P. parodymais, kurie tiesiogiai matė vairavimo faktÄ , o taip pat liudytojų R. V. bei V. V. parodymais, kuriems iÅ¡ pastarųjų pasakojimų buvo žinoma, kad automobilis „BMW X5“ važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stulpelį. Tuo tarpu įvykio vietoje buvusio liudytojo S. M. parodymai (b. l. 29), kad L. A. automobilio nevairavo, laikytini siekiu padėti pastarajam iÅ¡vengti griežtos administracinės atsakomybės, kadangi jie yra draugai ir liudytojas S. M. yra suinteresuotas duoti L.

A. palankius parodymus. Remiantis aukščiau aptartu, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir L. A. kaltės klausimu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančias iÅ¡vadas. Jo kaltė padarius šį pažeidimÄ visiÅ¡kai įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinio skundo argumentai L. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kartu pastebėtina, jog apylinkės teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti L. A. paskyrus minimaliÄ nuobaudÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, tuo tarpu teismas skyrė jam baudÄ , kurios dydis virÅ¡ija sankcijoje numatytos Å¡ios nuobaudos vidurkį, o nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – lygi sankcijoje numatytam Å¡ios nuobaudos vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad padarytas itik Å¡iurkÅ¡tus Kelių eismo taisyklių pažeidimas - L.

A. girtavo su draugais ir iÅ¡ karto po to sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus, jis savo kaltės nepripažino, viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiant į nustatytÄ L. A. neblaivumo laipsnį – 1,40 ‰, sprendžia, kad L. A. paskirta nuobauda - 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams - nėra per griežta, o skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje teismo padarytas apsirikimas laikytinas technine klaida, kuri nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:L. A. (L. A.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                          Linas Pauliukėnas