30af35f2-fdc1-475b-a7f4-68d2f2645fcc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                    Civilinė byla Nr.2A-698-273/2014                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04135-2012-4                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 73;73.2.2.5;      (S)                                                                                                                                   121.14; 121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                          nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 28 d.Kaunas           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

M. atstovės advokatės D. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams V. Å ., M. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka nustatė:Ginčo esmė             IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V.

Š. ir M. M. 67181,75 Lt nuostolių atlyginimo, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 6 d. Airijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Transporto priemonę vairavo V. Š., ji priklausė M. M..

Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Eismo įvykio valstybės – Airijos nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo eismo įvykio patirtų nuostolių atlyginimÄ ir pateikė Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ apmokėti 19457,18 EUR sumÄ . IeÅ¡kovas sumokėjo reikalaujamÄ sumÄ Airijos nacionaliniam draudikų biurui ir prašė solidaraus patirtų nuostolių atlyginimo ir automobilį vairavusio asmens ir automobilio savininko.

Kreipėsi į juos dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau nė vienas iÅ¡ atsakovų nuostolių neatlygino.                                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė solidariai iÅ¡ bendraatsakovų V. Å . ir M. M., 67181,75 Lt nuostolių atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-10-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisė iÅ¡ bendraatsakovo V. Å ., 1083,4 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Priteisė iÅ¡ bendraatsakovio M. M. 1083,4 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Teismas nustatė, kad atsakovas V. Å . 2008-07-06 Airijoje vairuodamas Lietuvos Respublikoje M. M. vardu registruotÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė autoįvykį, dėl kurio kilimo buvo pripažintas kaltas.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas kitas automobilis. V. Å . vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris taip pat suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Eismo įvykio valstybės - Airijos nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND), kuris administravo žalÄ , įvertino jos dydį ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui patirtų nuostolių atlyginimÄ (t.1, b.l. 15).

Po to ieÅ¡kovas pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 19457,18 EUR (67181,75 Lt) sumai. IeÅ¡kovas reikalaujamÄ sumÄ Airijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 2009-10-26 (t. 1, b.l. 31), po ko įgijo teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ bendraatsakovų. IeÅ¡kovas ragino bendraatsakovus sumokėti jam patirtus dėl žalos atlyginimo nuostolius, tačiau nė vienas iÅ¡ atsakovų nuostolių gera valia neatlygino.

Teismas nurodė, kad byloje bendraatsakovais patraukti V. Å ., kaip automobilio valdytojas, ir M. M., kaip eismo įvykyje dalyvavusio automobilio savininkas, neįvykdęs pareigos apdrausti automobilio valdytojo civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovas automobilio savininkÄ nustatė pagal VÄ® „Regitra“ duomenis. Teismas konstatavo, kad byloje atsakovas M. M. neįrodė automobilio pardavimo fakto V. Å ., nes nepateikė į bylÄ raÅ¡ytinės sutarties, kuri patvirtintų pardavimo faktÄ , arba kitų įrodymų.

Pardavėjo – atsakovo M. M. pareiga buvo įrodyti šį faktÄ , ir tuo pagrįsti, jog jis nėra atsakingas dėl automobilio neapdraudimo, tačiau įrodymui dėl pardavimo fakto buvo pateikti tik paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyti procesiniuose dokumentuose, kuriuos teismas laikė nepakankamais pardavimo faktui nustatyti. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas M. M. turėjo realiÄ galimybę iÅ¡registruoti VÄ® „Regitra“ automobilį, kurio savininku jis nurodytas Å¡io registro duomenyse, tačiau Å¡io veiksmo neatliko, nors elgdamasis apdairiai ir rÅ«pestingai, siekdamas apsaugoti savo interesus nuo galimos turtinės žalos, privalėjo tai padaryti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. įtvirtinta, jog ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teisės aktus, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokas ir kitais atvejais, vykdydamas Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti Airijos nacionalinio draudikų biuro pateiktÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. I. A. nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 19457,18 EUR, t.y. 67181,75 Lt.                            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovo M. M. atstovė advokatė D. B. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetÄ , nevertino reikÅ¡mingų faktų, bÅ«tinų teisingam bylos iÅ¡sprendimui, tokiu bÅ«du pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, padarė materialinės teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Transporto priemonių registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d. prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio asmeniui, kurio vardu registruotas automobilis, ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiÅ¡kumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę.

Teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne asmuo, kurio vardu registruotas automobilis, teismas pagal CPK 45 str. privalo pasiÅ«lyti netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-448/2010). Nuosavybės teisė į automobilį atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o ne dėl automobilio įregistravimo. Transporto priemonių registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas M. M. pardavė atsakovui V. Š. 2003 metais Airijoje. Šiuo atveju, atsakovui M. M. parduodant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista realiai, pirkimo-pardavimo sandoris įvyko - automobilis buvo perduotas ir už jį gauti pinigai. Automobilį nupirko ir pinigus už jį sumokėjo atsakovas V. Š.. Atsakovas M. M., nurodęs, kam perleido automobilio nuosavybės teises, nepagrįstai laikytas byloje bendraatsakovu kartu su V.

Å ., kuriam M. M. perleido nuosavybės teisę į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir žalos padarymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. M. teismui pateikė iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo gautÄ draudimo sutarties Nr. SGB 0098624 kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 14. d. (praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio - įvykis 2008 m. liepos 6 d.) apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip draudėjas įraÅ¡ytas M.

M., tačiau skiltyje „Draudimo sutartį sudaręs asmuo" matyti akivaizdžiai ne M. M. parašas, paraše aiškiai matomos raidės „(duomenys neskelbtini)...“, todėl yra pagrindo manyti, kad pasirašė V. Š. ar jo artimieji, draudimo sutartis sudaryta Alytuje, o paskutinė žinoma V. Š. gyvenamoji vieta - Alytaus r. Atsakovo M. M. nurodytos automobilio perleidimo V. Š. aplinkybės, faktas, kad būtent V. Š. vairavo automobilį 2008 m. liepos 6 d. eismo įvykio metu ir po įvykio sudaryta draudimo sutartis yra pakankami išvadai, kad žalos padarymo metu M.

M. nebuvo automobilio savininku, todėl nėra solidariai atsakingas už automobiliu padarytÄ Å¾alÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovas nepateikė patikimų įrodymų, kad žala buvo padaryta bÅ«tent M. M. vardu registruotu automobiliu. Nei draudikų biuro ieÅ¡kinyje, nei skundžiamame teismo sprendime nenurodyta, pagal kokius dokumentus buvo nustatyta V. Å . asmenybė bei identifikuotas automobilis, nes automobilio identifikavimo numeris (VIN) nėra nurodytas. Tuo metu, kai M. M. automobilį pardavė V. Å ., jis buvo prastos bÅ«klės, todėl ieÅ¡kovas nepaneigė atsakovo M.

M. abejonių, ar iki 2008 metų bÅ«tent Å¡is automobilis galėjo bÅ«ti eksploatuojamas ir dalyvauti eismo įvykyje.          Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad skundžiamoje byloje apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog 2008-07-06 eismo įvykio dienÄ jis nebuvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nes nepateikė nei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, nei tinkamai užfiksuoto V. Å . patvirtinimo apie transporto priemonės nuosavybės teisės jam perleidimÄ . Tuo tarpu vien tik suinteresuoto bylos baigtimi asmens, Å¡iuo atveju - apelianto paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai, jog apeliantas eismo įvykio metu galimai nebuvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, yra nepakankami pastarajai iÅ¡vadai.              Byloje buvo pateikti visi įrodymai, liudijantys bendraatsakovų civilinės atsakomybės dėl 2008-07-06 eismo įvykio metu padarytos žalos kilimÄ pagal Airijos teisę.

Apelianto abejonė, jog 2008-07-06 eismo įvykyje galimai dalyvavo kita transporto priemonė su apeliantui priklausančios transporto priemonės valstybiniais numeriais, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas pagrįstai, iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ Airijos nacionaliniam draudikų biurui ir pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ bendraatsakovams.        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. Å . 2008-07-06 Airijoje vairuodamas Lietuvos Respublikoje M. M. vardu registruotÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė autoįvykį, dėl kurio kilimo buvo pripažintas kaltas.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas kitas automobilis. V. Å . vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris taip pat suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Eismo įvykio valstybės - Airijos nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU – IRELAND), kuris administravo žalÄ , įvertino jos dydį ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui patirtų nuostolių atlyginimÄ (t.1, b.l. 15).

Po to Airijos nacionalinis draudikų biuras pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 19457,18 EUR (67181,75 Lt) sumai. IeÅ¡kovas reikalaujamÄ sumÄ Airijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 2009-10-26 (t. 1, b.l. 31), po ko įgijo teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ bendraatsakovų.Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnį privalomai turi bÅ«ti draudžiama kiekviena motorinė transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, tol kol ji yra įregistruota.

Tokia transporto priemonė turi bÅ«ti draudžiama privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, o pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui ( TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Pagal nurodytame įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ , kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo iÅ¡mokÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡moka ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Eismo įvykio faktas patvirtinamas į bylÄ pateikta Airijos automobilių transporto priemonių draudikų biuro pateikta medžiaga (t.1, b.l. 11-14). IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad autoįvykyje dalyvavo transporto priemonės vairuotojas V. Å ., vairavęs transporto priemonę, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis susidÅ«rė su (duomenys neskelbtini) vairuojama transporto priemone. V. Å . pripažintas kaltu dėl eismo įvykio (t.1, b.l. 13).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme pateiktos medžiagos visuma leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovui netenkinti Airijos nacionalinio draudimų biuro reikalavimo ir neiÅ¡mokėti draudiminės iÅ¡mokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 5 dalis).

Tokiu atveju, ieÅ¡kovas vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Byloje kilo ginčas dėl to, kas autoįvykio metu buvo automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kurio pareiga buvo sudaryti privalomÄ jÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį.Apeliantas atsakovas M. M. nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui Å . 2003 metais Airijoje, už jį gavo pinigus. Mano, kad jis, perleidęs automobilio nuosavybės teises, nepagrįstai laikytas byloje bendraatsakovu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas M. M. nepateikė į bylÄ svarių įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimo faktÄ . Automobilio faktui įrodyti atsakovas M. M. pateikė tik raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstytus procesiniuose dokumentuose, kuriuos teismas laikė nepakankamais pardavimo faktui nustatyti.

A. V. Å . teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nepateikė, byla iÅ¡nagrinėta atsakovui V. Å . apie teismo posėdį informavus paskelbiant vieÅ¡ai. A. M. M. argumentai dėl automobilio pardavimo fakto nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Todėl vien suinteresuoto bylos baigtimi apelianto paaiÅ¡kinimai, kad eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valt. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nepakankami pastarajai iÅ¡vadai pagrįsti. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad žala buvo padaryta bÅ«tent M.

M. vardu registruotu automobiliu. Skundžiamame teismo sprendime nenurodyta, pagal kokius dokumentus buvo nustatyta V. Å . asmenybė bei identifikuotas automobilis, nes automobilio identifikavimo numeris (VIN) nėra nurodytas.Å is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje. Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu.

Airijos nacionalinio draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimÄ ir, nustatęs V. Å . kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Esant TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje 6 dalyje nustatytoms sÄ lygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga iÅ¡mokėti kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovui netenkinti Airijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo ir neiÅ¡mokėti padarytos ir Airijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo iÅ¡mokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDÄ® 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Atsakovas apeliaciniame skunde tik kelia abejones dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimo eismo įvykyje, nes nėra nustatytas jo identifikavimo numeris (VIN), tačiau šį argumentÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikė, t.y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Tai, jog autoįvykyje dalyvavo kitas automobilis atsakovas neįrodė. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priteistinos žalos iÅ¡ atsakovo yra teisinga ir pagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kolegija sprendžia, kad kiti apelianto motyvai kartojasi ir detalizuoja jau teismo nustatytas aplinkybes, todėl dėl jų kolegija nepasisako.Apeliantas byloje pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Nurodo, kad reikalavimams kildinamiems iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. I. A. nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ sumokėti 19457,18 EUR žalÄ Ä¯vykdė 2009 m. spalio 26 d., o ieÅ¡kinį pateikė tik 2012 m. spalio mėn., t.y. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjų kolegija raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ bylÄ priima.Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Remiantis Ä®statymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras - organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , tačiau pati Å¡ios funkcijos neatlieka. Taigi, draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui iÅ¡mokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , kuri visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia.

Tokiu atveju Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Minėta, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Sutinkamai su TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Biuras moka draudimo iÅ¡mokas kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Biuro regreso teisė reikalauti iÅ¡mokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDÄ® 23 straipsnis).

IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad ieÅ¡kovas Airijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ sumokėjo 2009-10-26 (t.1, b.l. 31), o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2012-10-24 (t.1, b.l. 1-3, b.l. 42), t.y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Esant Å¡iems duomenims atmestinas apelianto praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atsakovo M. M. atžvilgiu atmesti, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliantui atsakovui M. M. Alytaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (t.2, b.l. 88). Kadangi atsakovo M. M. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas priteisti iÅ¡ jo atidėtÄ sumokėti žyminį mokestį valstybei (CPK 79 str., 96 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u ta r i a:

           Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 2015 (du tÅ«kstančius penkiolika) litų žyminio mokesčio valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660.                                                                  Teisėjai                                                                                   Evaldas Burzdikas                                                                                                                                                                                                Virginija Gudynienė                 Izolda Nėnienė