Legislator Case Law & Legislation
30b4e2e2-089b-4a9a-9feb-3b9ef943e210 AI generated

30b4e2e2-089b-4a9a-9feb-3b9ef943e210 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 30b4e2e2-089b-4a9a-9feb-3b9ef943e210
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Legislator headnote

AI generated

30b4e2e2-089b-4a9a-9feb-3b9ef943e210 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pagal VSDFV vieÅ¡uosius duomenis įmonėje dirba trys apdrausti darbuotojai, skola VSDF biudžetui sudaro 45 901,59 Eur (ir nuolat didėja). Atsakovė nevykdo įsipareigojimo VSDFV Vilniaus skyriui mokėti skolÄ dalimis pagal grafikÄ , be to, nepateikė jokių įrodymų, kad bent iÅ¡ dalies mokėjo skolÄ pagal nustatytÄ grafikÄ . Ä®monė turi 57 889,79 Eur mokestinės nepriemokos VMI (kuri nuolat didėja), atsakovės atžvilgiu vykdomos devynios vykdomosios bylos dėl didesnės nei 108 000 Eur dydžio skolos priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-895-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00124-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabrica“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡kelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabrica“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fabrica“ iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad UAB „Fabrica“ nuo 2015 m. gruodžio mėn. nesilaiko Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ (toliau – VSDF biudžetas) terminų ir tvarkos.

Įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2016 m. sausio 1 d. buvo 9 416,92 Eur (9 381 Eur VSD įmokų ir 35,77 Eur delspinigių), 2016 m. balandžio 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 19 239,47 Eur (18754,37 Eur VSD įmokų ir 485,10 Eur delspinigių, 2016 m. liepos 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 29 323,93 Eur (28 301,99 Eur VSD įmokų ir 1 021,94 Eur delspinigių), 2016 m. spalio 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 34 910,67 Eur (33 367,07 Eur VSD įmokų ir 1 543,00 Eur delspinigių).

Draudėjas 2016 m. spalio mėnesį priskaičiavo 3 224,68 Eur VSD įmokų. 2016 m. gruodžio 12 d. duomenimis UAB „Fabrica“ įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 37 638,93 Eur (36 095,33 Eur VSD įmokų ir 1 543,60 Eur delspinigių. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. gruodžio 8 d. siuntė bendrovei raginimÄ , tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. 2016 m. sausio 28 d. ieÅ¡kovė banko įstaigoms, kuriose bendrovė turėjo sÄ skaitas, teikė 16 mokėjimo nurodymų dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įsiskolinimui sumokėti, tačiau iÅ¡ kredito įstaigos pagal ieÅ¡kovės pateiktus mokėjimo nurodymus 2016 m. gruodžio 9 d. buvo nuraÅ¡yta tik 496,42 Eur. 2016 m. rugsėjo 15 d. atsakovės vadovas A.

I. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė įsipareigojimÄ Ä¯siskolinimÄ sumokėti dalimis pagal grafikÄ , tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė sprendė, jog atsakovė lėšų sumokėti nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ neturi, todėl pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimÄ Nr. (7.2) 7-10-143 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka 2016 m. spalio 11 d. jį perdavė vykdyti antstoliui, tačiau ieÅ¡kovas lėšų negavo. 2016 m. gruodžio 9 d. Valstybės įmonės (toliau –VÄ®) „Registrų centras“ duomenimis bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, VÄ® „Regitra“ duomenimis, bendrovės nuosavybės teise transporto priemonės neįregistruotos.

Paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto atsakovės 2015 metų balanso duomenimis, UAB „Fabrica“ turtas sudaro 252 683,00 Eur, materialus ilgalaikis turtas – 10 334,00 Eur, trumpalaikis turtas – 242 349,00 Eur. Trumpalaikį turtÄ sudaro: atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 4 869,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 152 229,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 85 251,00 Eur. Per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 137 000,00 Eur.

Balanso duomenys patvirtina, kad per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , 2016 m. spalio 27 d. raÅ¡tu informavo skolininkę apie ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo, jei nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir atsiliepime į jį nurodė, kad UAB „Fabrica“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 57 902,65 Eur (gyventojų pajamų mokesčio 8 741,91 Eur skolos ir 604,67 Eur delspinigių, pelno mokesčio 1 409,00 Eur skolos ir 56,28 Eur delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio 44 250,73 Eur skolos ir 2 840,06 Eur delspinigių).

VMI 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Fabrica“, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 18 d. paskolos sutartį dalyje dėl 56 024,21 Eur, sudarytÄ tarp įmonės ir jos vadovo A. I., nuo sutarties sudarymo momento, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ A. I. kreditorės VMI naudai 56 024,21 Eur. Antstolių informacinės duomenų bazės duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos Å¡eÅ¡ios vykdomosios bylos, iÅ¡ieÅ¡koma 105 695,51 Eur suma.

Atsakovė UAB „Fabrica“ atsiliepime į ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius jau buvo pateikęs analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas (civilinės bylos Nr. e2-1687-798/2016) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino. Atsakovės teismui teikiamos 2014 m. ir 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad įmonė vykdo veiklÄ , ilgÄ laikÄ dirba pelningai, nors turi laikinų finansinių sunkumų.

Teismui teikiamo 2016 m. balanso duomenimis atsakovė yra moki: bendrovė turi turto už 355 474,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 176 585,00 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudaro 140 368,59 Eur. Pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. įraÅ¡yto turto vertės. Atsakovės ilgalaikį turtÄ 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro: nematerialus turtas – 127,00 Eur (programinė įranga ir licencijos); materialus turtas – 5 891,00 Eur.

Trumpalaikį atsakovės turtÄ 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro: atsargos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 6 827,00 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 331 543,00 Eur (153 412,00 Eur debitorių įsipareigojimai ir 130 650,00 Eur paskola, suteikta įmonės vadovui A. I.). Pinigai ir piniginiai ekvivalentai sudaro 11 086,00 Eur, lėšos pas atskaitingÄ asmenį – 311,72 Eur. Atsakovė neatitinka Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje numatytos nemokumo bÅ«senos, vykdo veiklÄ . Ä®monės veiklos nutraukimas, atliekamų darbų sustabdymas bÅ«tų nuostolingas bei neproporcingai suvaržytų ir pažeistų ne tik įmonės, kaip verslo subjekto, bet ir jos darbuotojų interesus.

VSDFV Vilniaus skyrius pritarė UAB „Fabrica“ pateiktam skolos mokėjimo grafikui, kurio terminas yra iki 2017 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Fabrica“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Teismas, remdamasis atsakovės 2015 m. balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovė iÅ¡ viso deklaravo turto už 252 683,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 137 000,00 Eur, t. y. įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Remdamasis ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pateiktais dokumentais, teismas nustatė, kad įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, registruotų transporto priemonių taip pat nėra.

Pagal VSDFV vieÅ¡uosius duomenis įmonėje dirba trys apdrausti darbuotojai, skola VSDF biudžetui sudaro 45 901,59 Eur (ir nuolat didėja). Atsakovė nevykdo įsipareigojimo VSDFV Vilniaus skyriui mokėti skolÄ dalimis pagal grafikÄ , be to, nepateikė jokių įrodymų, kad bent iÅ¡ dalies mokėjo skolÄ pagal nustatytÄ grafikÄ . Ä®monė turi 57 889,79 Eur mokestinės nepriemokos VMI (kuri nuolat didėja), atsakovės atžvilgiu vykdomos devynios vykdomosios bylos dėl didesnės nei 108 000 Eur dydžio skolos priteisimo.

Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitÄ materialų turtÄ , vykdytų veiklÄ , gautų pajamas. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Fabrica“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; prijungti prie bylos naujus įrodymus.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovė 2017 m. kovo 13 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ ir naujausius įmonės finansinius dokumentus iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, jais nesivadovavo, kas ir lėmė skundžiamos nutarties neteisėtumÄ , vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .Atsakovė realiai vykdo veiklÄ , atsiskaito su darbuotojais, dengia įsiskolinimus ir turi tam tikrų finansinių sunkumų, kurie negali bÅ«ti pagrindas nutraukti įmonės veiklÄ ir iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas bankroto bylÄ atsakovei iÅ¡kėlė formaliu pagrindu, neiÅ¡tyręs finansinių dokumentų, neįvertinęs aplinkybių dėl atsakovės vykdomos veiklos ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį ir 9 straipsnio 7 dalį, nevertino naujausių įmonės finansinių dokumentų, nepagrįstai įmonės valdomÄ turtÄ lygino su visais atsakovės kreditorių reikalavimais. 2014 m. ir 2015 m. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis atsakovė ženkliai sumažino savo įsipareigojimų ir padidino nuosavÄ kapitalÄ .

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, nors ir turi finansinių sunkumų, tačiau vykdo Å«kinę – komercinę veiklÄ (atlieka įvairaus pobÅ«džio marketingo, reklamos darbus, organizuoja reklamines koncepcijas, atlieka maketavimo, dizaino darbus ir kita), turi aÅ¡tuonis darbuotojus ir gauna pelnÄ , taip pat yra susitaręs dėl didelės apimties tęstinių darbų. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016 įsiteisėjusioje nutartyje jau yra įvertintas Å¡ioje byloje pakartotinai vertintas atsakovės ataskaitinis laikotarpis.

IÅ¡kėlus atsakovei bankroto bylÄ ir nutraukus jos veiklÄ , praktiÅ¡kai nebus atsiskaityta su trečios eilės kreditoriais, nes bendrovė daug turto neturi, o veiklos pobÅ«dis lemia, kad pajamas ji gauna tik vykdydama veiklÄ , teikdama paslaugas klientams. IeÅ¡kovas, bÅ«damas aukÅ¡tesnės eilės kreditorius, elgiasi neatsakingai, tikėdamasis bankroto procese atgauti tik jam priklausančias lėšas. Pakartotinis ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei turi piktnaudžiavimo procesu požymių.

Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių, neįvertino jos pateiktų 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų – balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovės debitorių sÄ raÅ¡o, pradelstų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡o, ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o, praÅ¡o Å¡iuos dokumentus įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo. Ä®monė nėra nemoki, nes jos pradelsi įsipareigojimai (140 368,59 Eur) nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (355 474,00 Eur).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad iÅ¡ atsakovės vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų suma antstolių informacinės sistemos duomenimis yra daugiau nei 108 000,00 Eur. Pateikto Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis ieÅ¡kojimÄ vykdo tik VSDFV Vilniaus skyrius, kurio skola yra įtraukta į pradelstus mokėjimus. UAB „Magic“ ir UAB „Alpha baltic“ iÅ¡ieÅ¡koma 11 050,67 Eur suma, UAB „Okto – 5 610,51 Eur, VSDFV – 33 571,80 Eur, VMI – 16 188.99 Eur. Visa iÅ¡ieÅ¡koma suma sudaro 66 421,97 Eur ir yra įtraukta į pradelstus bendrovės mokėjimus.

Atsiliepimu į atsakovės atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Pagal preliminariÄ 2017 m. kovo 30 d. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų finansinę ataskaitÄ F4, UAB „Fabrica“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui padidėjo iki 46 911,84 Eur (45 111,90 Eur VSD įmokų ir 1 799,94 Eur delspinigių).Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos per vienerius metus gautinas sumas (331 543,00 Eur.

Nors atsakovės minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi UAB „Fabrica“ teismui pateiktu 2016 m. birželio 30 d. balansu, tačiau atsakovė ir toliau nemoka privalomųjų VSD įmokų, įsiskolinimas VSDF biudžetui didėja.Apeliantė, prieÅ¡taraudama bankroto bylos iÅ¡kėlimui, turėjo pateikti teismui įrodymus, detalizuoti gautinas pajamas, turimas reikalavimo teises į trečiuosius asmenis, aktualiÄ turimo turto vertę ir turto sÄ raÅ¡us bei kitus duomenis, atskleidžiančius ne tik vykdomos komercinės veiklos aplinkybes, bet ir atspindinčias realiÄ bendrovės finansinę bÅ«klę, kurie paneigtų įsiskolinimų kreditoriams aplinkybes bei patvirtintų UAB „Fabrica“ mokumÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Teismų informacinės sistemos Liteko civilinės bylos kortelės kopijÄ , 2017 m. kovo 22 d.

Turto areÅ¡to registro iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. vasario 20 d. sutarčių tarp atsakovės ir jos klientų kopijas, bylinėjimosi iÅ¡laidų kopijas. Å iuos naujai pateiktus dokumentus atsakovė praÅ¡o prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. 2017 m. balandžio 26 d. atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – 2015 m. spalio 5 d., 2016 m. gegužės 3 d. sutarčių tarp atsakovės ir jos klientų sutartis, 2016 m. spalio 31 d.

– 2017 m. balandžio 4 d. laikotarpiu atsakovės iÅ¡raÅ¡ytų dvylikos PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., atsakovės vadovo A. I. 2016 m. spalio 4 d. – 2017 m. sausio 2 d. septynis mokėjimo nurodymus, kuriais įrodinėjama atsakovės vykdoma veikla.IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė teismui UAB „Fabrica“ I ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitÄ , kuria grindžia atsakovės įsiskolinimÄ VSDF biudžetui.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsakovės ir ieÅ¡kovo naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės ir ieÅ¡kovo pateikti nauji dokumentai Å¡alims buvo iÅ¡siųsti susipažinti, jokių prieÅ¡taravimų dėl jų priėmimo pateikta nebuvo.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®). Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas iÅ¡kelti atsakovei UAB „Fabrica“ bankroto bylÄ buvo grindžiamas įmonės nemokumu. Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

Å iame kontekste pažymėtina, kad mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo bÅ«senÄ nustatė remdamasis įmonės 2015 m. balanso bei vieÅ¡aisiais duomenimis. Teismas nustatė, kad bendrovė iÅ¡ viso deklaravo turto už 252 683,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 137 000,00 Eur. Kadangi įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, registruotų transporto priemonių taip pat nėra, skola VSDF biudžetui sudaro 45 901,59 Eur (ir nuolat didėja), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsakovė UAB „Fabrica“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl jos nemokumo.

Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neaktualiais 2015 m. balanso duomenimis, nors ji iki skundžiamos nutarties priėmimo pateikė aktualius bendrovės finansinius duomenis, kurie patvirtina, kad įmonė yra moki ir vykdo Å«kinę – komercinę veiklÄ . Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų atsakovės argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Fabrica“ yra moki bei turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės į bylÄ pateiktais aktualiais 2016 m. bendrovės finansiniais duomenimis. Remiantis 2016 m. atsakovės balanso duomenimis 2016 m. gruodžio 31 dienai nurodyto atsakovės turto balansinė vertė yra 355 474,00 Eur, iÅ¡ jo: 6 018,00 Eur ilgalaikis turtas (127,00 Eur – nematerialus turtas, 5 891,00 Eur – materialus turtas) ir 349 456,00 Eur trumpalaikis turtas (6 827,00 Eur – atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 331 543,00 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 11 086,00 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai).

Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 176 585,00 Eur. 2016 m. įmonės pelno nuostolių ataskaitos duomenimis grynasis pelnas 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 44 435,00 Eur. Minėta, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos. UAB „Fabrica“ pradelstų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡e nurodyta, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 140 368,59 Eur. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę.

Byloje remiantis vieÅ¡ais duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Atsakovės ilgalaikio turto sÄ raÅ¡as patvirtina, kad įmonė turi 6 017,44 Eur vertės materialų turtÄ (kompiuteriai, baldai, planÅ¡etės, fotoaparatai ir pan.). 2016 m. balanso duomenimis nustatyta, kad didžiÄ jÄ dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžiausia dalis yra 331 543,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovė nurodė, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro 153 412,00 Eur debitorių įsipareigojimai ir 130 650,00 Eur paskola įmonės vadovui A.

I., tačiau jokiais finansiniais dokumentais Å¡ių argumentų nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, pripažįstama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais. Ä®rodymų, kuriais remiantis, bÅ«tų galima nustatyti atsakovės debitorių skaičių, debitorinių įsiskolinimų realų dydį, įskaitant ir paties įmonės vadovo įsipareigojimus įmonei bei jų dydį, galimybę realiai iÅ¡siieÅ¡koti debitorines skolas, atsakovė nepateikė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė 331 543,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, kuriÄ laiko savo trumpalaikiu turtu.Minėta, kad atsakovė nurodė, jog 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 140 368,59 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė nurodo, kad jos pradelstas įsipareigojimas VSDFV 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 44 082,78 Eur, tačiau ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita F4 pagal 2016 m. gruodžio 31 d. duomenis patvirtina, kad atsakovės pradelstas įsiskolinimas sudaro 38 135,35 Eur (36 591,75 Eur skolos ir 1 543,60 Eur). VMI į bylÄ pateiktais duomenimis atsakovės pradelstas įsipareigojimas sudaro 57 902,65 Eur, o ne atsakovės nurodomas 58 391,00 Eur pradelsimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės pradelsti įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų bÅ«ti sumažinti 6 435,78 Eur. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Ä®monės pradelsti įsipareigojimai (133 632,81 Eur) (skolos, neatlikti darbai ir kt.), įmonės valdomo turto vertę sumažinus gautinų sumų, kurių atsakovė niekaip nepagrindė, dydžiu (331 543,00 Eur) virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (23 931,00 Eur).

Be to, vieÅ¡ai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovės įmonėje Å¡iuo metu yra ne aÅ¡tuoni, kaip teigia apeliantė, bet tik keturi darbuotojai, skola VSDF biudžetui sudaro jau ne 38 135,35 Eur, bet 49 911,72 Eur, taigi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams Å¡iuo metu yra 145 409,18 Eur. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo bent dalį įsiskolinimo pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp jos ir VSDFV Vilniaus skyriaus sudarytÄ skolos mokėjimų grafikÄ . Byloje esančio 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomos 9 vykdomosios bylos, kuriomis antstoliai vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ UAB „Fabrica 108 305,38 Eur sumai, tame tarpe darbo užmokesčio sumas.

Atsakovė akcentuoja, jog vykdo Å«kinę – komercinę veiklÄ , kaip savo veiklos įrodymÄ pateikė 2015 m. spalio 5 d., 2016 m. gegužės 3 d., 2016 m. gruodžio 5 d., 2017 m. vasario 20 d. paslaugų užsakymo sutartis, 2016 m. spalio 31 d. – 2017 m. balandžio 4 d. laikotarpiu atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas dvylika PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad, deklaruodama savo veiklÄ ir gaudama tam tikras pajamas, atsakovė neturi galimybės sumokėti mokesčių valstybės biudžetams, atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. nepaneigia įmonės nemokumo statuso.

Remdamasis tuo kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, rėmėsi 2015 m. atsakovės balanso duomenimis, tai nepaneigia teisėtos teismo iÅ¡vados dėl atsakovė nemokumo. Ä®vertinęs visumÄ byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumÄ , iÅ¡ esmės tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje pateiktÄ nemokumo sÄ vokÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                         ArtÅ«ras Driukas