30c077ea-e279-4e22-8b45-556b69f5874c · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21-1030/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08608-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS DALINIS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, Indrei Valaitytei, dalyvaujant ieškovei I. K. ir jos atstovei advokatei Agatai Staševskajai, atsakovams V. K. ir V. K., trečiajam asmeniui O. K., jų atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir V. K. bei atsakovo V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys O. K., A. S., Å . K., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : Byloje priimamas dalinis sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė I. K. patikslintu ieškiniu ((duomenys neskelbtini)), kartu su pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo ((duomenys neskelbtini)), teismo, be kita ko, prašo:

1) nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) tarp V. K. ir I. K., (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. K. kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina I. K.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. sÅ«naus M. K., iÅ¡laikymui po 250 Eur/mėn. iki pilnametystės iÅ¡laikymÄ indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka uzufrukto teise lėšas pavedant tvarkyti vaiko motinai I. K.; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) nustatyti ieÅ¡kovės pavardę po santuokos nutraukimo – „K.“. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Santuokinis gyvenimas iÅ¡ esmės pradėjo blogėti prieÅ¡ 2 metus. To priežastimi tapo nuolatinis vyro piktnaudžiavimas alkoholiu ir ieÅ¡kovės nesugebėjimas su tuo taikstytis. IeÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡ jÄ buvo nuolat vartojamas psichologinis smurtas, vyras elgėsi neadekvačiai, vaikas taip pat tapo emociÅ¡kai pažeidžiamas, dėl to nuolat lankosi pas psichologÄ .

Dėl sutuoktinio psichologinio smurto, skaudžių užgauliojimų, vijimo iÅ¡ namų, reikalavimų jį naktimis vežti iÅ¡gėrusį iÅ¡ draugų ar kavinių, dažno girtavimo namie ir triukÅ¡mavimo, užgauliojimų labai emociÅ¡kai iÅ¡gyveno nepilnametis sÅ«nus, kuris, matydamas tokiÄ situacijÄ , turėjo sunkumų, namie bÅ«davo piktas, irzlus, nelaimingas, jam teko lankytis pas psichologÄ konsultacijų. Vaikas nesugeba normaliai bendrauti su kitais vaikais ir to priežastimi yra didžiÄ ja dalimi tėvo netinkamas elgesys (piktnaudžiavimas alkoholiu, žeminantis elgesys su ieÅ¡kove, kaip motina).

Vyras dažnai nebegrįždavo naktimis namo, dėl to santykiai visiÅ¡kai paÅ¡lijo, atsakovas pradėjo ieÅ¡kovę vadinti netikusia žmona. Galutine priežastimi dėl santuokos nutraukimo tapo iÅ¡siaiÅ¡kinta vyro neiÅ¡tikimybė. IeÅ¡kovės teigimu, toks vyro elgesys yra nesuderinamas su normaliais Å¡eimos santykiais. Kadangi atsakovas laikytinas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ jai iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . Dėl atsakovo veiksmų (neiÅ¡tikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu, ieÅ¡kovės niekinimo) ieÅ¡kovė patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį ir fizinį skausmÄ , nervinę įtampÄ .

Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovei ir jos vaikui reikalinga psichologo pagalba, IeÅ¡kovė jaučiasi visiÅ¡kai pažeminta, patyrė didelių emocinių iÅ¡gyvenimų, todėl atsakovo jai padaryta neturtinė žala vertintina 5 000 Eur. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo praÅ¡o nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina I. K.. Nurodo, kad tėvas daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui be saiko vartodamas alkoholį, bendraudamas su kitomis moterimis, taip parodydamas akivaizdžiÄ nepagarbÄ Å¡eimos vertybėms, be to, tėvas galimai eilinį kartÄ nepilnamečio sÅ«naus M.

K. atžvilgiu panaudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu, atsižvelgiant į padidėjusias rinkos kainas ir mokesčius, pabrangus visiems produktams ir paslaugoms, vaiko iÅ¡laikymo bÅ«tiniausiems poreikiams, ieÅ¡kovei gyvenant skyriumi su atsakovu, bÅ«tina skirti apie 680 EUR per mėnesį. Tėvai turi garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Vaikui reikia pirkti drabužius, maistÄ , vitaminus, skirti lėšų laisvalaikio užsiėmimams.

Kadangi ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra pakankamai gera, po santuokos nutraukimo ji gaus riboti vaiko poreikius, todėl iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 250 Eur/mėn. iÅ¡laikymÄ vaikui. Atsakovas V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ((duomenys neskelbtini)) teismo praÅ¡o:

1) santuokÄ tarp V. K. ir I. K. sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) po santuokos nutraukimo nustatyti sÅ«naus M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. K. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. K. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį teismo nustatytÄ sumÄ ;

4) nustatyti ieÅ¡kovei I. K. bendravimo su sÅ«numi M. K. tvarkÄ pagal jos pageidavimÄ , tik atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ ir tais atvejais, kai norės iÅ¡vykti su sÅ«numi ar praleisti su juo ilgesnį laikÄ , apie tai informuoti atsakovÄ prieÅ¡ 7 dienas SMS žinute. Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės. Atsakovas teigia, kad nėra girtuoklis ir besiÅ¡laistantis po kavines vyras ir tėvas. Jis daug dirba, kad aprÅ«pintų Å¡eimÄ ir patenkintų visus žmonos poreikius.

Kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, atsakovo teigimu, įrodo, tai, kad jis niekada nebuvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus, nebaustas už pasirodymÄ neblaivus vieÅ¡oje vietoje, nėra jokioje įskaitoje dėl alkoholizmo. IeÅ¡kovė niekada nesikreipė į teisėsaugos įstaigas dėl to, kad jis girtas terorizuoja jÄ ir vaikÄ . Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės elgesys pasikeitė jai susirgus (duomenys neskelbtini) liga. IeÅ¡kovė serga (duomenys neskelbtini), vartojo vaistus, gydėsi, todėl mano, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ir savo nuotaikos kaitos, kaltę verčia atsakovui.

Teigia, kad ieÅ¡kovės nurodytos priežastys, esÄ jis turi kitÄ moterį ir vaikÄ yra neteisingos. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes jos nestabili emocinė bÅ«sena sukÅ«rė Å¡eimoje įtampÄ , tarpusavio nesupratimÄ , jausmų atÅ¡alimÄ . IeÅ¡kovės nedomina jo darbas, rÅ«pesčiai ar kiti įvykiai, ji tapo abejinga, bet kokiems Å¡eimos reikalams. Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyti teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra labiau deklaratyvÅ«s, nei tikri.

Atsakovo teigimu ji jaučia nervinę įtampÄ ne dėl jo elgesio, o dėl savo ligos, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydis yra neadekvatus pagal jos nurodytus žalos atlyginimo kriterijus. Be to ieÅ¡kovė Å¡iuos teiginius turi įrodyti ir motyvuoti. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o po santuokos nutraukimo nustatyti sÅ«naus M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu. Nurodo, kad nuo 2017 m. pradžios Å¡alių nepilnametis sÅ«nus gyvena su juo, lanko tÄ pačiÄ mokyklÄ , sporto treniruotes, senelius.

Su ieÅ¡kove praleidžia savaitgalius ir yra patenkintas tokia tvarka. Atsakovo teigimu jų sÅ«nus yra tokio amžiaus, kad gali pats nuspręsti su kuriuo iÅ¡ tėvų po santuokos nutraukimo norėtų gyventi. Atsakovas nurodo, kad jam nereikalingas iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymas sÅ«nui, tačiau, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimÄ teismo sprendime aptarti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ , sutinka su bet kokia suma, kuriÄ nurodys ieÅ¡kovė. Teismas konstatuoja: Dėl dalinio sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnis įtvirtina teismo įgaliojimus priimti byloje dalinį sprendimÄ , kuriuo galutinai iÅ¡sprendžiama tik dalis ginčo.

Bendra taisyklė yra ta, kad teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ ir iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip pat sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ dalinio teismo sprendimo institutas santuokos nutraukimo bylose taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso Å¡alių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje 2020 m. vasario 17 d. buvo pateiktas praÅ¡ymas paskirti ekspertizę nekilnojamojo daikto vertei nustatyti, teismas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad Å¡i byla nagrinėjama nuo 2017 m., o aplinkybės, susijusios su kitais klausimais nei sutuoktinių turto padalijimas, yra iÅ¡tirtos teisminio nagrinėjimo metu, siekdamas apsaugoti Å¡alių nepilnamečio vaiko ir Å¡alių interesus, nusprendė priimti dalinį sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo Nustatyta, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje sutiko su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiama atsakovo kaltė dėl santuokos nutrÅ«kimo, pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje nurodytas atsakovo neiÅ¡tikimybės faktas yra grindžiamas vien ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, subjektyviu vienos situacijos (nepažįstamai moteriai ir atsakovo broliui atvykus pas atsakovÄ ) interpretavimu bei sutuoktinių konflikto metu galbÅ«t jai atsakovo pasakytais teiginiais apie naujÄ draugę ir jų bendrÄ vaikÄ . Kitų įrodymų, patvirtinančių tokio fakto egzistavimÄ , byloje nėra, aplinkybių apie buvusius ar esamus tėvo santykius su kita moterimi nepatvirtino ir Å¡alių nepilnametis vaikas M.

K., iÅ¡klausytas teismo posėdyje. Taigi, teismo nuomone, nėra įrodyta, kad sutuoktinių Å¡eiminių santykių faktinio nutrÅ«kimo metu atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, ir nėra pagrindo taikyti vienÄ iÅ¡ CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų prezumpcijų. IeÅ¡kovė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo taip pat grindžia tuo, kad atsakovas, ieÅ¡kovės tvirtinimu, piktnaudžiavo alkoholiu. Teismui yra pateikta VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ direktorės psichologės D.

K. 2017 m. gegužės 15 d. pažyma (1 t., e. b. l. 40), kurioje užfiksuota, kad 2016 m. spalio 4 d. konsultacijos metu Å¡alių nepilnametis vaikas M. K. papasakojo, kad vaikui jo Å¡eima yra panaÅ¡i į filmo „(duomenys neskelbtini)“ Å¡eimÄ , kurioje tėtis iÅ¡gėrinėja, kartais veja mamÄ iÅ¡ namų, mamai sunku palaikyti darnÄ . Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikui tikėtinai sunku bÅ«tų įvertinti, ar atsakovo alkoholio vartojimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas juo.

Pažymėtina, kad kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, teismui nepateikta, be to, teismas sutinka su atsakovo atstovės nuomone, jog atsakovo atsisakymas tikrintis blaivumÄ , pareigÅ«nams atvykus dėl su vaiku susijusių galimų pažeidimų, negali bÅ«ti vertinamas pagal administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisykles kriterijus, kaip sunkus girtumo laipsnis. Be to, kaip minėta, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje pažymoje užfiksuotos ir tokios aplinkybės, kad 2015 m. balandžio 17 d. Å¡alių nepilnametis vaikas psichologei iÅ¡reiÅ¡kė lÅ«kestį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ daryti, kad tėvai nesikeiktų, negrasintų, nesibartų, skirtų jam dėmesio. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Å¡iÄ pažymÄ suraÅ¡iusi psichologė D. K.. Vadinasi, anksčiau nei ieÅ¡kinyje akcentuojama vaiko nurodyta aplinkybė, kad atsakovas vartoja alkoholį, yra užfiksuotas itin konfliktiÅ¡kų abiejų tėvų santykių faktas.

Paminėtina ir tai, kad iÅ¡ minėtos pažymos ir psichologės D. K. liudijimo matyti, kad ieÅ¡kovė psichologinės pagalbos sau ir vaikui ieÅ¡kojo jau nuo tada, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai ((duomenys neskelbtini) m.). Tai, teismo nuomone, liudija ilgalaikius sutuoktinių nesutarimus, kurie tikėtinai ir lėmė Å¡alių santuokos faktinį nutrÅ«kimÄ ir komplikuotÄ vaiko emocinę ir psichologinę bÅ«klę. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti iÅ¡imtinę kurio nors iÅ¡ sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutrÅ«kimo.

Atsižvelgiant į tai, Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo; Å¡i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavus, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir Å¡alys turi nepilnametį vaikÄ , ieÅ¡kovė turi teisę pasirinkti po santuokos nutraukimo pasiliekamÄ pavardę, todėl jos patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas, jai po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – „K.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo reikalavimų nepareikÅ¡ta, todėl jis nepriteistinas. Dėl vaiko gyvenamos vietos Nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės I. K. ir atsakovo V. K. sÅ«nus (1 t., e. b. l. 20). Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos po Å¡alių santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo praÅ¡o nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina I. K.. Nurodo, kad tėvas daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui be saiko vartodamas alkoholį, bendraudamas su kitomis moterimis, taip parodydamas akivaizdžiÄ nepagarbÄ Å¡eimos vertybėms, be to, tėvas galimai eilinį kartÄ nepilnamečio sÅ«naus M.

K. atžvilgiu panaudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o po santuokos nutraukimo nustatyti sÅ«naus M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu. Nurodo, kad nuo 2017 m. pradžios Å¡alių nepilnametis sÅ«nus gyvena su juo, lanko tÄ pačiÄ mokyklÄ , sporto treniruotes, senelius. Su ieÅ¡kove praleidžia savaitgalius ir yra patenkintas tokia tvarka. Atsakovo teigimu, jų sÅ«nus yra tokio amžiaus, kad gali pats nuspręsti, su kuriuo iÅ¡ tėvų po santuokos nutraukimo norėtų gyventi.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ ; į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Visų pirma, pažymėtina, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko M. K. nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos buvo iÅ¡klausyta 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje. Vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad gyvendamas su tėvu jaučiasi gerai.

Vėlesniuose dokumentuose – 2019 m. gruodžio 2 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. lapkričio 27 d. vaiko raÅ¡ytame raÅ¡te bei VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichologės D. K. 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡te ((duomenys neskelbtini)) – užfiksuotus duomenis, kad vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pasikeitė, kad jis nori gyventi su mama ir kad tėvas psichologiÅ¡kai bei fiziÅ¡kai prieÅ¡ vaikÄ smurtavo, teismas vertina kaip nepatikimus. Å ie duomenys vėliau paneigti paties vaiko, nurodant, kad tokį jo nuomonės pasikeitimÄ ir duotus paaiÅ¡kinimus nulėmė nerimas, jog mama iÅ¡vyks gyventi į užsienį.

Tai patvirtina teismui pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas ir 2019 m. gruodžio 30 d. teisme gauta papildoma medžiaga iÅ¡ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat liudytojos vaiko teisių apsaugos specialistės I. L. liudijimas teismo posėdyje. Teismui pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimÄ užfiksuota, kad, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , aplinkybių tikslinimo metu 2019 m. gruodžio 6 d. buvo gauta Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus patarėjos (duomenys neskelbtini) mieste I.

L. papildoma informacija apie grėsmės vaikiui lygio nustatymÄ , taip pat gauti V. K. ir M. K. paaiÅ¡kinimai. 2019 m. gruodžio 2 d. V. K. Klaipėdos apskrities vaiko teisių pasaugos skyriui paaiÅ¡kino, kad nesutinka su I. K. skundais; atvyko su sÅ«numi, kuris paaiÅ¡kino vaiko teisių specialistams, kad jo mama jį apgaule nuvedė pas psichologę, jam nesuprantant. M. K. paaiÅ¡kino, kad jam pasakė pameluoti vaiko teisių apsaugos specialistams, kad galėtų su mama pasilikti gyventi ir jai nereikėtų mokėti iÅ¡laikymo;

I. K. melavo, kad vaikas su ja gyvena du mėnesius, nors pas jÄ vaikas buvo nepilnas dvi savaites; vaikas pripažino, kad buvo apgautas mamos, ji naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jį, teigdama, kad iÅ¡vyks iÅ¡ Lietuvos ir jos vaikas nebematys. 2019 m. gruodžio 2 d. M. K. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paaiÅ¡kino, kad jam mama liepė raÅ¡yti ko nenorėjo ir prieÅ¡ atvažiuojant sakė kÄ raÅ¡yti, o jis sutiko. Tikslinant aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 11 d. dalyvaujant psichologei R.

R. ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei R. U., apklausiamas M. K., parodė, kad (duomenys neskelbtini), mama jam sakė, kad reikia jai padėti, kad tėtis praÅ¡o iÅ¡ jos iÅ¡laikymo, kad jei nepadės, ji turės iÅ¡vykti gyventi į kitÄ Å¡alį; jam mama sakydavo ,,padėk, padėk“; mama pasakė, kad jei nesakys psichologei (duomenys neskelbtini), kÄ mama liepė, tai ji iÅ¡vyks; su mama nuvykęs į (duomenys neskelbtini) M. K. psichologei pasakė, kad tėtis jį yra mušęs, Å¡aukęs, nors tėtis jo nėra mušęs; tėtis jam jokių blogų žodžių nėra sakęs tik apÅ¡aukdavo, tačiau atsipraÅ¡ydavo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarime nurodyta, kad aplinkybių tikslinimo metu negauta jokių duomenų, kad M. K. bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas ar kitaip prieÅ¡ ji butų buvę smurtauta, tai yra darytas poveikis jo kÅ«nui siekiant sukelti fizinį skausmÄ . Paminėtina ir tai, kad psichologė D. K., duodama parodymus teismo posėdyje, nurodė, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko M. K. gebėjimas apsispręsti nėra stiprus, o nuomonė gali priklausyti nuo to, kokiÄ situacijÄ jis tuo metu vertina kaip jam palankesnę.

Todėl, teismo vertinimu, Å¡alių nepilnamečio vaiko nuomonės pasikeitimas buvo impulsyvus ir trumpalaikis, nulemtas jo nenoro ilgam skirtis su mama. Be to, M. K. nuo 2017 m. iki Å¡iol faktiÅ¡kai gyvena su tėvu. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnametis vaikas yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su atsakovu ir Å¡is jo noras nėra pasikeitęs. Vadinasi, nagrinėjamu atveju teismas privalo įvertinti, ar vaiko noras neprieÅ¡tarauja jo interesams. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje davė iÅ¡vadÄ , kad vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, Å¡alių nepilnamečio vaiko M. K. noras gyventi su tėvu yra nulemtas objektyvių priežasčių, t. y. jo ilgalaikės faktinės gyvenamosios vietos, įprastinės namų aplinkos, nusistovėjusios gyvenimo tvarkos. Å ios priežastys atitinka vaiko gyvenamosios vietos stabilumo, kuris gali bÅ«ti svarbus vaiko gerai emocinei ir psichologinei bÅ«senai užtikrinti, kriterijų, taigi neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. IeÅ¡kovės nesutikimas su atsakovo ir vaiko teisių apsaugos institucijos pozicija iÅ¡ esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovas smurtauja prieÅ¡ vaikÄ ir neužtikrina jam psichologo pagalbos.

Å iame kontekste pažymėtina, kad, 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje iÅ¡klausant vaiko nuomonę, vaikas paaiÅ¡kino, kad atsisako važiuoti pas psichologę, nes psichologė jam nepadeda. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad Å¡alių vaikas atsisako eiti pas psichologÄ . Teismo nuomone, psichologinės pagalbos teikimas visų pirma yra susijęs su asmens bendradarbiavimu ir tokios pagalbos savanoriÅ¡ku priėmimu. Todėl kritiÅ¡kai vertintini ieÅ¡kovės veiksmai, aptarti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime, kuriais pas psichologę ieÅ¡kovė sÅ«nų nuvedė tikėtinai pilnai neatskleidusi tokio vizito tikslo.

Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi duomenų, jog atsakovas kliudytų ieÅ¡kovei rÅ«pintis psichologinės pagalbos teikimu vaikui ir (ar) ieÅ¡koti tam tinkamos formos, todėl vien Å¡iuo aspektu teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Dėl ieÅ¡kovės įrodinėjamo atsakovo smurto, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas visų pirma konstatuoja, kad, iÅ¡skyrus pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais kritiÅ¡kai vertintinus vaiko 2019 m. lapkričio mėn. duotus paaiÅ¡kinimus, teismui nėra pateikta pakankamų įrodymų, kad atsakovas prieÅ¡ vaikÄ smurtauja fiziÅ¡kai.

Å iame sprendime minėta ir tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarime nurodyta, kad aplinkybių tikslinimo metu negauta jokių duomenų, kad M. K. bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas ar kitaip prieÅ¡ ji butų buvę smurtauta, tai yra darytas poveikis jo kÅ«nui siekiant sukelti fizinį skausmÄ . Byloje esančiuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose ((duomenys neskelbtini)), byloje esantis kompaktinis diskas) užfiksuoti atsakovo veiksmai, duodant mažamečiui sÅ«nui vairuoti transporto priemonę bei atvirai demonstruojant pyktį, teismo nuomone, neatitinka tinkamo auklėjimo standartų, tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti 2017 m., taigi prieÅ¡ reikÅ¡mingÄ laiko tarpÄ ir neatspindi dabartinių tėvo ir sÅ«naus santykių.

Todėl nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl to, kad vaiko interesams prieÅ¡tarauja tolesnis jo gyvenimas su tėvu. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas tenkina atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo ir atmeta ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos Kadangi Å¡alys reikalavimo nustatyti sÅ«naus ir skyrium gyvenančios motinos detalios bendravimo tvarkos neiÅ¡reiÅ¡kė, teismas konstatuoja, kad ginčo dėl to nėra ir Å¡alys susitars dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgdamos į jo nuomone ir užimtumÄ .

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad tais atvejais, kai ieÅ¡kovė norės iÅ¡vykti su sÅ«numi ar praleisti su juo ilgesnį laikÄ , apie tai informuoti atsakovÄ prieÅ¡ 7 dienas SMS žinute. IeÅ¡kovei dėl to neiÅ¡reiÅ¡kus prieÅ¡taravimų, teismas neturi pagrindo manyti, kad toks vaiko ir mamos bendravimo tvarkos elementas neatitiktų tėvų ir vaiko interesų, todėl jį nustato (CK 3.170 straipsnis). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

K. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. K. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį teismo nustatytÄ sumÄ . Atsakovas teigia, kad jam nereikalingas iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymas sÅ«nui, tačiau, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimÄ teismo sprendime aptarti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ , sutinka su bet kokia suma, kuriÄ nuspręs ieÅ¡kovė. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai.

Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ negalima atsisakyti ar Å¡iÄ pareigÄ perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ . Vadovaujantis Å¡iuo principu nustatytas iÅ¡laikymo dydis turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys įrodymai ir atsakovo pozicija patvirtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės materialinė padėtis yra sudėtinga ir sunkesnė nei atsakovo, atsakovas yra pasirengęs prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėti didesne dalimi nei ieÅ¡kovė. 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra 440 Eur, tačiau, proporcingai kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai, atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo 310 Eur, o ieÅ¡kovė 130 Eur.

Atsižvelgiant į atsakovo pozicijÄ , kad jis neprieÅ¡tarauja dėl bet kokio dydžio iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, todėl nepilnamečiam vaikui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina ieÅ¡kovės nurodyta 130 Eur suma, kuria ji gali prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Kiti procesiniai klausimai 2020 m. vasario 26 d., teismui užbaigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės dalyje dėl, be kita ko, vaiko gyvenamosios vietos, atsakovo atstovė pateikė papildomus įrodymus ((duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad psichologinės pagalbos teikimas vaikui yra nutrÅ«kęs, nebuvo ginčijama, atsakovo pripažinta ir iÅ¡tirta teismo posėdyje, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir pateiktus įrodymus atsisakytina priimti. Teismo nuomone, tam, kad iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimus, yra bÅ«tina įvertinti byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų visumÄ , taip pat turėti duomenis apie visas byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡iuo daliniu sprendimu bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimai nespręstini ir bus sprendžiami priimant galutinį sprendimÄ byloje.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 261, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Priimti dalinį sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Å iose dalyse patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovo V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovei I. K. po santuokos nutraukimo palikti pavardę – „K.“, atsakovui V. K. – „K.“. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad ieÅ¡kovė I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su skyrium gyvenančiu sÅ«numi M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, interesus ir užimtumÄ .

IeÅ¡kovei I. K. norint iÅ¡vykti su sÅ«numi ar praleisti su juo ilgiau nei tris dienas, apie tai I. K. turi informuoti atsakovÄ V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ septynias dienas SMS žinute. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 130 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus (dalyje dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo) atmesti. Atsisakyti priimti atsakovo atstovės 2020 m. vasario 26 d. pateiktus papildomus įrodymus. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti dalinį sprendimÄ santuokÄ Ä¯registravusiai metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui. Dalinis sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Monika Lapukaitė