30b72e01-eacc-4020-9e03-89c136be060b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-145-153/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18165-2015-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23755-920/2015 pagal ieÅ¡kovo E. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Grastatas“ dėl įsakymo atleisti iÅ¡ darbo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas E. K. 2015-10-06 pateikė Kauno apylinkės teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti 2015-09-02 UAB „Grastatas“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 65/15 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“,ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾inti, pripažinti nutrÅ«kusiais E. K. darbo santykius įmonėje UAB „Grastatas“ pagal LR darbo kodekso 129 str. 2, 4 d nuo 2015-07-20, įpareigoti UAB „Grastatas“ sumokėti už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-07-20 nepagrįstai nemokėtÄ 5 444,98 Eur atlyginimÄ , sumokėti ieÅ¡kovo vidutinį 3 265,79 Eur darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , terminÄ skaičiuojant nuo 2015-07-20, iÅ¡mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčių 6 531,58 Eur dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , sumokėti piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas 6 531,58 Eur, sumokėti visus nuo 2014-02-05 iki 2015-05-31 nesumokėtus valstybei mokesčius nuo iÅ¡mokėto 2 500 Eur dydžio atlyginimo, iki 2015-09-19 sumokėti 158 628,12 Eur dydžio iÅ¡mokÄ , susijusiÄ su darbo santykiais.

Savo reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti UAB „Grastatas“ ieÅ¡kinio sumos dydžio pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, uždrausti atsakovei vykdyti bet kokias pinigines operacijas, operacijas su turtu, iÅ¡skyrus atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi priėmė ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, kad Å¡alių sudarytoje Darbo sutartyje, sulygtas ir ieÅ¡kovui mokamas LR Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlyginimas už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , objektyviai nepatvirtina ieÅ¡kovo teigiamos aplinkybės, kad jam buvo mokamas jo nurodyto dydžio – 2 500 Eur (atskaičius mokesčius) atlyginimas, pagal kurį ieÅ¡kovas skaičiuoja reikalaujamÄ priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡mokėtinÄ sumÄ . Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kad atsakovei neužtektų turimo turto atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė taptų nemoki, nes ieÅ¡kinio dydis (184 760,44 Eur) daugiau kaip 2 kartus virÅ¡ija atsakovės turimÄ turtÄ , teismas sprendė, kad tenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsakovė galimai taptų nemoki ar bÅ«tų visiÅ¡kai suvaržyta jos komercinė Å«kinė veikla.

Todėl teismas siekdamas Å¡alių interesų pusiausvyros, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimÄ atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Su skundžiama teismo nutartimi nesutinka Å¡iais argumentais:Teismas grubiai pažeidė CPK 147 straispnio 1 dalies nuostatÄ â€“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turėjo iÅ¡spręsti iki 2015-10-09 imtinai, nes patikslintas ieÅ¡kinys teisėjui perduotas 2015-10-06.Teismas natsižvelgė į CPK 144 straipsnio 2 dalį, CPK XX skyriaus nuostatas ir jų netaikė, kad bÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. savo iniciatyva nerinko įrodymų, savo iniciatyva nevirÅ¡ijo darbuotojo reikalavimų, todėl teismas neapgynė vieÅ¡ojo intereso.Teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, nes skiriasi bylose faktinės aplinkybės ir reikalavimai.

Taip pat teismo argumentas, kad teismas nėra įsitikinęs, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, užkerta keliÄ bet kada ateityje ieÅ¡kovui kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismas pasisakė ne dėl visų ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytų argumentų ir preliminariai neįvertino visų pateiktų, įrodymų, o pasisakė tik dėl darbo sutarties turinio. Kadangi, teismo nuomone, įrodymų nėra, todėl apeliantas pakartotinai nurodo ieÅ¡kinio argumentus ir, ieÅ¡kovo nuomone, ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Teismas nesilaikė Å¡alių interesų pusiausvyros, apgynė tik atsakovės interesus.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovės atstovas advokatas G. G. praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas klaidingai interpretuoja CK 144 straipsnio 2 dalį kaip įpareigojatčiÄ teismÄ ieÅ¡kovo naudai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Taip pat pritaria teismo nuomonei, kad ieÅ¡kinys preliminariu vertinimu yra nepagrįstas, kad nagrinėjamu atveju taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovė patirtų neproporcingus suvaržymus ir nuostolius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Tam bÅ«tina preliminariai (prima facie) įvertinti ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Å io vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai galėtų bÅ«ti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ . Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomÄ medžiagÄ , įvertinus Å¡alių papildomus argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas pakartotinai.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl prima facie ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo ir jų nekartoja.

Apeliantas iÅ¡ esmės nurodo savo motyvus dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, kurių vertinimas bus atliekamas iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne Å¡ioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , įvertinti, ar iÅ¡ tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pirmosios instancijos teismas net ir susidaręs nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, atsisakymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat motyvavo ir tuo, kad labiau tikėtina, jog areÅ¡tavus atsakovės turtÄ už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 184760,44 Eur, jos Å«kinė – komercinė veikla sutriktų ir pasunkėtų galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Taigi teismas įvertino ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimus padarinius. Pagal teismų praktikÄ , jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieÅ¡kinio atmetimo atveju galėtų bÅ«ti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.              Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neatsižvelgė į CPK 144 straipsnio 2 dalį, CPK XX skyriaus nuostatas ir savo iniciatyva nerinko įrodymų, neapgynė vieÅ¡ojo intereso.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismui nebuvo įstatyminio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones savo iniciatyva, kaip reglamentuoja CPK 144 straipsnio 2 dalis. Taip pat pažymėtina, jog darbo bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus (CPK 414 straipsnis), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog teismas ex officio turi vykdyti įrodinėjimo pareigÄ už Å¡alis, nes procese galioja bendrieji rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei dispozityvumo principai (CPK 13 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų, kad teismas nepagrįstai vadovavosi apeliacinio teismo praktika – 2011-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, plačiau procesiniame dokumente nepasisako, nes pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė tik bendrÄ taisyklę, taikomÄ visais atvejais nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

Taip pat nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikÅ¡mingi teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui.             Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarties dalį atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Galina Blaževič