2022-10-12 Nr. AB-24546-3-65-3-00237-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės F. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei F. B. dėl skolos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2022-10-12 Nr. AB-24546-3-65-3-00237-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės F. B. 1 262,06 Eur susidariusią skolą, 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2020 m. sausio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai susigrąžinamos.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-733-968/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00237-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės F. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei F. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės F. B. 1 262,06 Eur susidariusią skolą, 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2020 m. sausio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai susigrąžinamos.
2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:
2.1. NMA pakartotinai įvertino pareiškėjo I. B. (I. B.) (toliau – ir pareiškėjas) (paveldėtoja F. B.) 2015 m. gegužės 6 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką 2015 m. (toliau – ir 2015 m. Paraiška) (reg. Nr. 15-1005202972-1) (valdos Nr. 1005202972) ir nustatė, kad jam buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma (parama nepriklauso), todėl susidarė bendra 1 262,06 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. NMA 2015 m. lapkričio 27 d. buvo gautas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Zarasų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Zarasų VMVT) raštas Nr. 71AS2-(71.5.)-341 „Dėl kompleksinės paramos reikalavimų ūkinių gyvūnų sveikatingumo kontrolės srityje laikymosi“ (toliau – ir Raštas), kuriame pažymėta, kad pareiškėjas neleido Zarasų VMVT veterinarijos gydytojams-inspektoriams atlikti patikrą pareiškėjo ūkyje. Prie Zarasų VMVT Rašto pridėtas papildomas dokumentas (pareiškėjo įgalioto asmens F. B. 2015 m. lapkričio 3 d. raštas „Atsisakymas nuo patikros“), pareiškėjas atsisakė patikros atlikimo. Kadangi pagal Zarasų VMVT gautą informaciją, pareiškėjas atsisakė patikros atlikimo, jam einamaisiais metais parama pagal 2015 m. Paraišką nemokama. NMA 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1792 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis pareiškėjo I. B. paveldėtoja F. B. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.
2.2. Teikdamas 2015 m. Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Apie priimtą Sprendimą ir grąžintiną 1 262,06 Eur paramos sumą pareiškėjas buvo informuotas NMA 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. BR6-7470 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Jis Sprendimu apskaičiuotos grąžintinų sumos negrąžino. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjui, atsakovė tapo jo palikimo priėmėja. Ši informacija yra pateikta ir atsakovei 2021 m. vasario 2 d. paštu siųstame NMA rašte Nr. BR6-712 „Dėl I. B. skolos sugrąžinimo“ prie kurio buvo pridėtas ir Sprendimas.
2.3. NMA nuo 2020 m. sausio 28 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo pareiškėjo negrąžintos 1 262,06 Eur sumos.
3. Atsakovė F. B. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. nurodė, kad ji jokių skolų nepaveldėjo, o veterinarijos tikrintojai į ūkį nebuvo įleisti, nes buvo be specialios aprangos.
II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo Agentūros prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės F. B. 1 262,06 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
5. Teismas nustatė, kad NMA 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo vadovaujantis I. B. paveldėtoja F. B. privalo grąžinti NMA susidariusią 1 262,06 Eur skolą. Sprendimas atsakovei buvo išsiųstas 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. BR6-712 „Dėl I. B. skolos sugrąžinimo“. 2021 m. vasario 2 d. rašte buvo nurodyta, kad I. B. (I. B.) apie skolos apskaičiavimą buvo informuotas NMA 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. BR6-7470 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, todėl palūkanos atsakovei skaičiuojamos nuo 2020 m. sausio 28 d. Palūkanos skaičiuojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemonės, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 14 punktu ir 15.1 papunkčiu.
6. Teismas pažymėjo, jog NMA apie priimtą Sprendimą atsakovę informavo tinkamai. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat byloje nėra nustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Todėl pareiškėjui iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė išmokėtos paramos sumą bei 5 proc. metines palūkanas.
III. 7. Atsakovė F. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.
8. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, priimdamas nagrinėti iš paveldėjimo santykių kilusį pareiškimą dėl skolos priteisimo, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 2 dalyje. Inspekcija yra laikytina I. B. kreditoriumi. Byloje pateikti duomenys, kad NMA priėmė Sprendimą susigrąžinti skolą, bet I. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė F. B. (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą gavo 2020 m. spalio 16 d.). F. B. ūkininko ūkio, kaip palikimo, iš I. B. nepriėmė. Ji 2019 m. vasario 22 d. perėmė jo ūkį ir įregistravo jį kaip savo. I. B. savo mirties dieną ūkio neturėjo. Taigi tarp NMA ir I. B., priėmus Sprendimą, atsirado civiliniai santykiai kaip tarp kreditoriaus ir skolininko. Pagal CK 5.63 straipsnį kreditorius per 3 mėn. turi pareikšti reikalavimus palikimą priėmusias įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldėto turto, o civiliniai ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 31 str. 2 d.). Šiuo atveju Agentūra praleido nustatytą 3 mėn. terminą.
9. Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, jog reikalavimas priteisti skolą, remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, o ne su civiliniais santykiais, todėl yra teismingas administraciniam teismui ir nagrinėjamas vadovaujantis administracinės teisės normomis. NMA yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vykdydamas teisės aktais jam pavestas funkcijas ir naudodamasis šioms funkcijoms įgyvendinti priskirtomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje, tarp NMA ir pretenduojančiojo gauti paramą subjekto susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai. Šioje administracinėje byloje NMA keliami reikalavimai dėl išmokėtos paramos grąžinimo ir metinių palūkanų priteisimo yra grindžiami išimtinai Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatomis. Vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. TK-2004-80, 2004 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. TK-2004-81) suformuota praktika, ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo, remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, yra nagrinėjami administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartis Nr. T-36-2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Taip pat paramos gavėjo sutikimas ar nesutikimas su pažeidimu pats savaime nėra pagrindas netaikyti sankcijos ar nesiimti paramos grąžinimo priemonių.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovės F. B. 1 262,06 Eur susidariusią skolą, 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos lėšos bus visiškai susigrąžinamos.
11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, priteisė Agentūrai iš atsakovės 1 262,06 Eur gražintinų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2020 m. sausio 28 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad būtent tarp I. B. (o ne jos) ir Agentūros susiklostė civiliniai santykiai, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Be to, Agentūra praleido trumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.
12. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
13. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimus; kt.). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį eA-2615-629/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1746-525/2021; kt.). Taigi LVAT privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
14. Nors atsakovė teigia, kad nagrinėjamoje byloje ginčo santykis yra civilinio pobūdžio, LVAT praktika įrodo priešingai. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), Agentūrai atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 p.). Paminėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje pareiškėjas taip pat buvo Agentūra, atliekanti viešąjį administravimą susigrąžinant skolą teisminiu būdu. Todėl atsakovės argumentai, esą, šioje byloje ginčo santykis yra civilinio pobūdžio, nėra pagrįsti. LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 įrodo, kad ginčo santykiai dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra administracinio pobūdžio, atitinkamai teismingi administraciniams teismams.
15. Dėl tų pačių argumentų nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės požiūriu, esą, šioje administracinėje byloje turėtų būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį žalos santykiams.
16. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. B. (I. B.), atsakovė F. B. tapo jo palikimo priėmėja. Atsakovė taip pat neginčija aplinkybės, jog perėmė jo ūkį. Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė palikimą priėmė pagal turto apyrašą (CK 5.52 str. 2 d.), todėl atsakovė yra atsakinga už palikėjo I. B. (I. B.) skolą NMA. Agentūros Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti I. B. išmokėtas paramos lėšas, yra nenuginčytas ir galiojantis, atsakovė neneigia, kad buvo informuota apie minėtą Sprendimą, todėl laikytina teismas neturi pagrindo kvestionuoti Sprendimo dėl pritaikytos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai, pareiškėjo Agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovės paramos lėšas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrįstai pareiškėjui iš atsakovės priteista prašoma suma bei 5 procentų palūkanos už pavėluotai grąžintas lėšas.
17. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Agentūros prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės F. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė