2022-02-02 Nr. AB-2615-3-61-3-04893-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-68-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04893-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos advokatūros advokatų tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo pateikimo terminą ir priimti skundą; 2) teismui manant, kad skundas nėra priskirtinas šio teismo kompetencijai, priimti skundą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su tikslu išaiškinti, kaip turėtų būti įgyvendinama Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalies norma; 3) priėmus skundą, siekiant pašalinti likusius neaiškumus šio proceso metu, įpareigoti atsakovą Lietuvos advokatūros advokatų tarybą (toliau – ir atsakovas, ir Taryba) pateikti tarybos posėdžio protokolą su vaizdo/garso įrašu, kuomet buvo svarstomas klausimas, susijęs su pareiškėju bei visą kitą surinktą tyrimo medžiagą, kurią vertino atsakovas prieš priimdamas skundžiamą Tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 4) panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundu dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo „Dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui R. V.“ panaikinimo.

Įvertinęs Advokatūros įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu. Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu.

Nagrinėjamu atveju teismas, konstatavęs, kad Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, sprendė, jog ginčai dėl Lietuvos advokatūros veiklos, jos priimtų sprendimų nėra teismingi administraciniams teismams, o priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

III. Pareiškėjas R. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi pasenusia teismų praktika, kuri paremta sena Viešojo administravimo įstatymo redakcija. Anot pareiškėjo, jis šią praktiką žino, ją buvo nurodęs ir savo skunde, paminėdamas, kad tai pasenusi teismų praktika.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjo manymu, priimti nauji Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimai (2020 m. birželio 11 d. Nr. XIII-3042) įtraukė ir Lietuvos advokatūrą į viešojo administravimo subjektų ratą. Minėtos įstatymo nuostatos įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., todėl atsakovas, pagal šio įstatymo 4 ir 5 straipsnius turi būti priskiriamas viešojo administravimo subjektų ratui. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad asociacijos, veikiančios pagal įstatymą, turi įgaliojimus viešojo administravimo srityse. Prie jų priskirtinas ir atsakovas, kadangi Advokatūros įstatymo 56 straipsnis nustato, kad tai yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad Lietuvos advokatūra nuo 2020 m. lapkričio mėnesio tapo viešojo administravimo subjektu. Pareiškėjas mano, kad todėl turi keistis ir teismų praktika. Atsakovui esant viešojo administravimo subjektui, teismas privalėjo vadovautis ABTĮ nuostatomis ir priimti nagrinėjimui pateiktą pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. V. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu, sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad teismas vadovavosi pasenusia teismo praktika, kuri paremta sena Viešojo administravimo įstatymo redakcija. Anot pareiškėjo, nauji Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimai (2020 m. birželio 11 d. Nr. XIII-3042) įtraukė ir Lietuvos advokatūrą į viešojo administravimo subjektų ratą, todėl skundas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 17 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015 panašaus pobūdžio byloje pažymėjo, kad tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgtina į Advokatūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį – Lietuvos advokatūrą, kuri įgyvendina advokatų savivaldą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu. Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-642/2009, 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-382/2012; 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-261/2014; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015).

Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika buvo iki įsigaliojant naujai Viešojo administravimo įstatymo redakcijai (galiojančiai nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), kurios 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog asociacijoms, kurios veikia pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais.

Vis tik nepaisant naujos Viešojo administravimo įstatymo redakcijos Advokatūros įstatymo nuostatos dėl Lietuvos advokatūros sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimo Vilniaus apygardos teismui, t. y. bendrosios kompetencijos teismui, liko nepakitusios (Advokatūros įstatymo 10, 13, 17, 23, 55 ir kt. str.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymų leidėjo tikslas nebuvo pakeisti Lietuvos advokatūros sprendimų, veiksmų ar neveikimo teismingumo iš bendrosios kompetencijos teismo į administracinį teismą, todėl ginčai dėl Lietuvos advokatūros sprendimų, veiksmų ir neveikimo priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

Šiuo atveju pareiškėjo paduotas skundas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo nėra teismingas administraciniams teismams, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ir pagrįstai nurodė pareiškėjui, kad dėl sprendimo apskundimo pareiškėjas gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė Maculevičienė