2021-09-29 Nr. AB-20052-2-23-3-01230-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2030-261/2021

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01230-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. ir atsakovo Kelmės rajono savivaldybės, atstovaujamos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybei, atstovaujamai Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama priteisti jai iš Kelmės rajono savivaldybės, atstovaujamos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Kelmės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Kontrolės ir audito tarnyba atliko neteisėtą laisvosios mokytojos J. Š. vedamų neformaliojo švietimo muzikos pamokų stebėseną, kurios metu neteisėtai apsilankė 7 pamokose, po kurių padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas apie tariamus mokytojos darbo pažeidimus bei darbo kokybę, kurias aprašė Savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos (toliau – ir Institucija, Tarnyba) 2017 m. gegužės 9 d. ataskaitoje KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Ataskaita), žodžiu pagarsino viešame Savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje, kurio eiga bei pagarsinta informacija buvo aprašyta ir 2017 m. birželio 9 d. bei 2017 m. birželio 10 d. viešai publikuojama visuomenei plačiai prieinamame Kelmės rajono laikraštyje „Bičiulis“ (toliau – ir Laikraštis) bei interneto tinklalapyje www.biciulis.net straipsnyje „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“ (toliau – ir Straipsnis).

Ataskaitos 7, 9, 29, 30, 32 lapuose apie pareiškėją paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, be kita ko, apie tai, kad pareiškėja nepateikė 2016 m. tarp jos ir vaikų sudarytų sutarčių dėl dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo (toliau – ir NVŠ) programose, Tarnybai nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių užsiėmimuose, lankomumo bei kitų rodiklių, įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams; kad NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J.

Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa, nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo apie tai pranešta iš anksto, trijų užsiėmimų metu nebuvo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J.

Š. prieštaravo.

3. Pareiškėja teigė, kad Straipsnio tekste, be kita ko, tendencingai suformuota neigiama nuomonė dėl jos tariamai netinkamai vedamų užsiėmimų. Ataskaitos pristatymo Savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje metu buvo raštu ir žodžiu vienašališkai paskelbtos objektyviais įrodymais nepagrįstos, tikrovės neatitinkančios bei gerą pareiškėjos vardą žeminančios neteisėtos Institucijos išvados. Remdamasi Ataskaitos išvadomis Institucija taip pat ėmėsi veiksmų, siekdama užkirsti kelią pareiškėjai toliau užsiimti vykdoma veikla – rekomendavo „nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą.“ Pareiškėjos nuomone, tokie raginimai prilyginami neteisėtam Institucijos mėginimui su ja susidoroti, be kita ko, viršijant Institucijai suteiktus įgaliojimus. Ataskaitoje bei viešame komiteto posėdyje pagarsinus tariamus pareiškėjos pažeidimus, paūmėjo pareiškėjos sveikatos problemos ir sumažėjo pajamos, kadangi buvo iš esmės pakenkta jos geram vardui, buvo nepagrįstai sukeltas visuomenės nepasitikėjimas pareiškėja, kaip pedagoge.

4. Pareiškėja nurodė, kad vykdydama NVŠ veiklą, ji jokiais atvejais ir pagal jokius teisės aktus nėra tiesiogiai atskaitinga Tarnybai, todėl neturi pareigos šiai Institucijai teikti jokios informacijos, susijusios su jos vykdoma veikla. Institucija nėra pateikusi pareiškėjai nei vieno prašymo ar paklausimo dėl jos vykdomos NVŠ veiklos, taip pat niekada neprašė ir nereikalavo pateikti jokių dokumentų ir informacijos apie vykdomą veiklą. Pareiškėjos nuomone, jokie galiojantys teisės aktai Institucijai nesuteikia teisės vykdyti tiesioginę jos vykdomos NVŠ veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių asmenų apklausas, atlikti tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinti NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybės. Be to, pareiškėjai nebuvo pateikti Institucijos patikrinimų aktai. Nesankcionuotas neprisistačiusių asmenų atvykimas dalyvauti neformalaus švietimo pamokose negali būti prilyginamas patikrinimui, tai laikytina piktnaudžiavimu ar įgaliojimų viršijimu.

5. Pareiškėja teigė, kad ji neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei teisėto pagrindo Institucijai pateikti kokius nors dokumentus ar informaciją apie savo vykdytą veiklą ar saugoti sutarčių su moksleiviais ir jų tėvais už 2016 m., kadangi rekomendacinio pobūdžio taisyklės, kuriomis Ataskaitoje remiasi Institucija, nėra privalomas norminis teisės aktas, be to, jos nustatė rekomendaciją pedagogams saugoti sudarytas sutartis 3 metus tik nuo 2017 m. Pareiškėjos nuomone, Institucija neturėjo teisės Ataskaitoje aprašyti kokių nors pareiškėjos galimų pažeidimų. Be to, neaišku, pagal kokius atrankos kriterijus Institucija patikroms pasirinko būtent pareiškėją. Todėl neteisėta yra visa Ataskaitoje apie pareiškėją pateikta informacija ir rekomendacija nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti pareiškėjo NVŠ programų, įgyvendinamų Savivaldybėje, finansavimą.

6. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 27 straipsnio nuostatomis, teigė, kad Tarnyba neturi teisės audituoti ar kitaip tikrinti privačių fizinių asmenų, taip pat teisės vertinti pareiškėjos teikiamų NVŠ paslaugų kokybės ar turinio, kadangi tai yra Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kompetencija (Savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu T-33 patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 30 p.).

7. Pareiškėja pažymėjo, kad iš Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro 2017 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. R6-409 ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. ŠS-70 matyti, jog pareiškėja nepadarė nei vieno Ataskaitoje minimo pažeidimo, kadangi sutartis už 2016 m. pateikė institucijai, kuriai jas ir turėjo pateikti pagal atskaitomybės principą – Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Kadangi minėtas skyrius dokumentus vėliau perdavė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, pareiškėja apskritai neturėjo pareigos turėti minėtus dokumentus. Pareiškėjos teigimu, siekdama gauti konkrečius su pareiškėjos veikla susijusius dokumentus Tarnyba privalėjo kreiptis į Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Iš Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus ataskaitų matyti, kad pareiškėja savo pareigas tinkamai vykdė tiek 2017 m. vasario 28 d., tiek ir 2017 m. spalio 25 d.

8. Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala. Dėl patirtos gėdos ir pažeminimo, Tarnybos veiksmų nulemtos visuomenės nuomonės apie pareiškėją, prarasto mokinių tėvų pasitikėjimo pareiškėja nebegali dirbti ir teikti neformaliojo švietimo paslaugų Kelmės mieste, buvo priversta pakeisti savo gyvenamąją vietą tam, kad būtų susilpnintas negatyvus patirtų išgyvenimų poveikis sveikatai. Buvo pakenkta pareiškėjos reputacijai, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, sumenkintas jos vykdomų NVŠ programų geras vardas. Buvo suduotas stiprus smūgis jos įvaizdžiui visuomenėje ir pedagogų bendruomenėje. Tarnybos neteisėti veiksmai nulėmė mažesnį į neformalioji švietimo pamokas susirenkantį moksleivių skaičių bei sąlygojo pareiškėjos negautas pajamas. Pareiškėjai teko kreiptis į teisininkus bei rengti raštus valdžios institucijoms, siekiant gauti įrodymus apie tai, kad ji NVŠ veiklą vykdė tinkamai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tai nulėmė pareiškėjos išlaidas teisinei pagalbai. Pareiškėja tebepatiria didelių finansinių ir moralinių nuostolių dėl netektų moksleivių, dėl netektos galimybės gyventi ir dirbti gimtame mieste, dėl būtinybės gydytis paūmėjus sveikatos problemoms, besitęsiančių teismo procesų, dėl kurių pareiškėja yra priversta išgyventi pažeminimą vis iš naujo, nuolat prisiminti skaudžius gyvenimo momentus, išgąstį ir netikrumą dėl savo ateities, kaltės jausmą, bendraujant su mokinių tėvais ir kolegomis, nepatogumus atsakinėjant į nemalonius klausimus, susijusius su Ataskaitos išviešinimu. Pareiškėjai negatyvių išgyvenimų sukėlė ir neteisėti Institucijos darbuotojų apsilankymai, baimė dėl jų tolimesnių galimų veiksmų.

9. Pareiškėja nurodė, kad vertinant Ataskaitos viešo pristatymo ir Straipsnio parengimo procesą kompleksiškai, pastebėtinas Institucijos siekis neigiamomis rekomendacijomis paveikti pareiškėją taip, kad ji netektų teisės užsiimti NVŠ veikla, taip pat pastebėtinas ir žiniasklaidos priemonės siekis straipsnį pateikti kaip sensaciją, net neatsiklausus pareiškėjos pozicijos dėl Straipsnyje aprašytos situacijos. Pareiškėja nebuvo informuota apie rengiamą Ataskaitą ir Straipsnį, nebuvo iškviesta į surengtą Komiteto posėdį, todėl negalėjo pateikti savo pozicijos ir apsiginti nuo tikrovės neatitinkančių kaltinimų netinkamai vykdžius veiklą NVŠ programose.

10. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, jog nėra nei vieno galiojančio teismo ar kitos institucijos sprendimo, kuriais būtų nustatyti neteisėti Tarnybos veiksmai. VSĮ 27 straipsnio 5, 9, 10 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas pagrindžia, jog Tarnyba turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, patikrinusi NVŠ veiklai finansuoti Savivaldybės skirtų piniginių išteklių naudojimą, pateikti audito ataskaitą, nurodant šių išteklių naudojimo trūkumus, o pačią Ataskaitą skelbti Savivaldybės interneto tinklalapyje. Vadovaujantis VSĮ 27 straipsnio 10 dalies 2 punktu Tarnyba turėjo teisę įeiti į audituojamam subjektui – Savivaldybei – priklausančias patalpas, kuriose pareiškėja, kaip viešųjų resursų lėšomis finansuojamų NVŠ veiklos paslaugų teikėja, vykdė veiklą, taip pat turėjo teisę gauti visus su pareiškėjos, kaip NVŠ veiklos paslaugų teikėjos, vykdoma veikla susijusius dokumentus. Pareiškėjai atsisakius bendradarbiauti, šių dokumentų Tarnyba pareikalavo iš Savivaldybės administracijos, kuri pateikė Tarnybai atsakymą, kad prašomų dokumentų (neformaliojo vaikų švietimo sutarčių už 2016 m.) pateikti nėra galimybės, nes jie, pareiškėjos teigimu, yra sunaikinti.

12. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, griežtai laikydamasi Tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų imperatyvų, vykdydama tiesioginę savo funkciją – kontroliuoti, kaip yra naudojami viešieji resursai, suplanavo ir atliko auditą, kurio vienas iš tikslų buvo įvertinti Savivaldybės lėšomis finansuojamo neformaliojo mokinių švietimo paslaugų organizavimą, teikimą, prieinamumą, efektyvumą, plėtrą ir kokybę, taip pat įvertinti, kaip Savivaldybės administracija užtikrina neformaliojo mokinių švietimo paslaugos teikėjų priežiūrą, bei pateikti išvadą apie lėšų šiame sektoriuje panaudojimo pagrįstumą ir efektyvumą. Ataskaitos turinys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Audituojamas subjektas buvo ne pareiškėja, o Savivaldybės administracija – institucija, atsakinga už neformaliojo vaikų švietimo organizavimą jai priskirtoje teritorijoje, NVŠ paslaugos teikėjų tinklo formavimą, neformaliojo švietimo mokyklų steigėjo funkcijų vykdymą, šių mokyklų finansavimą, taip pat jų priežiūrą ir teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą, mokinio krepšelio lėšų ir kitų lėšų, skirtų neformaliajam švietimui, administravimą. Tuo tarpu, pareiškėja, kaip NVŠ paslaugos audituojamam subjektui teikėja, už šios paslaugos teikimą gaunanti apmokėjimą iš Savivaldybės lėšų, neabejotinai patenka į ratą subjektų, iš kurių auditorius (Tarnyba) turi teisę rinkti informaciją, reikalingą jo funkcijoms tinkamai atlikti. Toks informacijos rinkimas yra teisėtas ir būtinas, siekiant tinkamai įvykdyti Tarnybai teisės aktais nustatytas pareigas, todėl negali būti vertinamas nei kaip Pareiškėjos tikrinimas (auditavimas), nei kaip Tarnybos kompetencijos ribų peržengimas ar mėginimas susidoroti su pareiškėja.

13. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmuo, kurio veikla apmokama iš viešųjų resursų, yra laikomas viešuoju, o ne privačiu asmeniu, o visuomenė neabejotinai turi teisę žinoti, kaip yra vykdoma iš viešųjų resursų apmokama veikla. Taigi, iš Savivaldybės lėšų finansuojamos NVŠ veiklos vykdymo teisiniuose santykiuose pareiškėja vienareikšmiškai yra viešasis, o ne privatus fizinis asmuo. Tarnyba pažymėjo, kad niekada nebuvo pareiškėjos patalpose, nes patalpos, kuriose pareiškėja vykdė iš viešųjų resursų apmokamą veiklą, priklauso Savivaldybei.

14. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Ataskaitoje nėra konstatuoti kokie nors pareiškėjos padaryti pažeidimai. Ataskaitoje aprašyti audito metu surinkti ir tikrovę atitinkantys faktiniai duomenys, reikšmingi vertinant NVŠ paslaugos finansavimo pagrįstumą ir efektyvumą, šios paslaugos teikėjų priežiūrą. Surinktų faktinių duomenų pagrindu Tarnyba pateikė savo vertinimus ir rekomendacijas. Lėšos, skiriamos NVŠ, yra Savivaldybės biudžeto asignavimų dalis. Tarnyba, vykdydama savo pareigą tikrinti, kaip vykdomas (naudojamas) Savivaldybės biudžetas, tikrino (auditavo) ne pareiškėją, o jos vykdomai VNŠ veiklai finansuoti Savivaldybės skirtų piniginių išteklių naudojimą. Tarnyba, planuodama ir atlikdama auditą, lankydamasi pareiškėjos vedamuose NVŠ užsiėmimuose, kreipdamasi į pareiškėją dėl bendradarbiavimo, prašydama pareiškėjos suteikti auditui atlikti būtiną informaciją, parengdama ir viešai paskelbdama Ataskaitą, veikė teisės aktuose nustatytose kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Tarnybos veiksmus.

15. Atsakovas teigia, kad iš pareiškėjos skundo turinio aišku, kad ji žalą kildina ne tik iš atsakovo (ar Tarnybos), bet ir iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Roseba“, valdančios laikraštį „Bičiulis“, veiksmų. Pareiškėja savo skunde nurodė bendrą tariamai patirtos žalos dydį, neišskirdama, kokią neturtinę žalą ji patyrė dėl kiekvieno iš šių dviejų subjektų veiksmų. Tarnybos manymu, pareiškėjos įsitikinimas, jog ji neturėjo pareigos pateikti Tarnybos prašomų dokumentų ir/ar sudaryti sąlygas (leisti) Tarnybai vykdyti auditą, negali būti vertinamas kaip jos nurodytų teiginių neatitikimo tikrovei įrodymas.

16. Tarnyba pažymėjo, kad civilinėje byloje, iš kurios buvo išskirta ši administracinė byla, pareiškėja 2017 m. gruodžio 15 d. patikslintu ieškiniu (dėl to paties dalyko ir tai pačiai šaliai kaip šioje administracinėje byloje) reiškė reikalavimą atlyginti 3 500 Eur neturtinės žalos. Šioje administracinėje byloje pareiškėja dėl to paties dalyko iš tos pačios šalies reikalauja jau 12 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba sumokėjo pareiškėjai 2 188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-82-883/2019, kurią vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino, konstatuotina, kad pareiškėja iš Tarnybos reikalauja iš viso 14 188,5 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja savo pačios pradėtus teisminius procesus nurodo kaip sukėlusius jai papildomai 10 688 Eur neturtinės žalos.. Teisėta teisminė Tarnybos gynyba negali būti pripažinta sukeliančia neturtinę žalą pareiškėjai. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie paaštrėjusias ir naujai atsiradusias sveikatos problemas dėl Tarnybos veiksmų ar pagrindžiančių tai, kad Tarnybos veiksmai turėjo neigiamos įtakos visuomenės nuomonei apie pareiškėją, kad dėl Tarnybos veiksmų pareiškėja nebegalėjo dirbti ir buvo priversta išsikelti į kitą gyvenamąją vietą.

17. Atsakovas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Tarnyba patyrė iš viso 6 252,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių priteisimo klausimas nebuvo išspręstas iki išskiriant pareiškėjos reikalavimus Tarnybai į šią atskirą administracinę bylą, todėl turi būti išspręstas šioje byloje, priimant galutinį procesinį sprendimą. Į šią sumą be kita ko patenka 2 188,50 Eur suma, kurią kaip neturtinės žalos atlyginimą atsakovas pareiškėjai sumokėjo įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-82-883/2019, kurią vėliau LAT panaikino, todėl spręstinas įvykdymo atgręžimo klausimas.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas tenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies ir priteisė Tarnybai iš pareiškėjos 199 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismas, aptaręs VSĮ 27 straipsnio 1 dalyje, 9 dalies 15 punkte, 10 dalies 2 punkte, Savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtintų Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų (I t., b. l. 112–117) 14.4 punkte, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas) 25 ir 26 punktuose ir 1, 2 prieduose įtvirtintas nuostatas, nurodė, kad atsižvelgiant į Lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 2 priede numatytos Neformaliojo vaikų švietimo programos atitikties reikalavimams vertinimo formos kriterijus matyti, kad patikrinimą atliekantis asmuo turėjo teisę atsižvelgti ir į neformaliojo švietimo teikėjo programos ugdymo turinį, nurodyti informaciją apie vaikus, pažangos skatinimą ir vertinimą, kokybę. Teismas žymėjo, kad NVŠ paslaugų teikėjų korpusą sudaro asmenys, dirbantys savivaldybių institucijose, per kurias vykdomos savivaldybių funkcijos, gaunamos tikslinės valstybės dotacijos, todėl VSĮ 27 straipsnyje reglamentuotos taisyklės, sietinos su audito atlikimu siekiant įvertinti ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, taikytinos ir laisviesiems mokytojams, gaunantiems tikslines valstybės dotacijas iš savivaldybių institucijų už NVŠ paslaugas.

20. Teismas nustatė, kad Savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 10 d. rašte Nr. (7.17)S-854 (I t., b. l. 107) nurodyta, jog 2016 m. sutartys nepateikiamos, nes laisvosios mokytojos J. Š. teigimu, ji negali jų pateikti, nes jos yra sunaikintos (sutarčių galiojimas pasibaigė 2016 m. gruodžio 31 d.). Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. SŠ-70 (I t., b. l. 59) nurodyta, kad pedagogė J. Š. buvo sudariusi rašytines sutartis su 2016 m. NVŠ programose dalyvaujančių vaikų tėvais ir šių sutarčių kopijas pateikė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui; sutarčių kopijos perduotos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kur šiuo metu jos ir turėtų būti; perduotos tik 2016 m. kopijos. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro 2017 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. R6-409 (IV t., b. l. 161) nurodyta, kad Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius yra pateikęs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui 2016 m. neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvavusių pedagogų sutarčių su vaikų tėvais kopijas, tarp jų ir pareiškėjos.

21. Teismas nurodė, kad iš Neformaliojo vaikų švietimo lėšų naudojimo sutartyje Nr. SŠ-210 (II t., b. l. 120-122), sudarytoje tarp pareiškėjos ir Savivaldybės administracijos, pareiškėja nurodoma kaip lėšų gavėjas. Šios sutarties 3.5.2.3 punktas numato pareigą pateikti dokumentus, susijusius su įsipareigojimų vykdymu, t. y. ir sutartis. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad Savivaldybės administracija turi teisę reikalauti, kad Institucija (lėšų gavėjas) pateiktų Savivaldybės administracijai duomenis, susijusius su sutarties vykdymu, kontroliuoti pagal sutartį skirtų lėšų tikslinį panaudojimą. Teismo vertinimu, atliekant išsamų lėšų panaudojimo ataskaitų tikrinimą, vertinant, ar lėšos yra naudojamos taip, kaip numatyta paraiškoje, būtinas ir 2016 m. sutarčių įvertinimas. Teismas nurodė, kad pareiga pateikti sutarčių kopijas Administracijos Švietimo skyriui ir pareiga pateikti sutartis auditą vykdančiam subjektui pareikalavus negali būti sutapatinama.

22. Teismas taip pat nurodė, kad Savivaldybių kontrolierių asociacijos 2019 m. lapkričio 20 d. pateiktuose vertimuose (IV t., b. l. 157–160) pateikta nuomonė, kad Savivaldybės administracijos išorės finansinio audito metu, siekiant surinkti įrodymus finansinių išteklių neformaliam ugdymui naudojimo efektyvumui nustatyti, įvertinus užduotų klausimų bei prašymų turinį, Savivaldybės kontrolierė veikė neperžengdama teisės aktų nustatytos kompetencijos ribų.

23. Apibendrindamas teismas nurodė, kad įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės normas, turimus rašytinius įrodymus, negalima konstatuoti, kad Tarnyba atlikto auditą viršydama jai teisės aktų suteiktus įgaliojimus, jog atliekant auditą nepagrįstai būtų buvusi vertinama NVŠ teikėjos pareiškėjos veikla, jog Ataskaita būtų neteisėtai ir nepagrįstai pristatyta Komiteto posėdyje, t. y. negalima konstatuoti, kad Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėja kildina galimai patirtą neturinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – nėra teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę bei į viešojo administravimo subjekto vidinius resursus atstovauti teisme (pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-220 patirtinto Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 8 punktą savivaldybės kontrolierius turi sugebėti rengti teisinius dokumentus; teismui pateiktas Vilniaus universiteto 2009 m. birželio 19 d. išduotas D. B. teisės magistro kvalifikacinio laipsnio diplomas; 2018 m. sausio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismui pateiktas Tarnybos atsiliepimas, kurį parengė savivaldybės kontrolierė D. B.), darytina išvada, kad atsakovo atstovas nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovo atstovui teisme šiuo atveju buvo būtinas. Nustatęs, kad 2019 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. L-0716 sumokėtas 124 Eur žyminis mokestis (IV t., b. l. 171) ir 2019 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. K-0721 sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (IV t., b. l. 174), teismas priteisė Tarnybai iš pareiškėjos 199 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.

25. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovės atsiliepime taip pat prašoma spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nesuteikia administraciniams teismams įgaliojimų spręsti kokius nors klausimus, kylančius šio kodekso reglamentuojame vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepime suformuluoto prašymo išnagrinėjimas yra susijęs su išieškotojo bei skolininko tarpusavio santykiais. Šį prašymą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai, bet ne administraciniai teismai. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš pareiškėjos priteitina 199 Eur suma už žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. 26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo visas patirtas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, kurie reglamentuoja Tarnybos veiklą. Remiantis VSĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tarnyba gali atlikti auditą tik šiuose trijuose subjektuose: savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse. Pareiškėja negali būti priskirta nė vienam iš šių subjektų, todėl ji negalėjo būti Tarnybos audituojamu subjektu ir Tarnyba neturėjo teisės tikrinti pareiškėjos vykdomos veiklos, dalyvauti jos vedamuose užsiėmimuose ir reikalauti, kad pareiškėja pateiktų kokius nors su jos veikla susijusius dokumentus. Atsižvelgiant į VSĮ 27 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas, VSĮ suteikia teisę Tarnybai reikalauti pateikti dokumentus ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su funkcijų vykdymu, ne bet ko, o tik audituojamų subjektų. Jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad Tarnyba turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti pareiškėjos vykdomą veiklą. Pareiškėja, vykdydama 2017 m. balandžio 11 d. Neformaliojo vaikų švietimo lėšų naudojimo sutartį Nr. SŠ-210, privalėjo teikti dokumentus ir buvo atskaitinga Savivaldybės administracijai, o ne Tarnybai.

26.2. Tarnybos veiksmai tikrinant pareiškėjos vykdomą veiklą prieštaravo Ataskaitoje suformuluotiems audito tikslams. Ataskaitoje nurodyta, kad audituojamas laikotarpis yra 2016 m., o pareiškėjos vykdomos veiklos stebėseną Tarnyba vykdė 2017 m., t. y. jau pasibaigus audituojamam laikotarpiui. Be to, tuo metu, kai Tarnyba vykdė pareiškėjos veiklos stebėseną, Savivaldybės administracija su pareiškėja dar net nebuvo sudariusi sutarties dėl NVŠ lėšų panaudojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Tarnyba turėjo teisę betarpiškai vykdyti pareiškėjos vykdomų neformaliojo švietimo paslaugų priežiūrą bei reikalauti teikti su šia veikla susijusius dokumentus. Tarnyba privalėjo prižiūrėti, ar jos audituojamas subjektas – Savivaldybės administracija – tinkamai vykdė savo funkcijas, susijusias su neformaliojo švietimo paslaugų teikimu.

26.3. Pareiškėja bendradarbiavo su Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi, kuris ir vykdė pareiškėjos veiklos priežiūrą. Byloje buvo nustatyta, kad būtent Švietimo, kultūros ir sporto skyriui pareiškėja pateikė visas su mokinių tėvais 2016 m. sudarytas sutartis. Pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad Savivaldybės administracija nesugebėjo Tarnybos informuoti, jog pareiškėja sutarčių kopijas yra perdavusi Savivaldybės administracijai ir kad sutarčių kopijos yra perduotos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Tarnyba iš viso būtų prašiusi pareiškėjos pateikti sutartis, nors Ataskaitoje yra nurodyta, kad pareiškėja sutartis pateikti atsisakė. Ataskaitoje apie pareiškėją pateikta informacija, surinka Institucijai atlikus neteisėtus bei jos kompetencijos ribas peržengiančius veiksmus, yra neteisėta ir neatitinka tikrovės.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Tarnybai iš pareiškėjos priteista 199 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti Tarnybai ir pareiškėjos 3 865 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) teisines paslaugas; 2) priteisti Tarnybai iš pareiškėjos 630 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, atlyginimą; 3) išspręsti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-322/2018 įvykdymo atgręžimo klausimą, įpareigojant pareiškėją grąžinti Tarnybai 2 188,5 Eur, pagal panaikintą sprendimą sumokėtų kaip neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Išlaidos už advokato (advokato padėjėjo) teisines paslaugas turi būti atlygintos visa apimtimi, nes jos buvo būtinos, pagrįstos ir realiai patirtos. CPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) neriboja viešojo administravimo subjekto galimybės būti atstovaujamam advokato. Tarnyba pagrįstai pasitelkė profesionalius teisinius atstovus, nes atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjos pozicijos keitimąsi teisminiame ginčo nagrinėjime, specifinį ieškinio (o vėliau – skundo) pagrindą ir dalyką, tiesiogiai nesusijusį su Tarnybos funkcijomis, o taip pat įvertinus bylos baigties reikšmę Tarnybos funkcijas reglamentuojančių teisės aktų aiškinimui ir taikymui (tai reiškia poveikį viešajam interesui), profesionalaus teisinio atstovo, kuris specializuojasi ginčo teisinių santykių (viešosios informacijos rengimo/skelbimo) srityje, pasitelkimas užtikrino efektyvią atsakovo pozicijos gynybą.

27.2. Bylinėjimasis buvo susijęs su specifiniais teisiniais santykiais – viešosios informacijos rengimu ir skelbimu. Ginčas, perduotas nagrinėti administraciniam teismui, išlaikė specifiškumą – pareiškėja reiškiamą neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindė tuo, kad Tarnybos neva neteisėtai surinkta ir paskleista informacija pažemino pareiškėjos garbę ir orumą. Akivaizdu, kad viešosios informacijos rengimas/skleidimas nėra tas teisinis santykis, kuriame Tarnyba ir/ar Savivaldybė atlieka viešąjį administravimą, jos įprastai nedalyvauja ginčuose dėl viešosios informacijos skelbimo ir tokiu skelbimu neturtinėms asmenų teisėms padarytos žalos atlyginimo, taigi, nėra įsigilinusios į šios kategorijos bylų nagrinėjimo specifiką. Be to, vykusio proceso kompleksiškumas, sudėtingumas, apimtis ir trukmė leidžia vienareikšmiškai spręsti, jog advokato pasitelkimas šiuo atveju buvo būtinas. Byloje nagrinėti klausimai (net 2 instancijų bendrosios kompetencijos teismai juos išsprendė neteisingai) vertintini kaip sudėtingi, o Tarnybos (ir/ar Savivaldybės) vidiniai resursai save atstovauti šiuos klausimus sprendžiant teisme – nepakankami.

27.3. Savivaldybės kontrolieriaus veiklos kontekste „teisiniai dokumentai“, kuriuos jis privalo gebėti rengti pagal jo pareigybės aprašymą, turi būti suprantami kaip su tiesiogine kontrolieriaus veikla susiję dokumentai ir negali būti suprantami kaip teismui teikiamo procesiniai dokumentai. Todėl teismo išvada, kad Tarnybos atstovė (savivaldybės kontrolierė) privalo turėti pakankamas kompetencijas savarankiškai veikti aukščiau nurodytame teisiniame santykyje, yra nepagrįsta. Be to, bylinėjimosi su pareiškėja laikotarpiu, t. y., 2018–2020 m. Tarnybos žmogiškieji resursai buvo nepakankami. Tarnyboje yra įsteigti iš viso trys etatai, tačiau nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. sausio 7 d. ir nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Tarnyboje dirbo tik du darbuotojai. Be to, į profesionalų teisinį atstovą Tarnyba kreipėsi tik po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-323-322/2018 nepagrįstai patenkino pareiškėjos ieškinį, t. y., paaiškėjus, kad Tarnybai apsiginti teisme vidinių išteklių nepakako. Teismas nepagrįstai preziumavo, jog advokato pasitelkimas procese yra perteklinis, kol neįrodoma priešingai.

27.4. Teismas, atsisakydamas spręsti įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo klausimą, neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, reguliuojančias įvykdyto sprendimo atgręžimą. Tokia teismo klaida lemia neteisėtą, nepagrįstą ir neproporcingą Tarnybos apsunkinimą, t. y., būtinybę Tarnybai dalyvauti naujoje civilinėje byloje kaip kreditorei, iš pareiškėjos, kaip skolininkės, išieškant vykdant panaikintą sprendimą sumokėtą sumą. Toks teisės aiškinimas prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, o taip pat bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CPK nustatytu teisiniu reguliavimu vadovaujasi taip pat ir administraciniai teismai, spręsdami sprendimų įvykdymo atgręžimo klausimus (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-471-11). Šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino įvykdytą teismo sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pareiškėjos reikalavimų Tarnybai dalis buvo išskirta iš civilinės bylos į administracinę bylą, iš naujo reikalavimus Tarnybai nagrinėjo jau ne bendrosios kompetencijos, o administracinis teismas ir būtent šis teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus Tarnybai. Sisteminis CPK 760 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas lemia, jog panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia iš naujo bylą išnagrinėjęs ir sprendimą priėmęs teismas, šiuo atveju toks teismas yra Šiaulių apygardos administracinis teismas.

28. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas pats turėjo vidinių administracinių resursų užtikrinti profesionalų teisinį atstovavimą ir tam pasitelkti advokato jam nebuvo būtina. Pareiškėja pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir pažymi, jog byloje keliamas teisinis klausimas nėra naujas ir teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota, be to, klausimas tiesiogiai susijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi.

30. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai, palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti Tarnybai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

30.1. Tarnyba tikrino viešųjų lėšų paskirstymą švietimo tikslais ir paskirstytų lėšų panaudojimo tikslingumą/efektyvumą. Pareiškėja yra NVŠ paslaugų teikėja, o tokia veikla ginčui aktualiu laikotarpiu buvo finansuojama Savivaldybės lėšomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tarnyba tikrino, kaip jos audituojamas subjektas – Savivaldybės administracija – skirsto NVŠ veikloms finansuoti skirtas viešąsias lėšas ir šį patikrinimą atliko teisėtai bei neperžengdama įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų ribų. Analogišką išvadą, vertindamas ginčo informacijos surinkimo aplinkybes, padarė ir apeliacinės instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-461-856/2020, konstatavęs, kad iš Tarnybos veiklos pobūdžio, teisės aktais apibrėžtų kompetencijos ribų, iš Ataskaitos ir jos viešo paskelbimo metu išsakytų teiginių akivaizdu, jog Tarnyba iš esmės vertino tik lėšų panaudojimo (finansavimo) efektyvumą, o ne neformaliojo vaikų švietimo paslaugų programų turinį. Tarnyba pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir išvadoms.

30.2. Tiek civilinėje byloje Nr. 2A-461-856/2020, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo informacija, kuria, pareiškėjos teigimu, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, yra ta pati, t. y., tie patys Ataskaitos teiginiai. Civilinėje byloje Nr. 2A-461-856/2020 apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus, konstatavo, kad ginčo teiginiai yra Tarnybos nuomonė, o ne žinia, jie nėra žeminančio pobūdžio ir yra ne apie pareiškėją, o apie viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą. Ginčo informacijai abejose bylose sutampant, šioje administracinėje byloje taip pat negali būti konstatuotas pareiškėjos garbės ir orumo pažeminimas, vadinasi, nėra ir pagrindo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėja kildina būtent iš garbės ir orumo pažeminimo.

30.3. Būtina vadovautis taip pat ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1163-258/2012, kuria teismas išaiškino, kad savivaldybės kontrolieriui atliekant atitinkamo laikotarpio išorės finansinį auditą, audito objektas visais atvejais yra ne konkretus asmuo ar jo veikla, o atitinkamų metų savivaldybės biudžetas, apskaita ir finansinė atskaitomybė; savivaldybės kontrolierius savo ataskaitoje turi teisę ir pareigą nurodyti biudžeto vykdymo trūkumus, o minėtos informacijos negalima vertinti kaip neigiamo ieškovės vertinimo ar, juo labiau, kaip garbę ir orumą žeminančios.

30.4. Pareiškėja iš Tarnybos reikalauja taip pat ir tų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra susijusios su UAB „Roseba“ reikštais reikalavimais, kuriuos bendrosios kompetencijos teismas atmetė 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-461-856/2020.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinių skundų ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai išnagrinėti neperžengiat jų ribų.

33. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu su įrodymų vertinimu ir teisės taikymu ginčo santykiams.

34. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.) (atitinkanti ginčui aktualią 56 straipsnio 7 dalies redakciją ). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų vertinimo interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl sutinka su byloje nustatytų faktinių aplinkybių apimtimi bei jų vertinimu ir remdamasi jomis tik papildo jų pagrindų padarytas teismo išvadas.

36. Dėl teisės taikymo pažymėtina, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra atliekamas išorės finansinis ir veiklos auditas savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

37. Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad VSĮ 27 straipsnio sisteminė analizė leidžia taip pat daryti išvadą, kad audito ataskaita – tai oficialus auditą atlikusios institucijos dokumentas, kuriame, jai vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus, pateikiamas atlikto audito aprašymas, audito metu nustatytų faktų vertinimas ir padarytos išvados. Taigi, tokiame dokumente pateikti teiginiai (duomenys) paprastai išreiškia audito institucijos audito metu nustatytų faktų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas (išreiškia valstybės ar savivaldybės institucijos oficialią poziciją) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

38. Ginčo audito ataskaitoje nurodoma, kad audito tikslas yra įvertinti neformaliojo vaikų šveitimo organizavimą, prieinamumą ir finansavimą Kelmės rajono savivaldybėje, o ne pareiškėjos veiklą. Tačiau pareiškėja sudarytos sutarties apimtyje buvo atsakinga už neformaliojo vaikų švietimo lėšų naudojimą, todėl tikrinant tokių lėšų panaudojimo tikslingumą Ataskaitoje kaip įrodymas galėjo būti panaudoti pareiškėjos paaiškinimai ir Ataskaitoje aptarta jos veikla bei pateikti su tuo susiję faktai atlikus 2017 metų veiklos stebėseną. Toks vertinimas atitinka VSĮ 27 straipsnio turinį (žr. nutarties 37 punktą).

39. Pareiškėja nurodo, kad tikrinimo metu nepateikė 2016 m. sutarčių sudarytų tarp jos ir vaikų tėvų dėl dalyvavimo NVŠ programose, kas ir buvo konstatuota Ataskaitoje. Vėliau buvo nustatyta, kad sutartys buvo perduotos Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Tokia pareiškėjos pozicija galėjo suklaidinti Audito tarnybą ir apsunkinti jos veiklą, nustatant tikrąsias lėšų panaudojimo aplinkybes. Tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog Audito tarnyba veikė neteisėtai ir tuo padarė pareiškėjai neturtinę žalą.

40. Teismų praktikoje pripažinta, kad neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3635-662/2020).

41. Šio ginčo atveju deliktinės atsakomybės sąlygų pareiškėja neįrodė, atsakovo pareigūnai esminių procedūrinių pažeidimų tikrinimo metu nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nėra ir dėl to žala pareiškėjai kilti negalėjo.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi yra tinkamai motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, materialiosios teisės normos pritaikytos teisingai. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

43. Nepatenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

44. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti prašymą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje atgręžimo.

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė šioje byloje atstovavimo išlaidų atsakovui ir tai pagrindė aktualia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu sutinka ir todėl jų papildomai nekartoja. Remiantis tais pačiais argumentais netenkinamas ir atsakovo prašymas dėl išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą atlyginimo.

46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šioje byloje atsakovo 199 Eur išlaidas už žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą. Ta aplinkybė, kad ginčas buvo pradėtas nagrinėti civiline tvarka, negali riboti pareiškėjo teisės gauti bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų atlyginimą, bylą išnagrinėjus administracine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-219/2010).

47. Atsakovas už apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikimą sumokėjo 11, 25 Eur žyminio mokesčio. Tačiau skundai (ir apeliaciniai skundai) bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo neapmokestinami žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybai grąžintina už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma – 11,25 Eur.

48. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Tarnyba, vykdydama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-82-883/2019, sumokėjo pareiškėjai 2 188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Minėtą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį, taip pat pirmosios instancijos teismo nutartį šioje civilinėje byloje panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, kuria grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėdamas bylą Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi J. Š. ieškinio reikalavimus atsakovui Tarnybai dėl atliktų veiksmų pripažinimo neteisėtais, neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad ABTĮ 97 straipsnyje (atitinka aktualios ABTĮ redakcijos 99 str.) įtvirtintos bendros nuostatos dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino, tačiau administraciniame procese taip pat iškyla būtinybė nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. spręsti sprendimo <...> įvykdymo atgręžimo klausimus (2009 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-684/2009; 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011). Nors ABTĮ expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįtvirtina šių institutų, iškilę paminėti klausimai sprendžiami vadovaujantis CPK normomis (2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010; 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011). CPK 373 straipsnis nustato, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, teismas gali įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

50. Šioje byloje galutinai išsprendus ginčą tarp pareiškėjos ir Savivaldybės, atstovaujamos Tarnybos, atmetus pareiškėjos reikalavimą priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą ir esant panaikintai ir negaliojančiai Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-82-883/2019 ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-323-322/2018, kuriuos vykdydama Tarnyba sumokėjo pareiškėjai 2 188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atgręžiamas šių sprendimų įvykdymas ir Tarnybai iš pareiškėjos priteisiama 2 188,50 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Kelmės rajono savivaldybės, atstovaujamos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atgręžti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-82-883/2019 ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-322/2018 vykdymą, pagal kuriuos atsakovo atstovas pareiškėjai sumokėjo 2 188,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt centų) neturtinei žalai atlyginti, ir šias sumokėtas lėšas grąžinti atsakovo Kelmės rajono savivaldybės atstovui Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovo atstovui Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė