2024-07-17 Nr. AB-10934-3-62-3-00327-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-278-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00327-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisės į butą atkūrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama suteikti jai nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, (toliau – ir Butas) ir grąžinti jai (pareiškėjai) jos sumokėtą nuomos mokestį –16 256,32 (piniginis vienetas nenurodytas).

Pareiškėja teigė, kad Butas buvo užregistruotas jos vardu, apmokėjus darbovietei iš taupomosios knygelės, o Kauno miesto savivaldybė neturi nuosavybės teisių į Butą, tik ima nuomos mokestį.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos V. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja teigia, jog yra sumokėjusi už Butą teisės aktų, nustatančių lengvatinį butų privatizavimą, pagrindu ir siekė privatizuoti Butą, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas nustatė, kad ginčas teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmams.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui ir skundą, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartį, nuginčyti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į Butą ir grąžinti jai (pareiškėjai) jos sumokėtą nuomos mokestį (16 973,31 Eur).

Pareiškėja teigia, kad, norint nuginčyti savivaldybės nuosavybės teisę į Butą, reikia gauti dokumentus iš valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonė Registrų centras pareiškėjai reikiamų dokumentų neišdavė, o ginčai, susiję su valstybės įmone Registrų centru, yra teismingi administraciniams teismams. Pareiškėja nurodo, kad valstybės įmonė Registrų centras yra „pagrindinis atsakovas“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, atsisakė priimti skundą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir laikosi pozicijos, kad jos skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-520/2022; kt.).

Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčai, susiję su nuomos sutarties sudarymu arba vykdymu, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiami prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą bei civilinės teisės ginčo prigimties nekeičia; savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-84/2013; 2015 rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-88/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-122/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-45-552/2017; kt.).

Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-50/2021 ir joje nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką).

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama grąžinti jai jos sumokėtą nuomos mokestį ir suteikti jai nuosavybės teisę į Butą, t. y. pareiškėja skunde nuformulavo reikalavimo, kuriuo būtų siekiama išspręsti administracinį ginčą, o skunde nurodomas ginčas iš esmės yra kilęs iš nuomos teisinių santykių su Kauno miesto savivaldybe, kuriuose Kauno miesto savivaldybė veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Iš minėtų santykių kylantys ginčai pagal savo pobūdį yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šalių nesutarimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Atsakydama į pareiškėjos atskirojo skundo teiginius dėl valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių skundžiamų valstybės įmonės Registrų centro veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos skundas priskirtinas nagrinėti administraciniame teisme. Pareiškėja, manydama, kad jos teisės buvo pažeistos dėl valstybės įmonės Registrų centro veiksmų (neveikimo), įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti šiuos veiksmus (neveikimą).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjos siekiamo inicijuoti teisme ginčo pobūdį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė