30bfde46-151f-4696-927a-a0fbc85cd49d · Å iaulių apygardos teismas

                                                   Civilinė byla Nr. Nr. 2A-284-368/2017                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-70-08196-2015-4                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.            (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Egidijaus Mockevičiaus (pranešėjas), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Alfredo Vilbiko teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Šiaulių energija“ ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ priteisimo.              Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 4289,54 Eur skolÄ už paslaugas ir 129,00 Eur žyminį mokestį remiantis faktiniais santykiais – ieÅ¡kovė centralizuotai tiekė Å¡ilumos energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį ir teikė techninio aptarnavimo paslaugas į negyvenamÄ sias patalpas nuosavybės teise priklausančias atsakovams V. P. ir V. P., adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas tik 2016 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu dėl leidimo iÅ¡leisti termofikacinį vandenį, pjaustyti vamzdynÄ ir galimybės susitvarkyti atsijungimÄ nuo Å¡ilumos tiekimo sistemos. 2016-10-06 atsakovai pasirašė aktÄ dėl atjungiamo objekto su ieÅ¡kove ir daugiabučio namo administratoriumi ir nuo 2016-10-06 atsakovai yra teisėtai atsijungę nuo Å¡ilumos tiekimo sistemos.

Skola skaičiuojama atsakovams pagal jiems priklausančių patalpų plotÄ , kuri laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 sudaro 4282,62 Eur už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir 6,92 Eur už techninį aptarnavimÄ . Å iaulių apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimu analogiÅ¡kas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tik už kitÄ laikotarpį buvo patenkintas. Pagal minėtÄ sprendimÄ dar yra likusi atsakovų nesumokėta 83,99 Eur skola. Už šį laikotarpį atsakovai nieko nemokėjo. Atsakovas V. P. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.

Už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 sutiko mokėti tik bendroms reikmėms priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalį, kuri skaičiuojama jo patalpoms nuo 2016-10-06 pagal jo ir sutuoktinės su ieÅ¡kove sudarytÄ Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, jog negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007 m. 2015-12-02 6359/17835 dalį minėtų negyvenamųjų patalpų pardavė R. P. ir M. P. Buvęs patalpų savininkas Å¡ilumos tiekimo sutartį su ieÅ¡kove nutraukė 2008-05-01, su atsakovais nauja Å¡ilumos tiekimo sutartis sudaryta nebuvo.

Vadovavosi 2007 metų pastato bendrasavininkų sutikimu leisti patalpose pakeisti Å¡ildymo bÅ«dÄ , patalpose atliko paprastÄ jį remontÄ , remdamiesi nuo 2010-10-01 pakeistu Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rÅ«Å¡ys“ (redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01). 2010 m. spalio mėnesį buvo pabaigta patalpų rekonstrukcija ir patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo darbai, kuriuos užbaigus buvo užpildyta deklaracija apie statybos darbų užbaigimÄ , Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas yra teisiÅ¡kai įregistruotas 2010-10-07 VÄ® Registrų centre.

Teigė, kad Å¡alių santykiai yra pasibaigę nuo atsakovų teisėtai atlikto, deklaruoto ir įregistruoto patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo 2010 m. spalio mėnesį. Nuo 2010 m. spalio nebegalėjo gauti patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo pripažinimo tinkamu naudotis akto, kuris formalizuotų atliktus paprastojo remonto darbus, nes nuo 2010-10-01 Å¡iuos aktus pakeitė deklaracija apie statybos darbų užbaigimÄ . Mano, kad ieÅ¡kovės iniciatyva Å¡ioms patalpoms priskirtas Å¡ilumos kiekis realiai nebuvo suvartotas. 2016-10-06 po praÅ¡ymo ieÅ¡kovei pateikimo, ieÅ¡kovė iÅ¡ sistemos iÅ¡leido vandenį ir iÅ¡rašė sÄ skaitÄ .

IeÅ¡kovei nieko nemokėjo, nes nežinojo, kaip paskaičiuoti bendroms reikmėms priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalį. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė, kad atsakovai V. P. ir V. P. nuo 2010 m. spalio 7 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai atjungė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įrenginius nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos. 2010-10-07 atsakovai užpildė deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ , Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ ir teisiÅ¡kai įregistravo VÄ® Registrų centre.

V. P. ieškinys atsakovei AB „Šiaulių energija“ dėl patalpų (duomenys neskelbtini), pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimu atmestas (civilinė byla Nr. 2-456-841/2015), Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-456-841/2015). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu AB „Šiaulių energija“ ieškinys dėl skolos patenkintas visiškai, iš atsakovų V.

P. ir V. P. solidariai priteista 9530 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30 (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014), Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014). Sprendimai įsiteisėję ir vykdytini. Teismas pažymėjo, kad Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendime, be skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo AB ,,Å iaulių energija“ naudai iÅ¡ V.

P. ir V. P., buvo konstatuota, kad atsakovai nėra teisėtai atsijungę nuo centrinės Å¡ildymo sistemos ir turi prievolę mokėti Å¡ilumÄ tiekiančiai įmonei už Å¡ilumos energijÄ . Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendime pabrėžtas tas pats neteisėto atsijungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos faktas. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpų (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos teisėtumas jau buvo teisminio bylos nagrinėjimo dalyku ankstesnėse bylose ir konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais, kurios negali bÅ«ti ginčo objektas kitoje, vėliau iÅ¡keltoje, civilinėje byloje.

Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta aplinkybė, jog atsakovai 2010-10-07 neteisėtai atjungė negyvenamųjų patalpų Å¡ilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, neatleidžia jų nuo pareigos apmokėti už tiektÄ Å¡ilumÄ iki 2016 m. spalio 6 d., kai centralizuotas Å¡ilumos tiekimas atsakovų patalpoms laikomas teisėtai atjungtu, kuri apskaičiuota visam pastatui Å¡ildyti suvartotÄ energijÄ padalijus visiems to namo vartotojams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) V.

P. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės AB „Šiaulių energija“ ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir V. P. atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-456- 841/2015 aktuali tik iki 2012 metų spalio mėnesio. Nuo 2012 metų spalio mėn., kada ieÅ¡kovė skaičiuoja skolÄ , atsakovai jau turėjo parengtÄ projektÄ ir buvo įvykdę visus atsijungimo darbus, atliktus pagal ieÅ¡kovės metodikÄ , todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Teismas nesprendė klausimo, kad atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2016 metų spalio mėnesio, nebuvo pasiraÅ¡ytas dėl ieÅ¡kovės kaltės, ieÅ¡kovė vilkino atliktų darbų priėmimo akto pasiraÅ¡ymÄ , ir per visÄ tÄ laikotarpį skaičiavo skolÄ , nors apeliantai, dar 2012 metais (nuo to momento kai ieÅ¡kovė skaičiuoja skolÄ ), parengė papildomÄ formalų atsijungimo ir turėjo Registrų centro iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ kad patalpose yra autonominis Å¡ildymas.

IeÅ¡kovė savo formaliam projektui iÅ¡davė sÄ lygas, tam projektui pritarė miesto savivaldybė, todėl Å iaulių apylinkės teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovei patvirtinus 2012 metais atjungimo projektÄ , jokių esminių darbų patalpose nebuvo atlikta, atjungimo darbai buvo atlikti dar 2010 metais, atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas nei atsakovui, nei pastato prižiÅ«rėtojui nei Registrų centrui nebuvo reikalingas, jų duomenimis patalpose jau buvo pakeistas Å¡ildymo bÅ«das. 2012 metų spalio mėn. buvo pasiruoÅ¡ta dar vienam akto pasiraÅ¡ymui, buvo suraÅ¡ytas dar vienas darbų perdavimo - priėmimo aktas pagal ieÅ¡kovės parengtÄ standartinę formaliÄ formÄ .

Civilinė byla Nr. 2-456-841/2015 buvo išnagrinėta būtent dėl 2010 metų atsijungimo klausimo, o ne dėl 2012-2016 pasirašyto atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, šios faktinės aplinkybės šioje byloje nėra užfiksuotos. Šiaulių apylinkės teismas 2016-12-12 d. sprendime nevertino tai, kad nebuvo atsakovams pateikta šiluminė energija laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio. Atsakovai jau nuo 2010-10-07 yra atsijungę nuo šilumos tiekimo į savo naudojamas patalpas ir jas šildo pačiu įrengtu autonominiu šildymu.

Toks atsakovų elgesys negali bÅ«ti laikomas kaip rodantis jų valia sudaryti sutartį su ieÅ¡kovu. Atsakovai atlikdami atjungimo darbus, vadovavosi 2007 metų pastato bendrasavininku sutikimu leisti patalpose pakeisti Å¡ildymo bÅ«da, patalpose atliko paprastÄ jį remontÄ remdamiesi nuo 2010-10-01 pakeistu Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu 01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) ir laiko, kad ieÅ¡kovės ir atsakovų teisiniai santykiai yra pasibaigę nuo atsakovu atlikto, deklaruoto ir įregistruoto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo 2010 m. spalio mėnesį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-858-13/2014 nusprendė, kad Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas taip pat konstatavo, jog pastato (ar jo dalies) Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas atjungiant atitinkamus Å¡ilumos įrenginius nuo Å¡ilumos perdavimo tinklu ar daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktu, inter alia priimtu įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį.

Taigi Statybos įstatyme aiÅ¡kiai nustatyta, kad paprastojo remonto darbų užbaigimÄ fiksuoja dokumentas - tai deklaracija apie statybos užbaigimÄ (atsakovu atveju atjungimas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos tokiu dokumentu ir fiksuotas). Pateiktu atsiliepimu ieÅ¡kovė AB „Šiaulių energija“ praÅ¡o apeliantės (atsakovės) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia sekančiais argumentais:

Vadovaudamasi 2015 m. kovo 30 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimu, AB „Šiaulių energija“ pagristai ir teisėtai skaičiavo mokestį už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovai vienaÅ¡aliÅ¡kai atjungė jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų įrenginius nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos sistemos ir nemokėjo už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ . Nagrinėjamu laikotarpiu buto (patalpų) Å¡ildymo sistemos įrenginių daugiabučiame name atjungimo nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos procedÅ«ra buvo reglamentuojama CK 6.390 straipsnio, Å ilumos Å«kio įstatymo, LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės), galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d., nuostatose. Patalpų savininkai daugiabučiame name turėjo laikytis Å¡iuose teisės aktuose nustatytos atjungimo procedÅ«ros. Taigi, tiek pagal tuo metu galiojusį, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimÄ pripažįstama butų (patalpų) savininkų teisė atjungti savo buto (patalpų) Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitu namo butu gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis).

Savininkai, kurie savo patalpų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemas nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdami teisės aktais nustatytÄ tvarka, iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitiniais vartotojais. Bendrasavininkų sutikimo protokolas, kuriuo, kaip teigia savo skunde apeliantas (atsakovas) vadovavosi atlikdamas tariamus atjungimo darbus, buvo pasiraÅ¡ytas 2007-06-21 d., tačiau negyvenamas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai įsigijo 2007-12-29 d. Atsakovai tik 2016 m. rugsėjo mėnesi kreipėsi į AB „Šiaulių energija“ su praÅ¡ymu dėl leidimo iÅ¡leisti termofikacinį vandenį, pjaustyti vamzdynÄ ir galimybės susitvarkyti atsijungimÄ nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos.

Tuo atsakovai pripažino, jog nebuvo teisėtai atsijungę, prašė leisti atlikti atsijungimo veiksmus. Iki to laiko Å¡ildymo prietaisai (radiatoriai) atsakovų patalpose buvo palikti tvirtinimo vietose (matosi iÅ¡ pateiktų nuotraukų), todėl bet kurio metu galėjo bÅ«ti ir prijungti, ir atjungti, Å¡ildymo prietaisų (radiatorių) prijungimo vamzdžiai styrojo iÅ¡ sienos, nebuvo paslėpti, Å¡ildymo sistema nebuvo atjungta. Å iluma atsakovams buvo pateikiama per vamzdynus. 2016-10-06 atsakovai atlikę bÅ«tinus Å¡ilumos vartojimo įrenginiu atjungimo nuo Å¡ilumos tiekimo sistemos reikalavimus, kaip tai reglamentuoja Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 122 punktas, dalyvaujant daugiabučio namo administratoriui ir ieÅ¡kovui (Å¡ilumos tiekėjui), pasirašė atjungimo aktÄ .

Iki 2016-10-06 ieÅ¡kovas už suteiktas paslaugas skaičiavo atsakovams pagal jiems priklausančių patalpų plotÄ skolÄ , kuri laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 sudarė 4282,62 Eur už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir 6,92 Eur už techninį aptarnavimÄ , atsakovai iki dabar nieko nėra sumokėję. VienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡yta deklaracija apie statybos užbaigimÄ nėra pagrindas konstatuoti, kad reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, buvo tinkamai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartyje, civ. byloje Nr. 3K-3-119/2013).

Administracinio teismo sprendimu pripažinus netaikytinomis tam tikras Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios Å¡iuo metu yra pakeistos, nuostatas susidarė tam tikras teisinis vakuumas. Å is teisinis santykis vėliau priimtais teisės aktais yra reglamentuotas - aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. Dl-410, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d., buvo patvirtinta, kad paprasto remonto apraÅ¡ui įrengiant, iÅ¡montuojant pastato Å¡ildymo bendrÄ sias inžinerines sistemas privalomas raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, be to, nuo 2011 m. liepos 29 d.

įsigaliojo Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, pagal kurių nuostatas Å¡iek tiek pakeista Å¡ilumos įrenginių atjungimo procedÅ«ra (apie sprendimÄ atjungti įrenginius privaloma informuoti savivaldybės institucijÄ ir karÅ¡to vandens tiekėjÄ , kartu pateikiant jam ir praÅ¡ymÄ nutraukti karÅ¡to vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus, įrenginių projektavimo, įrengimo ir kiti atjungimo darbai atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“, nustatyta tvarka:

įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karÅ¡to vandens tiekėjo įgaliotam atstovui), tačiau įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimÄ patvirtinančio akto pasiraÅ¡ymo; atliekant atjungimo nuo Å¡ildymo sistemos procedÅ«rÄ , esant minėtam vakuumui, taip pat turėjo bÅ«ti laikomasi tapačios atjungimo tvarkos. Deklaracijos sudarymo ir pateikimo laikas yra ne 2010 metai, kaip teigia apeliantas, o 2013 m., nes ji buvo pateikta Å iaulių apylinkės teismui 2013 m. vasario 13 d. teismo posėdžiui, civ. byloje Nr. 2-3268-883/2014.

Kad deklaracija buvo sudaryta tuo metu patvirtina ir įraÅ¡as VÄ® registrų centras NTR registre, kuris padarytas 2013-01-28. Be to į bylÄ atsakovai pateikė ir 2014-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuota, kad centrinio Å¡ildymo tinklų vamzdynų galai užsukti, tai, kad Å¡is vamzdynas yra patalpose matosi ir Å¡iame akte pateiktose nuotraukose. Taigi per Å¡iuos vamzdžius patalpos gauna Å¡ilumos energijÄ . Faktines aplinkybes, kad apeliantas nebuvo įvykdęs atsijungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos reikalavimų, numatytų teisės aktuose, patvirtina ir byloje esantis Valstybinės energetikos inspekcijos 2012-02-21 nurodymas Nr. 15-11-03 kuris įpareigojo iki 2012-03-30 paÅ¡alinti pažeidimus, padarytus savavaliÅ¡kai atsijungiant nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, t. y.

įteisinti atsijungimÄ arba atstatyti savavaliÅ¡kai atjungtus Å¡ildymo prietaisus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės (atsakovės) V. P. apeliacinis skundas atmestinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl atsakovų prievolės mokėti už Å¡ilumos energijÄ 4282,62 Eur skolÄ , laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 ir 6,92 Eur už techninį aptarnavimÄ , kuomet atsakovės teigimu, jai ir atsakovui V.

P. priklausančios patalpos nuo 2010-10-07 yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos ir jas Å¡ildo pačių įrengtu autonominiu Å¡ildymu. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo pozicijÄ grindžia tuo, kad iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-456-841/2015 aktuali tik iki 2012 metų spalio mėnesio, nes nuo 2012 metų spalio mėn., kada ieÅ¡kovė skaičiuoja skolÄ , atsakovai jau turėjo parengtÄ projektÄ ir buvo įvykdę visus atsijungimo darbus, atliktus pagal ieÅ¡kovės metodikÄ , atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas nuo 2012 m. iki 2016 metų spalio mėnesio nebuvo pasiraÅ¡ytas dėl ieÅ¡kovės kaltės, patvirtinus 2012 metais atjungimo projektÄ , jokių esminių darbų patalpose nebuvo atlikta, atjungimo darbai buvo atlikti dar 2010 metais; 2012 metų spalio mėn. buvo pasiruoÅ¡ta dar vienam akto pasiraÅ¡ymui, o civilinė byla Nr. 2-456-841/2015 buvo iÅ¡nagrinėta bÅ«tent dėl 2010 metų atsijungimo klausimo.

Taip pat teigia, kad Å iaulių apylinkės teismas 2016-12-12 sprendime nevertino, kad atsakovams Å¡iluminė energija 2012 m. - 2016 m. laikotarpiu pateikta nebuvo, o įrodinėdami atsijungimo teisėtumÄ remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu, kuriuo tam tikri Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 punktai pripažinti prieÅ¡taraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui.

IÅ¡ esmės, atsakovė, kaip ir ankstesnėse bylose, ginčija pačiÄ atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos procedÅ«rÄ , dėl kurios, ieÅ¡kovei laikant jog atsakovai iki galo nesutvarkydami atsijungimo, taip, kaip numatyta teisės aktuose, iÅ¡liko ieÅ¡kovės vartotojais, taip turėdami prievolę mokėti už Å¡ilumos energijÄ . Su atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-456-841/2015), Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuria Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-456-841/2015), Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014), Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuria Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014) nustatytais prejudiciniais faktais.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendimas, turintis res judicata galiÄ , sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiÅ¡kia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Ankstesnėse bylose, minėtose Å¡ios nutarties 13 punkte, nustatyta, kad atsakovai V. P. ir V. P. neteisėtai 2010-10-07 vienaÅ¡aliÅ¡kai atjungė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įrenginius nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos, buvo užpildyta 2010-10-07 deklaracija apie statybos darbų užbaigimÄ , Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas yra teisiÅ¡kai įregistruotas VÄ® Registrų centre. Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teigė, jog jie apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ Ä¯registravo vieÅ¡ame registre ir mano, kad yra teisėtai atsijungę nuo Å¡ilumos centralizuoto tiekimo, sutiko mokėti iÅ¡ dalies, tik už bendroms reikmėms priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalį už laikotarpį nuo 2012-2016.

Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių daugiabučiame name atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos procedūra buvo reglamentuojama CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo, LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d., nuostatose. Patalpų savininkas daugiabučiame name turėjo laikytis šiuose teisės aktuose nustatytos atjungimo procedūros.

Tiek pagal tuo metu galiojusį, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimÄ pripažįstama butų (patalpų) savininkų teisė atjungti savo buto (patalpų) Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemas nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitinis vartotojas.

Atsakovai 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu dėl leidimo iÅ¡leisti termofikacinį vandenį, jiems buvo leista tai atlikti, po to buvo pasiraÅ¡ytas aktas dėl atjungiamo objekto, todėl nuo 2016 m. spalio 6 d. centralizuotas Å¡ilumos tiekimas atsakovų patalpoms laikomas teisėtai atjungtu. Atsakovai, nesilaikydami galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, neįteisinę patalpų Å¡ildymo įrangos atjungimo iki 2016-10-06, elgėsi nerÅ«pestingai, nes remiantis Taisyklių 263 punktu jie liko Å¡ilumos energijos vartotojais.

Taigi, nesant teisėtÄ patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimÄ patvirtinančio akto (Taisyklių 260 punktas), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiÅ¡kai patalpose Å¡ildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, buvo Å¡ilumos energijos vartotojai. Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už suvartotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui. Å i įstatymo nuostata perkelta į LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d.

įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o patvirtinimo“ 21 punktÄ , o 27 punkte papildomai nurodant, kad už suvartotÄ Å¡ilumÄ buitinis Å¡ilumos vartotojas moka Å¡ilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba ApraÅ¡o 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtÄ suvartotÄ Å¡ilumos kiekį. Nurodytose sÄ lygose nustatyta Å¡ilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus Å¡ilumos paskirstymo metodus.

Taigi patalpų savininkai atsiskaito už Å¡ilumos energijÄ pagal teisės aktais reglamentuotÄ tvarkÄ , todėl, atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto Å¡ilumos kiekio paskirstymo (iÅ¡dalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovų patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto Å¡ilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovams, kaip patalpų savininkams ir Å¡ilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už Å¡ilumos energijÄ , minėta, iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisino patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, t. y. iki 2016-10-06. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡mingi Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2014-10-31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I (858)-13/2014 esantys iÅ¡aiÅ¡kinimai, jog inžinierinių sistemų įrengimas priskiriamas paprastajam remontui ir patenka iÅ¡skirtinai į Statybos įstatymo reglamentavimo sritį, taip pat Å¡io teismo konstatavimas, kad energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai vadovavosi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra priimtas 2014 m. spalio 31 d. Byloje nėra ginčo, kad patalpos (duomenys neskelbtini), buvo atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos iki šio teismo sprendimo priėmimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Kadangi atsakovų patalpos nuo centrinio Å¡ildymo sistemos buvo atjungtos iki 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, jis negali bÅ«ti taikomas sprendžiant patalpų atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos teisėtumo klausimÄ Å¡ioje civilinėje byloje.

Todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , nesivadovavo 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I 858 -13/2014, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013 pasisakyta ne tik dėl santykių tarp Å¡ilumos tiekėjo ir vartotojo, bet ir dėl Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1438-35/2012.

Kasacinis teismas konstatavo, kad atitinkamos normos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Å ilumos Å«kio, Statybos įstatymui ne dėl jų pačių ydingumo, bet dėl to, kad juos priėmę subjektai neturėjo teisės aiÅ¡kinti tam tikrų teisės normų, todėl yra susidaręs tam tikras teisinis vakumas. Nuo 2011 m. liepos 29 d. įsigaliojo Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, pagal kurių nuostatas apie sprendimÄ atjungti įrenginius privaloma informuoti savivaldybės institucijÄ ir karÅ¡to vandens tiekėjÄ , kartu pateikiant jam ir praÅ¡ymÄ nutraukti karÅ¡to vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus, įrenginių projektavimo, įrengimo ir kiti atjungimo darbai atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, nustatyta tvarka:

įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karÅ¡to vandens tiekėjo įgaliotam atstovui, tačiau įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimÄ patvirtinančio akto pasiraÅ¡ymo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atliekant atjungimo nuo Å¡ildymo sistemos procedÅ«rÄ , esant minėtam vakuumui, taip pat turėjo bÅ«ti laikomasi tapačios atjungimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra prieÅ¡taraujantys suformuotai teismų praktikai, tame tarpe ir Vyriausiojo Administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui bei faktinėms aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti įrodymu visuma bei įstatyminis reglamentavimas, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atsakovai atsijungė pažeidžiant atsijungimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Savininkas, kuris savo patalpų Å¡ilumos sistemÄ nuo pastato Å¡ildymo sistemos atjungia pažeisdamas teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ios sistemos tiekiamos Å¡ilumos vartotojas, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai skaičiavo mokestį už Å¡ilumos energijÄ .

Teismas priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į aukščiau iÅ¡dėstytus teisės aktų reikalavimus bei priėmė sprendimÄ atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai Å¡io pobÅ«džio bylose (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2013; kt.).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                               Alfredas Vilbikas                                                                              Â