Legislator Case Law & Legislation
30b9ac6e-e519-41b0-8b5e-1421c8adcaf0 AI generated

30b9ac6e-e519-41b0-8b5e-1421c8adcaf0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 30b9ac6e-e519-41b0-8b5e-1421c8adcaf0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . ,atsakovui S. P. , jo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų S. P. ir R. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2010 pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, S. P. , R. P. , tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Panevėžio rajono notarų biuro notarei A.

Legislator headnote

AI generated

30b9ac6e-e519-41b0-8b5e-1421c8adcaf0 · Lietuvos apeliacinis teismas: 2004-05-20 įsakymu Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“, valstybei nuosavybės teise priklausančios, Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro patikėjimo teise valdomos patalpos buvo iÅ¡brauktos iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Å iuo įsakymu (duomenys neskelbtini), esančius gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iltnamį ir 0,06 ha dydžio žemės sklypÄ Â už 158 000 Lt buvo leista parduoti Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. , o 2004-06-09 sudaryta žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai S. P. ir R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-230/2011                       Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 45.6. (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                    Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei V.

Å . ,atsakovui S. P. , jo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų S. P. ir R. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2010 pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, S. P. , R. P. , tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Panevėžio rajono notarų biuro notarei A.

Å . , akcinei bendrovei SEB bankas dėl įsakymo bei pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L. D. 2004 m. gegužės 20 d. įsakymÄ Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“, pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 9 d.

žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį, įpareigojant atsakovus S. P. ir R. P. grÄ Å¾inti valstybės dispozicijon nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 300,22 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 23 kv. m. Å¡iltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,06 ha dydžio žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o Lietuvos Respublikos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos grÄ Å¾inti S. P. ir R.

P. 158 000 Lt. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-04 nutarimu Nr. 1371-19 „Dėl nekilnojamojo turto mainų“ 3 punktu, valstybės nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, žemės sklypas, Å¡iltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), valdyti naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise buvo perduoti Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui. Lietuvos policijos generalinis komisaras V. G. 2003-02-19 įsakymu Nr. V-66 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo“, nesant teisinio pagrindo bei motyvuoto praÅ¡ymo (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamÄ jį turtÄ paskyrė Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. , o Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L.

D. 2004-05-20 įsakymu Nr. V-23 nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡brauktas iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Å iuo įsakymu minėtÄ turtÄ buvo leista už 158 000 Lt parduoti Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. . Lietuvos policijos generalinio komisaro V. G. 2004-02-19 įsakymas Nr. V-66 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo“, Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L. D. 2004-05-20 d. įsakymas Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“ priimti pažeidžiant tuo metu galiojusius imperatyvių teisės normų reikalavimus.

Perdavus nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui, sprendimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms nebuvo priimtas, todėl Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L. D. 2004-05-20 įsakymas Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“ yra niekinis ir negalioja, kaip priimtas pažeidžiant imperatyvius įstatymų reikalavimus, todėl 2004-06-09 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas S. P. žinojo ir turėjo žinoti, kad jo veiklos teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamas turtas slaptu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įgytas turint konkretų tikslÄ â€“ siekiant panaudoti jį Å¡ios institucijos pagrindinėms funkcijoms atlikti („kriminalinės policijos reikmėms“), todėl S. P. turėjo pasidomėti priimtais administraciniais aktais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantį žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties pobÅ«dį, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjas pripažintinas nesÄ Å¾iningu, įgijusiu teises ir pareigas neteisėtai, o pripažinus 2004-06-09 sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija natÅ«ra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-04 nutarimu Nr. 1371-19 „Dėl nekilnojamojo turto mainų“ A. T. nuosavybės teise priklausęs 175 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas (300, 22 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, 23 kv. m.

šiltnamis ir 0,06 ha dydžio žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)) valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise buvo perduotas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui (nuo 2005 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos policijos logistikos centras, šiuo metu teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos Respublikos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos). Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kurį atstovavo Lietuvos policijos generalinis komisaras V.

G. , bei A. T. ir L. T. 2003-11-28 sudarė nekilnojamojo turto mainų sutartį, o perimtas turtas Policijos generalinio komisaro 2003-12-29 įsakymu Nr. V-743 bei 2003-12-30 aktu Nr. IL5APC-212 „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ buvo perduotas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui, jo įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Kadangi valstybės turtas turėjo būti naudojamas kriminalinės policijos reikmėms (nors tam naudojamas nebuvo), jis negalėjo būti skirtas policijos pareigūnų aprūpinimui tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro V.

G. 2004-02-19 įsakymu Nr. V-66 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo“, minėtas nekilnojamasis turtas buvo paskirtas Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. ir jo Å¡eimai, o Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininkui L. D. pavesta sudaryti nuomos sutartį. Nuomos sutartis su S. P. buvo sudaryta 2004-03-26 ir nekilnojamasis turtas perdavimo aktu Nr. IL5APC-57 perduotas atsakovui S. P. . Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centras 2004-04-26 pateikė praÅ¡ymÄ leisti panaikinti minėtų gyvenamųjų patalpų tarnybinį statusÄ . 2004-04-26 gavus steigėjo sutikimÄ , Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L.

D. 2004-05-20 įsakymu Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“, valstybei nuosavybės teise priklausančios, Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro patikėjimo teise valdomos patalpos buvo iÅ¡brauktos iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Å iuo įsakymu (duomenys neskelbtini), esančius gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iltnamį ir 0,06 ha dydžio žemės sklypÄ Â už 158 000 Lt buvo leista parduoti Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. , o 2004-06-09 sudaryta žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai S. P. ir R.

P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko nuomotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , už kurį pilnai atsiskaitė 2006-07-26. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino negaliojančiu nuo priėmimo Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L. D. 2004 m. gegužės 20 d. įsakymÄ Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro ir R.

P. , S. P. 2004 m. birželio 9 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį; taikė restitucijÄ ir įpareigojo R. P. ir S. P. grÄ Å¾inti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdymui patikėjimo teise valstybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iltnamį, 0,06 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos R. P. ir S. P. naudai pagal 2004 m. birželio 9 d.

žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtus 158 000 Lt; priteisė iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 210 Lt žyminio mokesčio ir 68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 2 278 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovų R. P. , S. P. po 1 040 Lt žyminio mokesčio ir 34 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, viso iš kiekvieno po 1 074 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Taip pat teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų R. P. , S. P. turtui panaikinamos. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-04 nutarimo Nr. 1371-19 „Dėl nekilnojamojo turto mainų“ 3 punktu buvo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perduodamas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui (nuo 2005 m. gruodžio 31 d. - Lietuvos policijos logistikos centras, šiuo metu teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos Respublikos Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 5 t., b. l.17).

Minėtas turtas Policijos Generalinio komisaro 2003-12-29 įsakymu Nr. V-743 bei 2003-12-30 aktu Nr. IL5APC-212 „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ buvo perduotas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui, jo įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Teismo teigimu, kadangi valstybės turtas turėjo būti naudojamas kriminalinės policijos reikmėms, jis negalėjo būti skirtas policijos pareigūnų aprūpinimui tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro V.

G. 2004-02-19 įsakymu Nr. V-66 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo“, minėtas nekilnojamasis turtas buvo paskirtas Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkui S. P. ir jo keturių asmenų šeimai. Nuomos sutartis su S. P. buvo sudaryta 2004-03-26 ir nekilnojamasis turtas perdavimo aktu Nr. IL5APC-57 perduotas atsakovui S. P. . Teismas nurodė, kad bylos duomenys nepaneigia ieškovo teiginio, jog ginčo turtas nebuvo priskirtas tarnybinių patalpų kategorijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 878 patvirtinto „Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos aprašo“ 2, 4, 12 p.).

Ä® bylÄ nepateikta nei duomenų, kad tokį sprendimÄ bÅ«tų priėmęs Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centras, kuris valdė ginčo turtÄ nuo 2003-12-30, nei Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris nekilnojamÄ jį turtÄ patikėjimo teise valdė nuo 2003-11-28 iki 2003-12-30. Nesant sprendimo nekilnojamajam turtui suteikti tarnybinės gyvenamosios patalpos statusÄ , teisinės reikÅ¡mės patalpų statuso pakeitimui negalėjo turėti ir Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L.

D. 2004-05-20 įsakymas Nr. V-23 „Dėl Tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“ bei Å¡io įsakymo pagrindu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, ginčijamo Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko 2004-05-20 įsakymu Nr. V-23 bei 2004-06-09 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi buvo privatizuotos ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir žemės sklypas, Å¡iltnamis, kas prieÅ¡taravo CK 6.618 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms, nustatančioms, jog prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali bÅ«ti priskirtos ir privatizuojamos lengvatinėmis sÄ lygomis tik gyvenamosios patalpos, bet ne žemės sklypas ar Å¡iltnamis.

Be to, minėto įstatymo nuostatos leido privatizuoti tarnybines gyvenamÄ sias patalpas, jeigu Å¡ios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti. Teismo teigimu, duomenų, kad patalpos tapo nereikalingos operatyvinei veiklai vykdyti ar kitoms policijos funkcijų vykdymo reikmėms, byloje nepateikta. Nekilnojamasis turtas mainų sutartimi buvo įsigytas operatyvinei veiklai vykdyti, tačiau Å¡iems tikslams jis nebuvo naudojamas, o 2004-02-19 praėjus tik 2,5 mėnesio nuo Å¡io turto įsigijimo, jis buvo suteiktas kaip tarnybinis butas Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. .

Teismas nurodė, kad suteikus atsakovui patalpas pažeidžiant įstatymų nuostatas bei ginčo turtui neturint tarnybinių patalpų statuso, Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L. D. 2004-05-20 įsakymas Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“ buvo priimtas pažeidžiant CK 6. 618 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 878 patvirtintų „Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos“ 3 ir 4 p., nuostatas.

Kadangi minėtas įsakymas yra priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl teismas konstatavo, kad jo pagrindu 2004-06-09 sudaryta žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis taip pat negali bÅ«ti pripažinta teisėta nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras teigė, jog atsakovas S. P. yra nesÄ Å¾iningas turto įgijėjas ir Å¡ios aplinkybės nustatymas yra svarbus sprendžiant restitucijos klausimÄ (CK 6.145 str. 2 d.).

Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog tuo atveju jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iÅ¡ tokio administracinio akto, gali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimÄ administracinio akto prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sÄ Å¾iningumu. Teismas sprendė, kad atsakovas S. P. , kaip Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas, žinojo, kad patalpos (duomenys neskelbtini), yra netinkamos operatyvinei veiklai ir kad jas ketinama keisti, nes pagal Policijos generalinio komisaro įgaliojimÄ 2003-06-18 jis su A.

T. apžiÅ«rėjo gyvenamÄ jį namÄ bei kitÄ turtÄ (duomenys neskelbtini) ir patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. P. buvo žinoma kokiu tikslu jam iÅ¡duotas įgaliojimas apžiÅ«rėti A. T. nuosavybę bei tai, kad valstybei priklausančio turto keitimas yra galimas tik priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsigyjamas turint konkretų tikslÄ â€“ siekiant panaudoti jį Å¡ios institucijos pagrindinėms funkcijoms atlikti.

Be to, atsakovas, savo kompetencijos ribose turėjo teisę skirti tarnybinius butus savo pavaldiniams, todėl jis žinojo imperatyvius įstatymų reikalavimus dėl minėtų butų suteikimo, o sprendžiant klausimÄ dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo jo Å¡eimai privalėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai, pasidomėti ir įsitikinti, ar pagal įstatymų nuostatas nėra kliūčių gauti, o vėliau pirkti valstybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas konstatavo, kad atsakovas S. P. , bÅ«damas pareigÅ«nas, vykdydamas atsakingas Panevėžio miesto VPK virÅ¡ininko pareigas bei žinodamas įstatymų reikalavimus, tame tarpe ir dėl tarnybinių patalpų suteikimo, jų privatizavimo, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti keliÄ Ä¯statymų reikalavimų pažeidimui sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo turto jam suteikimo, vėliau Å¡io turto privatizavimo ir tuo, kaip pareigÅ«nas veikė neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija ir Å¡alys grÄ Å¾intinos į pirminę padėtį (CK 1.80 str., 6.145 str.). Teismas taip pat atmetė atsakovų teiginį, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L. D. 2004-05-20 įsakymÄ Nr. V-23 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-04 nutarimas Nr. 1371-19 „Dėl nekilnojamojo turto mainų“, kurio pagrindu patikėjimo teise Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui buvo perduotas valdyti valstybei priklausantis ginčo turtas buvo iÅ¡slaptintas tik 2008-11-17, o ieÅ¡kinys teismui paduotas 2008-12-11.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovai S. P. ir R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos skundo argumentus:1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad neįrodyta buvus sprendimÄ ginčo turtui suteikti tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusÄ . Lietuvos policijos logistikos centrui niekada nebuvo suteikti įgaliojimai savarankiÅ¡kai priimti sprendimus pirkti gyvenamÄ sias patalpas, priskiriant jas tarnybinių patalpų kategorijai.

Lietuvos policijos logistikos centro steigėjo Policijos departamento generalinio komisaro V. G. 2004-02-19 įsakymas Nr. V-66 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo“ turi bÅ«ti vertinamas kaip individualus administracinis aktas, kuriuo buvo iÅ¡spręstas nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) priskyrimo tarnybinių patalpų kategorijai klausimas. Å is įsakymas teismo nėra panaikintas. Ta aplinkybė, kad gyvenamoji patalpa, iki jÄ suteikiant, nebuvo įregistruota tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos žurnale, nepanaikina ginčo bÅ«sto teisinio statuso – priklausymo tarnybinių gyvenamųjų patalpų kategorijai.

2. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad ginčo turtas (namas ir jo priklausiniai) mainų sutartimi iÅ¡ A. T. ir L. T. buvo įgyti ne operatyvinei veiklai, o siekiant jį suteikti ir leisti įsigyti lengvatinėmis sÄ lygomis atsakovui S. P. . Tik po 2004-02-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 144 paskelbimo buvo galima įgyvendinti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , kuriame nustatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos Vyriausybės nustatyta tvarka gali bÅ«ti parduodamos jų nuomininkams, jeigu jos tampa nereikalingos jas nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių institucijų darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti ir yra priimti Å¡ių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir iÅ¡braukimo iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos.

3. IeÅ¡kovas neginčijo ginčo turto 2004-03-26 nuomos sutarties. Todėl palikus galioti apygardos teismo sprendimÄ , turės bÅ«ti toliau vykdoma 2004-03-26 tarnybinių patalpų nuomos sutartis, o pagal CK 6.582 straipsnio 3 dalį tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tampa neterminuota dėl įvykio sÄ lygos atsisakymo - nuomininko tarnybos institucijoje pabaigos.4. Siekiant atskleisti bylos esmę, nebuvo kviečiami liudyti buvę Lietuvos policijos logistikos centro vadovai. Nebuvo apklaustas ir buvęs Policijos departamento generalinis komisaras V. G. . IÅ¡ pradžių ieÅ¡kiniu atsakovu buvo patrauktas Lietuvos policijos logistikos centras, o Policijos departamentas trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovo pusėje. Nuo 2010-01-01 likvidavus Lietuvos policijos logistikos centrÄ , Å¡ios institucijos niekas neatstovavo, o Policijos departamentas tapo atsakovu.

5. Teismas nepagrindė iÅ¡vados apie atsakovo S. P. nesÄ Å¾iningumÄ . Byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad S. P. turėjo objektyvias galimybes gauti informacijÄ , iÅ¡ kurios galėtų spręsti, ar egzistuoja rizika įgyjant turtÄ .6. Taikydamas restitucijÄ apygardos teismas ignoravo byloje nustatytÄ aplinkybę, kad P. į ginčo turto bÅ«tinÄ jį remontÄ ir pagerinimÄ investavo 191 000 Lt. (ekspertizės aktas Nr. R-10-01). Todėl, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, nepagrįstai praturtėtų.IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo Å¡iuos atsiliepimo argumentus:1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos policijos logistikos centras negalėjo priimti sprendimo dėl patalpų priskyrimo tarnybinėms patalpoms. Pagal CK 6.618 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , valstybės valdžios ar valdymo institucijos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali priskirti tik jiems nuosavybės teise priklausančias ar patikėjimo teise valdomas gyvenamÄ sias patalpas.

Institucija įgaliota priimti sprendimÄ dėl ginčo patalpų priskyrimo tarnybinėms, buvo Lietuvos policijos logistikos centras, kuris šį turtÄ valdė patikėjimo teise.

2. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo turtas per tokį trumpÄ laikÄ , kai patikėjimo teise buvo valdomas Lietuvos policijos logistikos centro, tapo Å¡iai institucijai nereikalingas ir todėl pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ galėjo bÅ«ti parduotas nuomininkams.

3. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovo S. P. nesÄ Å¾iningumÄ , atsižvelgęs į tai, kad jis, turėdamas įgaliojimus skirti tarnybinius butus pavaldiniams, turėjo žinoti imperatyvius įstatymų, reglamentuojančių patalpų apskaitÄ , tarnybinio buto statuso suteikimÄ , tokio statuso buto pardavimÄ nuomininkams, reikalavimus.

4. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, jos termino pasibaigimas apibrėžtas CK 6.618 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009). Atsakovo tarnyba policijos sistemoje nutrÅ«kusi, todėl ginčo patalpų nuomos santykiai su atsakovu negali bÅ«ti tęsiami.Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.Pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas ginčas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso ir dėl teisės privatizuoti tarnybines gyvenamÄ sias patalpas. Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso Byloje nustatyta, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiasis komisaras V.

T. 2003-03-18 kreipėsi į Policijos generalinį komisarÄ V. G. tarnybiniu praneÅ¡imu, nurodydamas, jog negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) tapo netinkamos naudoti operatyvinei veiklai ir siÅ«lė jas grÄ Å¾inti Policijos departamentui. Policijos generalinis komisaras V. G. 2003-07-08 raÅ¡tu pateikė VRM derinti Vyriausybės nutarimo ,,Dėl nekilnojamojo turto mainų“ projektÄ , kuriuo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), planuojama mainyti į A. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini).

Vidaus reikalų ministro V. B. 2003-10-08 raštu Nr. 1-44 Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateiktas nutarimo projektas ,,Dėl nekilnojamojo turto mainų“ (t. 1, b. l. 126).           Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-11-04 nutarimu ,,Dėl nekilnojamojo turto mainų“ nutarė:

1) perduoti A. T. nuosavybėn valstybei nuosavybės teise ir Policijos departamento prie VRM patikėjimo teise valdomas administracines negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 160,19 kv. m., turto vertintojo 2003-05-27 nustatyta rinkos verte 170 000 litų, mainais už A. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ (bendras plotas 300,22 kv. m.), Å¡iltnamį ir žemės sklypÄ (bendras plotas – 0,06 ha), kurių turto vertintojo 2003-05-27 nustatyta rinkos vertė – 175 000 litų;

2) įgalioti policijos generalinį komisarÄ V. G. pasiraÅ¡yti nekilnojamojo turto mainų sutartį ir 1 punkte nurodytų valstybės nuosavybėn perduodamų patalpų perdavimo ir priėmimo aktÄ ;

3) perduoti Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui valstybės nuosavybėn perimamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodytÄ 1 punkte, valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir įgalioti Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro vyresnįjį komisarÄ L. D. pasiraÅ¡yti perdavimo ir priėmimo aktÄ , taip pat įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybėn perimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir teises į jį (t. 3, b. l. 35). Lietuvos policijos generalinis komisaras V. G. 2003-12-29 įsakymu ,,Dėl valstybės turto perdavimo Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui“ perdavė valstybei nuosavybės teise priklausantį ir patikėjimo teise valdomÄ Policijos departamento prie VRM nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iltnamį ir 0,06 ha ploto žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti juo Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui jo įstatuose numatytai veiklai vykdyti. 2004-01-05 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre turtas (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip patikėjimo teise valdomas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro.

Lietuvos policijos generalinis komisaras V. G. 2004-02-19 įsakymu ,,Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo“ paskyrė Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. (4 asmenų Å¡eimai) tarnybinį gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iltnamį ir prie pastatų esantį 0,06 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) ir pavedė Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininkui L. D. sudaryti su S. P. nuomos sutartį dėl nurodyto nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 29).

Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininkas L. D. bei S. P. , remdamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-02-19 įsakymu Nr. V-66, 2004-03-26 sudarė Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2004-04-16 S. P. pateikė Policijos generaliniam komisarui V. G. praÅ¡ymÄ dėl leidimo privatizuoti tarnybines gyvenamÄ sias patalpas. Generalinis komisaras V. G. ant S. P. 2004-04-16 raÅ¡to uždėjo rezoliucijÄ : ,,p. L. D. . Nagrinėti, siÅ«lyti“ (t. 1, b. l. 34). Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininkas L.

D. 2004-04-26 tarnybiniu praneÅ¡imu prašė sutikimo leisti panaikinti tarnybinių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) tarnybinį statusÄ . 2004-04-26 generalinis komisaras V. G. pasirašė rezoliucijÄ : ,,Sutinku“ (t. 1, b. l. 35). Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininkas 2004-05-20 įsakymu ,,Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo privatizuoti“ panaikino valstybei nuosavybės teise priklausančių Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro patikėjimo teise valdomų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (gyvenamojo namo, Å¡iltnamio ir žemės sklypo) tarnybinį statusÄ ir iÅ¡braukė jas iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos bei leido parduoti jas už 158 000 litų Panevėžio m. vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui S. P. (t. 1, b. l. 48).

Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centras ir R. P. bei S. P. 2004-06-09 sudarė pastatų ir žemės sklypo prie jų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria, remiantis LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centras pardavė R. P. ir S. P. gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡iltnamį su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49).         Apeliantai, remdamiesi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigė, jog tarnybinis statusas ginčo gyvenamosioms patalpoms buvo suteiktas bÅ«tent Lietuvos policijos generalinio komisaro V.

G. 2004-02-19 įsakymu ,,Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo“. Tačiau su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.         CK 6.618 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tarnybines gyvenamÄ sias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobÅ«dį ar įstatymu nustatytas sÄ lygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobÅ«dis arba kol nenutrÅ«ksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neiÅ¡nyksta įstatymų nustatytos sÄ lygos.

Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei pareigÅ«nas, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigÅ«no tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius penkerius metus nėra jo perleidę, iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprÅ«pinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sÄ lygas įrengtu, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu.

Pagal CK 6.618 straipsnio 2 dalies nuostatas, gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (iÅ¡braukiamos) ir darbuotojų, kuriems gali bÅ«ti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sÄ raÅ¡ai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. Å i nuostata taip pat įtvirtinta ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878 ,,Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 3 punkte.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 4 punktu, valstybės valdžios ar valdymo institucijos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali priskirti tik jiems nuosavybės teise priklausančias ar patikėjimo teise valdomas gyvenamÄ sias patalpas. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimo tvarkÄ nustato ir CK 6.619 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad sprendimÄ suteikti tarnybinę gyvenamÄ jÄ patalpÄ priima valstybės valdžios ar valdymo institucijos įgaliotas asmuo, savivaldybės vykdomoji institucija, juridinio asmens valdymo organas.

Remiantis Å¡iuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Tokiu įgaliotu asmeniu ginčo atveju buvo Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centras. Ginčo patalpos, kaip minėta, Å¡iai institucijai valdyti patikėjimo teise perduotos 2003 m. lapkričio 28 d. mainų sutartimi ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu. Registrų centre Å¡is turtas, kaip patikėjimo teise valdomas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro įregistruotas 2004 m. sausio 5 d. (t. 1, b. l. 25).          Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad spręsti klausimus, susijusius su ginčo turto teisiniu statusu, buvo įgaliota spręsti bÅ«tent patikėjimo teise valdanti turtÄ institucija – Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centras.

Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ginčo turtui tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusÄ suteikė Policijos Generalinis komisaras savo įsakymu dėl Å¡ių patalpų paskyrimo P. Å¡eimai. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad nesant sprendimo ginčo nekilnojamajam turtui suteikti tarnybinės gyvenamosios patalpos statusÄ , nereikÅ¡mingas ginčo sprendimui ir Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro virÅ¡ininko L. D. 2004 m. gegužės 20 d. įsakymas ,,Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir leidimo jas privatizuoti“.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003-05-16 iki 2008-07-07) nuostatas, tarnybinės gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti parduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams už kainÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , jeigu Å¡ios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl Å¡ių darbo (tarnybos) pobÅ«džio ir yra priimti Å¡ių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir iÅ¡braukimo iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos.

Kriterijus, kuriais vadovaujantis tokios patalpos negali būti privatizuojamos, nustato Vyriausybė.          Byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo patalpos institucijai (Panevėžio policijos komisariatui ar Policijos departamentui) tapo nereikalingos. Tokių aplinkybių nenurodė ir byloje liudytoju apklaustas buvęs Policijos generalinis komisaras V. G. . Iš nutartyje aptartų įrodymų matyti, kad patalpos buvo išmainytos būtent dėl jų reikalingumo operatyvinei policijos veiklai. Nei kaip jos buvo naudojamos minėtai veiklai, nei kad patalpos tapo tokiai veiklai nereikalingos, byloje duomenų nėra.

Todėl teismui nebuvo pagrindo vadovautis minėta Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostata, leidžiančia parduoti tarnybines patalpas jų nuomininkui, kai jos tampa nereikalingos pačiai institucijai. Dėl ginčo patalpų privatizavimo ir dėl restitucijos taikymo Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta dėl ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo su atsakovais P. yra naikintina, kaip pažeidžianti imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 str.).

Teisėjų kolegija su šia išvada visiškai sutinka. Aukščiau paminėtų teisės aktų analizė duoda pagrindo išvadai, kad tiek dėl tarnybinių patalpų suteikimo, tiek dėl patalpų priskyrimo tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms turėjo būti priimtas valstybės valdžios ar valdymo institucijos, kuri nuosavybės arba patikėjimo teise valdo šias patalpas, sprendimas, t. y. šiuo konkrečiu atveju Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro viršininko individualus administracinis aktas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos kuris nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdė nuo 2003 m. lapkričio 28 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. ar Lietuvos policijos logistikos centre (iki 2005 m. gruodžio 31 d.) Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro, kurio žinion aukščiau paminėtas turtas patikėjimo teise perėjo 2003 m. gruodžio 30 d., buvo priimtas sprendimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl restitucijos taikymo.Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, turi bÅ«ti taikoma restitucija – tai reiÅ¡kia, kad viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas skundžiamame sprendime dėl restitucijos taikymo, analizavo sandorio Å¡alies – S. P. sÄ Å¾iningumÄ , Å¡iÄ aplinkybę įrodinėja ir apeliantai savo apeliaciniame skunde.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumas ar nesÄ Å¾iningumas restitucijos taikymui teisinės reikÅ¡mės neturi. CK 1.80 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įsigijusio trečiojo asmens. Nagrinėjamu atveju, turtas iÅ¡reikalaujamas ne iÅ¡ trečiojo asmens, o iÅ¡ sandorio Å¡alies, todėl aplinkybė dėl Å¡alies sÄ Å¾iningumo teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.CK 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iÅ¡imtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Taigi, Å¡i norma taip pat negrindžiama sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumu. Todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ios aplinkybės (Å¡alies sÄ Å¾iningumo) plačiau nepasisako, kaip neturinčios teisinės reikÅ¡mės restitucijos taikymui.Aplinkybių, kad vienos sandorio Å¡alies (Å¡iuo atveju S. P. ) padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų ir kad tai leistų teismui netaikyti restitucijos, byloje nenustatyta. Apeliantų nurodyti argumentai dėl įdėtų lėšų į gyvenamųjų patalpų remontÄ , nėra įstatyme numatytos aplinkybės, duodančios pagrindÄ restitucijos netaikyti.

Tai galėtų bÅ«ti kitos bylos nagrinėjimo dalyku (dėl pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo), jei bÅ«tų įstatyme numatytos prielaidos tokiam ginčui kilti.           Remdamasi nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad nebuvo ginčijamos ginčo patalpų mainų ir nuomos sutartys teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo esmei neturi, todėl dėl jos teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė                                                                                                      Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                                            Vytas Milius       Â