2021-05-12 Nr. AB-10528-3-61-3-03968-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-660-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03968-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, mažoji bendrija „Emtronika“ bei uždaroji akcinė bendrovė „KM centras“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT, atsakovas) direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 1P-434-(1.3.), kuriuo sustabdytas 2011 m. rugsėjo 9 d. jam išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „KM centras“ matininku, 2017 m. kovo 16 d. užfiksavo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Emtronika“ nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų kadastro duomenis ir 2017 m. kovo 21 d. sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 13/7450, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kadastrinių matavimų byla). Pažymėjo, kad prieš jam nustatant statinių kadastro duomenų pasikeitimus, paskutinį kartą šių statinių kadastro duomenys buvo fiksuoti 1987 m., o statiniai ir nuosavybės teisės į juos jau buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas tvirtino, kad atliko tik kadastro duomenų pakeitimų fiksavimą, nes pastatų kadastro duomenys jau buvo nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialas pagal MB „Emtronika“ prašymą įregistravo atnaujintus statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

3. Pareiškėjas nurodė, jog kadastrinių matavimų metu jis nustatė, kad pastatų kadastro duomenys, lyginant su prieš tai paskutinį kartą fiksuotais duomenimis, yra pasikeitę: pastatai fiziškai pažeisti, t. y. išlikę po 13 proc. pastatų – tik jų pamatai. Atliekant kadastrinius matavimus dirbo atestuoti archeologai, kurie buvo atidengę požeminėje dalyje esančius ūkinio pastato 22I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas 22) pamatus, kuriuos kadastrinių matavimų metu fiksavo pareiškėjas. Buvo surašyta archeologinių tyrimų ataskaita, kuri aprobuota ir viešai paskelbta Kultūros paveldo departamente ir joje nustatyta, kad yra uždarą kontūrą sudarantys Pastato 22 pamatai, pažymėti ataskaitoje parengtame pastato brėžinyje.

4. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas, priimtas grubiai pažeidžiant procedūrinius terminus. Civilinėje byloje Nr. e2-1957-275/2017, prie kurios buvo prijungta civilinė byla Nr. e2-871-994/2017, Kadastrinių matavimų byla pateikta 2017 m. gegužės 29 d. kartu su MB „Emtronika“ tripliku. Taigi nuo šios dienos atsakovui buvo žinoma apie ją, tačiau tyrimas dėl šios Kadastrinių matavimų bylos teisingumo pradėtas tik 2018 m. sausio pabaigoje. Duomenų, kurie liudytų, kad buvo reikalingi papildomi tyrimo veiksmai, be kurių nebuvo galima priimti galutinio sprendimo, byloje nėra, tokių argumentų nenurodė ir NŽT.

5. Pareiškėjas nurodė, kad iš skundžiamo Įsakymo neaišku, ką pareiškėjas pažeidė. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti komisijos (toliau – ir Komisija) išvada pareiškėjui nebuvo siųsta ir / ar įteikta. Pareiškėjas ją gavo rengdamas skundą iš MB „Emtronika“ atstovo. Pareiškėjas teigė, kad administracinė procedūra buvo pradėta jau esant ginčui teisme tuo pačiu klausimu, todėl ji negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti nutraukta VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu.

6. Pareiškėjas nurodė, kad su skundu pateiktoje UAB „Kultūros vertybių paieška“ archeologinių tyrimų ataskaitoje yra aiškiai užfiksuoti Pastato 22 pamatai ir sienų dalys. Šio statinio pamatai daugiausia yra požeminėje dalyje. Ūkinio pastato 9I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas 9) bei ūkinio pastato 21I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas 21) pamatai yra iškilę virš žemės paviršiaus arba su juo lygūs. Archeologinių tyrimų ataskaita patvirtina, kad Pastato 22 pamatai ir sienų dalys nėra nugriautos (išnykusios), jos yra (buvo) apie 10 cm po žemių sluoksniu. Taip pat faktiškai egzistuoja ir Pastatų 9 bei 21 pamatai. Pamatai yra laikomi laikančiosiomis statinio konstrukcijomis, jos patenka į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 68 punkte nurodytą laikančiųjų konstrukcijų apibrėžimą. Pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. kadastrinių matavimų metu užfiksavo tuos duomenis, kurie buvo nustatyti.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal 2017 m. kovo mėn. galiojusią Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės) redakciją nebuvo aiškiai nustatyta tvarka, kaip turi būti nustatomi fiziškai pažeistų pastatų kadastro duomenys. Atsižvelgdamas į tai, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas pagal matininkų užklausas 2014 m. kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti išaiškinimą, kaip turi būti fiksuojami pažeistų pastatų kadastro duomenys.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Komisija, organizuodama savo darbą, vadovaujasi NŽT nuolatinės komisijos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, geodezininkų ir matininkų veiklai įvertinti darbo reglamentu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytų jokių konkrečių terminų Komisijos tyrimui atlikti ir sprendimui priimti, atmestinas skundo argumentas dėl administracinės procedūros terminų pažeidimo.

10. Atsakovas nurodė, kad Komisijai 2018 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu buvo pateikta informacija apie pareiškėjo padarytą pažeidimą ir Komisijos posėdyje 2018 m. gegužės 10 d., dalyvaujant pareiškėjui, pradėtas nagrinėti jo veiklos vertinimas. Pagrindas Komisijai pateikti tarnybinį pranešimą – NŽT 2017 m. rugsėjo 8 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (toliau – ir Prokuratūra) 2017 m. rugsėjo 7 d. raštas „Dėl išvados pateikimo“ (toliau – ir Prokuratūros raštas), kuriuo buvo prašoma pateikti motyvuotą išvadą dėl 2017 m. kovo 16 d. atliktų pastatų kadastrinių matavimų (kadastrinių matavimų duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo, teisingumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams.

11. NŽT vertinimu, pareiškėjas negalėjo apskaičiuoti pastatų užimtų žemės plotų, kadangi šie pastatai neturi pirmojo aukšto, kuris būtinas šiam plotui apskaičiuoti, ir negalėjo apskaičiuoti Pastatų 9, 21 ir 22 tūrio, kadangi šių pastatų tūrio skaičiavimas neįmanomas nenustačius pastatų parametrų, reikalingų pastatų tūriui skaičiuoti. Be to, pareiškėjas negalėjo Pastatų 9 ir 21 priskirti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o pastato 22 – II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, taip pat neturėjo teisinio pagrindo atlikti Pastatų 9, 20 ir 21 kadastrinių matavimų, kadangi minėtoje byloje užfiksuoti duomenys apie šiuos pastatus nepakankami jiems identifikuoti.

12. Atsakovas paaiškino, kad Komisija, gavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą atsakymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 32.2.4.2 papunkčiu, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai (gali būti matuojami tik tais atvejais, kai galima nustatyti visus duomenis (parametrus), nurodytus minėtame Nuostatų papunktyje, ir pamato konstrukciniai elementai sudaro uždarą kontūrą, nusprendė, jog pareiškėjas negalėjo atlikti pastatų kadastrinių matavimų ir atnaujinti jų kadastro duomenų, nes archeologinių tyrinėjimų išvadose nurodyta, kad dalis pamatų sunykę, todėl nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro bei apskaičiuoti užstatyto ploto, kaip tai nustatyta Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunktyje ir ŽŪM išaiškinime. Po Komisijos išvadų Įsakymu buvo sustabdytas išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas iki 2019 m. sausio 15 d. Įsakyme yra konkrečiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, ir pagrindas, t. y. Komisijos išvada.

13. Atsakovo teigimu, nors civilinėje byloje Nr. e2-1105-275/2018 yra nagrinėjami sandoriai, susiję su ginčo ūkiniais statiniais ir jų egzistavimu, tačiau šie duomenys neturi įtakos Komisijos išvados ir Įsakymo teisėtumui, kadangi Komisija nagrinėjo ir vertino tik pareiškėjo, kaip matininko, veiksmus atliekant kadastrinius matavimus.

14. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

15. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad skunde nurodytų pastatų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2017 m. kovo 31 d. buvo patikslinti UAB „KM Centras“ matininko R. J. parengtos kadastro duomenų, užfiksuotų 2017 m. kovo 16 d., bylos pagrindu. Ūkiniai pastatai pirmą kartą kadastre 2008 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti 1987 m. birželio 20 d. kadastro duomenų bylos ir 2007 m. gruodžio 18 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (51)-7.2(S)-31 pagrindu. Už teisingų duomenų nustatymą vietoje ir jų fiksavimą kadastro duomenų byloje atsako matininkas.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Įsakymą.

17. Teismas nustatė, kad atsakovas Įsakymu nusprendė, jog matininkas negalėjo atlikti kadastrinių matavimų ir atnaujinti šių statinių kadastro duomenų, nes archeologinių tyrinėjimų išvadose nurodyta, kad dalis pamatų sunykę, todėl nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro bei apskaičiuoti užstatyto ploto, kaip tai reglamentuojama Nuostatų 32.2.4.2 papunktyje ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinime.

18. Teismas pažymėjo, kad Komisija išvadose rėmėsi ŽŪM pateiktais išaiškinimais, kurie pagal jų pobūdį yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti vertintini kaip imperatyvus teisės akto aiškinimas. Šiam klausimui spręsti Komisija nesikreipė į kompetentingas institucijas ar ekspertus, kad gautų atliktų ginčo pastatų kadastrinių matavimų įvertinimą, vertinant Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčio, kuriame reglamentuojama, jog nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus, taikymą ginčo atveju.

19. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai pirmą kartą Nekilnojamojo turto kadastre 2008 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti remiantis 1987 m. birželio 20 d. kadastro duomenų byla ir 2007 m. gruodžio 18 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-31 pagrindu. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad Nekilnojamojo turto kadastre duomenys 2017 m. kovo 31 d. buvo patikslinti pareiškėjo parengtos kadastro duomenų, užfiksuotų 2017 m. kovo 16 d., bylos pagrindu. Tokie duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruoti statiniai, buvo nuginčyti. Dėl to teismas nesutiko su Komisijos išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės įregistruoti pakeitimų, kuriuos jis nustatė pagal faktinę statinių būklę (kai keičiasi statinių fizinė būklė). Teismas nurodė, kad Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčio taikymas ir aiškinimas, esant nustatytai aplinkybei, jog buvo tikslinti kadastro duomenys, yra neteisėtas. Komisija pareiškėjo argumentų dėl duomenų tikslinimo nevertino. Toks Komisijos tyrimas nelaikytinas tinkamu. Neaišku, kodėl Komisija nevertino itin reikšmingos ginčui aplinkybės, kad registre įregistruoti kadastriniai duomenys yra nenuginčyti. Tokių duomenų teisėtumo vertinimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Taigi, matininkas atliko ne pastatų įregistravimą, o kadastro duomenų tikslinimą pagal realiai pasikeitusią faktinę situaciją.

20. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1755-171/2018 (sprendimas neįsiteisėjęs) įvertino ginčo statinių kadastrinių duomenų tikslinimo teisėtumą bei pripažino, jog statinių kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-871-994/2017, kuri buvo prijunta prie civilinės bylos Nr. e2-1957-275/2017 (e2-1951-275/2019), MB „Emtronika” pateikė duomenis, kad jos užsakymu UAB „Kultūros vertybių paieška” atliko archeologinius tyrimus ir 2017 m. kovo 21 d. surašė Taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų išvadų pažymą (toliau – ir Pažyma). Teismas, vertindamas pirkimo-pardavimo sandorių teisėtumą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl statinio išnykimo nustatymo fakto konstatavo, kad šioje byloje vertinti pastatai nėra sugriuvę, ir sprendė, jog tokie daiktai galėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties objektas.

21. Teismas nurodė, kad Komisija jokio savarankiško tyrimo neatliko, kvalifikuotų specialistų nesikvietė, taip pat nevertino visumos reikšmingų aplinkybių, todėl jos išvados ir jomis grindžiamas Įsakymas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir nėra įtvirtintų procedūrinių terminų, tačiau nustačius, jog Prokuratūra 2017 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į NŽT, o galutinis Komisijos sprendimas priimtas 2018 m. lapkričio 14 d., t. y. daugiau nei po metų, toks terminas nelaikytinas objektyviai būtinu išvadoms priimti.

23. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad Komisijai atlikus tyrimą, kurio išvados grindžiamos iš esmės informacinio pobūdžio duomenimis, neįvertinus visumos pastatų kadastrinių matavimų bylos duomenų, kurie nenuginčyti, o taip pat ir kitų reikšmingų su matininko veikla susijusių aplinkybių, nustatytų teismų procesiniuose sprendimuose, nustatyti trūkumai yra esminiai, todėl Komisijos išvados yra nepagrįstos ir Įsakymas naikintinas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Vien tik tai, kad Komisija įvertino tam tikrus faktus, nevertindama visumos duomenų dėl ginčo pastatų, rodo, kad nepateisinamai ilgai užsitęsęs tyrimas nebuvo išsamus ir visapusiškas, todėl Įsakymas, kuris grindžiamas Komisijos išvadomis, naikintinas.

III. 24. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pareiškėjui matininko pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas už tai, kad jis pažeisdamas teisės aktų reikalavimus atliko statinių kadastrinius matavimus. Teismo išvada, kad „matininkas atliko ne pastatų įregistravimą, o kadastro duomenų tikslinimą pagal realiai pasikeitusią faktinę situaciją“, t. y. kad sankcija pareiškėjui buvo paskirta už statinių įregistravimą, parodo, kad teismas nevertino, už kokius pažeidimus pareiškėjui iš tikrųjų buvo paskirta poveikio priemonė, o mechaniškai atkartojo pareiškėjo skundo motyvus.

25.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Įsakymas savaime neteisėtas dėl to, kad buvo grindžiamas ŽŪM pateiktu išaiškinimu, neatsižvelgdamas į tai, kad ŽŪM yra priskirta funkcija formuoti valstybės politiką nekilnojamojo turto kadastro srityje, ir nevertindamas šių rekomendacijų turinio. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas.

25.3. Priešingai nei nurodė teismas, prieš priimant sprendimą pareiškėjui taikyti poveikio priemonę, buvo įvertinti archeologės, t. y. eksperto / specialisto, V. V., kuriai Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2017 m. kovo 2 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti archeologinius tyrimus, atliktų tyrimų rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad nukasus gruntą buvo aptikti tik ginčo statinių pamatų atskiri likučiai, nesudarantys uždarų kontūrų.

25.4. Teismas pritaikytą teisės normą, reglamentuojančią kadastro duomenų tikslinimą, aiškino pažodžiui ir atsietai, t. y. neužtikrinant viso nagrinėjamam ginčui taikomo teisės akto sistemiškumo ir jo struktūrinių dalių suderinamumo.

25.5. Teismo motyvai prieštaringi. Nors teismas pripažino, kad negalima sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog Komisija turėjo stabdyti procedūrą dėl nagrinėtos civilinės bylos (Nr. e2-1105-275/2018 (naujas Nr. e2-1951-275/2019), tačiau būtent minėtoje civilinėje byloje bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendime Nr. eI-1755-171/2018 nustatyti faktai buvo esminis skundo tenkinimo pagrindas, nors NŽT minėtoje byloje net nebuvo bylos šalimi. Teismas pateikė neteisingą minėtų bylų interpretaciją, nes nei vienoje iš minėtų bylų nebuvo sprendžiamas ginčo statinių kadastrinių matavimų teisėtumas.

25.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad NŽT turėjo imtis priemonių nuginčyti pareiškėjo nustatytus ginčo statinių kadastro duomenis ir tik tuomet spręsti atsakomybės klausimą. NŽT nustačius pažeidimus, teisės aktai įpareigoja patį matininką, o ne NŽT, pašalinti pažeidimus.

25.7. Sisteminė Kadastro įstatymo normų analizė aiškiai suponuoja, kad atliekant statinio kadastro duomenų tikslinimą (jeigu egzistuoja Kadastro nuostatų 32.2.4.2 p. įtvirtintos sąlygos) turi būti atliekami kadastriniai matavimai. Tai reiškia, kad matininkui tikslinant statinio kadastro duomenis kadastrinių matavimų procedūrai yra taikomi bendri Kadastro nuostatų skyriaus „Nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymas“ reikalavimai tiek, kiek jų nereglamentuoja Nuostatų skyrius „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimas“. Vadinasi, matininkas, tikslindamas nekilnojamojo turto kadastro duomenis, privalo sistemiškai vadovautis taisyklėmis, reglamentuojančiomis tiek kadastro duomenų nustatymą, tiek kadastro duomenų tikslinimą. Tai reiškia, kad neegzistuojant Kadastro nuostatų 32.2.4.2 punkte įtvirtintoms sąlygoms kadastriniai matavimai apskritai negali būti atliekami tiek nustatant kadastro duomenis naujai registruojamam statiniui, tiek tikslinant registruoto statinio kadastro duomenis.

25.8. Archeologų (specialistų) archeologinių tyrinėjimų išvados Komisijai buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad iš ginčo statinių yra likę tik pamatų fragmentai (liekanos), kurie nesudaro uždaro kontūro, todėl pareiškėjas negalėjo atlikti ginčo statinių kadastrinių matavimų, t. y. apskaičiuoti plotą, tūrį ir kitus parametrus. Tokie ginčo statinių parametrų apskaičiavimai savaime yra neteisėti, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT turėjo pareigą kreiptis į specialistus ir revizuoti atliktų kadastrinių matavimų duomenis.

25.9. Teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-1105-275/2018 (Nr. e2-1951-275/2019) priimtais daliniais sprendimais. Minėtoje byloje nebuvo vertinamas ginčo statinių kadastrinių matavimų teisėtumas. Išvadą, kad statiniai nėra išnykę (nors tai savaime nepatvirtina kadastrinių matavimų teisėtumo), teismas priėjo vadovaudamasis pareiškėjo neteisėtai nustatytais kadastro duomenimis, o ne teisiniu reglamentavimu. Teismo sprendime tai pat nepagrįstai teigiama, kad ginčo statinių kadastrinių matavimų teisėtumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendime byloje Nr. eI-1755-171/2018. Šioje byloje aiškiai konstatuota, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas netikrina registruojamojo nekilnojamojo turto matininko nustatytų kadastro duomenų atitikties faktinei situacijai.

25.10. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad matininko veiklos pažeidimų tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose matininko veiklos pažeidimų tyrimą, nėra įtvirtinti terminai, per kuriuos komisija privalo ištirti matininko pažeidimus bei paskirti atitinkamą sankciją. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiklos pažeidimų vertinimas nepateisinamai užtruko.

26. Pareiškėjas R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo pareiškėjo veiksmus laikyti pažeidžiančiais Nuostatų 32.2.4.2 papunktį, nes buvo atliekami ne kadastro duomenų nustatymo darbai, o Nuostatų 53 punkte nurodyti kadastro duomenų patikslinimo darbai, kuriems yra taikomi skirtingi kriterijai ir taisyklės, ką yra išaiškinusi ir pati NŽT savo konsultacijose VĮ Registrų centrui. NŽT nepagrįstai kadastro duomenų tikslinimui taiko tapačius reikalavimus, kaip ir kadastro duomenų nustatymui pirmą kartą matuojant pastatą. Tai yra skirtingos kategorijos ir joms taikomos skirtingos taisyklės, nes joms Kadastro nuostatuose yra išskirti atskiri skyriai. Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunktis taikomas tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Kadastro duomenų nustatymas yra atliekamas tik dviem atvejais: kai Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais yra formuojami nekilnojamieji daiktai arba kai Kadastro įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais yra keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei vienoje iš šių teisės normų nurodytos aplinkybės. Todėl nebuvo pagrindo nustatinėti ginčo pastatų kadastro duomenis pagal Nuostatų 32 punktą. Taip pat Kadastrinių matavimų taisyklėse aptariamos dvi kategorijos yra išskirtos į atskirus skyrius.

26.2. Priešingai nei teigia NŽT, teismas įvertino ŽŪM išaiškinimą, dėl jo pasisakė. NŽT nurodomas ŽŪM išaiškinimas buvo pateiktas praėjus daugiau nei metams nuo pareiškėjo atliktų kadastro duomenų tikslinimo, todėl nėra pagrindo reikalauti iš pareiškėjo elgtis pagal vėliau pateiktą išaiškinimą. Tuo labiau, kad iki 2017 metų tiek ŽŪM, tiek NŽT laikėsi visai kitos pozicijos dėl galimybės atlikti fiziškai pažeistų statinių kadastrinius matavimus (išdėstyta VĮ Registrų centro 2014 m. rugsėjo 10 d. rašte filialams).

26.3. Įsakymas ir Komisijos išvados nemotyvuoti. Teismas teisingai konstatavo, kad šiam klausimui spręsti Komisija neatliko savarankiško vertinimo ir nesikreipė į kompetentingas institucijas ar ekspertus, kad gautų atliktų ginčo pastatų kadastrinių matavimų vertinimą. Nei viename teisės akte nėra nustatytas reikalavimas išmatuoti statinio uždarą kontūrą. Komisija fakto, ar pamatai sudaro uždarą kontūrą, pati nenustatinėjo. Archeologinių tyrimų išvadose niekur neparašyta, kad pamatai nesudaro uždaro kontūro, šiose išvadose nurodyta tik tai, kad dalis pamatų sunykę, t. y. tam tikros antžeminės pamatų dalys sunykusios, tačiau visi pamatai yra išlikę ir tiriant visų pamatų požeminę dalį jie sudaro uždarą kontūrą. Iš teismui pateiktos ataskaitos, kuri yra aprobuota ir viešai paskelbta Kultūros paveldo departamente, ir kurios 39 lape pateiktas esamų išlikusių Pastato 22 pamatų brėžinys, matyti, kad pamatai sudaro uždarą kontūrą. Be to, archeologiniai tyrimai buvo atliekami tik Pastatui 22, o Komisija ir NŽT procesiniuose dokumentuose ta pačia archeologinių tyrimų ataskaita vadovavosi ir teigdami, kad Pastato 21 bei Pastato 9 pamatai taip pat nesudaro uždaro kontūro, nors jokių įrodymų apie šių pastatų būklę NŽT nepateikė ir net nevertino.

26.4. Teismas sprendime tik nurodė kitas susijusias nagrinėtas bylas ir jose priimtus procesinius sprendimus, tačiau neakcentavo, kad nurodytose bylose yra nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, taikytini nagrinėjamoje byloje.

26.5. Tai, kad specialiame teisės akte nėra nustatyti procedūros atlikimo terminai, dar nereiškia, kad procedūra gali būti atliekama neribotą laiką. Turėtų būti taikomi VAĮ nustatyti bendrieji administracinės procedūros terminai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1P-434-(1.3.), kuriuo sustabdytas pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.

28. Komisija 2018 m. spalio 4 d. posėdžio protokole Nr. 1KK-4-(l 1.27), įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, NŽT direktoriui pateikė 2018 m. spalio 15 d. išvadas Nr. 1KI-4-(11.28), kuriose siūlė sustabdyti pareiškėjui išduoto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą 3 mėnesiams, nustačiusi, kad pareiškėjas negalėjo atlikti pastatų kadastrinių matavimų ir atnaujinti šių statinių kadastro duomenų, nes archeologinių tyrinėjimų išvadose nurodyta, jog dalis pamatų sunykę, todėl nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro bei apskaičiuoti užstatyto ploto ir įpareigoti Pareiškėją ne vėliau kaip per 3 mėnesius imtis priemonių dėl pažeidimų, padarytų atliekant pastatų kadastrinius matavimus, pašalinimo ir Komisijai pateikti atliktus veiksmus pagrindžiančius dokumentus.

29. NŽT direktorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805, 2, 16 punktais, Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvadas Nr. 1KI-4-(11.28), nusprendė sustabdyti pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą iki 2019 m. sausio 15 d.

30. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, matininkas įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats matininkas. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos matininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų.

31. Taisyklių 14 punkte (Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 856 redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 21 d.) buvo numatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba, turėdama informacijos ar gavusi fizinių ar juridinių asmenų skundų arba savivaldybių ir valstybės institucijų informaciją apie matininko galbūt padarytus veiklos pažeidimus (toliau – pažeidimai), praneša apie tai matininkui ir nustato paaiškinimų, dokumentų ir duomenų, reikalingų informacijai apie galimus pažeidimus ištirti, pateikimo terminą. Taisyklių 15 punktas nustato, kad išvadą dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba galiojimo panaikinimo, išskyrus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus, rengia ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui teikia Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu sudaryta komisija. Taisyklių 16 punkte numatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi Taisyklių 14 punkte nurodytus gautus dokumentus ir nustačiusi, kad matininkas pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus jo veiklos reikalavimus ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių matininko darbų atlikimą, reikalavimus, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir jo padarinius, imasi atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10–12 dalyse nustatytų veiksmų. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas panaikinti, sustabdyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ar panaikinti galiojimo sustabdymą įforminamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu.

32. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, tam, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, būtų pagrindas sustabdyti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą 3 mėnesiams turi būti įvykdytos tokios sąlygos: 1) Nacionalinės žemės tarnyba turi nustatyti nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą; 2) matininkas privalo būti įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus; 3) iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos matininkas nebūtų pateikęs pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų.

33. Nagrinėjamu atveju Komisijai pateikus išvadas dėl, jos nuomone, pareiškėjo padaryto pažeidimo, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius privalėjo įspėti pareiškėją, kad jis ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Ir tik tuo atveju, jeigu iki termino, per kurį turėjo būti pašalinti pažeidimai, pabaigos pareiškėjas nebūtų pateikęs pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų Nacionalinės žemės tarnybos direktorius būtų galėjęs priimti įsakymą dėl pareiškėjui išduotos matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo 3 mėnesiams.

34. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą, nesilaikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų nuostatų, o tai yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, nes jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą įsakymą.

35. Nustačius šį ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindą, aplinkybės, susijusios su pažeidimo buvimu ar nebuvimu, nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus dokumentus sudaro 1 210 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

37. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir į kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma mažinama ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. J. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 600 (šešis šimtus eurų) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys