30b20e22-7563-4bca-986b-a07ee2ea7d46 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1012-1165/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20502-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vita Padriezaitė, sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamajam V. G. O. K. ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nukentėjusiesiems M. K., V. Å ., jų atstovei advokatei Editai Marijai Å lapikienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

G. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos). Teismas n u s t a t ė : V. G. O. K. 2021 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 13.26 val., (duomenys neskelbtini) esančiame pravažiavime, žodinio konflikto su kaimynais V.

K. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) ir M. K. metu, priėjęs prie kaimynės V. K. iÅ¡ nugaros, jÄ apkabino per liemenį ir tyčia rankomis stipriai spaudė V. Å . pilvÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis, priėjęs prie kaimyno M. K., sudavė jam ne mažiau kaip du smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu į veido sritį ties kairiÄ ja akimi ir į lÅ«pÄ , taip sukėlė M. K. fizinį skausmÄ ir padarė jam minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ kairiojo žando srityje, apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ su gleivinės nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais savo veiksmais V. G. O.-K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. G. O.-K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad jis 2021 m. birželio 13 d., apie 13.25 val. su Å¡eima ketino vykti į (duomenys neskelbtini) pas jo sutuoktinės motinÄ ir paskui į kapines, tačiau pamatė, kad iÅ¡važiavimas iÅ¡ kiemo buvo užstatytas, tai yra tarpas buvo toks, kad jų automobilis negalėjo apsisukti. Jie iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo atbuline eiga.

Automobilį vairavo sÅ«nus, o jis pats sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. SÅ«nus sustabdė automobilį ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ kiemo, laukė sutuoktinės. Tuo metu jų automobilis nuo nukentėjusiosios transporto priemonės buvo nutolęs apytiksliai 6 metrų atstumu. Jiems belaukiant, išėjo V. K., kuriai jis pasakė: „panele, kitÄ kartÄ pastatyk normaliai maÅ¡inÄ â€œ. Ji užpyko ir pradėjo plÅ«stis, filmuoti. IÅ¡ nukentėjusiosios sklido vien keiksmažodžiai, ji jo marčiÄ vadino kaimiete, jam pasiÅ«lė „vyriÅ¡kų deÅ¡relių pačiulpti“.

IÅ¡ pradžių jis buvo automobilyje, bet paskui iÅ¡lipo, bandė atimti, tai yra iÅ¡ jos rankų iÅ¡lupti, jos telefonÄ . Po to atėjo M. K., kuris jam sakė: „ateik, ateik“, su juo pasiginčijo, galėjo jį pavadinti „ereliu“. V. K. jis nesakė nieko. Gavęs iÅ¡ nugaros porÄ smÅ«gių (dėl smÅ«gio į nosį jam pradėjo bėgti kraujas, skausmÄ jautė ne vienÄ savaitę), dėl saugumo nukentėjusiÄ jÄ paleido ir ji nubėgo už automobilio, vėl pradėjo filmuoti.

Sutinka, kad po to buvo jÄ apsikabinęs, bandė atimti telefonÄ , tačiau į pilvÄ jo neįkiÅ¡, todėl bandė jį atimti per priekį. Ji „žviegė“, net jis pats iÅ¡sigando, nors jis jos nespaudė, o tik laikė, lietė. Nesuprato, kad savo veiksmais V. K. galėjo sukelti fizinį skausmÄ , negali to nei patvirtinti, nei paneigti, nežino, dėl ko ji verkė. Tuo metu galimai M. K. buvo ant žemės. SÅ«nus jį pastÅ«mė, tačiau ir pakėlė. Nenorėdamas gauti trečio smÅ«gio, jis (kaltinamasis) pats sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį.

Å is, galimai nuo suduoto smÅ«gio, atsitrenkė į tvorÄ . Tada viskas baigėsi, atėjo jo marti, jie iÅ¡važiavo, tačiau, užblokuodami keliÄ , juos sustabdė V. K. tėvai. IÅ¡ pradžių jam jie nieko nesakė, puolė jo sÅ«nų. Jie visi apsižodžiavo. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , jis nežino, jis ir jo Å¡eima nekvietė. M. K. jam pasakė: „nu dabar tau 20 „štukų“ kainuos“. Po įvykio jokių M. K. sužalojimų veide ar kitose kÅ«no vietose nematė, nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų sužalojimais nesiskundė.

Ä®vykio vietoje be jo ir nukentėjusiųjų buvo jo sutuoktinė, marti, sÅ«nus ir kaimynė. Å ios kaimynės santykiai su nukentėjusiuoju blogi, jie susiklostė per ilgametę kaimynystę. Jo paties prieÅ¡prieÅ¡os su nukentėjusiaisiais nebuvo, jokių situacijų po įvykio taip pat nebuvo kilę. Su nukentėjusiaisiais nebendrauja, nesisveikina, niekas į juos piktai nežiÅ«ri. Jis nukentėjusiosios negÄ sdino, jie turi du Å¡unis, vienas kurių kovinis, kameras. Ä®vykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 1,34 prom. neblaivumas.

Dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai galimai jis buvo padarytas. Nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius praÅ¡o atmesti. KitÄ dienÄ po įvykio jie Å¡ypsojosi, iÅ¡ tolo juos matė ir jokių jų sužalojimų nematė. Be to, patys nukentėjusieji iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ . Tai yra konfliktÄ iÅ¡provokavo V. K. iÅ¡sakyti žodžiai į jo pareikÅ¡tas pastabas dėl netinkamai pastatyto automobilio. Nukentėjusioji neklausė, ar gali jį filmuoti, įlindo į jo erdvę, be to, nukentėjusysis jam sudavė penkis smÅ«gius.

Dėl vaizdo įraÅ¡e, padarytame vaizdo stebėjimo kameromis, užfiksuoto laiko nieko paaiÅ¡kinti negali. Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio mėnesį, įvykio dienÄ ji pasistatė automobilį už savo kiemo vartų. Galimai tokiu bÅ«du sutrukdė kaltinamajam, kuris yra jos kaimynas, iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, bet apskritai iÅ¡važiavimas yra gana platus. BÅ«dama namuose, iÅ¡girdo, kaip kaimynai iÅ¡važiuoja, nuėjo patraukti automobilį, tačiau kaimynas pradėjo jÄ plÅ«sti tokiais žodžiais kaip „ž... (necenzÅ«rinis žodis)“, „p... (necenzÅ«rinis žodis) antį“, žiurkė, „s... (necenzÅ«rinis žodis)“.

Ji pradėjo kaltinamÄ jį filmuoti, kad bÅ«tų užfiksuotas Å¡io įvykio faktas. Kaltinamajam sėdint automobilyje, jį filmavo. Po to jis iÅ¡lipo, ant jos rėkė kieme buvusios moterys, V. G. O.-K. bandė atimti jos telefonÄ , kurį ji laikė prispaudusi prie savęs. Jis, bÅ«damas jai už nugaros, jos nepaleido, spaudė jÄ iÅ¡ visų pusių per liemenį. Spaudimas buvo į jos vidų, jÄ laikant apglėbus. IÅ¡ pradžių jos rankos buvo nuleistos žemyn, kaltinamasis buvo apglėbęs jÄ per liemenį ir rankas.

Nežino, kÄ kaltinamasis norėjo jai padaryti, tačiau jautė spaudimÄ ties liemeniu, žemiau bambos, per priekį link savęs spaudė. Vėliau telefonÄ ji laikė prie savęs ties krÅ«tine, galbÅ«t kaltinamasis norėjo iÅ¡trinti vaizdo įraÅ¡Ä . Tuo metu ji jautė fizinį skausmÄ , garsiai rėkė, klykė iÅ¡ panikos, tačiau kaltinamajam nieko nesakė. Tai truko iki kelių minučių. Tada atbėgo M. K., kuris bandė kaltinamÄ jį nuo jos nutraukti. Jam pavyko, ji iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡trÅ«ko.

M. K. pradėjo pyktis su kaltinamuoju ir šis nukentėjusiajam iš karto sudavė du kartus į veido sritį, kairę pusę ties akimi ir lūpa. Mano, kad taip padarė, kadangi buvo neblaivus, įniršęs. Tikrai žino, kad buvo suduoti du smūgiai, o ar jų buvo ir daugiau, negali pasakyti. Po to kaltinamojo sūnus pargriovė M. K. ant žemės, ant akmenų. Jam buvo padarytas nubrozdinimas kelio srityje. Kitų įvykių ji nematė, nes bėgo namo kviesti policijos pareigūnų. Jiems atvykus, ji ir M.

K. parašė pareiÅ¡kimÄ . Policijos pareigÅ«nai patikrino kaltinamojo blaivumÄ , jis buvo neblaivus. Fizinį skausmÄ juto įvykio dienÄ ir vakare, gėrė vaistus, taip pat juto psichologinį skausmÄ . Mano, kad kaltinamasis įvykio metu galėjo suvokti, kad jai skaudėjo. Po įvykio, pirmiau atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir už 5–6 minučių atvažiavo jos tėvai, kurie sustabdė kaltinamojo automobilį, kad Å¡is neiÅ¡važiuotų iÅ¡ įvykio vietos. Po Å¡io įvykio ji jaučiasi negerai, M.

K. jÄ turi lydėti iki automobilio, ji negali bÅ«ti kieme su savo Å¡unimis, ieÅ¡ko, kur iÅ¡sikraustyti, kadangi nenori bÅ«ti namuose, kuriuose dabar gyvena. Ä® medikus ji nesikreipė, kadangi nematė jokių kraujosruvų, tik vakare iÅ¡gėrė raminamųjų vaistų. Ä® psichologÄ po įvykio taip pat nesikreipė, vaistus gėrė ne pagal receptÄ , tačiau jų pavadinimo neprisimena. TÄ patį vakarÄ matė M. K. sužalojimus, tai yra buvo sužalota ties pėda, keliu, akimi, taip pat praskelta lÅ«pa.

Jis kreipėsi į medikus, gėrė vaistus nuo skausmo, kitÄ dienÄ nenuėjo į darbÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Neturtinę žalÄ sudaro tai, kad ji jaučiasi psichologiÅ¡kai blogai, turėjo gerti vaistus, nesijaučia saugi, nes bijo, kad įvykis gali pasikartoti dar kartÄ , patiria panikos atakas, po įvykio kelis mėnesius negalėjo užmigti naktimis. Filmuotus vaizdo įraÅ¡us pateikė prie bylos. Jie trumpi, kadangi iÅ¡sikraunant „Iphone“ telefonui, gaunami įspėjimai ir vaizdo įraÅ¡ai nukerpami.

Kodėl neiÅ¡sisaugojo pati pradžia, nežino. Kaltinamasis po įvykio neatsiprašė, nesigaili. Ji mato jo piktus žvilgsnius į jos pusę. Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio 13 d. jis buvo namuose, kai iÅ¡girdo riksmus. Tuo metu V. K. buvo nuėjusi į kiemÄ patraukti automobilio. Girdėjo kelių moterų keiksmažodžius, taip pat vyro balsÄ . Jis iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė, kaip kaimynas V. G. O.-K., suėmęs V. K., jÄ spaudė. Jis pribėgo prie jų, bandė V.

K. atitraukti, bet jam nepavyko, bandė bent patraukti kaltinamojo rankÄ nuo jos. Tada kaltinamasis jam trenkė į kairę akį ir lÅ«pÄ , o nukentėjusioji iÅ¡trÅ«kusi pabėgo. Kaltinamasis jam nieko nesakė, jis net negalėjo suprasti, kas nutiko Å¡iam asmeniui. Jis buvo piktas. Tada pribėgo kaltinamojo sÅ«nus ir jį parvertė ant žemės. IÅ¡ pradžių jis krito priekiu ant akmenų, o paskui kaltinamojo sÅ«nus jį parvertė ant nugaros ir užsilipo ant jo. BÅ«tent tuo metu jis užsigavo keliÄ ir pėdÄ .

Po to kaltinamojo sÅ«nus jį paleido, jis atsistojo, ėjo link kaimyno. Kaltinamasis jį pradėjo stumdyti, jis net įkrito per vartelius pas kaimynę. Tada kaltinamasis jam sudavė dar kartÄ , pataikė į kaktÄ . V. G. O.-K. sÅ«nus kaltinamÄ jį bandė atitraukti. Nukentėjusysis tuo metu užėjo už namo ir pamatė, kad V. K. kvietė policijÄ . Kaltinamasis liko įvykio vietoje, sÅ«nus jį tempė link jų automobilio, kuris stovėjo maždaug 5–10 m atstumu nuo nukentėjusiųjų transporto priemonės. Kaltinamasis ir jo Å¡eimos nariai įsėdo į savo automobilį, o nukentėjusysis, užbėgęs už namo kampo, pamatė, kaip jie iÅ¡važinėjo, sėdo į automobilį ir vyko paskui kaltinamÄ jį.

Tuo metu jis su V. K. jau buvo paskambinę jos tėvams ir nurodę kaltinamojo automobilį. Nukentėjusiosios tėvai kaltinamÄ jį sustabdė pagrindinės gatvės pabaigoje. Jis pats, pasivijęs ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pamatė, kaip iÅ¡ savo automobilio iÅ¡lipę kaltinamasis ir jo sÅ«nus pradėjo įvairiais žodžiais vadinti V. Å . bei I. Å ., grasino su jais susidoroti. Ä®vykio metu kaltinamasis taip pat plÅ«do jį bei nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Anksčiau Å¡ie asmenys nebuvo pažįstami, tačiau kaltinamasis žinojo, kad tai buvo V.

K. tėvai, jie prisistatė. Pro juos pravažiavo policijos pareigÅ«nai. Tuomet kaltinamasis kiek nurimo. Jie visi nuvyko į įvykio vietÄ , jis pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kas įvykio, kad užpuolė merginÄ . Tai buvo tas pats pareigÅ«nas, kuris Å¡ioje byloje apklaustas kaip liudytojas. V. K. po įvykio buvo Å¡oke, visa drebėjo, buvo nesusikoncentravusi. Jos sužalojimų jis nematė, tačiau jai skaudėjo pilvÄ , ji gėrė vaistų. Jis pats prastai jautėsi, vos vaikščiojo, kojos skausmas nuslÅ«go tik po kelių dienų, sužalotų veido vietų negalėjo paliesti, sužalojimai po įvykio matėsi apie dvi savaites, kadangi jam buvo stipriai prakirsta lÅ«pa, kraujas nustojo bėgti tik po kelių valandų.

Jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus kitÄ dienÄ . Dėl Å¡io įvykio jam buvo praskelta lÅ«pa, ant kaktos buvo guzas, taip pat buvo sužalotas ties kaire akimi. Po Å¡io įvykio jis iki Å¡iol nedirba, kadangi kitÄ dienÄ po to nenuvyko į objektÄ , kurį turėjo remontuoti, pasakė, kad negalės atvykti apie savaitę laiko ir užsakovas nutraukė sutartį. Dėl to neteko apie 35 000 Eur pajamų. Ä®vykio metu dirbo statybose, darbo turėjo 6–7 mėnesiams, Å¡iuo metu Å¡is iÅ¡metimas iÅ¡ darbo jį labai paveikė, todėl nedirba.

Be to, Å¡iuo metu jiems labai nemalonu bÅ«ti namų kieme, jie įsirengė Å¡viestuvus. Nežino, kada kaltinamasis gali vėl prisigerti. Nors po įvykio su kaltinamuoju bendrauti neteko, tačiau mato jo piktus žvilgsnius. PrieÅ¡ įvykį jų santykiai buvo neutralÅ«s, o Å¡iuo metu planuoja parduoti namÄ , kuriame gyvena, ir kraustytis gyventi kitur. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytoja N. O.-K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis V. G. O.-K. yra jos vyras. Incidentas įvyko 2021 m. birželio 13 d., tuo metu, kai su Å¡eima ruošėsi važiuoti į kapines.

Buvo atėjusi kaimynė V. K., su savimi ji turėjo telefonÄ , pradėjo juos filmuoti, vartoti necenzÅ«rinius žodžius. Vyrui papraÅ¡ius nustoti filmuoti, ji to nenustojo daryti, dėl to vyras norėjo atimti telefonÄ , o mergina pradėjo Å¡aukti. Dėl jos Å¡aukimo atbėgo M. K. ir V. K. pabėgo į Å¡onÄ . Jei mergina nebÅ«tų dariusi vaizdo įraÅ¡o, viso incidento nebÅ«tų įvykę. Viso įvykio metu M. K. rėkė ir keikėsi, jis yra įžūlus, linkęs visiems kenkti, o dabar galimai kerÅ¡ija, kadangi praeityje turėjo bėdų su juo.

Konflikto metu iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo sÅ«nus R. O.-K., kuris pamatė, kad reikia stabdyti konfliktÄ , jis pradėjo raminti M. K.. Visu Å¡iuo metu, V. K. tęsė filmavimÄ , o jos vyras pabandė dar kartÄ atimti telefonÄ . M. K. vyrui sudavė du kartus kumščiu į smilkinio sritį. SÅ«nus R. O.-K., pamatęs, kad yra muÅ¡amas jo tėvas, įsikiÅ¡o ir paguldė M. K., o Å¡is užsidengė galvÄ . R. O.-K. padėjo jam atsistoti, o V. K. isteriÅ¡kai rėkė. Nematė, ar kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė.

Mergina vis filmavo. Viskas vyko už automobilio, o ji pati buvo prie namo. Kai M. K. pribėgo prie merginos, tuo viskas ir pasibaigė. Viskam pasibaigus, nukentėjusioji nubėgo už kampo ir iÅ¡kvietė policijÄ . M. K. bėgo paskui V. K., pastarasis dar grasino, kad susidoros. Paskui visi sugrįžo, pasakė M. K., kad į jÄ kreiptųsi tik raÅ¡tu, Å¡is iÅ¡kvietė policijÄ . M. K. užblokavo keliÄ . Kilo ginčas, atvykę policijos pareigÅ«nai viskÄ surašė, tačiau pareiÅ¡kimo nepriėmė, nes, anot jų, jie turėjo daug darbo.

Viskas įvyko dėl to, nes kaltinamasis norėjo atimti telefonÄ , kad juo nefilmuotų, vyras priėjęs tikrai nepuolė tos merginos, o tik mandagiai jai pasakė, tačiau Å¡i vis tiek filmavo. Sekantį kartÄ pabandžius vėl atimti telefonÄ , ji iÅ¡sisuko, o dar kitÄ kartÄ â€“ apglėbęs prie automobilio, jis stÅ«mė telefonÄ nuo jos, o Å¡i muistėsi. Negirdėjo jokio garso, kad jai kažkÄ suskaustų, ji tik rėkė, kad M. K. jÄ gelbėtų. SÅ«nus R. O.-K. neleido vykti muÅ¡tynėms.

Viskas truko apie 1–2 minutes, kol vyras jÄ laikė. Ar vyras sudavė M. K. smÅ«gius, nematė, kadangi vyras yra aukÅ¡tesnis ir ji tuo metu buvo už nugaros. Vyras buvo sužalotas, jis gydėsi namuose, nosis kreiva dėl Å¡io įvykio, o pareiÅ¡kimo nerašė, nes galvojo, kad situacija nepakankamai rimta, jie yra vaikai, su jais nesipešė, jokių sužalojimų ant jų nematė. SÅ«nus su vyru nenorėjo pabėgti iÅ¡ įvykio vietos, o iÅ¡vyko, kadangi jie nežinojo, kad yra iÅ¡kviesta policija.

Liudytojas R. O.-K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2021 m. birželio 13 d. apie 13.30 val. sekmadienį, pas jo tėtį. Tuo metu jis buvo automobilyje, kai iÅ¡ savo namų kiemo atėjo kaimynė V. K.. Konfliktas kilo, nes ji ne taip buvo pastačiusi automobilį, kadangi jiems reikėjo važiuoti į kapines, tačiau negalėjo iÅ¡važiuoti, bet paskui visa tai peraugo į rimtesnį konfliktÄ . V. K. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl parkavimo, tada tėtis su ja apsižodžiavo.

Nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti pirma, pradėjo viskÄ filmuoti telefonu ir tokiais savo veiksmais inicijavo konfliktÄ . Tėtis supyko ant jos, nes ji jam pasakė „čiulpk tu“. IÅ¡ pradžių į šį konfliktÄ jis nesikiÅ¡o, tačiau, kai atėjo M. K., o V. K. vis dar filmuodama pasakė jam, kad „va dabar gali pasireikÅ¡ti“, tuomet jis atsistojo viduryje, t. y. tarp savo tėčio ir M. K., bei Å¡iam pasakė, kad geriau nereikia kelti konflikto. M. K. buvo agresyviai nusiteikęs. Tėvas perbėgo į kitÄ pusę, pasakė, kad kitÄ kartÄ tinkamai pastatytų automobilį.

Tėvas, perbėgęs jam už nugaros, bandė paimti telefonÄ iÅ¡ V. K., o tai pamatęs M. K. staigiai nubėgo prie tėvo ir sudavė jam du smÅ«gius. Pačių smÅ«gių jis nematė, tačiau suprato, kad nereikia laukti, ir pargriovė jį ant žemės. Ant tėvo jokių sužalojimų nematė, tačiau tuo metu ne tas jam rÅ«pėjo. M. K. jis parvertė ant žemės, laikė jį tokioje pozicijoje, kad nekonfliktuotų. Sunku pasakyti, ar jis galėjo bÅ«ti sužeistas, tačiau nesistengė jo dusinti ar kitaip sužeisti, o vėliau padėjo jam atsistoti.

Kadangi buvo paguldęs M. K., todėl negalėjo nei matyti, nei žinoti, kur kiti asmenys buvo ir kÄ jie tuo metu darė. Kai iÅ¡girdo, kad V. K. pradėjo Å¡aukti, abu su M. K. atsistojo. Jo tėvas buvo V. K. iÅ¡ nugaros, jÄ apsikabinęs, kadangi bandė iÅ¡ jos paimti telefonÄ . Suprato, kad reikia patraukti tėvÄ nuo jos, tačiau jis pats vėliau jÄ paleido ir nustÅ«mė. Tuomet tėvas vėl susikibo su M. K., jis vėl bandė juos iÅ¡skirti, viskas vyko labai greitai, gal apie 10 sekundžių, tačiau pavyko tėvÄ nustumti nuo nukentėjusiojo, pastarasis nieko nesakė, jokių sužalojimų jo veide nematė, gali bÅ«ti, kad jo kelnės buvo įplyÅ¡usios, jokių kraujo žymių veide tikrai nebuvo.

Ant jo kairės kojos kažkas galėjo bÅ«ti, nes matė iÅ¡ nuotraukų. Jiems beiÅ¡važiuojant, V. K. tėvai užblokavo jiems keliÄ , priekaiÅ¡tavo, kad jie jÄ sužalojo, sumušė, pradėjo „koliotis“. Paskui pamatė pro Å¡alį važiuojantį policijos automobilį, spėja, kad M. K. galėjo iÅ¡kviesti policijÄ . Pamatę pareigÅ«nų automobilį, jie visi grįžo į įvykio vietÄ . Jie patys policijai nerašė jokių skundų, policija, visus apklaususi, priėmė jų pareiÅ¡kimus, patikrino blaivumus, girdint policijos pareigÅ«nams dar buvo apsižodžiavimų.

M. K. minėjo, kad jis buvo dusinamas, nors to tikrai nebuvo daroma. Jis taip pat parašė, jog yra nukentėjusysis, nors iÅ¡ tikrųjų konfliktÄ sukėlė V. K.. M. K. buvo agresyviai nusiteikęs, sudavė tėvui 2 smÅ«gius, tačiau pasakė, kad jis tik norėjo atskirti tėvÄ nuo V. K., taip pat, kad tėvas sudavė jam 5 smÅ«gius, nors iÅ¡ tikrųjų buvo tik vienas. Pats visko konkrečiai nematė, tačiau mano, kad viskÄ buvo galima iÅ¡spręsti kitokiu bÅ«du. Kadangi jo tėvui buvo iÅ¡kilęs realus pavojus, todėl jį gynė, prieÅ¡ingu atveju, neaiÅ¡ku, kiek M.

K. smÅ«gių jam bÅ«tų sudavęs. Po visko nematė jokių nukentėjusiųjų kÅ«no sužalojimų, tačiau galbÅ«t jų nematė dėl streso, negirdėjo, kas kvietė policijÄ . Nuo policijos nebėgo, kadangi nežinojo, kad ji buvo kviesta. Liudytoja E. O.–K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2021 m. birželio 13 d. Ji su vyru R. O.-K. buvo atvažiavę pas uoÅ¡vius tam, kad nuvažiuotų į kapus ir pas senelę. Vyras su uoÅ¡viu nuėjo į automobilį, o ji pati su uoÅ¡viene liko namuose ir tik po to ėjo į automobilį.

V. K., atėjusi į kiemÄ , stovėjo su telefonu prieÅ¡ais automobilį, o uoÅ¡vis su vyru sėdėjo jame. Jie konfliktavo dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Vyras po kiek laiko pamatė, kad ateina M. K., kuris, sprendžiant iÅ¡ jo elgesio, buvo agresyviai nusiteikęs. Vyras liepė jam eiti namo, tačiau Å¡is niekur nėjo, o uoÅ¡vis, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nuėjo paimti iÅ¡ V. K. jos telefonÄ . Jis bandė prie merginos prieiti iÅ¡ nugaros, tačiau to padaryti ir paimti telefono jam nepavyko.

V. K. pradėjo „koliotis“, Å¡aukti, taip pat filmavo. UoÅ¡vis bandė telefonÄ paimti iÅ¡ Å¡ono, tačiau to padaryti taip pat nepavyko, o paskui M. K. puolė uoÅ¡vį muÅ¡ti, sudavė 2 smÅ«gius į veido sritį. Vyras bandė ginti uoÅ¡vį paguldydamas M. K. ant žemės. UoÅ¡vis bėgo link V. K., bandė gintis, vyras paguldė jį ir M. K. ant žemės. V. K. buvo su uoÅ¡viu prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vartelių. Vyras davė rankÄ , kad padėtų M. K. atsikelti.

Daugiau detalių nepamena, tik žino, kad M. K. pirmas puolė muÅ¡tis. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo pagarsinti liudytojos E. O.–K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2021 m. birželio 13 d. ji dalyvavo konflikte su kaimynais. TÄ dienÄ ji buvo pas savo uoÅ¡vius ir ruošėsi važiuoti visi kartu pas vyro močiutę bei į kapus. Kiek ji prisimena, jos uoÅ¡vis V. O.-K. ir jos vyras R.

O.-K. jau buvo išėję į laukÄ laukti jos, kad galėtų kartu galėtų iÅ¡vykti. Jai kartu su uoÅ¡ve N. O.–K. išėjus į gatvelę prie kiemo, ji pamatė kaimynę V. Å ., kuri rankose laikė telefonÄ ir filmavo jos vyrÄ R. O.-K. ir uoÅ¡vį V. O.-K., kurie tuo metu sėdėjo savo automobilyje. Tarpusavyje V. O.-K. su V. Å . žodžiu konfliktavo dėl ne vietoje pastatyto jos automobilio. Po kelių akimirkų pamatė, kad prie V. Å . atėjo agresyviai nusiteikęs jos draugas ar sugyventinis M.

K. ir įsikiÅ¡o į žodinį konfliktÄ tarp V. Å . ir V. O.-K.. Matė, kaip pirmas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo V. O.-K., o po to ir R. O.-K.. V. O.-K. puolė atiminėti iÅ¡ V. Å . jos laikomÄ rankose telefonÄ , kad ji nefilmuotų, o bÅ«tent apglėbė jÄ iÅ¡ nugaros per liemenį ir laikė suspaudęs. M. K., kuris buvo netoliese, keleto metrų atstumu nuo V. O.-K. ir V. Å ., priėjęs kažkokiu bÅ«du su deÅ¡inės rankos kumščiu ar delnu, trenkė du kartus V. O.-K. į veido sritį, tada jos vyras R.

O.-K., kuris buvo netoli, paėmė jį už pažastų ir paguldė ant žemės, gindamas savo tėvÄ nuo M. K. suduotų smÅ«gių. Kai po kelių sekundžių vyras paleido ant žemės gulintį M. K., Å¡is vėl pradėjo artėti prie V. O.-K., kuris galimai dar laikė suspaustÄ V. Å . per liemenį. Kiek pamena, kai V. Å . buvo paleista, ji pasitraukė į Å¡onÄ , o tuo momentu V. O.-K. su M. K. susigrÅ«mė tarpusavyje, tačiau kokius jie veiksmus atliko vienas kitam, ji tiksliai neatsimena, tačiau pamena, kad vyras tuo metu vėl bandė juos iÅ¡skirti lįsdamas savo kÅ«nu tarp jų ir rankomis bandydamas juos atskirti, kad nebÅ«tų konflikto.

Viso įvykio metu ji nematė, kad V. O.-K. būtų trenkęs M. K., ar kažkaip kitaip prieš jį smurtavęs. Viso konflikto metu buvo tik ji, N., V. Š., M. K., R. O.-K., V. O.-K., o daugiau pašalinių asmenų ji nematė ir nurodyti negali. Pavykus atskiti M. K. nuo V. O.-K., fizinis kontaktas baigėsi, tačiau toliau jie konfliktavo žodžiais, o po kiek laiko kita pusė išsikvietė policijos pareigūnus. Jie išvažiavo į kapus ir pakeliui į ten, kitoje gatvelėje pamatė, kad priešais atvažiuoja V.

Å . tėvai. Vyras, pamatęs juos, pristabdė automobilį ir sustojo, tuomet tėvai iÅ¡ priekio pasistatė savo maÅ¡inÄ , kad jie negalėtų pravažiuoti ir pradėjo žodžiu su jais konfliktuoti. Ä® kapus taip ir neiÅ¡važiavo, nes po kiek laiko atvyko policijos pareigÅ«nai ir visi apsisukę grįžo į namus. Viso konflikto metu ji nematė nei iÅ¡ vieno įvykio dalyvių, kad kažkuriam bÅ«tų bėgęs kraujas ar bÅ«tų padaryti kažkokie kiti sužalojimai. Viso konflikto metu ji matė tik du papasakotus M.

K. smÅ«gius V. O.-K., daugiau nematė, kad M. K. bÅ«tų sudavęs daugiau smÅ«gių (1 t. b. l. 132–134). Liudytoja I. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2021 m. birželio 13 d. jai paskambino labai iÅ¡sigandusi dukra ir pasakė, kad jÄ užpuolė kaimynas. Ji pati tų žmonių nepažįsta. Dukros balsas buvo pasikeitęs. Ji su vyru buvo netoliese, važiavo ta pačia kryptimi. IÅ¡ M. K. sulaukė skambučio, kad kaimynai bėga iÅ¡ įvykio vietos, dėl to jie stengėsi greitai važiuoti, kad galėtų užblokuoti keliÄ .

Kai sustabdė reikiamÄ automobilį, iÅ¡ jo iÅ¡lipo kaltinamasis, pradėjo plÅ«stis keiksmažodžiais, buvo iÅ¡gėręs. Nurodė, kad kaimynai buvo papraÅ¡yti niekur nevažiuoti ir palaukti policijos pareigÅ«nų. Pamatė, kad jos dukra buvo labai iÅ¡sigandusi, tačiau džiaugiasi, kad viskas praėjo be baisių pasekmių. Atvažiavęs M. K. patvirtino, kad čia tie patys žmonės. Viskas įvyko labai greitai, jie atvažiavo po 3 minučių. M. K. buvo su suplyÅ¡usiomis kelnėmis, iÅ¡sigandęs, kruvinas bei pasakė, kad jie užpuolė V.

Å .. Taip pat pasakė, kad jam tie žmonės trenkė į veidÄ . VisÄ keliÄ tiems žmonėms ėjo iÅ¡ paskos, pasakė, kad niekur nevažiuotų, norėjo, kad atvykusi policija patikrintų jiems blaivumÄ . Dukra buvo labai iÅ¡sigandusi, ji nesitikėjo, kad taip gali įvykti, sakė, kad galvojo, kad jÄ pasmaugs, visa drebėjo, o kalbėjimas buvo neriÅ¡lus. Ji buvo sutinusi, tikriausiai nuo verkimo, taip pat buvo pasimetusi. PaaiÅ¡kino, kad kaimynas iÅ¡bėgęs atėmė telefonÄ ir pradėjo jÄ smaugti iÅ¡ nugaros.

Mano, kad viskas įvyko dėl pavydo ir girtavimo, kadangi jos dukra yra nekonfliktiÅ¡ka. Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietÄ rado kieme stovinčiÄ merginÄ , kuri buvo susijaudinusi, verkianti bei nurodė, kad jÄ užpuolė kaimynas, su kuriuo konfliktavo. Vėliau atėjo merginos draugas, kuris pradėjo aiÅ¡kinti aplinkybes, jog buvo kilęs konfliktas, buvo fizinis kontaktas. Vaikinas taip pat buvo susijaudinęs, kadangi gynė draugę. Ant merginos buvo matyti nubrozdinimai, paraudimai, o ant vaikino ar kažkas buvo, neatsimena.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinant aplinkybes, buvo minimi ir giminaičiai. Kaltinamasis, paragintas artimųjų, grįžo vėliau, neprisimena, ar su juo bendravo, kadangi jis vengė šnekėti, daugiau šnekėjo artimieji bei mergina. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje ir 2021 m. birželio mėn. dirbant savo pareigose reagavo į įvykį adresu: (duomenys neskelbtini).

Kadangi įvykis buvo seniai, todėl jis negali pasakyti, nes neatsimena asmenų vardų ir pavardžių, kurie dalyvavo įvykyje jam ten nuvykus. Prisimena, kad iÅ¡kvietimas buvo dėl to, jog kaimynas užsipuolė merginÄ , dėl ne vietoje pastatytos maÅ¡inos. Kiek prisimena, mergina įvykio vietoje buvo apsiverkusi, labai iÅ¡sigandusi. KÄ konkrečiai kaimynas jai darė, jis neprisimena, atsimena, kad lyg buvo tos merginos vaikinas, kuris bandė ginti merginÄ bei, kiek prisimena, buvo ir kaimyno, kuris užpuolė merginÄ sÅ«nus, tačiau vardų ir pavardžių jis neprisimena ir negali pasakyti jau dabar, kÄ konkrečiai jam pasakojo viena ir kita dalyvių pusė, taip pat jis neprisimena ar matė kokius nors sužalojimus pas įvykio dalyvius, neprisimena ir ar kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ar ne, tiesiog pamena, kad iÅ¡ vienos įvykyje dalyvavusių pusių priėmė paraÅ¡ytus pareiÅ¡kimus, kodėl kita pusė nerašė pareiÅ¡kimų jam nėra žinoma.

Kiek prisimena, kad įvykyje visi asmenys aiÅ¡kino, kad konfliktai yra seni, ne pirmas kartas, kai pykstasi tarpusavyje. Viskas vyko seniai, todėl papasakojo viskÄ , kas jam yra žinoma apie įvykį, smulkiau jis neprisimena, detalesnės įvykio aplinkybės yra nurodytos jo suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡kart po įvykio (1 t. b. l. 127–130). Liudytojas V. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra, o M. K. – jos draugas. Viskas įvyko vasarÄ , tikslaus laiko neatsimena, jis su žmona buvo parduotuvėje, kai tuo metu paskambino dukra, tačiau telefono ragelį perėmė M.

K., kuris pasakė, kad reikia pagalbos. Jie atvažiavo per 3–5 minutes, vaikai pasakė, kad kaltinamieji nori pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jie sutikę jų automobilį, neleido jam daugiau pravažiuoti. Kaltinamasis buvo išgėręs, o vairuotojas buvo blaivus, netrukus atvažiavo pareigūnai, kuriuos iškvietė M. K.. Pamatė, kad M. K. koja purvina, suplėšytos kelnės, o kairėje pusėje ties kakta susidarę kraujosruvos. V. Š. buvo strese, visa drebanti, tačiau ant jos sužalojimų nepastebėjo.

Kaltinamasis buvo labai agresyvus, „koliojosi“ įvairiais žodžiais. Kai nuėjo į kiemÄ , jie prisistatė, kad yra V. Å . tėvai, jie ėjo kartu, kadangi į kiemÄ buvo atvažiavę pareigÅ«nai, kurie visus apklausė. Ant kaltinamojo jokių sužalojimų nematė, tačiau jis buvo agresyvus ir girtas. Visi aplinkiniai buvo pastoviai „koliojami“ įvairiais žodžiais. Pirmiausiai buvo bandyta užpulti V. Å ., bandė iÅ¡ jos atimti telefonÄ , viskas įvyko dėl to, kad turėjo patraukti maÅ¡inÄ , tačiau kaltinamasis jÄ užpuolė ir smaugė, spaudė per pilvÄ .

Tada M. K. bandė jÄ apginti, dėl ko pats buvo sumuÅ¡tas. Dėl esančių kraujosruvų kaktoje, sprendžia, kad jam buvo trenkta į veidÄ , pastarasis jam papasakojo, kad jis buvo parverstas ant žemės. Dėl Å¡ių įvykių, V. Å . bijo iÅ¡eiti į kiemÄ , kaltinamasis jos neatsiprašė. Ar ten buvo muÅ¡tynės, tiksliai pasakyti negali, kadangi matė tik patį faktÄ , jog nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas, jo kelnės suplėšytos. 2021 m. birželio 23 d. praneÅ¡ime užfiksuota, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2021 m. birželio 13 d.

V. Å . ir M. K. pareiÅ¡kimus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su kaimynais, kurio metu kaimynas bandė atimti iÅ¡ V. Å . mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , suspaudė jÄ iÅ¡ nugaros ir suspaudęs laikė, o M. K. bandant apginti V. Å ., jis buvo parverstas ant žemės jaunesnio kaimyno bei vyresnysis kaimynas jam sudavė kelis smÅ«gius į veido sritį (1 t., b. l. 24–29). Ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti ROIK duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 13 d. 13.26 val.

V. Å . paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu kviesdama policijos pareigÅ«nus dėl kaimyno pavartoto fizinio smurto (1 t., b. l. 30–33). IÅ¡ 2021 m. birželio 13 d. vyriausiojo patrulio G. A. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad apie 13.29 val. iÅ¡ Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ kelias minutes kieme kaimynas smaugė pranešėjÄ . Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Laukia namuose, smaugęs asmuo liko lauke. Atvykus nurodytu adresu apie 13.40 val., pareigÅ«nus pasitiko pranešėja V.

Å ., kuri paaiÅ¡kino, jog buvo pasistačiusi savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemÄ . Atėjo kaimynas V. G. O. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais plÅ«sti V. Å ., reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl ne vietoje pastatyto automobilio, tada V. Å . pradėjo filmuoti ir fiksuoti vyriÅ¡kio veiksmus, tuomet kaltinamasis dar labiau įsiuto ir priėjęs mėgino atimti telefonÄ , rankomis apglėbė V.

Å . per juosmenį ir pradėjo spausti vis stipriau, laikė jos rankas ir toliau mėgino atimti telefonÄ . Tuomet įvykį pamatęs V. Å . draugas M. K., iÅ¡bėgęs į laukÄ , pradėjo skirti, ginti V. Å ., bet netoliese buvęs kaltinamojo sÅ«nus R. O.-K. parvertė M. K. ant žemės, o V. G. O.-K. sudavė jam kelis smÅ«gius rankomis į veido sritį, praskėlė lÅ«pÄ , nubrozdino kojÄ . Ant M. K. kairės kojos matėsi nubrozdinimai, taip pat ant lÅ«pos matėsi patinimas. Pats V. G. O.-K. pripažino, jog rankomis spaudė V.

Š.. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0411 patikros sertifikato Nr. 1416090, patikrinti visų konflikto dalyvių blaivumai, nustatyta, jog V. Š., M. K. ir R. O.-K. buvo blaivūs 0,00 prom. V. G. O.-K. nustatytas 1,34 prom. neblaivumas. Ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 34). 2021 m. birželio 21 d. įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuotas dviejų aukštų medinis pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini).

Gyvenamojo namo teritorija aptverta medine, rudos spalvos tvora. Greta gyvenamojo namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ deÅ¡inės pusės matomas mÅ«rinis, dviejų aukÅ¡tų gyvenamasis pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Abi gyvenamųjų namų kiemo teritorijas skiria tvora. Patekimas į kiekvienÄ iÅ¡ minėtų namų teritorijų yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Ant gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Ä®vykio vieta apraÅ¡yta ir užfiksuota fotolentelėje pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 38–43) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1091/2021(02) patvirtina, kad M.

K. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas kairio žando srityje, apatinės lūpos sumušimas su gleivinės nubrozdinimu, kraujosruvos kairiame žaste bei odos nubrozdinimai kairio kelio ir kairės pėdos priekiniame paviršiuje, padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 62–64). Iš 2022 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2021 m. liepos 1 d. 14.02 val. nukentėjusiosios V.

Å . elektroniniu paÅ¡tu atsiųsta informacija, kuri yra įraÅ¡yta į kompaktinį diskÄ , t. y.: 2 vnt. fotonuotraukų ir 2 vnt. vaizdo įrašų. Atidarius kompaktinį diskÄ matyti, jog jame yra įraÅ¡ytos fotonuotraukos, pavadinimais: „Image0“ ir „Image1“ ir vaizdo įraÅ¡ai, pavadinimais: „Video“, „Video_1“ (1 t., b. l. 67–73). IÅ¡ 2022-01-12 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta USB laikmena, 2022 m. sausio 3 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu gauta iÅ¡ R.

O.-K.. Joje užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as, kuris perraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ . Atidarius minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , virÅ¡utiniame deÅ¡iniajame kampe matyti bėgantis laiko takelis „2021-06-13 13:30“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas, vidutinės kokybės, filmuotas Å¡viesiu paros metu, prie natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, be garso. 13:47 val. Vaizdo įraÅ¡as baigiasi (1 t., b. l. 84–92). Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius).

Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos bÅ«tinasis požymis, tačiau jÄ kvalifikuojant yra svarbus, aiÅ¡kinantis tyčios kryptingumÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Pažymėtina ir tai, kad ne bet koks fizinis kontaktas savaime sudaro BK 140 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymius, ypač tuo atveju, kai jokie padariniai sveikatai nekyla, o nukentėjusiajam yra sukeliamas fizinis skausmas.

Å iuo aspektu vertintini ir paties nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡ karto po smurtavimo jo atžvilgiu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat į nukentėjusiojo amžių, sveikatÄ , fizinį skausmÄ keliančio asmens tikslus ir pan., bÅ«tina įsitikinti, kad nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.).

Å iuo atveju V. G. O.-K. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , suduodamas jam ne mažiau kaip du smÅ«gius į veido sritį, bei sukėlė nukentėjusiajai V. Å . fizinį skausmÄ kitaip prieÅ¡ jÄ smurtaudamas – spausdamas jÄ per liemenį. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme patvirtino tik tai, kad jis sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam M. K., taip pat neneigė, kad laikė V.

K. ((duomenys neskelbtini)) apglėbęs per liemenį, tačiau nurodė nesupratęs, kad tokiu bÅ«du jai sukėlė fizinį skausmÄ , taigi neigė tyčios egzistavimÄ savo veiksmuose. Nors kaltinamasis nepripažino visų aplinkybių, kurios nurodytos jam pareikÅ¡tame kaltinime, tačiau įvykių eigÄ , o kartu ir jo atliktų veiksmų, kurie atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, turinį pagrindžia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad įvykio vietoje 2021 m. birželio 13 d. apie 13 val. buvo keletas asmenų, tai yra, automobilyje buvo kaltinamasis ir jo sÅ«nus R. O.-K., kieme arčiau namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kaltinamojo sutuoktinė N. O.-K. ir kaltinamojo sÅ«naus sutuoktinė E. O.-K.. Kieme taip pat buvo nukentėjusioji V. K. (buvusi (duomenys neskelbtini)) ir po kurio laiko į įvykio vietÄ atėjo nukentėjusysis M. K.. IÅ¡ nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateikto vaizdo įraÅ¡o, pavadinimu „Video“, matyti, kaip kaltinamasis, eidamas nuo automobilio keleivio pusės link nukentėjusiosios, sako „kÄ tu p... (necenzÅ«rinis žodis) antį“ bei, agresyviai nusiteikęs, eina link nukentėjusiojo, sakydamas:

„jo, jo, erelis, nu, kÄ , kÄ â€œ. Kitame vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „Video_1“, kaltinamasis, kalbėdamas su nukentėjusiuoju, sako: „nelendi, o tu lendi, ne?“, rodydamas į filmuojantį asmenį (nukentėjusiÄ jÄ ), nurodo: „o tavo žiurkė atp... (necenzÅ«rinis žodis) antį“. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, jis ne tik vartojo nukentėjusiųjų nurodytus necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu, tačiau ir buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs, kÄ patvirtina ir liudytojo R.

O.-K. parodymų turinys, kad jis savo veiksmais bandė nuraminti beprasidedantį konfliktÄ . Tuo tarpu vaizdo medžiagos filmavimo metu nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų pastarojo atžvilgiu nevartojo jokių necenzÅ«rinių žodžių. PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji kaltinamojo klausė: „ko tu prie manęs kabinėjiesi?“. Visi byloje apklausti liudytojai, buvę įvykio vietoje, kaltinamasis ir nukentėjusieji, nurodė panaÅ¡ias konflikto kilimo aplinkybes. IÅ¡ jų parodymų turinio matyti, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios priparkuoto automobilio, kuris, kaip teigė kaltinamasis ir jo sÅ«nus, jiems trukdė iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo.

Be to, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų turinio, jo veiksmus taip pat paskatino nukentėjusiosios filmavimas telefonu, jam praÅ¡ant to nedaryti. Teismo vertinimu, nei viena iÅ¡ Å¡ių priežasčių nėra pakankama teigti, kad kaltinamasis turėjo teisėtÄ pagrindÄ atlikti smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. PrieÅ¡ingai nei teigė gynyba, asmuo, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, kokia laikytina ir įvažiavimas, esantis tarp gyvenamųjų namų, turi teisę filmuoti jį supančiÄ aplinkÄ , siekdamas asmeninių, o ne komercinių, vaizdo įraÅ¡o platinimo tikslų.

Vien tai, kad nukentėjusioji pasirinko tokį savo teisių ir interesų gynimo bÅ«dÄ , kuris, tuo metu jai pasirodė priimtiniausias, nesudaro pagrindo kaltinamajam kėsintis į jos turto paėmimÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefono aparato atėmimÄ , be kita ko, suvaržant jos judėjimo laisvę ir tuo sukeliant jai fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo fiziniai veiksmai, kurie buvo atlikti įvykio vietoje, negali bÅ«ti pateisinami jo nurodomomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiosios pasirinkto elgesio bÅ«do ir, juolab, nepaneigia jo kaltės pasirinkus savo tikslų siekti panaudojant fizinę jėgÄ ir (ar) smurtinius veiksmus.

Iš liudytojų, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų turinio, taip pat vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti tokia įvykių eiga: kaltinamasis su sūnumi, būdami kieme vieni, R. O.-K. vairuojant, automobiliu „Opel“ atbula eiga išvažinėjo iš kiemo ir sustojo. Kaip jie nurodė apklausiami teisiamojo posėdžio metu, sustoję jie laukė kito šeimos nario, kol šis prie jų prisijungs. Vaizdo įraše, kurį ikiteisminiam tyrimui pateikė R. O.-K., užfiksuota, kaip apie 13.35 val. (įraše nurodomu laiku) kaltinamojo sūnus, įsėdęs į pilkos spalvos automobilį, kurio markė „Opel“, atbuline eiga išvažinėja iš kiemo, kuriame stovi du gyvenamieji namai.

Prie pastato, esančio prieÅ¡ais kaltinamojo gyvenamÄ jį namÄ , matyti lygiagrečiai stovintis juodos spalvos automobilis. 13.36 val. kaltinamasis įsėdo į automobilį „Opel“, jo priekinėje keleivio vietoje, automobiliui stovint ties įvažiavimo iÅ¡siÅ¡akojimu į du minėtų gyvenamųjų namų kiemus. 13.36.51 val. nukentėjusioji išėjo iÅ¡ savo namo ir, praeidama pro savo automobilį, nuėjo link kieme stovinčio automobilio „Opel“. Dar jai bÅ«nant prie savo automobilio, kaltinamasis atsidarė automobilio „Opel“ keleivio pusės dureles ir, nukentėjusiajai priėjus, kelias sekundes su ja kalbėjo.

Nukentėjusioji tuo metu ranka rodė į kiemo vietÄ , kurioje prieÅ¡ tai stovėjo automobilis „Opel“. Nukentėjusiajai paėjus kiek toliau, kaltinamasis užsidarė savo automobilio dureles, o nukentėjusioji pradėjo filmuoti automobilio „Opel“ priekį, kažkÄ kalbėdama. Po kelių sekundžių į įvykio vietÄ atėjo dvi moterys, su kuriomis nukentėjusioji trumpai pakalbėjo, ir 13.37.54 val., tuo pačiu metu iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo V. G. O.-K. bei iÅ¡ gyvenamosios vietos atėjo nukentėjusysis M.

K.. Å ie asmenys susitiko toje vietoje, kurioje stovėjo nukentėjusioji, ties automobilio „Opel“ priekiu. 13.38 val. iÅ¡ minėto automobilio iÅ¡lipo ir kaltinamojo sÅ«nus R. O.-K.. Sugretinus šį vaizdo įraÅ¡Ä su nukentėjusiosios pateiktu įraÅ¡u „Video“, matyti, kad jame užfiksuotas bÅ«tent Å¡is momentas, kuomet nukentėjusioji kaltinamojo paklausė „ko tu prie manęs kabinėjiesi?“, o pastarasis atsakė: „kÄ tu p... (necenzÅ«rinis žodis) antį“ bei, agresyviai nusiteikęs, ėjo link M.

K., sakydamas: „jo, jo, erelis, nu, kÄ , kÄ â€œ. 13.38 val. užfiksuota, kaip Å¡alia minėtų asmenų stovėjusi moteris pilkos spalvos bliuzonu, atitraukia kaltinamÄ jį kiek atokiau, o su M. K. lieka kalbėti R. O.-K.. Å iems bekalbant, 13.38.16 val. kaltinamasis staiga žengdamas į priekį link nukentėjusiosios (kuri tuo metu vis dar atliko veiksmus, kurie sudarė pagrindÄ spręsti, kad ji tęsė filmavimÄ ), ranka siekė link jos kairėje rankoje laikomo telefono ir iÅ¡ karto po to, nukentėjusiajai sukantis, sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos, kas patvirtina jo parodymus apie jo mėginimus atimti iÅ¡ nukentėjusiosios mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .

Po šio veiksmo nukentėjusysis 13.38.18 val. pribėgo prie kaltinamojo ir du kartus dešine ranka užsimojo link jo. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai R. O.-K., N. O.-K. ir E. O.-K. nurodė, kad nukentėjusysis sudavė kaltinamajam du smūgius ir po to R. O.-K., nukentėjusįjį atitraukęs, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, jį paguldė ant žemės. Nukentėjusioji V. K. ((duomenys neskelbtini)), šių įvykių metu stovėdama netoliese, veidu į minėtus asmenis, juos stebėjo iki 13.38.24 val., kol kaltinamasis vėl puolė link jos.

Nukentėjusioji pradėjo bėgti link automobilio „BMW“ priekinės dalies (anksčiau aptartas įvykis vyko ties automobilio galu), kur jÄ pavijęs kaltinamasis apglėbė iÅ¡ nugaros ir nukentėjusiajai muistantis, asmenims esant susilenkusiems, jÄ laikė iki 13.38.41 val., kol prie jų pribėgo R. O.-K., o jam iÅ¡ paskos – M. K.. Kaltinamajam nukentėjusiÄ jÄ paleidus, ji iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tačiau sustojo automobilio gale ir ruošėsi toliau filmuoti, tačiau moteris, vilkinti rožinės spalvos chalatu, jÄ skatino iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡eiti.

Matyti, kad nueidama nuo įvykio vietos nukentėjusioji krato rankÄ , yra susilenkusi, jos ėjimas kiek apsunkintas, kas sudaro pagrindÄ spręsti apie jos jaustÄ fizinį skausmÄ , nepaisant to, kad kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu truko pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ â€“ apie 17 sekundžių. Teismo vertinimu, Å¡io laiko pakako tam, kad nukentėjusiajai bÅ«tų sukelti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Å ių padarinių kilimÄ pagrindžia nuosekliai nukentėjusiosios dėstyta pozicija viso baudžiamojo proceso metu.

Nukentėjusioji V. Å . iÅ¡ karto po įvykio paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir informavo apie kaimyno smurtinius veiksmus. 2021 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kime ji nurodė, kad kaimynas, bandydamas atimti iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , vis smarkiau jÄ spaudė iÅ¡ nugaros, laikė jos rankas, Nors apie patirtÄ fizinį skausmÄ dėl kaltinamojo veiksmų jame nukentėjusioji neužsiminė, tačiau matyti, kad ir M. K. pareiÅ¡kime nurodoma, kad vyresnysis kaimynas – kaltinamasis – V. Å . sugriebė rankomis, o jis šį asmenį bandė patraukti, kas rodo, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamojo panaudota jėga buvo pakankamai didelė.

Nors iÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklės ROIK duomenų bei byloje esančio 2021 m. birželio 13 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, į įvykio vietÄ pagal V. K. ((duomenys neskelbtini)) kvietimÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, ji medikų pagalbos atsisakė, kas galėtų sudaryti pagrindÄ spręsti apie tai, jog nukentėjusiosios jaustas fizinis skausmas galimai nebuvo toks stiprus, kad jai bÅ«tų iÅ¡kilęs poreikis dėl patirtų smurtinių veiksmų kreiptis į medikus, tačiau, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl jos patirto fizinio skausmo, kuris buvo tokios apimties, kad užtrauktų kaltinamajam baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nekyla.

Kaltinamasis, atvykus į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams, pripažino, kad jis nukentėjusiÄ jÄ spaudė. To jis neneigė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau jis tvirtino nemanantis, jog tokiais savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Vis dėlto, vien Å¡is subjektyvus paties kaltinamojo vertinimas nepaneigia realiai nukentėjusiajai kilusių padarinių. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jam atliekant fizinius veiksmus jos atžvilgiu, V. K. garsiai rėkė, po įvykio ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, iÅ¡ karto paskambino ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, taip pat susisiekė su savo tėvais, kuriems nurodė, kad kaimynas jÄ užpuolė.

Taigi akivaizdu, jog jau iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji aplinkiniams aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasisakė apie savo patirtus iÅ¡gyvenimus. Vien tai, kad jų nukentėjusioji neįvardijo kaip fizinio skausmo, kurį jutusi ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nepaneigia, kad kaltinamojo veiksmais jai toks buvo sukeltas. Kaltinamasis nurodė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir bÅ«damas blaivus įvykio metu bÅ«tų elgęsis kitaip. Ä®vertinus V. G. O.-K. nustatytÄ neblaivumo laipsnį, kuris artimas vidutiniam (1,34 prom.), taip pat vaizdo įraÅ¡e matomÄ jo akivaizdžiai neadekvatų elgesį, apsunkintÄ , gana nekoordinuotÄ judėjimÄ , teismo vertinimu, jis neabejotinai galėjo netinkamai dėl girtumo suvokti ir savo fizinės jėgos panaudojimo prieÅ¡ žemesnio Å«gio ir kÅ«no masės nukentėjusiÄ jÄ masto.

Nukentėjusioji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai ir detaliai paaiÅ¡kino jutusi fizinį skausmÄ ties Å¡onkauliais, kur jÄ spaudė kaltinamasis. PrieÅ¡ingai nei tvirtino V. G. O.-K. teisiamojo posėdžio metu, jo veiksmai nebuvo nukreipti iÅ¡imtinai tik siekiant stumti nukentėjusiosios rankas į iÅ¡orę ir taip bandant atimti iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Matyti, kad kaltinamajam nukentėjusiÄ jÄ laikant, jie abu yra susilenkę ties klubais, o nukentėjusiosios rankos yra prispaustos prie jos kÅ«no, jai bandant iÅ¡trÅ«kti.

Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis neturėjo tiesioginio tikslo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudoti fizinį smurtÄ , tačiau savo veiksmais jį nukentėjusiajai sukėlė. BÅ«damas suaugęs, brandus asmuo, jis neabejotinai turėjo ir galėjo suvokti savo panaudotos fizinės jėgos apimtį ir tokių veiksmų poveikį prieÅ¡ jį mažiau fizine jėga pranaÅ¡aus asmens atžvilgiu, tačiau savo veiksmų nenutraukė net ir nukentėjusiajai garsiai Å¡aukiant, jis buvo abejingas padariniams, kurie jo veiksmais kilo nukentėjusiajai, tai yra sÄ moningai leido jiems kilti, ir jÄ paleido tik tada, kai prie jo prisiartino kiti du asmenys bei nukentėjusioji iÅ¡trÅ«ko.

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis buvo tokio masto bei intensyvumo, kad kaltinamojo veiksmus bÅ«tų galima vertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste. Kaltinamasis Å¡iuos veiksmus atliko veikdamas netiesiogine tyčia, pasinaudodamas savo fiziniu pranaÅ¡umu prieÅ¡ akivaizdžiai silpnesnį asmenį, siekdamas neteisėtai įgyvendinti savo tikslÄ â€“ atimti iÅ¡ nukentėjusiosios mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo ji fiksavo įvykio eigÄ , tokie jo veiksmai buvo nukreipti į kito asmens kÅ«no neliečiamumÄ , buvo nukreipti paeiliui į kelis asmenis, todėl savo pavojingumu atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (kraÅ¡tutinės priemonės) kilimo prielaidas.

Vertinant V. G. O.-K. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį M. K., bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pats kaltinamasis patvirtino Å¡iam nukentėjusiajam sudavęs vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tačiau teigė Å¡iuos veiksmus atlikęs gindamasis, bijodamas, kad M. K., prieÅ¡ kelias minutes jam sudavęs du smÅ«gius, dar kartÄ jam suduos. Pagrindo sutikti su tokiais kaltinamojo teiginiais nėra. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, kurį pateikė R. O.-K., kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ panaudojo ne tada, kai Å¡is jam galimai sudavė du kartus į veido sritį, o jau po kurio laiko, kai kaltinamÄ jį atitraukus nuo V.

K., tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo susistumdymas, kurio metu Å¡iuos asmenis bandė iÅ¡skirti R. O.-K.. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis aktyviai dalyvavo susistumdyme, taigi nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis savo veiksmais tik siekė iÅ¡vengti fizinės žalos. Vaizdo įraÅ¡e akivaizdžiai matyti, kaip kaltinamasis vienÄ kartÄ sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį kumščiu. Nors kitų jo smÅ«gių sudavimo byloje pateiktame vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota, tačiau pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl jam suduotų kelių kaltinamojo smÅ«gių nėra.

Nukentėjusysis į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams nurodė, kad jam bandant ginti V. K. (Å .), kaltinamasis jam sudavė kelis smÅ«gius į veido sritį. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti 2021 m. birželio 15 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1091/2021 (02), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusysis iÅ¡reiÅ¡kė nusiskundimus skausmu kairio skruostikaulio lanko srityje, o objektyviai čiuopiant užfiksuoti Å¡io jo nurodyto sužalojimo požymiai – minkÅ¡tųjų audinių patinimas apie 1 cm skersmens skruostikaulio lanko vidurinio trečdalio apatinio kraÅ¡to projekcijoje, taip pat konstatuotas apatinės lÅ«pos gleivinėje, vidurinėje dalyje pavirÅ¡inis gleivinės nubrozdinimas, lÅ«pa Å¡ioje srityje kiek patinusi.

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2021 m. birželio 13 d., kaimynui sudavus kumščiu į veidÄ . Nors nukentėjusysis kai kurias įvykio detales teisiamajame posėdyje nurodė nenuosekliai, nedetalizavo savo paties atliktų veiksmų (teisiamojo posėdžio metu jo papraÅ¡ius pakomentuoti veiksmus, kurie užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e po to, kai kaltinamasis pirmÄ jį kartÄ bandė atimti iÅ¡ nukentėjusiosios mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jis savo veiksmų neįvardijo), taip pat kiek nenuosekliai paaiÅ¡kino ir viso įvykio sekÄ (jo parodymai tik iÅ¡ dalies atitinka vaizdo įraÅ¡e objektyviai užfiksuotų aplinkybių eigÄ ), tačiau, įvertinus, be kita ko, po įvykio praėjusį laiko tarpÄ ir staigų jo pobÅ«dį, netikėtumo faktorių bei stresinę situacijÄ , kurioje atsidÅ«rė nukentėjusysis, siekdamas apginti save ir savo sugyventinę, prieÅ¡ kuriÄ smurtinius veiksmus atliko kaltinamasis, tai nesudaro pagrindo abejoti M.

K. nuoÅ¡irdumu bÅ«tent tuo aspektu, kiek jis nurodė jo paties patirtų sužalojimų kilimo bÅ«dÄ . Jis detaliai paaiÅ¡kino, kad veido srityje sužalojimai jam buvo padaryti kaltinamojo veiksmais, o kiti specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti sužalojimai – R. O.-K., prieÅ¡ kurį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, veiksmais. Jo sužalojimai veide iÅ¡sidėstę keliose vietose (skruosto viduryje, taip pat apatinės lÅ«pos gleivinėje vidurinėje dalyje), taigi sužalojimų mastas ir pobÅ«dis, iÅ¡sidėstymas nepaneigia nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kad jam buvo smÅ«giuota tiek į burnos, tiek į akies sritį.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais – ne mažiau kaip dviem smÅ«giais kumščiu padarė M. K. sužalojimus, kurie nurodyti jam pareikÅ¡tame kaltinime ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iuos veiksmus kaltinamasis atliko tyčia, o pagrindo teigti, kad juos atlikdamas jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nėra, kadangi, turėdamas visas objektyvias galimybes iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinti, kaltinamasis toliau dalyvavo konflikte ir netgi jį skatino, įvykio pradžioje agresyviai eidamas link nukentėjusiojo, naudodamas įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu („ereli“, „žiurke“ ir pan.), o vėliau, net ir jo sÅ«nui bandant jį atitraukti nuo nukentėjusiojo, kaltinamasis toliau siekė dalyvauti susistumdyme.

Taigi jo smurtiniai veiksmai ir jais nukentėjusiesiems kilę padariniai yra visiÅ¡kai įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius. Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina įvertinti tai, ar minėtieji veiksmai, atlikti prieÅ¡ M. K. ir V. K. yra du atskirti nusikaltimai, ar tęstinė veika (pavienis nusikaltimas). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, įtarimas kaltinamajam buvo pareikÅ¡tas, visų pirma, jo veiksmus abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu vertinant kaip pavienę nusikalstamÄ veikÄ , tačiau vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje jie buvo perkvalifikuoti kaip tęstinis nusikaltimas, tuo pačiu dviprasmiÅ¡kai nurodant, kad jis padarė du BK 140 straipsnio 1 dalies požymius atitinkančius nusikaltimus.

Tuo tarpu kaltinamajame akte, kaltinamajam nepateikus naujo praneÅ¡imo apie įtarimÄ , jo veiksmų tęstinumo požymis nebenurodomas. Teismas, siekdamas šį neaiÅ¡kumÄ iÅ¡taisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamÄ jį informavo, kad jo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika, tuo užtikrinant kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei teisę į gynybÄ . Taigi, tokia teisingos kaltinamojo teisei prieÅ¡ingo veikimo faktinių aplinkybių formuluotės gausa suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo keliami klausimai dėl tinkamo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė jo veiksmų vertinimÄ kaip dviejų pavienių nusikaltimų motyvavo iÅ¡ esmės tuo, kad jie buvo atlikti prieÅ¡ du nukentėjusiuosius, jo veiksmus skyrė laiko tarpas (viena minutė). Teismo vertinimu, tokia pozicija asmens veiksmų kvalifikavimo kaip daugeto nepagrindžia, o vertinant prieÅ¡ingai, kaltinamojo teisinė padėtis yra nepagrįstai apsunkinama. Å iuo atveju, kaltinamasis nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ du asmenis realizavo to paties konflikto metu, veiksmai atlikti spontaniÅ¡kai, iÅ¡ anksto neplanavus, vienus veiksmus iÅ¡Å¡aukė kiti, jie realizuoti per itin trumpÄ laiko tarpÄ .

Kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo (jÄ spaudė) ir tai sÄ lygojo nukentėjusiojo M. K. tolesnius veiksmus siekiant padėti nukentėjusiajai iÅ¡trÅ«kti. BÅ«tent dėl to kaltinamasis prie jo prisiartinusiam nukentėjusiajam susistumdymo metu sudavė smÅ«gius į veido sritį. Taigi Å¡ioje situacijoje tai, kad smurtaujama buvo prieÅ¡ kelis asmenis, buvo sÄ lygota ne siekio kiekvienam iÅ¡ jų atskirai sukelti fizinį skausmÄ ar sutrikdyti sveikatÄ , tačiau Å¡is kaltinamojo veikimas buvo sÄ lygotas vieno ir to paties konfliktiÅ¡ko įvykio eigos.

Kartu pažymėtina, kad nors BK 140 straipsnyje įstatymų leidėjas kaip kvalifikuojančius Å¡iÄ veikÄ požymius iÅ¡skiria tik fizinio skausmo panaudojimÄ artimoje aplinkoje bei prieÅ¡ mažamečius asmenis, tačiau kitas smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas sveikatai bei gyvybei kvalifikuoja ir tai, kad smurtiniai veiksmai padaromi prieÅ¡ du ar daugiau asmenų, taigi, kitais atvejais, netgi kai sukeliami akivaizdžiai sunkesni padariniai skirtingiems nukentėjusiesiems, kaltininkų veiksmai kvalifikuojami kaip vienas smurtinio pobÅ«džio besitęsiantis nusikaltimas.

BK 63 straipsnio 10 dalyje imperatyviai įtvirtinta taisyklė, kurios nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelis nusikaltimus, jeigu jo veiksmai atitinka tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kaltinamojo V. G. O.-K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kuriÄ jis realizavo kitaip smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ V. K. (jÄ spausdamas) ir, tęsdamas savo veiksmus, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį M.

K. (suduodamas jam du smÅ«gius į veido sritį). Su tokia galima veiksmų kvalifikacija kaltinamasis buvo supažindintas teisiamojo posėdžio metu, sudarant jam galimybę pasiruoÅ¡ti gynybai ir duoti paaiÅ¡kinimus pagal pakeistÄ kaltinimÄ . Kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudojo, tačiau jo teisė žinoti kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybÄ bei teisingÄ teismÄ buvo realizuota tinkamai teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad byloje esančiame jau aptartame vaizdo įraÅ¡e, filmavusiame įvykio vietÄ vaizdo stebėjimo kamera, užfiksuotas įvykių laikas neatitinka kaltinime nurodyto veikų padarymo laiko.

Kadangi byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindė šios neatitikties, siekiant pašalinti neaiškumus, byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Kaltinamasis nurodė, kad jam nėra žinomos aplinkybės dėl vaizdo įraše užfiksuoto laiko neatitikimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vaizdo įrašu disponavo (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo, kuris mirė 2021 m., ir jo senyvo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) motina, kuri, kaip pati nurodė ir tai užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, informacinėmis sistemomis nesidomėjo ir apie jas nenusimanė.

Taigi objektyvios galimybės nustatyti, ar vaizdo įraÅ¡o laiko neatitiktis kaltinime nurodytam laikui buvo sÄ lygota netinkamo jo nustatymo vaizdo stebėjimo sistemoje, nėra. Vis dėlto, kaip nurodė prokurorė teisiamojo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimÄ , Å¡i aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo analizuojama. IÅ¡ byloje esančio ataskaitų žiÅ«ryklės ROIK iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jau 13.29 val. į V. K. (Å .) kvietimÄ reagavę policijos pareigÅ«nai iÅ¡ budėtojo gavo informacijÄ apie jau įvykusį įvykį, o pranešėjos skambučio pradžios laikas fiksuotas 13.26 val. ir ji nurodė, kad kaimynas prieÅ¡ jÄ smurtavo prieÅ¡ kelias minutes.

Taigi, atsižvelgiant į tai, ši kaltinime nurodyta aplinkybė patikslintina, nurodant, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo atlikti 2021 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip iki 13.26 val., tai yra ne vėliau kaip iki V. K. skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu laiko. Ši kaltinime nurodyta aplinkybė kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui nėra esminė, jos pakeitimu V. G. O.-K. teisinė padėtis nėra sunkinama, su įvykio laiku susijusios aplinkybės buvo analizuojamos ir teisiamojo posėdžio metu, todėl kaltinamajam nėra siurprizinės ir jų pakeitimas jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, nesuvaržo.

Dėl V. G. O.-K. skirtinos bausmės Skiriant bausmę V. G. O.-K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys, viena iÅ¡ jų – laisvės apribojimas. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ .

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Pažymėtina, jog Å¡iÄ aplinkybę konstatuojant bÅ«tina nustatyti, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nukentėjusioji savo veiksmais –kaltinamojo filmavimu ties jo gyvenamÄ ja vieta, dar nesant jokios grėsmės jos sveikatai (kaltinamajam sėdint automobilyje), sudarė tokiÄ situacijÄ , kuri iÅ¡provokavo kaltinamÄ jį atlikti smurtinius veiksmus jo atžvilgiu dėl menkavertės priežasties, žinant apie iki Å¡iol susiklosčiusiÄ konfliktiÅ¡kÄ tarpusavio situacijÄ , nesiekiant konflikto iÅ¡spręsti taikiai.

Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina tai, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis, sukėlė kaltinamojo nepasitenkinimÄ bei turėjo esminės įtakos tolesniam konfliktui, kuris peraugo į smurtinius veiksmus, įsiplieksti (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui įvykdyti, kadangi kaltinamajam neilgai trukus po įvykio buvo nustatytas 1,34 prom. (artimas vidutiniam) neblaivumas, o apklausiamas jis pats patvirtino, kad bÅ«damas blaivus bÅ«tų pasirinkęs situacijÄ spręsti kitu bÅ«du, nenaudojant fizinio smurto.

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ kaimynystėje gyvenančius asmenis, dėl menkavertės dingsties, pykčio protrÅ«kio. Tačiau jis yra dirbantis, iki Å¡iol neteistas, o administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ ir jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo susijęs su smurtiniais ar kitokiais agresyvaus pobÅ«džio veiksmais. Jis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , yra vedęs, taigi jo socialiniai ryÅ¡iai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji teigė, kad Å¡iuo metu iÅ¡ kaltinamojo Å¡eimos vis dar patiria neigiamÄ elgesį jų atžvilgiu, tačiau jokių kaltinamojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiuosius daugiau nenustatyta, o konfliktiÅ¡ka situacija Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, kilo dėl iÅ¡ anksto susiklosčiusios įtemptos situacijos dėl tarp kaimynų iÅ¡kilusių nesutarimų. Objektyvių duomenų, kad po Å¡ioje byloje analizuojamo įvykio kaltinamasis savo tikslų bÅ«tų siekęs panaudodamas prieÅ¡ nukentėjusiuosius fizinį smurtÄ ar kitaip smurtaudamas, kas liudytų apie tolesnius jo teisei prieÅ¡ingus veiksmus, byloje nėra.

Teismo vertinimu, kaltinamasis Å¡iuo metu negali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip įstatymus linkęs pažeisti asmuo, o į smurtinį nusikaltimÄ peraugusiÄ situacijÄ iÅ¡ esmės paskatino asmeninės į konfliktÄ Ä¯sitraukusių asmenų paskatos, taigi kaltinamojo siekis nusikalsti susiformavo labiau spontaniÅ¡kai, dėl susiklosčiusių gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, o ne kaip jau įsitvirtinusių delinkventinių (nusikalstamų) nuostatų rezultatas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad laisvės apribojimo bausmė, kuri priskirtina vienai Å¡velniausių pagal savo pobÅ«dį iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių, Å¡iuo atveju visiÅ¡kai atitiks jos paskirtį ir nustačius jos dydį, mažesnį nei minimalaus ir maksimalaus BK 48 straipsnyje numatytų Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės dydžių vidurkis, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje (BK 61 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , apsvaigęs nuo alkoholio, prieÅ¡ netoliese gyvenančius asmenis, pasirinkęs netinkamÄ konfliktiÅ¡kos situacijos sprendimo bÅ«dÄ , jam skirtinas draudimas bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas ir įpareigojimas dalyvavimas elgesio pataisos programose. Dėl kitų klausimų Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam kardomosios priemonės nepaskirtos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai M. K. ir V. K. (Å .) byloje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius, praÅ¡ydami atlyginti jų patirtÄ neturtinę žalÄ , tai yra M. K. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jam 3 000 Eur, V. K. (Å .) – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieÅ¡kinys (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

BÅ«tent CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Teismai, priteisdami neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos pagrįstumo bei dydžio, atsižvelgia į tai, kad prieÅ¡ nukentėjusiuosius tiesiogine tyčia buvo padarytas vienas nesunkus smurtinis nusikaltimas, į jiems nustatytų, atitinkamai sveikatos sutrikdymo mastÄ bei sukeltÄ fizinį skausmÄ , smurtinių veiksmų pobÅ«dį, tai, jog nukentėjusiajam M.

K. buvo sužalota veido sritis, tačiau ilgesnės trukmės sveikatos sutrikdymai nebuvo padaryti, liekamieji reiÅ¡kiniai ilgesnį laikÄ nepasireiÅ¡kė, iÅ¡oriÅ¡kai jų akivaizdžiai nebuvo matoma (kÄ patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka praėjus trumpam laikui po įvykio). Be to, nukentėjusieji patys įsitraukė į konfliktÄ su kaltinamuoju dėl menkavertės dingsties. Vis dėlto, kaltinamojo veiksmais, jam dalyvaujant konflikte su nukentėjusiaisiais, buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio nukentėjusysis, neabejotina, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gÄ stį, fizinį skausmÄ , jis kitÄ dienÄ nenuvyko į svarbų darbo susitikimÄ , nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, o kitaip smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jai buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis, ji juto fizinį skausmÄ , buvo sutrikdyta jos įprastinė veikla, todėl ji taip pat patyrė neturtinę žalÄ .

Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiųjų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis civiliniuose ieÅ¡kiniuose iÅ¡dėstytais ir nukentėjusiųjų bei jų atstovės teisiamajame posėdyje iÅ¡sakytais argumentais pakankamai nepagrindžiamas, nenustatyta, kad nukentėjusiesiems dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukelta tokio dydžio dvasinių iÅ¡gyvenimų ar kitokių nepatogumų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiųjų praÅ¡omÄ atlyginti neturtinės žalos dydį. Ä®vertinus tai, taip pat atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konflikto, peraugusio į smurtinius veiksmus, pobÅ«dį, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau mažesnio dydžio, nei nurodoma ieÅ¡kiniuose.

Teismo vertinimu, nukentėjusiajam M. K. priteistinas 700 Eur, o nukentėjusiajai V. K. (Å .) – 400 Eur neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje situacijoje atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus bei teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko ar panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose. Nukentėjusiųjų atstovė teisiamojo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti nukentėjusiesiems turėtas jų atstovavimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas – po 484 Eur, kurias sudaro atstovės susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga teisme bei civilinių ieÅ¡kinių parengimas.

Prie praÅ¡ymų pridėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji baudžiamojo proceso metu patyrė po 484 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurias sudaro atstovo susipažinimas su bylos medžiaga, civilinio ieÅ¡kinio parengimas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti praÅ¡omos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiųjų atstovės dalyvavimas teisminiame procese neapsiribojo tik civilinio ieÅ¡kinio pateikimu ir jo papildomu pagrindimu teisiamajame posėdyje.

Atstovė aktyviai dalyvavo procese. Teismo procesas pirmosios instancijos teisme užtruko keletÄ posėdžių, kurių metu buvo apklausiami reikÅ¡mingas bylai aplinkybes galintys paaiÅ¡kinti asmenys, taip pat patys nukentėjusieji bei kaltinamasis. Nukentėjusiųjų atstovė iÅ¡samiai pagrindė pastarųjų procese palaikomÄ pozicijÄ baigiamosios kalbos metu. Kaltinamasis yra dirbantis, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra neproporcinga ir neatitinkanti teismų praktikos bei bendrųjų teisės principų.

Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiųjų patirtos jų atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, saugomi prie baudžiamosios bylos (3 t., atskirame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

V. G. O.-K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, uždraudžiant nuteistajam per visÄ bausmės vykdymo laikÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas bei įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ V.

G. O.-K. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. (buvusi pavardė Š.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. G. O.-K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Iš V. G. O.-K. priteisti nukentėjusiųjų M. K. ir V. K. (buvusi pavardė Š.) naudai po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) advokato atstovavimo išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, saugomus prie baudžiamosios bylos (3 t., atskirame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Vita Padriezaitė