30bfae3c-b568-42e8-bea8-53c95b215eba · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-755-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23211-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21; 129.19.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3796-854/2014 pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas dėl skolininko teisių pažeidimo, trečiasis asmuo antstolė V. Å ..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovo prieÅ¡taravimÄ , kad turtas (patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui už mažesnę nei 1 410 000,00 Lt kainÄ , neteisėtu; pripažinti, kad ieÅ¡kovas turi teisę parduoti turtÄ (patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)) savo pasiÅ«lytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumÄ , kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. už 1 040 000,00 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2005-12-13 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė kredito sutartį. 2006-01-14 įregistruotu hipotekos lakÅ¡tu prievolės užtikrinimui ieÅ¡kovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2009-07-25 kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2009-12-03 nutartimi Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas, tenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ , nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių hipoteka įkeistÄ turtÄ ir iÅ¡ jo vertės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti 2 157 821,77 skolos ir 132,00 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas kreipėsi į antstolę dėl priverstinio turto pardavimo, tačiau procesas užtruko. Turtas buvo perkainotas keletÄ kartų. 2012-09-28 turto ekspertizės aktu nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 1 012 000,00 Lt. 2014-03-04 turto kainos ekspertizės akte nurodyta turto rinkos vertė 1 040 000,00 Lt. Savo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad vykdymo procese galimi ir kiti turto realizavimo bÅ«dai, pavyzdžiui, turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui. IeÅ¡kovas rado pirkėjÄ â€“ UAB „Lupra NT“.

Apie surastÄ pirkėjÄ 2013-04-29 ieÅ¡kovas informavo antstolę, kuri dėl tokios procedÅ«ros neprieÅ¡tarauja, tačiau prieÅ¡tarauja atsakovas. 2013-05-07 raÅ¡te AB SEB bankas nurodė prieÅ¡taraujantis, kad turtas bÅ«tų parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui už mažesnė nei 1 410 000,00 Lt kainÄ . Turto įkainojimo atsakovas neginčijo, o prieÅ¡tarauja, kad turtas bÅ«tų parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui už mažesnę kainÄ vien todėl, kad nuo 2013-04-14 iki 2013-04-21 buvo paskelbtos varžytinės, kuriose kaina už bankui įkeistÄ turtÄ pakelta iki 1 410 000,00 Lt.

IeÅ¡kovo teigimu teisė pasiÅ«lyti savo pasirinktÄ pirkėjÄ Ä¯tvirtinta įstatyme (CPK 704 str.), ji negali bÅ«ti apribota kreditoriaus valios. Pažymi, kad varžytinės neįvyko, pradinė turto kaina jose buvo 809 600 Lt, nėra jokios garantijos, kad kitose varžytinėse kas nors turtÄ pirks už 1 410 000,00 Lt ar daugiau. Todėl, ieÅ¡kovo teigimu, kreditorius, nesutikdamas, kad turtas bÅ«tų parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui už mažesnę nei kreditoriaus nurodoma kaina, piktnaudžiauja savo teise ir pažeidžia skolininko interesus.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi daugiau kaip dviejų milijonų litų dydžio įsipareigojimų bankui. Priverstinis skolos iÅ¡ įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, pradėtas dar 2009 metais, buvo nuolat stabdomas dėl eilės ieÅ¡kovo inicijuotų teisminių procesų. Kreditorius turi pagrįstų lÅ«kesčių gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto kuo didesne apimtimi. Antstolei paskelbus varžytines ir atsiradus pirkėjui, pasiÅ«liusiam už įkeistÄ turtÄ 1 410 000,00 Lt kainÄ , varžytinės neįvyko dėl ieÅ¡kovo skundo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nenoras, jog turtas bÅ«tų realizuotas už kuo didesnę kainÄ , verčia manyti, kad ieÅ¡kovas vadovaujasi savanaudiÅ¡komis, su kreditoriaus teisėtais interesais nesuderinamomis paskatomis. Atkreipė dėmesį, kad joks skolininko pasiÅ«lytas pirkėjas nepervedė pinigų už realizuojamÄ turtÄ Ä¯ antstolės depozitinę sÄ skaitÄ , pats potencialus pirkėjas nei bankui, nei antstolei jokių pretenzijų dėl banko nesutikimo nepareiÅ¡kė, todėl jo ketinimų realumas abejotinas.

Paskutinis atliktas vertinimas skiriasi nuo varžytinėse pasiÅ«lytos sumos net 40 proc., todėl bankas siekia pakartotinio turto įvertinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai 82,06 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikino 2013-07-24 teismo nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese Nr. 0071/10/01427 sustabdymÄ .

Å iÄ sprendimo dalį nutarė vykdyti skubiai.Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovu, jog varžytynės, kuriose pasiÅ«lyta didesnė kaina už realizuojamÄ turtÄ , neįvyko dėl paties ieÅ¡kovo inicijuoto teisminio proceso. Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovu, kad skolininko turto pardavimas jo pasiÅ«lytam pirkėjui neprieÅ¡tarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, be to, yra priimtinesnis skolininkui. Tačiau, nors dažniausiai toks skolininko turto realizavimas atitinka tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek ir skolininko interesus ir turi prioritetÄ prieÅ¡ turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, nes taip realizuojant turtÄ sumažinamos galimos vykdymo iÅ¡laidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai, Å¡is siekis negali bÅ«ti savitikslis.

Teismas nelaikė svarbia aplinkybe, kad 1 410 000,00 Lt už realizuojamÄ turtÄ varžytynėse pasiÅ«lė su atsakovu susijusi įmonė, kadangi turto pardavimas už didesnę kainÄ atitinka tiek kreditoriaus, tiek ir paties skolininko teisėtus ir pagrįstus interesus. Teismas vertino, kad bankas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog turto vertė gali bÅ«ti iÅ¡augusi, todėl jo nesutikimas, iÅ¡reikÅ¡tas 2013-05-07 raÅ¡te antstolei ir lydimas praÅ¡ymo paskirti pakartotinę ekspertizę, negalėjo bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 str. 2 d. teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skolininko siÅ«loma pirkėjo valia dalyvauti Å¡ioje procedÅ«roje aiÅ¡kiai neiÅ¡reikÅ¡ta. Teismas reikÅ¡minga aplinkybe nevertino pakartotinės ekspertizės, atliktos 2014-03-04, akte nurodytos turto rinkos vertės, kadangi atsakovo veiksmų teisėtumÄ teismas vertino retrospektyviniu aspektu, t.y. ar atsakovo veiksmai buvo teisėti jų atlikimo metu. AntrÄ jį ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ pripažinti, kad ieÅ¡kovas turi teisę parduoti turtÄ savo pasiÅ«lytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumÄ , kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. 1 040 000,00 Lt, atmetė, kadangi laikė, jog tai yra iÅ¡vestinis reikalavimas, todėl atmetus reikalavimÄ dėl banko nesutikimo pripažinimo neteisėtu, turi bÅ«ti atmestas ir antrasis ieÅ¡kovo reikalavimas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo apelianto naudai 288,00 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 288,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Nurodo, kad:CPK 704 str. yra imperatyvaus pobÅ«džio, jame nustatytas reguliavimas yra aiÅ¡kus ir konkretus, jame nėra numatyta jokių papildomų iÅ¡lygų ar sÄ lygų.

IeÅ¡kovo supratimu, teisė siÅ«lyti savo pirkėjÄ yra iÅ¡imtinė ir įstatyminė skolininko teisė, ji nepriklauso nuo kreditoriaus valios ir niekaip negali bÅ«ti apribota ar pakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo iÅ¡aiÅ¡kinimuose nurodo, kad CPK 704 str. 1 d. apibrėžiamas turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui kaip varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, tarp jų ir nustatytai CPK 694 str. 1 d., turi bÅ«ti taikomas, nes atitinka tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek ir skolininko interesus.

Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetÄ prieÅ¡ turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, nes taip realizuojant turtÄ gali bÅ«ti sumažintos vykdymo iÅ¡laidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai;Teismas laikosi skirtingos pozicijos dėl 2014-03-04 turto ekspertizės akto vertinimo kaip įrodymo. Sprendime teismas nurodo, jog 2014-03-04 turto ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra nereikÅ¡minga, tuo tarpu kitoje nutartyje teismas nurodo, kad turto vertės ekspertizė bÅ«tų vertinama kaip įrodymas Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad varžytynėse dalyvavo vienintelis pirkėjas – su atsakovu susijęs ir jo kontroliuojamas juridinis asmuo UAB „Litectus“, kas įrodo atsakovo pozicijos nesÄ Å¾iningumÄ ir atsiliepimo motyvų ydingumÄ ;Teismui atmetus ieÅ¡kinį ir antstoliui organizavus naujas turto pardavimo varžytynes pradinė turto pardavimo kaina pirmose varžytynėse bÅ«tu tik 832 000,00 Lt (1 040 000,00 Lt – 20 %), o antrose varžytynėse tik 624 000,00 Lt (1 040 000,00 Lt – 40 %).

Todėl nėra jokios garantijos, kad sekančiose varžytynėse turtÄ kažkas pirks už 1 410 000,00 Lt ar brangiau. Tuo tarpu realizuojant turtÄ CPK 704 str. nustatyta tvarka, dėl kainos jokių klausimų nekyla, aiÅ¡ku, kad bus gauta 1 040 000,00 Lt suma;IeÅ¡kovo pasiÅ«lytas pirkėjas UAB „Lupra“ yra ieÅ¡kovui priklausančių patalpų nuomininkas, kuris į parduotuvės įkÅ«rimÄ yra investavęs Å¡imtatÅ«kstantines sumas. Jei apelianto patalpas varžytynėse nusipirks su nuomininku nesusijęs asmuo, gali atsitikti taip, kad nauja nuomos sutartis nebus sudaryta, nuomininkui UAB „Lupra“ teks kraustytis ir apeliantas sulauks iÅ¡ nuomininko Å¡imtatÅ«kstantinės pretenzijos dėl nutrÅ«kusios veiklos ir žalos atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimÄ .Nurodo, kad:IeÅ¡kovo neįvykdyta prievolė bankui yra 2 139 863,65 Lt. IeÅ¡kovo siekis turtÄ realizuoti už ženkliai mažesnę kainÄ vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas, neadekvatus kreditoriaus ir skolininko bendradarbiavimo požiÅ«riu;IeÅ¡kovas CPK 704 str. reglamentuota teise nepasinaudojo: į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, jog iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ buvo sumokėta ne mažesnė pinigų suma kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiÅ¡kai padengti įsiskolinimams ir vykdymo iÅ¡laidoms;Pagal CPK 613 str. vykdymo proceso metu iÅ¡kylančius klausimus antstolis iÅ¡sprendžia motyvuotu patvarkymu.

Jei suinteresuotas asmuo nesutinka su antstolio patvarkymu, jis turi teisę antstolio patvarkymÄ apskųsti. Antstolis, atsisakęs skundÄ patenkinti, priima patvarkymÄ ir siunčia jį teismui kartu su skundu. IeÅ¡kovas nenurodo jokio konkretaus antstolės patvarkymo, kuris bÅ«tų priimtas tenkinant banko praÅ¡ymÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , tinkamai taikė vykdymo proceso normas, reglamentuojančias skolininko teisę iki varžytynių pasiÅ«lyti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ .Pagrindinis apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai taikė CPK 704 straipsnio nuostatas ir neleido ieÅ¡kovui parduoti turto jo pasiÅ«lytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumÄ , kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. 1 040 000,00 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.Byloje nustatyta, kad dėl ieÅ¡kovo turto, t. y. negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų (patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)), varžytynės vyko nuo 2013-03-14 10:00:00 iki 2013-03-21 15:00:00. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 809 600,00 Lt. Varžytynėse dalyvavo vienas dalyvis UAB „Litectus“, kuris pasiÅ«lė 1 410 000,00 Lt. Å iaulių apylinkės teismas 2013-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2818-772/2013 pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427.

IeÅ¡kovas 2013-04-19 raÅ¡tu informavo antstolę V. Å ., jog nori pasinaudoti CPK 704 straipsnio teise ir pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ UAB „Lupra NT“, kuris yra įsipareigojęs į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti ne mažesnę pinigų sumÄ , kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė. 2013-05-21 antstolės patvarkymu varžytynės buvo atÅ¡auktos. 2013-05-07 raÅ¡tu atsakovas AB „SEB bankas“ iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ , kad turtas bÅ«tų parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui už mažesnę nei 1 410 000,00 Lt kainÄ .Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , taikant CPK 704 straipsnio nuostatas, turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui turi prioritetÄ prieÅ¡ turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių.

Tačiau tuo pačiu yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nors dažniausiai skolininko turto pardavimas jo pasiÅ«lytam pirkėjui atitinka tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek ir skolininko interesus ir turi prioritetÄ prieÅ¡ turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, nes taip realizuojant turtÄ sumažinamos galimos vykdymo iÅ¡laidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai, Å¡is siekis negali bÅ«ti savitikslis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesinio sprendimo (Å¡iuo atveju – nutarties) vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas iÅ¡ieÅ¡kotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieÅ¡kos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas bÅ«tų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebÅ«tų parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal UAB ,,Revilus“ skundÄ dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-215/2014).

Turto pardavimas už didžiausiÄ galimÄ kainÄ â€“ siektinas priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimÄ .Turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui – vienas iÅ¡ CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo bÅ«dų. CPK 704 straipsnyje (nagrinėjamu atveju aktuali Å¡io straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pakeitimo) nustatyta skolininko teisė surasti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ , kuriÄ jis gali realizuoti, jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, pakankama įsiskolinimams vykdymo iÅ¡laidoms padengti, – tokiu atveju varžytynės atÅ¡aukiamos, turtas parduodamas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui, suraÅ¡ant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ .

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetÄ prieÅ¡ turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, nes taip realizuojant turtÄ sumažinamos galimos vykdymo iÅ¡laidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo bÅ«das turi bÅ«ti taikomas, nes atitinka tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimÄ ir vykdymo iÅ¡laidas, iÅ¡ieÅ¡kojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (Å¡is turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas bÅ«tų parduotas už kainÄ , atitinkančiÄ skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

S. v. antstolis S. U., kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008). Teisėjų kolegija nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004), kad įstatyme nustatyta tam tikra Å¡ios galimybės įgyvendinimo sÄ lyga, t. y. iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ turi bÅ«ti sumokėta ne mažesnė pinigų suma kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios visiÅ¡kai užtenka įsiskolinimams ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti (CPK 704 straipsnio 2 dalis).

Nurodyta įstatymo norma siekiama apsaugoti teisėtus iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡i proceso teisės norma turi bÅ«ti taikoma ir aiÅ¡kinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, nepaneigiant skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugos.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-02-14 antstolės patvarkymu paskelbtos ieÅ¡kovo turto varžytynės, kuriose buvo pasiÅ«lyta didesnė kaina už realizuojamÄ turtÄ , neįvyko dėl ieÅ¡kovo inicijuoto teisminio proceso ir jo praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paskelbtos varžytinės neįvyko dėl paties skolininko veiksmų. Nors apeliantas pareikÅ¡tais reikalavimais iÅ¡reiÅ¡kė siekį pasinaudoti CPK 704 nustatyta teise iki varžytinių pasiÅ«lyti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ ir tokios savo teisės pažeidimu įvardija atsakovo AB SEB banko nesutikimÄ , įrodymų, kad buvo įvykdytos sÄ lygos, bÅ«tinos tam, kad įgyvendinti įstatymu nustatytÄ teisę pasiÅ«lyti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ , teismui nepateikė.

Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas pirkėjas įstatymo nustatytu laiku bÅ«tų įmokėjęs pinigus į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ ar kokia nors forma bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs ketinimÄ pirkti parduodamÄ turtÄ , todėl teisėju kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad skolininko siÅ«loma pirkėjo valia dalyvauti turto pirkimo procedÅ«roje nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas savo veiksmais kokiu nors bÅ«du suvaržė ieÅ¡kovo teisės pasiÅ«lyti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ realizavimÄ .

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo valia tokiu atveju neturi jokios esminės reikÅ¡mės, nes įstatymas užtikrina atitinkamÄ skolininko teisę, kuriÄ jis įgyvendinti gali tik laikydamasis nurodytų teisės normų reikalavimų. Civilinio proceso įstatymui aiÅ¡kiai ir griežtai reglamentuojant vykdymo procesÄ , varžytynėse parduodamo turto įkainojimas, varžytinių proceso organizavimas ir skolininko teisės iki varžytinių pasiÅ«lyti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ realizavimas galimas tik laikantis įstatymu nustatytos vykdymo proceso tvarkos.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, kad jis turi teisę parduoti turtÄ savo pasiÅ«lytam pirkėjui už ne mažesnę pinigų sumÄ , kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė, t.y. už 1 040 000,00 Lt, yra nepagrįstas ir vertinamas kaip netinkamas teisių gynimo bÅ«das.Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog turto pardavimui turėjo įtakos UAB „Litectus“ dalyvavimas varžytynėse, nes Å¡i įmonė yra dukterinė atsakovo įmonė. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Litectus“ yra tarptautinės SEB grupės įsteigta ir valdoma bendrovė, savo turto portfelį valdanti savarankiÅ¡kai.

Ä®monės tikslas – įsigyti turto, kuris buvo naudojamas kaip SEB suteiktų paskolų užstatas. Tokio turto įsigyjame vieÅ¡uosiuose aukcionuose ir varžytynėse, kur gali dalyvauti ir kiti besidomintys pirkėjai, ir taip užtikrina, kad Å¡is turtas bÅ«tų įsigyjamas rinkos kaina. Tai, kad UAB „Litectus“ pasiÅ«lė 1 410 000,00 Lt kainÄ , kuri buvo ženkliai didesnė už nustatytÄ pradinę pardavimo kainÄ , reiÅ¡kia, jog Å¡i įmonė, siekdama savo tikslų, pateikė tokiÄ kainÄ , kokiÄ vertino atitinkančiÄ turto rinkos vertę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto pardavimas už kuo didesnę kainÄ yra tinkamas ne tik iÅ¡ieÅ¡kotojo, bet ir skolininko interesų užtikrinimas. Todėl visiÅ¡kai nepagrįsta apelianto pozicija, kad UAB „Litectus“ dalyvavimas varžytynėse parodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi tokiu bÅ«du yra sumažinama skolininko įsipareigojimų suma ir iÅ¡ieÅ¡kotojo nuostolių dydis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl teismo nuomonės nenuoseklumo vertinant ekspertizės aktÄ , nes, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo ir 2013-10-11 nutarties pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas Å¡iuose visiÅ¡kai skirtingos paskirties procesiniuose dokumentuose apie ekspertizės aktÄ , kaip įrodymÄ , pasisakė visiÅ¡kai kitame kontekste.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , ekspertizės aktÄ Ä¯vertino kitų įrodymų kontekste ir iÅ¡dėstė motyvus, kodėl 2014-03-04 ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė nėra reikÅ¡minga. Apelianto argumentai, kad nėra rodymų, jog turtas naujai organizuotose varžytynėse bus parduotas brangiau, nei reikalauja atsakovas, neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduodamo turto kainÄ apsprendžia ne iÅ¡ieÅ¡kotojo valia, o jo įkainojimas, laikantis CPK 681, 682, 718 ir 722 straipsnių reikalavimų, užtikrinančių ir skolininko teisę aktyviai dalyvauti kainos nustatymo procese.Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė              Loreta Bujokaitė Liuda Uckienė